Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) „gali patvirtinti, kad pradėjo tyrimą dėl FRONTEX“, rašoma agentūros spaudos tarnybos išplatintame pareiškime. 

Spaudos tarnyba atsisakė suteikti išsamesnės informacijos apie tyrimo tikslus ir mastą, nurodžiusi, kad tyrimas tęsiamas.  

Tačiau vienas ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tyrimas susijęs su deportavimu, neteisėtu elgesiu ir persekiojimu.

Remiantis pranešimais, OLAF pareigūnai dalyvavo FRONTEX būstinėje Lenkijos sostinėje Varšuvoje surengtoje kratoje. 

Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad operacijoje dalyvavo ir FRONTEX vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri (Fabrisas Ležeri).

Žiniasklaida ir žmogaus teisių organizacijos užfiksavo virtinę atvejų, kai FRONTEX pareigūnai kartu su kolegomis iš Bendrijos valstybių neleido migrantams patekti į ES. Nemažai tokių atvejų užfiksuota palei Graikijos jūrinę sieną su Turkija.   

Tokiais veiksmais migrantams užkertamas kelias prašytis prieglobsčio. Jei taip elgiamasi nesirinktinai su visa grupe migrantų, tokie veiksmai gali būti laikomi „grąžinimu“, kuris pažeistų ES žmogaus teisių įstatymus ir 1951-ųjų Konvenciją dėl pabėgėlių statuso. 

Graikijos vyriausybė neigia tokį elgesį migrantų atžvilgiu. F. Leggeri gruodžio 1 dieną Europos Parlamente sakė, jog nėra jokių įrodymų, kad FRONTEX užsiimtų tokia praktika.

Keli europarlamentarai pareikalavo, kad F. Leggeri atsistatydintų.

Europos Komisija lapkritį sušaukė skubų FRONTEX valdančiosios tarybos posėdį. Valdančiąją tarybą sudaro ES valstybių narių atstovai ir du Europos Komisijos nariai. Per tą posėdį iš F. Leggeri buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus.   

Kitas valdančiosios tarybos posėdis vyks sausio 20-21 dienomis. Jo metu tarybos sudaryta darbo grupė turi pristatyti ataskaitą dėl kaltinimų neteisėtu migrantų deportavimu.

„Esame tikri, kad valdančiosios tarybos inicijuoti procesai ir vykdomojo direktoriaus bendradarbiavimas leis konstruktyviai išspręsti visus šiuo metu aptariamus klausimus“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas spaudai. 

2004 metais įsteigta FRONTEX tapo pirmąja ES agentūra, suformavusia nuolatines pajėgas. Planuojama iki 2027 metų jos pareigūnų skaičių padidinti iki 10 tūkstančių. 

Be ES išorės sienų kontrolės FRONTEX vykdo užduotis, susijusias su jūrų saugumu, saugumo patikromis, paieška, gelbėjimu ir aplinkos apsauga.

„Platesni OLAF įgaliojimai, EPPO atsiradimas ir visos kovos su sukčiavimu sistemos, kuri užsiima sukčių išaiškinimu, tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu, darbo koordinavimas yra svarbus žingsnis pirmyn užtikrinant ES finansinių interesų apsaugą“, – sakė biudžeto ir administravimo eurokomisaras Johannesas Hahnas. 

Jis pažymėjo, kad šie įvykiai susiję su naujo finansinio periodo pradžia. Bendrijos 2021–2027 metų biudžete reikšminga suma numatyta kovai su koronaviruso pandemijos sukelta krize.

„Esame atsakingi piliečiams ir įmonėms, kad kiekvienas centas būtų išleistas laikantis taisyklių“, – sakė J. Hahnas.

OLAF ir EPPO įpareigotos ginti ES finansinius interesus nuo pažeidimų, piktnaudžiavimo, lėšų švaistymo ir grobstymo, nurodo Europos Komisija. Šios institucijos papildo viena kitą.

2021 metų pradžioje darbą pradėsiančios EPPO mandatas apima 22 iš 27 ES valstybių narių. Šioje programoje nedalyvauja Airija, Danija, Lenkija, Švedija ir Vengrija.

