Šokiravo ir kaltinimas, ir gynyba

Kaip jau rašyta, įvairiose Ukrainos specialiose tarnybose dirbęs O.Tsariučenka, sulaukęs 43-ejų jau Kauno tardymo izoliatoriuje, kaltintas pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą nužudęs du žmones, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, bei pasikėsinęs tokiu pačiu – kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti dar vieną savo tautietį. Ir tyčiniu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – vieno Birželio 23-iosios gatvės 6-ojo namo buto, kurį jo velionių savininkų dukra buvo išnuomojusi statybų bendrovei, kurios objektuose dirbo šie ukrainiečiai, padegimu.

„Surinkta pakankamai duomenų, kad jis tyčia siekė atimti gyvybę visiems trims savo tautiečiams ir atliko smurtinius veiksmus, sukeldamas sunkius padarinius. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad jis veikė ypatingai brutaliai. O trečiojo savo tautiečio nenužudė tik todėl, kad nepajėgė jo fiziškai įveikti. Tačiau, dėl to padegė butą“, – akcentavo per baigiamąsias šios bylos kalbas kaltinimą joje palaikęs prokuroras Tomas Stelionis, prašęs skirti O.Tsariučenkai griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Tačiau, O.Tsariučenka tikino teismą nužudęs tik vieną savo tautietį bei dar vieną sužeidęs. Ir nepadegęs buto, kuriame įvyko dvikova su sužeistuoju.

„Ankstesni parodymai buvo išgauti iš manęs apgaule ir šantažu. O po to dar tendencingai ir su interpretacijomis išversti“, – įrodinėjo teisme O.Tsariučenka, teigdamas, kad prisiėmė ikiteisminio tyrimo metu visą kaltę, nes buvo sudaręs su vienu Kauno policijos vadovu sandėrį. Šis esą pasiūlė viską prisipažinti ir už tai pažadėjo baigti bylą būtinosios ginties neišvengiamybe bei nusikaltimų padarymu afekto būsenoje. „Jeigu ne, tau gresia iki gyvos galvos“, – anot O.Tsariučenkos, jam grasino šis pareigūnas.

Teisiamojo versiją paneigė ekspertai

Pasakodamas apie teisiamųjų suolan jį pasodinusius įvykius, O.Tsariučenka labiau buvo linkęs sureikšminti jų priešistorę.

Jis teigė atvykęs į Lietuvą tautiečio Igorio kvietimu – vadovauti brigadai. Tačiau į šią buvo surinkti visai jiems patikėto darbo nemokantys jo tautiečiai, dėl ko kilo problemų. Ir bendrovės „Dengsta“, kurios objektuose jiems teko dirbti, vadovas nenorėjo mokėti jiems atlyginimo. Dėl to netrukus dauguma jų perkelta į „juodus darbus“.

Labiausiai tuo buvo nepatenkinti du jo tautiečiai – netikri broliai Borisas ir Andrejus. Konfliktavo su darbdaviu ir pats O.Tsariučenka, dėl ko jo paslaugų iš viso atsisakyta. O jam pareikalavus sumokėti už atliktą darbą, esą duota suprasti, kad jeigu jis reikalaus, kas jam nepriklauso, gali grįžti į tėvynę ir karste.

Anot O.Tsariučenkos, susirinkti daiktus bendrabutyje, iš kurio liepta išsikraustyti, jam padėjo antras pagal amžių brigados narys – 33-ejų metų Vladas. Su šiuo jie tada išgėrė porą litrų sidro. Ir Vladas pažadėjo pakalbėti su kitais brigados nariais, kad šie priimtų jį vienai nakčiai į minėtą butą Birželio 23-iosios gatvės devyniaaukštyje, kuriame prieš perkeliant jį į bendrabutį gyveno ir O.Tsariučenka.

Tačiau pakalbėti su tautiečiais išėjęs Vladas, kaip žadėjo, nebegrįžo, dėl ko O.Tsariučenka po kurio laiko ėmė jo ieškoti. Ir sutiko prie minėto devyniaaukščio. Po to jiedu sėdėjo kieme prie smėlio dėžės ir sprendė, ką daryti toliau. Bekalbėdami pjaustę obuolius virtuviniu peiliu. O tragiškai pasibaigęs konfliktas su Vladu kilo dėl to, kad šis primygtinai jam siūlė grįžti pernakvoti į bendrabutį. Ir esą pirmas stvėrė šalia gulėjusį peilį. O.Tsariučenka teigė tik atmušęs Vlado ataką, tačiau taip nesėkmingai, kad užlenktoje šio rankoje buvęs peilis įsmigo jam į kaklą. Tačiau, kodėl šį ištraukęs, jis dar kartą smogė peiliu ten pat, O.Tsariučenka jau paaiškinti nesugebėjo. O teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad Vladas buvo nužudytas mažiausiai penkiais peilio dūriais į įvairias kūno vietas.

Kas meluoja?

Negalėjo O.Tsariučenka paaiškinti ir, kaip atsidūrė minėtame Birželio 23-iosios gatvės bute, kuriame su kitais tautiečiais gyveno Vladas. O ten susidūrė su agresyviai nusiteikusiu vienu iš brolių – Andrejumi. Ir tik tada pamatęs, kad turi rankoje peilį.

„Bijojau, kad Andrejus jo neatimtų ir manęs nenužudytų“, – teisinosi, kodėl su juo susigrūmė, O.Tsariučenka. O po to, kai Andrejus po judviejų grumtynių užsirakino viename iš kambarių, radęs virtuvėje tabako. Dėl to ir prašęs pas Andrejų žiebtuvėlio. O šio negavęs, trenkęs durimis ir išėjęs iš buto. Kas jį padegė ir nužudė jau miegantį vyresnįjį Andrejaus brolį Borisą, O.Tsariučenka teigė nežinantis. Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad ir Borisas buvo nužudytas mažiausiai penkiais smūgiais peiliu.

Tačiau, Andrejus, kuriam bylon sugulusių įvykių metu buvo 24-eri, ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakojo, kad tą lemtingą rugpjūčio 22-ąją po eilinio konflikto tarp jo 29-erių metų brolio Boriso ir O.Tsariučenkos šis pagrasinęs, kad jo broliui vakare „bus chana“. Tą patį vakarą išėjęs iš tualeto jis netikėtai susidūrė su grasintoju buto koridoriuje. Ir O.Tsariučenka dūręs jam peiliu į pilvą. Po to užpuolikas nuėjęs į kambarį, kuriame prie planšetinio kompiuterio lovoje buvo užmigęs Borisas. Grįžęs iš ten po minutės, O.Tsariučenka vėl puolė Andrejų. Į šio pagalbos šauksmą iš kito kambario išbėgo 20-metis Grigorijus. Tačiau, O.Tsariučenkai parodžius jam peilį, dingo. Nors dar buvo vėliau išėjęs su taburete, tačiau ateiti į pagalbą Andrejui nesiryžo. O, kai O.Tsariučenka galiausiai nubėgo paskui jį, Grigorijus iššoko per balkoną iš trečiojo aukšto.

Tačiau, šiuo trumpu O.Tsariučenkos pasišalinimu spėjo pasinaudoti Andrejus, nušliaužęs į kambarį, kuriame miegojo Borisas ir ten užsirakinęs. Jis teigė radęs brolį kraujo klane ir be gyvybės ženklų. Ir pro dekoratyvinį durų stiklą matęs, kaip O.Tsariučenka padegė koridoriuje kažkokį baltą daiktą.

Nei Andrejaus, nei Grigorijaus prisišaukti į Kauno apygardos teismą nepavyko. Nepareiškė nei jie, nei Vlado sesuo O.Tsariučenkai ir jokių ieškinių.

Šioje byloje – daug melo ir iš nukentėjusiųjų, ir iš pareigūnų pusės!

Vienintelis jam pareikštas ieškinys – draudimo atstovų prašoma kompensacija už padegto bei jį gesinant sulieto butų savininkėms išmokėtus beveik 11 200 eurų.

Kratėsi maniako etiketės

O.Tsariučenka gynusi Lietuvos valstybės paskirta advokatė Ingrida Maldeikienė įrodinėjo, kad teisiamajam pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, nesurinkus pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų. Tiesioginių nusikaltimo liudytojų nėra – tik šalutiniai. O gyvo likusio nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Vien dėl to, kad jis vengė atvykti į teismą duoti parodymus. Ir galimai dėl to, kad ir pats jaučia kaltę dėl to, kas įvyko.

I.Maldeikienė siūlė teismui perkvalifikuoti O.Tsariučenkai pareikštą kaltinimą dėl pasikėsinimo nužudyti šį savo tautietį į sunkų sveikatos sutrikdymą, kito tautiečio nužudymą kvalifikuoti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą, o dėl trečiojo nužudymo išteisinti. Kaip ir dėl buto padegimo.

„Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, – teigė O.Tsariučenkos advokatė. – Be to, teismas turėtų atsižvelgti, kad mano ginamasis nėra teistas, turi du mažamečius vaikus ir neįgalumą – negirdi viena ausimi.“

Pats O.Tsariučenka, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, tikino neturėjęs tikslo nieko žudyti – jį patį po visko ištiko šokas. „O dabar daro iš manęs maniaką! Nors nesąžininga versti visą kaltę man vienam! Šioje byloje – daug melo ir iš nukentėjusiųjų, ir iš pareigūnų pusės!“ – dėjo savus akcentus O.Tsariučenka.

Jį tyrę ekspertai konstatavo, kad O.Tsariučenka – pakaltinamas, nors ir turi tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Teismo argumentai

Šią didelį atgarsį visuomenėje sukėlusią bylą nagrinėjusi teisėjų Arūno Paštuolio, Jurgos Vasiliauskienės ir Algirdo Giedraičio kolegija šiandien konstatavo, kad pakanka įrodymų, jog O.Tsariučenka įvykdė visus jam inkriminuotus nusikaltimus, kerštaudamas dėl darbo metu kilusio konflikto ir turėdamas išankstinį sumanymą nužudyti tris žmones. Tačiau jam ne viskas pavyko iki galo, nes laiku buvo pranešta apie gaisrą, kuriuo bandyta atimti gyvybę ir trečiam tautiečiui, kurio nepavyko įveikti fiziškai. Ir labai operatyviai atvyko specialiosios tarnybos, kurios gana greitai sutramdė beįsiplieskiantį ir kitiems daugiabučio gyventojams pavojų kėlusį gaisrą bei suteikė kvalifikuotą medicininę pagalbą minėtam sužeistajam.

Skirdamas O.Tsariučenkai 20 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas teigė atsižvelgęs ir į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir į tai, kad buvo įvykdytas vienas labai sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, pasikėsinant padaryti dar vieną labai sunkų, ir į kaltinamojo asmenybę - neteistas, vedęs, turi neįgalumą bei charakterizuojamas, remiantis dokumentais gautais iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro bei Kauno tardymo izoliatoriaus, išimtinai teigiamai, tačiau nusikaltimai padaryti veikiant tyčia ir kai kurios jų pasekmės nebeatsatomos.

Visiškai patenkintas ir draudėjų, sumokėjusių kompensaciją už gesinant gaisrą sugadintą beveik 11 120 eurų vertės turtą, ieškinys.

Išgirdus teismo verdiktą, O.Tsariučenkos veidas išdavė, kad jis lengviau atsikvėpė. Šį kartą, belaukdamas nuosprendžio, jis buvo linkęs slėpti savo veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų. Neatmetama, kad ir iš jaudulio.

Nepaisant to, kad išvengta įkalinimo iki gyvos galvos, O.Tsariučenkos advokatė portalui kauno.diena.lt teigė, kad jos ginamasis vistiek ketina nuosprendį skųsti. O šis dar gali sušvelnėti, jeigu būtų nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tokios kaip prisipažinimas ir gailėjimasis. Kauno apygardos teismas šiandien konstatavo nenustatęs nei O.Tsariučenkos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.     

Prokuroras prašo griežčiausios bausmės

Kaip jau rašyta, 43-ejų O.Tsariučenka yra kaltinamas pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą nužudęs du žmones, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, bei pasikėsinimu tokiu pačiu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti dar vieną savo tautietį. Ir tyčiniu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – vieno Birželio 23-iosios gatvės 6-ojo namo buto, kurį jo velionių savininkų dukra buvo išnuomojusi statybų bendrovei, kurios objektuose dirbo šie ukrainiečiai, padegimu.

„Surinkta pakankamai duomenų, kad teisiamasis tyčia siekė atimti gyvybę visiems trims savo tautiečiams ir atliko smurtinius veiksmus, sukeldamas sunkius padarinius, už kuriuos turi atsakyti. Teismas turėtų atsižvelgti, kad O.Tsariučenka padarė ne vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą bei didelę moralinę ir materialinę žalą. Ir veikė ypatingai brutaliai“, – akcentavo šiandien per baigiamąsias šios bylos kalbas kaltinimą palaikantis prokuroras Tomas Stelionis. Anot jo, tyčinius teisiamojo veiksmus įrodo iškalbingas jo paties prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu pasiteiravus, kodėl buvo sužalota viena visų nukentėjusiųjų kūno vieta. Tada O.Tsariučenka atsakė, kad to buvo mokytas, tarnaudamas armijoje.

„Jokių lengvinančių teisiamojo kaltės aplinkybių nėra. O sunkinanti – kad nusikaltimus jis darė apsvaigęs nuo alkoholio, nors tai ir neigia. Tačiau, anot liudytojų, tądien po pietų jis buvo pasišalinęs iš darbo vietos ir grįžo neblaivus. O trečiojo savo tautiečio O.Tsariučenka nenužudė tik todėl, kad nepajėgė jo fiziškai įveikti. Tačiau, dėl to ir padegė butą. Be to, jis savo kaltės nepripažįsta, visiškai nesigaili ir nesiekia atlyginti padarytą žalą. O bausmė už padarytus nusikaltimus turi būti adekvati jų pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui. Todėl prašau teismo skirti O.Tsariučenkai griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos“, – baigė daugiau kaip valandą trukusią savo baigiamąją kalbą T.Stelionis.

Kratėsi maniako etiketės

O.Tsariučenka ginanti jau antra Lietuvos valstybės paskirta advokatė Ingrida Maldeikienė, nes pirmosios jis atsisakė, savo ruožtu, įrodinėjo, kad jos ginamajam pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, nesurinkus pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų. Tiesioginių nusikaltimo liudytojų nėra – tik šalutiniai. O gyvo likusio nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Vien dėl to, kad jis vengė atvykti į teismą duoti parodymus. Ir galimai dėl to, kad ir pats jaučia kaltę dėl to, kas įvyko.

I.Maldeikienė siūlė teismui perkvalifikuoti O.Tsariučenkai pareikštą kaltinimą dėl pasikėsinimo nužudyti šį savo tautietį tik į sunkų sveikatos sutrikdymą. O vieno tautiečio nužudymą kvalifikuoti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą, o dėl kito nužudymo išteisinti. Kaip ir dėl buto padegimo.

Vienas iš I.Maldeikienės argumentų, kodėl O.Tsariučenka turi būti išteisintas dėl vieno nužudymo, kurio tikino neįvykdęs, – ant jo batų neaptikta velionio kraujo.

„Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, – kartojo advokatų labai mėgiamą posakį I.Maldeikienė. – Be to, teismas turėtų atsižvelgti, kad O.Tsariučenka nėra teistas, turi du mažamečius vaikus ir neįgalumą – negirdi viena ausimi.“

Pats O.Tsariučenka, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, kuo toliau, tuo sunkiau valdėsi. Padedant vertėjai iš rusų kalbos, jis tikino neturėjęs tikslo nieko žudyti – jį patį po visko ištiko šokas. „O dabar daro iš manęs maniaką! Nors nesąžininga versti visą kaltę man vienam! Šioje byloje – daug melo ir iš nukentėjusiųjų, ir iš pareigūnų pusės. Tarnavau devynis metus armijoje ir ten karininkai

atsakydavo už savo žodžius. Tačiau su tokia veidmainyste susidūriau pirmą kartą, kai atsivedęs į savo kabinetą policijos pareigūnas pirmiausiai duoda savo mobilųjį telefoną, kad paskambinčiau savo namiškiams. O po pokalbio su šiais pareiškia, ar nori dar kada nors juos matyti? Jeigu nori, rašyk prisipažinimą!“ – dėjo savus akcentus O.Tsariučenka.

Jo bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija planuoja skelbti savo sprendimą po poros savaičių.

Kas meluoja?

Ekspertai, tyrę O.Tsariučenką, konstatavo, kad jis – pakaltinamas, nors ir turi tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Duodamas teisme parodymus, O.Tsariučenka pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisiėmė visą kaltę, nes buvo sudaręs su vienu Kauno policijos vadovu sandėrį. Šis įvyko iš karto po jo sulaikymo, kai jis buvo perduotas minėtam pareigūnui. Pastarasis esą pasiūlė viską prisipažinti ir už tai pažadėjo baigti bylą būtinosios ginties neišvengiamybe bei nusikaltimų padarymu afekto būsenoje.

„Jeigu ne, tau gresia iki gyvos galvos“, – teigė šis, anot teisiamojo, jį apgavęs pareigūnas.

Prokuroras buvo įpareigotas praėjusiame posėdyje užtikrinti šio pareigūno dalyvavimą. Ir iškvietė į jį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus, tiriančio nužudymus, vadovą.

Tačiau, išvydęs šį pareigūną, O.Tsariučenka pareiškė, kad tai – ne jį apgavęs asmuo. Esą šį gali įvardinti jo parodymus nusikaltimo padarymo vietoje fiksavęs kitas pareigūnas, buvęs su apgaviku, kai jis buvo šiam pristatytas po sulaikymo.

Tačiau, šiandien minėtas vyresnysis to paties Kauno AVPK skyriaus, tiriančio nužudymus, tyrėjas teisme pareiškė, kad tiesiogiai O.Tsariučenkos sulaikyme nedalyvavo. Su juo bendravo tik kitą dieną ir filmuojant parodymus nusikaltimo vietoje. Jis teigė nepamenantis ir, kad galėjo duoti savo telefoną O.Tsariučenkai – jog šis paskambintų žmonai. Nors, teisiamajam pareiškus, kad jo žmona išsaugojo telefono numerį, vėliau patikslino, kad gal ir galėjo taip būti. Tačiau, vyresnis tyrėjas kategoriškai neigė kitą O.Tsariučenkos teiginį – esą jo akivaizdoje apgavikas, kurį šis liudytojas jam pristatė ne tik kaip savo viršininką, bet ir kaip labai gerą žmogų, dosniai vaišino jį cigaretėmis.

Ankstesni parodymai buvo išgauti iš manęs apgaule ir šantažu. O po to dar tendencingai ir su interpretacijomis išversti.

Šokiruojanti ir priešistorė

Kaip jau rašyta, duodamas teisme parodymus, O.Tsariučenka tikino nužudęs tik vieną savo tautietį ir dar vieną sužeidęs. Ir nepadegęs buto, kuriame įvyko dvikova su sužeistuoju.

„Ankstesni parodymai buvo išgauti iš manęs apgaule ir šantažu. O po to dar tendencingai ir su interpretacijomis išversti“, – pradėjo tada savo kalbą teisme O.Tsariučenka.

Jis teigė atvykęs į Lietuvą tautiečio Igorio kvietimu – vadovauti brigadai. Tačiau į šią buvo surinkti visai jiems patikėto darbo nemokantys jo tautiečiai, dėl ko bendrovės „Dengsta“, kurios objektuose jiems teko dirbti, vadovas net nenorėjo mokėti jiems avanso. Šį – kiekvienam brigados nariui po 50 eurų sumokėjo Igoris. Tačiau, O.Tsariučenka prisipažino davęs visiems po 10 eurų, o už likusius nupirkęs pigiau maisto, indus jam gaminti ir televizorių. Labiausiai tokiais jo sprendimais buvo nepatenkinti brigadoje dirbę du netikri broliai – Borisas ir Andrejus. Netrukus šie dėl to, kad prastai dirbo, buvo perkelti į „juodus darbus“, dėl ko dar šnairiau pradėjo žiūrėti į jį. Vėliau dirbti „juodų darbų“ buvo perkeltas ir pats O.Tsariučenka. Tačiau, dėl to, kad jis ir toliau kovojo už savo teises, bendrovės direktorius galiausiai liepęs jam grąžinti bendrabučio raktus, duodamas suprasti, kad atsisako jo paslaugų. O pareikalavus šio sumokėti už atliktą darbą, esą davė suprasti, kad jeigu O.Tsariučenka reikalaus, kas jam nepriklauso, jis gali grįžti į tėvynę ir karste.

Teisiamojo versija

Pasak O.Tsariučenkos, susirinkti daiktus bendrabutyje, iš kurio liepta išsikraustyti, jam padėjo antras pagal amžių brigados narys – 33-ejų metų Vladas. Su šiuo jie tada išgėrė porą litrų sidro. Ir Vladas pažadėjo pakalbėti su kitais brigados nariais – gal jie priims jį vienai nakčiai į minėtą butą Birželio 23-iosios gatvės devyniaaukštyje, kuriame prieš tai gyveno ir O.Tsariučenka.

Tačiau pakalbėti su tautiečiais išėjęs Vladas, kaip žadėjo, nebegrįžo, dėl ko O.Tsariučenka po kurio laiko ėmė jo ieškoti. Ir sutiko prie minėto devyniaaukščio. Po to jiedu sėdėjo kieme prie smėlio dėžės ir sprendė, ką daryti toliau. Bekalbėdami pjaustę obuolius virtuviniu peiliu, kurį rado viename iš objektų, kuriame dirbo.

Anot O.Tsariučenkos, tragiškai pasibaigęs konfliktas su Vladu kilo dėl to, kad šis primygtinai jam siūlė grįžti pernakvoti į bendrabutį. Ir esą Vladas pirmas stvėrė šalia gulėjusį peilį. O jis tik atmušęs jo ataką, tačiau taip nesėkmingai, kad užlenktoje Vlado rankoje buvęs peilis įsmigo šiam į kaklą. Tačiau, kodėl šį ištraukęs, jis dar kartą smogė peiliu ten pat, O.Tsariučenka jau paaiškinti nesugebėjo. O teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad Vladas nužudytas mažiausiai penkiais peilio smūgiais į įvairias kūno vietas.

Jis teigė negalintis paaiškinti ir, kaip atsidūrė minėtame bute, kuriame su kitais tautiečiais gyveno Vladas. O ten susidūrė su agresyviai nusiteikusiu vienu iš brolių, su kuriais konfliktavo, – Andrejumi. Ir tik tada pamatęs, kad turi rankoje peilį. „Bijojau, kad Andrejus jo neatimtų ir manęs nenužudytų“, – teisinosi, kodėl su juo susigrūmė, O.Tsariučenka. O po to, kai Andrejus po judviejų grumtynių užsirakino viename iš kambarių, radęs virtuvėje tabako. Dėl to ir prašęs pas Andrejų žiebtuvėlio. O šio negavęs, trenkęs durimis ir išėjęs iš buto. Kas jį padegė ir nužudė jau miegantį vyresnįjį Andrejaus brolį Borisą, O.Tsariučenka teigė nežinantis. Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad ir Borisas buvo nužudytas mažiausiai penkiais smūgiais peiliu.