Prokuratūra užsiims išimtinai nusikaltimų tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu.

Savo ruožtu OLAF toliau veiks visoje Bendrijos teritorijoje ir daugiau dėmesio skirs ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir sunkių pažeidimų ES institucijose atvejų tyrimui.

OLAF informuos EPPO apie kiekvieną atvejį, kuris, jos nuomone, priklauso prokuratūros kompetencijai, o ši savo ruožtu informuos apie atvejus, peržengiančias prokurorų įgaliojimų ribas.

Peržiūrėtas reglamentas išplečia OLAF galimybes pačiai vykdyti tyrimus. Be kita ko, reglamente numatytos patikrinimų ir inspekcijų vietose taisyklės, taip pat nustatytos naujos prieigos prie informacijos apie sąskaitas bankuose per atitinkamas nacionalines institucijas taisyklės.

Lėšos skirtos neteisėtai?

Apie ministro galbūt neskaidrius veiksmus, finansuojant iš ES lėšų jo buvusios darbovietės veiklą, informuota ne tik OLAF, bet ir Europos Komisijos (EK) Audito Rūmai.

Kelių puslapių raštus, lydimus gero pusšimčio įvairių Aplinkos ministerijos (AM) ir jai pavaldžių institucijų, Žemės ūkio ministerijos dokumentų kopijų į abi europines institucijas išsiuntė nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų atstovai –  Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis ir judėjimo "Už gamtą" steigėjas daktaras Tomas Kovėra.

"Aplinkos ministras K.Navickas greičiausia yra pirmasis šios ministerijos vadovas, kuris, dar neapšilęs ministerijoje kojų, pradėjo rūpintis savo buvusios darbovietės, viešosios įstaigos "Baltijos aplinkos forumas" finansavimu. Iš publikacijų spaudoje, kitos gautos informacijos sektina išvada, kad jau dabar ministerija jo buvusią darbovietę aprūpino ES ir šalies biudžeto finansavimu dešimčia metų į priekį. Keisčiausia, kad nei Seimo valdantieji, K.Navicką skyrę į šį postą, nei šalies teisėsaugos institucijos nekreipia jokio dėmesio į aplink ministrą vos ne kasdien kylančius skandalus. Todėl manytina, kad tiek AM, tiek paties ministro veikla turėtų susidomėti tarptautinės institucijos, ypač OLAF – Kovos su sukčiavimu tarnyba", – vieną iš priežasčių, kodėl visuomeniniai gamtosaugininkai ryžosi kreiptis į ES institucijas, dienraščiui minėjo dr. T.Kovėra.

Tomas Kovėra

Jis prisipažino esąs bene labiausiai šokiruotas "Baltijos aplinkos forumui" (BAF) skiriamais milijonais meldinės nendrinukės apsaugai: žinant, kad Lietuvoje šių retų paukštelių yra fiksuojama vos šimtas, vienam jų saugoti išeina per 40 tūkst. eurų.

Rašte OLAF aplinkosaugininkai prašo atlikti ES viešųjų lėšų paskyrimo teisėtumo ir panaudojimo tikslingumo auditą. Taip pat ištirti, ar pareiškėjų (naudos gavėjų) ES lėšos buvo naudojamos efektyviai, tinkamiausiu būdu tenkinant viešąjį interesą, adekvačiai ir proporcingai pajamų ir išlaidų atžvilgiu įgyvendinami deklaruojami projektai.

"Pažymėtina, kad tiek ES struktūrinių paramos fondų, tiek Lietuvos biudžeto lėšų skyrimas, naudojimas ir valdymas turi būti teisėtas, skaidrus ir efektyvus, todėl, kilus net menkiausiai abejonei dėl lėšų skyrimo ar panaudojimo teisėtumo, turi būti atliekamas auditas", – rašoma kreipimesi į Audito rūmus.