Pareikštas tik vienas ieškinys

Nukentėjusiojo statusą šioje byloje turintis Andrejus, kuriam bylon sugulusių įvykių metu buvo 24-eri, ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakojo, kad tą lemtingą rugpjūčio 22-ąją po eilinio konflikto tarp jo 29-erių metų brolio Boriso ir O.Tsariučenkos šis pagrasinęs, kad jo broliui vakare „bus chana“. Tą patį vakarą išėjęs iš tualeto jis netikėtai susidūrė buto koridoriuje su O.Tsariučenka. Ir šis dūręs jam peiliu į pilvą. Po to nuėjęs į kambarį, kuriame prie planšetinio kompiuterio lovoje buvo užmigęs Borisas. Grįžęs iš ten po minutės, jis vėl puolė Andrejų. Į šio pagalbos šauksmą iš kito kambario išbėgo 20-metis Grigorijus. Tačiau, O.Tsariučenkai parodžius jam peilį, dingo. Nors dar buvo vėliau išėjęs su taburete, tačiau ateiti į pagalbą Andrejui nesiryžo. O, kai O.Tsariučenka nubėgo paskui jį, Grigorijus iššoko per balkoną iš trečiojo aukšto.

Tačiau, šiuo trumpu O.Tsariučenkos pasišalinimu spėjo pasinaudoti Andrejus, nušliaužęs į kambarį, kuriame miegojo Borisas ir ten užsirakinęs. Jis teigė radęs brolį kraujo klane ir be gyvybės ženklų. Ir pro dekoratyvinį durų stiklą matęs, kaip O.Tsariučenka padegė koridoriuje kažkokį baltą daiktą.

Nei Andrejaus, nei Grigorijaus prisišaukti į Kauno apygardos teismą nepavyko. Nepareiškė nei jie, nei Vlado sesuo, kurią galų gale pavyko prisišaukti į teismą, O.Tsariučenkai ir jokių ieškinių.

Vienintelis jam pareikštas ieškinys – draudimo atstovų prašoma kompensacija už padegto bei jį gesinant sulieto butų savininkėms išmokėtus beveik 11 500 eurų.

Geriausia gynyba puolant?

Po gerą valandą trukusios teisiamojo išpažinties O.Tsariučenka taip įsiaudrino, kad net teko jį stabdyti. Po jo parodymų, duotų anksčiau, paskelbimo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Arūnas Paštuolis nesusilaikė nereplikavęs: "Mes negalime jums sukviesti visų Kauno policijos komisarų!"

To prireikė O.Tsariučenkai atkakliai tvirtinant, kad anksčiau prisiėmė visą kaltę, nes esą buvo sudaręs su vienu Kauno policijos vadovu sandėrį. Tai įvyko iš karto po jo sulaikymo, šis pasiūlė viską prisipažinti ir už tai pažadėjo baigti bylą būtinosios ginties neišvengiamybe bei nusikaltimų padarymu esant afekto būsenos. "Jeigu ne, tau gresia iki gyvos galvos", – teigė šis, anot teisiamojo, jį apgavęs pareigūnas.

Prokuroras įpareigotas užtikrinti šio pareigūno dalyvavimą kitame posėdyje. O.Tsariučenka teigia, kad tada buvo pristatytas į vieną iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyrių. Tačiau jo nupieštas žodinis esą jį apgavusio pareigūno portretas, anot prokuroro, neatitinka minėto skyriaus vadovo išvaizdos.

43-ejų O.Tsariučenka stojo prieš teismą dėl kaltinimų praėjusių metų rugpjūčio 22-osios vakarą nužudžius du žmones, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, bei pasikėsinimo tokiu pačiu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti dar vieną savo tautietį. Ir tyčinio didelės vertės svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu –  vieno Birželio 23-iosios gatvės 6-ojo namo buto, kurį jo velionių savininkų dukra buvo išnuomojusi statybų bendrovei, kurios objektuose dirbo šie ukrainiečiai, padegimo.

O.Tsariučenka tikino teismą nužudęs tik vieną savo tautietį ir dar vieną sužeidęs. Ir nepadegęs buto, kuriame įvyko dvikova su sužeistuoju. "Esu dirbęs ir gaisrininku. Žinau, kad tokios paklodės nedega. Taigi, tikrai nebūčiau jos padegęs, kuo esu kaltinamas", – teigė teisiamasis. Įrodinėjo jis ir tai, kad negalėjo su viena iš savo aukų įsigyti tą vakarą netoliese esančioje "Maximoje" alkoholio, nes Lietuvoje jis po 20 val. neparduodamas jau nuo nuo 2018-ųjų sausio 1-osios.

Pažadai ir tikrovė

"Ankstesni parodymai buvo išgauti iš manęs apgaule ir šantažu. O po to dar tendencingai ir su interpretacijomis išversti", – pradėjo savo kalbą teisme O.Tsariučenka.

Tiesa, net tris ketvirtadalius jos sudarė bylon sugulusių įvykių priešistorė. Anot O.Tsariučenkos, dirbti į Lietuvą jį pakvietė tautietis Igoris, kuriam prieš tai jo vadovaujama brigada pastatė kavinę. Jis sutikęs ne iš karto, nes tuo metu jo žmona laukėsi. Galiausiai šiai pernai liepą pagimdžius dukrą, sutiko, nes žadėtos geros sąlygos. Deja, atvykus į Lietuvą, paaiškėjo, kad į brigadą, kuriai jis turėjo vadovauti, esą buvo surinkti visai jiems patikėto darbo nemokantys jo tautiečiai. Ir, žinoma, bendrovės, kurios objektuose jiems teko dirbti, vadovas buvo tuo nepatenkintas. Ir nenorėjo mokėti net avanso. Jį kiekvienam brigados nariui po 50 eurų sumokėjo Igoris. O.Tsariučenka prisipažino davęs visiems po 10 eurų, o už likusius nupirkęs pigiau maisto, indus jam gaminti ir televizorių – kad neprailgtų vakarai.

Labiausiai tokiais jo sprendimais buvo nepatenkinti brigadoje dirbę du netikri broliai – Borisas ir Andrejus. Anot O.Tsariučenkos, netrukus šie dėl to, kad prastai dirbo, buvo perkelti dirbti vadinamųjų juodų darbų, dėl to dar šnairiau pradėjo žiūrėti į jį.

Netrukus dirbti juodų darbų buvo perkeltas ir pats O.Tsariučenka. Anot jo, dėl to, kad bendrovės, kurios objektuose dirbo, direktoriui nepatiko jo atkaklumas reikalaujant parodyti sutartį – kiek ir už kokį darbą šis turi mokėti?

Pasak O.Tsariučenkos, kovojo jis už savo teises ir perkeltas į prastesnį darbą, dėl to bendrovės direktorius ir liepęs jam grąžinti bendrabučio raktus, duodamus suprasti, kad atsisako jo paslaugų. O pareikalavus sumokėti už atliktą darbą – kad turėtų už ką grįžti į Ukrainą, davė suprasti, kad jeigu O.Tsariučenka reikalaus, kas jam nepriklauso, gali grįžti į tėvynę ir karste.

Mes negalime jums sukviesti visų Kauno policijos komisarų!

Mįslingas skerdynių įrankis

Pasak O.Tsariučenkos, susirinkti daiktus bendrabutyje, iš kurio liepta išsikraustyti, jam padėjo antras pagal amžių brigados narys – 33-ejų metų Vladas. Su šiuo jie tada išgėrė porą litrų sidro. Ir Vladas pažadėjo pakalbėti su kitais brigados nariais – gal jie priims jį vienai nakčiai į minėtą butą Birželio 23-iosios gatvės devyniaaukštyje, kuriame prieš tai gyveno ir O.Tsariučenka.

Tačiau pakalbėti su tautiečiais išėjęs Vladas, kaip žadėjo, nebegrįžo. O.Tsariučenka po kurio laiko ėmė jo ieškoti. Ir sutiko prie minėto devyniaaukščio. Po to sėdėjo kieme prie smėlio dėžės ir sprendė, ką daryti toliau. Bekalbėdami pjaustę obuolius, kurių O.Tsariučenka pasiskindavo viename sode pakeliui į darbą, kai neturėdavo, ką valgyti, virtuviniu peiliu, kurį rado viename iš objektų, kuriame dirbo.

Anot O.Tsariučenkos, tragiškai pasibaigęs konfliktas su Vladu kilo dėl to, kad šis primygtinai jam siūlė grįžti pernakvoti į bendrabutį. Ir esą Vladas pirmas stvėrė šalia gulėjusį peilį. O jis tik atmušęs jo ataką, tačiau taip nesėkmingai, kad užlenktoje Vlado rankoje buvęs peilis įsmigo šiam į kaklą. Tačiau, kodėl, šį ištraukęs, jis dar kartą smogė peiliu ten pat, O.Tsariučenka paaiškinti jau nesugebėjo.

Jis teigė negalintis paaiškinti ir kaip atsidūrė minėtame bute, kuriame su kitais tautiečiais gyveno Vladas. O ten susidūrė su agresyviai nusiteikusiu vienu iš brolių, su kuriais konfliktavo, – Andrejumi. Ir tik tada pamatęs, kad turi rankoje peilį. "Bijojau, kad Andrejus jo neatimtų ir manęs nenužudytų", – teisinosi, kodėl su juo susigrūmė, O.Tsariučenka. O po to, kai Andrejus, kurį jis galiausiai paleido, užsirakino viename iš kambarių, radęs virtuvėje tabako. Dėl to ir prašęs  Andrejaus žiebtuvėlio. O šio negavęs, trenkęs durimis ir išėjęs iš buto. Kas jį padegė ir nužudė jau miegantį vyresnįjį Andrejaus brolį Borisą, O.Tsariučenka teigė nežinantis. Iki sulaikymo beveik po paros jis teigė klajojęs Kauno gatvėmis. Tiesa, jau persirengęs – naktį prie vieno šiukšlių konteinerio rastais drabužiais. Kai pamatė, kad jo – kruvini.

Iššoko iš trečio aukšto

Perskaičius ankstesnius O.Tsariučenkos parodymus, paaiškėjo naujų iškalbingų detalių.

Pavyzdžiui, kad jie su Vladu tą šiam lemtingą vakarą, apie 21 val., pirkę jau minėtoje "Maximoje" sidro ir degtinės. O smogęs netyčia sužalotam Vladui peiliu antrą kartą, nes netoliese ant suoliuko sėdėjo dvi merginos ir jis baiminosi, kad šios neišgirstų sužeistojo gargaliavimo.

Be to, O.Tsariučenka buvo prisipažinęs taikęsis visoms savo aukoms į kaklą, nes to buvo išmokęs tarnaudamas kariuomenėje.

Tačiau iškalbingiausi buvo teismo paskelbti Andrejaus ir kito O.Tsariučenkos tautiečio, tą lemtingą naktį buvusio minėtame Birželio 23-iosios gatvės bute, parodymai, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Prisišaukti į teismo posėdžius nė vieno iš jų nepavyko. Nukentėjusiojo statusą turintis Andrejus atsisakė atvykti. O liudytojo statusą turintis šuoliu iš trečiojo aukšto tada gelbėjęsis Grigorijus net neatsiliepė.

Andrejus, kuriam bylon sugulusių įvykių metu buvo 24-eri, ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakojo, kad tą lemtingą rugpjūčio 22-ąją po eilinio konflikto tarp jo 29-erių metų brolio Boriso ir O.Tsariučenkos šis pagrasinęs, kad jo broliui vakare "bus chana". Tą patį vakarą išėjęs iš tualeto jis netikėtai susidūrė buto koridoriuje su O.Tsariučenka. Ir šis dūręs jam peiliu į pilvą. Po to nuėjęs į kambarį, kuriame prie planšetinio kompiuterio lovoje buvo užmigęs Borisas. Grįžęs iš ten po minutės, jis vėl puolė Andrejų. Į šio pagalbos šauksmą iš kito kambario išbėgo 20-metis Grigorijus. Tačiau, O.Tsariučenkai parodžius jam peilį, dingo. Nors dar buvo vėliau išėjęs su taburete, tačiau ateiti į pagalbą Andrejui nesiryžo. O kai O.Tsariučenka nubėgo paskui jį, iššoko pro balkoną. Tačiau šiuo trumpu O.Tsariučenkos pasišalinimu spėjo pasinaudoti Andrejus, nušliaužęs į kambarį, kuriame miegojo Borisas, ir ten užsirakinęs. Jis teigė radęs brolį kraujo klane ir be gyvybės ženklų. Ir pro durų stiklą matęs, kaip O.Tsariučenka padegė koridoriuje kažkokį baltą daiktą.

Tik vienas ieškinys

Ekspertai, tyrę O.Tsariučenką, konstatavo, kad jis pakaltinamas, nors ir turi tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Duomenų apie tai, kad O.Tsariučenka buvo gydomas tėvynėje psichiatrų, byloje taip pat nėra. Kreipųsis pagalbos į Ukrainos teisėsaugą, gautas atsakymas, kad tėvynėje jis nebuvo ir teistas.

Jokio ieškinio O.Tsariučenkai nepareiškė nei Andrejus, nei Vlado sesuo, kurią galų gale pavyko prisišaukti į teismą.

Vienintelis teisiamajam pareikštas ieškinys – draudimo atstovų prašoma kompensacija už padegto ir jį gesinant sulieto butų savininkėms išmokėtus beveik 11 500 eurų.

Teisme parodymus davęs bendrovės "Dengsta", kurios objektuose, dirbo O.Tsariučenka ir šio tautiečiai, direktorius negailėjo atvykėliams iš Ukrainos kritikos. Jis teigė užsakęs specialistus, o sulaukęs tinginių ir brokdarių. Teisėsaugininkai nustatė, kad Kaune šie ukrainiečiai buvo įdarbinti, tarpininkaujant vienai Gruzijos firmai.

Pageidavimų koncertas

Prieš prasidedant teismo posėdžiui O.Tsariučenka surengė gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams trumpą spaudos konferenciją, per kurią teigė, kad nepripažįsta, jog žudė savo tautiečius tyčia. Esą tai buvo būtinoji gintis.

„Nežinau, ką darbdaviai pažadėjo tiems asmenims, kurie man sakė, kad išvykčiau namo pats arba būsiu išvežtas karste. Man Lietuvoje buvo žadamos brigadininko pareigos ir geras atlygis už jas – vienas euras už vieną kvadratinį metrą. O gavome penkiese 100 eurų. Jeigu būčiau žinojęs, kad bus tik tokia alga ir dar nesutvarkyti įdarbinimo dokumentai, nebūčiau važiavęs į Lietuvą, nes turėjau Ukrainoje savo statybos įmonę ir šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai“, – teigė žurnalistams į teismo narvą konvojaus atvesdintas liepą savo 43-iąjį gimtadienį Kauno tardymo izoliatoriuje sutiksiantis O.Tsariučenka.

Jis tikino ir nepadegęs buto, kuriame gyveno jo tautiečiai, nors taip pat yra tuo kaltinamas. O kas tai padarė nežinantis.

Pasirodžius bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, O.Tsariučenka užvertė šią prašymais. Pirmiausiai paprašė garsiau kalbėti, nes dėl turėtos galvos traumos negirdi viena ausimi. Po to – nuimti jam antrankius. Galiausiai – pakeisti Lietuvos valstybės skirtą advokatę Loretą Daukšienę, kurios paslaugos jam nieko nekainuos. Esą ši vietoj to, kad tinkamai jį gintų, tik daro psichologinį spaudimą – jog jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pati L.Daukšienė teigė, kad O.Tsariučenka turi teisę to prašyti, nors tokie atvejai ir labai reti. Ir sutiko, kad jie nelabai randa bendrą kalbą. Teisiamojo pusėn stojo ir kaltinimą šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje palaikantis prokuroras Tomas Stelionis, primindamas vieną iš pagrindinių advokatūros principų – lojalumą klientui.