Pinigai liejosi laisvai

Savo raštuose gamtosaugininkai ES institucijoms dėsto, kad, vos 2016 m. pabaigoje K.Navicką paskyrus aplinkos ministru, 2017 m. kovą pasirodo aplinkos ministro įsakymas "Dėl 2015 m. kvietimo ES aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) lėšomis finansuojamų projektų, kuriems AM numato skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programos "Biologinės įvairovės apsauga, kraštovaizdžio tvarkymas ir išsaugojimas" priemonės, skirtos ES aplinkos ir klimato politikos programai (LIFE) įgyvendinti, bendrojo finansavimo lėšų, galutinio sąrašo patvirtinimo".

Pats ruošiau projektą, pats jame ir dalyvauju.

Šiuo įsakymu buvo patvirtintas 4 mln. eurų (iš Lietuvos biudžeto – 736 tūkst. eurų) finansavimas projektui "Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje" įgyvendinti. Pareiškėjas (naudos gavėjas) yra VšĮ BAF.

"Pastarajame projekte bene įdomiausia tai, kad už 600 tūkst. eurų numatoma skirti Šilutės rajone, Drevernoje, įrengti biomasės perdirbimo cechą, o už 250 tūkst. eurų – pirkti žemės", – pastebi dr. T.Kovėra.

2017 m. rugpjūtį aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas 5 mln. eurų (iš Lietuvos biudžeto – 400 tūkst. eurų) finansavimas projektui "Komunikacijos kampanija "Natura 2000" tinklo ir gamtos apsaugos populiarinimui Baltijos šalyse taikant ryšio su gamta koncepciją ("Gamta yra gyvenimas")" įgyvendinti.

"AM Projektų vertinimo komisijai pateiktų keturiolika paraiškų. Vienas iš jų – projektas "Gamta yra gyvenimas". Protokole nurodoma, kad finansavimo gavimo pareiškėjas Lietuvoje yra BAF, o pagrindinis naudos gavėjas – "Latvian Fund for Nature", kurių viešinimo partneris – "Edelman Affiliate" (Latvija). Protokole pabrėžta, kad Lietuvoje viešinimo partnerių paieška tebevyksta. Nežiūrint į tai, finansavimas BAF buvo patvirtintas. Žurnalistinio tyrimo metu BAF tvirtino, kad kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis vykdys projekto "Gamta yra gyvenimas" komunikaciją, tačiau oficialiai apie komunikacijos partnerius Lietuvoje nebuvo skelbiama. "Edelman Affiliate" (Latvija) atstovė negalėjo pakomentuoti, kodėl BAF, pateikdamas paraišką AM ministerijai, teigė, kad Lietuvoje partnerių tebeieško", – rašoma dokumente OLAF.

Dienraštis jau rašė, kad AM pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad šių metų pradžioje startavo LIFE programos integruotasis projektas "Natura 2000" tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje". Dešimt metų trukmės projektui numatoma skirti 17 mln. eurų (iš Lietuvos biudžeto – apie 7 mln. eurų). "Projektą kartu su valstybinėmis institucijomis įgyvendins ir vienintelė partnerių sąraše nurodoma, privačių asmenų įsteigta, buvusi ilgametė aplinkos ministro K.Navicko darbovietė – BAF", – teigiama gamtosaugininkų rašte OLAF.

Dr. T.Kovėra ir R.Braziulis teisėsaugininkams primena, kad 2008 m. tos pačios APVA prašymu Konkurencijos taryba ištyrė ir nubaudė BAF ir dar dvi bendroves, dalyvavusias ES struktūrinių fondų finansuojamame projekte "Visuomenės įtraukimas į taršos mažinimo problemų sprendimą Trakų rajone" už išankstinius susitarimus ir konkursinių pasiūlymų derinimą.

Tikslai – neskaidrūs?