Teisėjų kolegija O.Tsariučenkos prašymą patenkino ir nušalino L.Daukšienę nuo jo gynybos, nors ir konstatavo, kad ši savo pareigas atlieka tinkamai. Lietuvos valstybė skirs teisiamajam naują nemokamą advokatą. O kitas šios bylos posėdis numatytas tik rugpjūtį.

Naujos akistatos nebenori

Kaip jau rašyta, O.Tsariučenka kaltinamas dviejų žmonių, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, nužudymu ir pasikėsinimu tokiu pačiu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti dar vieną savo tautietį bei tyčiniu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu. T.y. padegęs kaunietės, išnuomojusios statybų firmai, kurioje dirbo šie ukrainiečiai, savo velionių tėvų butą, dėl ko gesinant sukeltą gaisrą buvo sulietas ir apačioje esantis butas. Draudimo atstovai, išmokėję šių butų savininkėms beveik 11 500 eurų siekiančią kompensaciją, pareiškė O.Tsariučenkai tokio paties dydžio ieškinį. Ir tai vienintelis jam pareikštas ieškinys.

Gyvas likęs vieno O.Tsariučenkos nužudyto ukrainiečio brolis nepanoro ne tik nukentėjusiojo statuso, nors to jam išvengti nepavyko, bei būti kviečiamas į teismą, bet ir neprašo jokio moralinio atlygio.

Nenorėjo daugiau turėti jokių reikalų su teisiamuoju ir kito nužudyto ukrainiečio, aptikto kitą dieną po gaisro kiemo smėlio dėžėje, sesuo, atvykusi pasiimti 33-ejų metų velionio palaikų.

Nepareiškė jokio ieškinio O.Tsariučenkai ir Valstybinė ligonių kasa. Esą gyvam likusiam nukentėjusiajam mūsų medikų suteikta pagalba Lietuvai nieko nekainavo.

Prisipažino tik iš dalies

O.Tsariučenka buvo sulaikytas tik kitą dieną po išpuolio, kai po beveik parą užsitęsusių paieškų pateko į teisėsaugininkų, kuriems aktyviai talkino visuomenė, spąstus Kauno marių pusiasalyje ties Pažaislio vienuolynu.

Jis buvo apklaustas ir įvykių vietoje, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir prieš perduodant bylą teismui. Ir kiekvieną kartą apie tai, kas įvyko tą lemtingą pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą, pasakojo skirtingai. Iš pradžių buvo linkęs dėtis, kad daug ko neatsimena. Vėliau – kad buvo priverstas taip pasielgti savigynos tikslais.

Galiausiai pripažino savo kaltę tik iš dalies. Neigė, kad įtakos padarytiems nusikaltimams turėjo jo girtumas – esą nebuvo apsvaigęs, nors yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, būdamas neblaivus. Anot O.Tsariučenkos, jis neturėjo ir tikslo žudyti.

Tačiau, esą 33-ejų savo tautietį, kuris, kaip nustatyta, tapo pirmąja auka, jis nužudė, nes buvo priverstas nuo šio gintis. Tai įvyko, jiems tą vakarą ant smėlio dėžės, kurioje vėliau rasti aukos palaikai, pjaustant obuolius, turėjusius atstoti užkandą vartotam alkoholiui.

Nustatyta, kad tą vakarą, palikęs neužrakintas jiems išnuomoto buto duris, minėtas 33-ejų ukrainietis ėjo į netoliese esančią „Maximą“ - pakeisti prieš tai čia įsigytą aparatėlį savadarbėms cigaretėms sukti. Ir greičiausiai susitiko O.Tsariučenką, kuris teigia nužudęs šį savo tautietį iš jo atimtu peiliu, nes pastarasis jam šiuo grasino.

Grasinimai išsipildė

Iš tikrųjų, sulaikius O.Tsariučenką, konstatuota, kad supjaustyta jo ranka. Tačiau, manoma, kad tai įvyko per teisiamojo grumtynes su kitu - 24-erių metų tautiečiu po jo 29-erių metų brolio nužudymo vėliau padegtame bute.

Kodėl po mirtino savo tautiečio, vėliau paslėpto smėlio dėžėje, sužalojimo jis nuėjo į minėtą Birželio 23-iosios 6-ąjį numerį turinčio devyniaaukščio butą, kuriame anksčiau ir pats gyveno, ir surengė ten skerdynes, O.Tsariučenka atsakyti negalėjo. Esą greičiausiai jį ten nuvedė aptemusi sąmonė, sukilus adrenalinui.

Nors minėtame bute apsistojusiems broliams O.Tsariučenka buvo grasinęs: „Jūs dar pamatysite!“.

Kartu su pastaraisiais O.Tsariučenka buvo įdarbintas vienoje Kauno statybų bendrovėje, tarpininkaujant vienai Gruzijos firmai. Ir iš pradžių taip pat gyveno šiame bute. Tačiau vėliau darbdaviai perkėlė nesugyvenamo charakterio O.Tsariučenką į bendrabutį. Ir net norėjo iš viso atsisakyti jo paslaugų. Manoma, kad kerštas už šį pažeminimą ir pažadino jame žvėrį. O minėti broliai labiausiai priešinosi jo bandytai įvesti tvarkai, pasiskelbus brigadininku, nes buvo tarp tautiečių vyriausias, nors niekas jo brigados vadovu nerinko.

Žūtbūtinės dvikovos

Vyresnysis iš brolių buvo užkluptas jau miegantis. Jam mažiausiai penkiais peilio dūriais į nugarą, kaklą bei kitas kūno vietas buvo pažeista miego arterija. Auka mirė nuo ūmaus nukraujavimo.

Jaunesnysis nužudytojo brolis tuo metu buvo nuėjęs į tualetą. Ir, grįžtant iš jo išgirdęs kažkokius įtartinus garsus, pagalvojęs, kad tai greičiausiai neblaivus griuvinėja iš „Maximos“ grįžęs, kaip paaiškėjo vėliau, pirmoji O.Tsariučenkos auka. Tačiau netrukus prie jo prišoko peiliu ginkluotas keršytojas. Ir jiedu susigrūmė. Ši dvikova buvo žūtbūtinė. Per ją 24-erių užpultasis patyrė daugiau kaip dešimt sužalojimų. Tarp jų – ir kaklo. Tačiau, labiausiai buvo sužalotas pilvas. Galiausiai jam pavyko iš užpuoliko gniaužtų ištrūkti ir užremti kito kambario, kuriame pasislėpė, duris.

Tačiau tada O.Tsariučenka, remiantis jam pareikštu kaltinimu, padegė butą. Ugniagesiai gelbėtojai

teigia aptikę jame du gaisro židinius: viename iš kambarių degė lova ir linoleumas bei šio kambario durys į koridorių.

Šuoliu iš padegto buto gelbėjęsis dar vienas jame apsistojęs ukrainietis, kartu su savo tautiečiais renovavęs Kauno technologijos universiteto bei kolegijos pastatus, pasakojo prieš pat įvykių kulminaciją snūduriavęs savo kambaryje, užsidėjęs ausines. Tačiau ir šis 20-metis atkreipė dėmesį į keistus garsus už durų. Ir, išniręs iš savo kambario, tapo vykstančių aršių grumtynių liudytoju. Ištiktas šoko, jis šios žūtbūtinės dvikovos pabaigos nebelaukė – gelbėjosi šuoliu iš trečiojo aukšto.

Jis turi šioje byloje tik liudytojo statusą. Nustatyta, kad šis 20-metis, kaip ir abu broliai, įvykio metu buvo blaivus.

Pripažintas pakaltinamu

Ekspertai konstatavo, kad neblaivus savo žūties valandą buvo tik jau minėtas 33-ejų metų ukrainietis, kurio kūnas buvo paslėptas smėlio dėžėje. Žūties valandą jam nustatytas vidutinis girtumas. O mirties priežastimi įvardinti kaklo sužalojimai, nors jų aptikta ir kairėje krūtinės pusėje.

Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai, atlikę O.Tsariučenkai, teigusiam, kad yra turėjęs galvos traumą, kompleksinę stacionarinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, konstatavo, kad jis – pakaltinamas. Nepaisant turimų tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Nusikaltimo įrankio, kuriuo O.Tsariučenka švaistėsi prieš savo tautiečius ir kurį teigė išmetęs į šiukšlių konteinerį, sprukdamas iš nusikaltimo vietos, rasti nepavyko. Tik nulūžusią jo dalį padegtame bute.

Kreipųsis pagalbos į Ukrainos teisėsaugą, gautas atsakymas, kad O.Tsariučenka, turėjęs tėvynėje verslą – parduotuvę, gimtinėje teistas nebuvo. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų Ukrainoje gydytas psichiatrų.

O.Tsariučenkai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nors gyvi likę jo tautiečiai išreiškė norą nebūti kviečiami į O.Tsariučenkos teismą, dėl ko ir buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bylą nagrinėsianti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija išsiuntė vienam iš brolių, kuris buvo sužalotas po vyresnėlio nužudymo, kvietimą į šiandieninį posėdį elektroniniu paštu. Tačiau šis nukentėjusysis, kaip konstatavo teisėjų kolegijos pirmininkas Arūnas Paštuolis, net nežinia kurioje valstybėje šiandien esantis, atrašė, kad į teismą neatvyks.

Naujos akistatos nebenori

Galutiniame kaltinime, pareikštame 42-ejų O.Tsariučenkai, šalia dviejų žmonių, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, nužudymo liko pasikėsinimas itin žiauriai kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti tik dar vieną savo tautietį. Antrasis, išsigelbėjęs šuoliu iš trečiojo aukšto, galiausiai liko tik liudytoju, nes išsiaiškinta, kad O.Tsariučenka nieko fiziškai nespėjo jam padaryti, o iššokdamas jis taip pat nesusižalojo.

Tačiau O.Tsariučenka dar kaltinamas ir tyčiniu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – padegęs kaunietės, išnuomojusios statybų firmai, kurioje dirbo šie ukrainiečiai, savo velionių tėvų butą, kuriame jis švaistėsi prieš savo tautiečius peiliu ir vieną iš šių nužudė, o kitą sunkiai sužalojo, dėl ko gesinant sukeltą gaisrą buvo sulietas ir apačioje esantis butas. Draudimo atstovai, išmokėję šių butų savininkėms beveik 11 500 eurų siekiančią kompensaciją, pareiškė tokio paties dydžio ieškinį O.Tsariučenkai. Ir tai vienintelis jam pareikštas ieškinys.

Po jo surengto išpuolio gyvas likęs vieno nužudyto ukrainiečio brolis pareiškė nenorintis ne tik nukentėjusiojo statuso, nors to jam išvengti nepavyko, bei būti kviečiamas į teismą, bet ir neprašo iš O.Tsariučenkos jokio moralinio atlygio.

Nenorėjo daugiau turėti jokių reikalų su juo ir kito nužudyto ukrainiečio, aptikto kitą dieną po gaisro kiemo smėlio dėžėje, sesuo, atvykusi pasiimti 33-ejų metų velionio palaikų.

Nepareiškė jokio ieškinio O.Tsariučenkai ir Valstybinė ligonių kasa. Esą gyvam likusiam nukentėjusiajam mūsų medikų suteikta pagalba Lietuvai nieko nekainavo.

Prisipažino tik iš dalies

O.Tsariučenka buvo sulaikytas tik kitą dieną po išpuolio, kai po beveik parą užsitęsusių paieškų pateko į teisėsaugininkų, kuriems aktyviai talkino visuomenė, spąstus Kauno marių pusiasalyje ties Pažaislio vienuolynu.

Jis buvo apklaustas ir įvykių vietoje, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir prieš perduodant bylą teismui. Ir kiekvieną kartą ši egocentriška asmenybė, leidusi sau bendrauti pakeltu tonu ir su teisėsaugininkais, apie tai, kas įvyko tą lemtingą pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą, pasakojo skirtingai. Iš pradžių buvo linkęs dėtis, kad daug ko neatsimena. Vėliau – kad buvo priverstas taip pasielgti savigynos tikslais.

Galiausiai pripažino savo kaltę tik iš dalies. Neigė, kad įtakos padarytiems nusikaltimams turėjo jo girtumas – esą nebuvo apsvaigęs, nors yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, būdamas neblaivus. Anot O.Tsariučenkos, jis neturėjo ir tikslo žudyti.

Tačiau, esą 33-ejų savo tautietį, kuris, kaip nustatyta, tapo pirmąja auka, jis nužudė, nes buvo priverstas nuo šio gintis. Tai įvyko, jiems tą vakarą ant smėlio dėžės, kurioje vėliau rasti aukos palaikai, pjaustant obuolius, turėjusius atstoti užkandą vartotam alkoholiui.

Nustatyta, kad tą vakarą, palikęs neužrakintas jiems išnuomoto buto duris, minėtas 33-ejų ukrainietis ėjo į netoliese esančią „Maximą“ – pakeisti prieš tai čia įsigytą aparatėlį savadarbėms cigaretėms sukti. Ir greičiausiai susitiko O.Tsariučenką, kuris teigia nužudęs šį savo tautietį iš jo atimtu peiliu, nes pastarasis jam šiuo grasino.

Iš tikrųjų, sulaikius O.Tsariučenką, konstatuota, kad supjaustyta jo ranka. Tačiau, manoma, kad tai įvyko per O.Tsariučenkos grumtynes su kitu – 24-erių metų tautiečiu po jo 29-erių metų brolio nužudymo vėliau padegtame bute.

Grasinimai išsipildė

Kodėl po mirtino savo tautiečio, vėliau paslėpto smėlio dėžėje, sužalojimo jis nuėjo į minėtą Birželio 23-iosios 6-ąjį numerį turinčio devyniaaukščio butą, kuriame anksčiau ir pats gyveno, ir surengė ten skerdynes, O.Tsariučenka atsakyti negali. Esą greičiausiai jį ten nuvedė aptemusi sąmonė, sukilus adrenalinui.

Nors minėtame bute apsistojusiems broliams O.Tsariučenka buvo grasinęs: „Jūs dar pamatysite!“.

Kartu su pastaraisiais O.Tsariučenka buvo įdarbintas vienoje Kauno statybų bendrovėje, tarpininkaujant vienai Gruzijos firmai. Ir iš pradžių taip pat gyveno šiame bute. Tačiau, vėliau darbdaviai perkėlė nesugyvenamo charakterio O.Tsariučenką į bendrabutį. Ir net norėjo iš viso atsisakyti jo paslaugų. Manoma, kad kerštas už šį pažeminimą ir pažadino jame žvėrį. O minėti broliai labiausiai priešinosi jo bandytai įvesti tvarkai, pasiskelbus brigadininku, nes buvo tarp tautiečių vyriausias, nors niekas jo brigados vadovu nerinko.

Vyresnysis iš brolių buvo užkluptas jau miegantis. Jam mažiausiai penkiais peilio dūriais į nugarą, kaklą bei kitas kūno vietas buvo pažeista miego arterija. Auka mirė nuo ūmaus nukraujavimo.