"Abejonių ES struktūrinių paramos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų skyrimo ir panaudojimo teisėtumu kelia nuoseklūs, galbūt neskaidrius tikslus atskleidžiantys aplinkos ministro K.Navicko veiksmai ir jo priimti sprendimai, jį siejantys profesiniai ir asmeniniai ryšiai su BAF. Nuo 2006 m. iki paskyrimo ministru BAF dirbo ir K.Navickas, eidamas darnaus vystymosi eksperto ir direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2016 m. gruodžio 13 d. LVŽS teikimu K.Navickas skiriamas aplinkos ministru. Atkreiptinas dėmesys, kad kitą dieną po paskyrimo ministru, 2016 m. gruodžio 14 d. K.Navickas tampa BAF dalininku, t.y. asmeniu, turinčiu tiesioginį finansinį ir įtakos išlaikymo interesą, o 2016 m. gruodžio 30 d. tarp ministerijai pavaldžios APVA ir BAF pasirašoma Techninės pagalbos konsultacinių paslaugų LIFE integruotojo projekto pareiškėjams pirkimo sutartis", – rašoma pareiškime OLAF, primenant, kad po šių konsultacijų ir gimė 17 mln. vertės integruotasis projektas.

Aplinkos ministras K.Navickas greičiausia yra pirmasis šios ministerijos vadovas, kuris, dar neapšilęs ministerijoje kojų, pradėjo rūpintis savo buvusios darbovietės finansavimu.

"Pats ruošiau projektą, pats jame ir dalyvauju", – sarkazmo nevengia dr. T.Kovėra.

Apie galbūt neskaidrius ministro tikslus gamtosaugininkams primena ir jau anksčiau dienraštyje skelbta publikacija dėl K.Navicko dalyvavimo 2017 m. birželį BAF surengtame renginyje Šilutėje. Nors atvejį tyrusi Vyriausioji tarnybinė etikos komisija pripažino, kad aplinkos ministras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, turimų dokumentų kopijos teigia, kad tyrimą atlikęs tyrėjas buvo surašęs atvirkštinį projektą: komisijos nariai iš jo išbraukė ministrui nepalankias aplinkybes.

Laiške OLAF gamtosaugininkai pastebi, kad AM yra skyrusi lėšų dar trims su BAF per bendrus projektus susijusiems pareiškėjams: Lietuvos gamtos fondui (2,5 mln. eurų, Lietuvos biudžeto lėšos – 629 tūkst. eurų), VšĮ "Aplinkosaugos projektai ir konsultacijos" ( 1 mln. eurų, Lietuvos biudžeto lėšos – 261 tūkst. eurų) ir Lietuvos ornitologų draugijai (7,9 mln. eurų, biudžeto lėšos – 152 tūkst. eurų ir beveik 2,3 mln. eurų, Lietuvos biudžeto lėšos – 0,57 tūkst. eurų).

Šie trys pareiškėjai keturioms programoms vykdyti pareiškėjai gavo daugiau nei pusę numatytų lėšų – net 18,76 mln eurų.

"Pabrėžtina, kad visi naudos gavėjai yra Aplinkosaugos koalicijos nariai, kurios pirmininku iki paskyrimo ministru buvo K.Navickas ir kurie yra tiesiogiai susieti su BAF ir asmeniškai aplinkos ministru", – sakoma gamtosaugininkų raštuose.

"Šių organizacijų nariai ir darbuotojai dažnai sutinkami kaip ekspertai, dalyviai vieni kitų projektuose, siejamuose su paukščių stebėjimu ir jų apsauga, viešai komentuoja ir giria vieni kitų projektus", – teigia dr. T.Kovėra.

Komentaras

Kęstutis Navickas

Aplinkos ministras

Šiai nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų iniciatyvai visiškai pritariu ir ją palaikau. ES skiriamos lėšos Lietuvoje vykdomiems aplinkosaugos projektams turi būti naudojamos skaidriai, teisėtai ir efektyviai.

Viešojoje erdvėje esu kaltinamas mano buvusios darbovietės protegavimu. Pabrėžiu, kad "Baltijos aplinkos forumas", kaip ir kitos ES šalių nevyriausybinės organizacijos, lygiomis sąlygomis konkuruoja dėl EK LIFE programos projektų. AM neturi jokios įtakos ir svertų paveikti EK sprendimų.