Jaunesnysis nužudytojo brolis tuo metu buvo nuėjęs į tualetą. Ir, grįžtant iš jo išgirdęs kažkokius įtartinus garsus, pagalvojęs, kad tai greičiausiai neblaivus griuvinėja iš „Maximos“ grįžęs, kaip paaiškėjo vėliau, pirmoji O.Tsariučenkos auka.

Tačiau netrukus prie jo prišoko peiliu ginkluotas keršytojas. Ir jiedu susigrūmė. Ši dvikova buvo žūtbūtinė. Per ją 24-erių užpultasis patyrė daugiau kaip dešimt sužalojimų. Tarp jų – ir kaklo. Tačiau, labiausiai buvo sužalotas pilvas.

Galiausiai jam pavyko iš užpuoliko gniaužtų ištrūkti ir užremti kito kambario, kuriame pasislėpė, duris. Tačiau, tada O.Tsariučenka kaltinamas padegęs butą. Ugniagesiai gelbėtojai teigia aptikę jame du gaisro židinius: viename iš kambarių degė lova ir linoleumas bei šio kambario durys į koridorių.

Lemtingas psichiatrų verdiktas

Jeigu šis gaisras, kaip įtariama, sukeltas padegus paklodę, būtų kilęs vėliau, jo aukomis galėjo tapti ir daugiabučio gyventojai, kurių dauguma per pačią įvykių kulminaciją, laimei, dar nemiegojo. Apie gaisrą buvo pranešta 22.45 val.

Šuoliu iš padegto buto gelbėjęsis dar vienas jame apsistojęs ukrainietis, kartu su savo tautiečiais renovavęs Kauno technologijos universiteto bei kolegijos pastatus, pasakojo prieš pat įvykių kulminaciją snūduriavęs savo kambaryje, užsidėjęs ausines. Tačiau ir šis 20-metis atkreipė dėmesį į keistus garsus už durų. Ir, išniręs iš savo kambario, tapo vykstančių aršių grumtynių liudytoju. Ištiktas šoko, jis šios žūtbūtinės dvikovos pabaigos nebelaukė.

Nustatyta, kad jis, kaip ir abu broliai, įvykio metu buvo blaivus.

Ekspertai konstatavo, kad neblaivus savo žūties valandą buvo tik jau minėtas 33-ejų metų ukrainietis, kurio kūnas buvo paslėptas smėlio dėžėje. Žūties valandą jam nustatytas vidutinis girtumas. O mirties priežastimi įvardinti kaklo sužalojimai, nors jų aptikta ir kairėje krūtinės pusėje.

Kaip jau rašyta, Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai – du psichiatrai ir psichologas, atlikę O.Tsariučenkai, teigusiam, kad yra turėjęs galvos traumą, kompleksinę stacionarinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, prieš kelis mėnesius konstatavo, kad jis pakaltinamas. Nepaisant turimų tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Nusikaltimo įrankio, kuriuo O.Tsariučenka švaistėsi prieš savo tautiečius ir kurį teigė išmetęs į šiukšlių konteinerį, sprukdamas iš nusikaltimo vietos, rasti nepavyko. Tik nulūžusią jo dalį padegtame bute.

Ukrainos teisėsaugai nežinomas

Kreipųsis pagalbos į Ukrainos teisėsaugą, gautas atsakymas, kad O.Tsariučenka, turėjęs tėvynėje verslą – parduotuvę, gimtinėje teistas nebuvo. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų Ukrainoje gydytas psichiatrų.

O.Tsariučenkai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gyvi likę jo išreiškė norą nebūti kviečiami į O.Tsariučenkos teismą, dėl ko ir buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neatmetama, kad bylą nagrinėsianti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija vis dėl to bandys juos prisišaukti.

Pagal Lietuvos įstatymus, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų atlyginama tik tada, jeigu jie – Lietuvos piliečiai. Dar į šią kompensaciją gali pretenduoti turintieji Europos Sąjungai priklausančios valstybės pilietybę, tačiau ne trečiųjų šalių piliečiai.

Šios didelį atgarsį sukėlusios bylos, kurią sudaro septyni tomai, tyrimas užtruko dėl užsitęsusių ekspertizių bei vertimo į kaltinamajam suprantamą kalbą. Iki bylon sugulusių įvykių Chersono srityje, kaip ir jo aukos, gyvenęs O.Tsariurčenka pageidavo kaltinamojo akto rusų kalba.

Naujos akistatos nebenori

Kauno teisėsaugininkai, tiriantys šį Lietuvą pernai rugpjūtį sukrėtusį išpuolį, artėja prie finišo.

42-ejų metų O.Tsariučenka įtariamas dviejų žmonių nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti dar du kitus.

Vis dėlto likę gyvi teigė neprašysiantys iš jo jokio moralinio atlygio, nes nenori nei nukentėjusių statuso, nei būti kviečiami į teismą. Jokio ieškinio teigė O.Tsariučenkai nereikšianti ir kaunietė, išnuomojusi statybų bendrovei, kurioje dirbo šie ukrainiečiai, savo velionių tėvų butą Birželio 23-iosios gatvės 6-ajame devyniaaukštyje. Nors jis ir gerokai nuniokotas, kaip įtariama, tyčia O.Tsariučenkos sukelto gaisro.

Nenorėjo daugiau turėti jokių reikalų su juo ir kito ukrainiečio, rasto nebegyvo kitą dieną po šio gaisro kiemo smėlio dėžėje, sesuo, atvykusi pasiimti 33-ejų metų brolio palaikų. Apie tai, kad nereikš jokio ieškinio, teigė ir po grumtynių su O.Tsariučenka gyvas likęs kitos pastarojo aukos, kuriai žūties valandą buvo 29-eri, jaunesnysis brolis.

Tiesa, dar bus pakartotinai kreipiamasi į Ukrainos ambasadą – ar niekas iš jų nepersigalvojo. Nors jau buvo prašyta šios šalies diplomatų pagalbos, ieškant pretenzijų turėsiančių nukentėjusių artimųjų. Jokio atsako lig šiol nesulaukta.

Nepareiškė jokio ieškinio O.Tsariučenkai ir Valstybinė ligonių kasa. Esą gyviems likusiems šios bylos nukentėjusiems mūsų medikų suteikta pagalba Lietuvai nieko nekainavo.

Neblaivi buvo viena auka

Jau sulaukta trijų Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų – dviejų psichiatrų ir psichologo O.Tsariučenkai atliktos kompleksinės stacionarinės psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadų. Nepaisant konstatuotų tam tikrų asmenybės sutrikimų, jis pripažintas pakaltinamu.

Gautos ir ekspertų, tyrusių O.Tsariučenkai inkriminuojamų aukų sužalojimus bei blaivumą, išvados. Konstatuota, kad neblaivus savo žūties valandą buvo tik 33-ejų metų jo tautietis, kurio kūnas kitą dieną rastas paslėptas smėlio dėžėje. Žūties valandą jam nustatytas vidutinis girtumas. O mirties priežastimi įvardyti kaklo sužalojimai, nors jų aptikta ir kairėje krūtinės pusėje.

"Kauno diena" rašė, kad O.Tsariučenka linkęs teigti taip pasielgęs su šiuo savo tautiečiu, nes jis esą kėlė jam grėsmę. O visa tai įvyko, esą jiems tą vakarą ant šios smėlio dėžės pjaustant obuolius, turėjusius atstoti užkandą.

Nustatyta, kad tą vakarą, palikęs neužrakintas jiems išnuomoto buto duris, minėtas 33-ejų metų ukrainietis ėjo į netoliese esančią "Maximą" – pakeisti prieš tai čia įsigyto aparatėlio savadarbėms cigaretėms sukti.

Prieš tai šiame bute kartu su savo tautiečiais gyveno ir O.Tsariučenka, kaip ir jie įdarbintas vienoje Kauno statybų bendrovėje, tarpininkaujant Gruzijos bendrovei. Teisėsaugininkai šių aplinkybių tyrimą perdavė Darbo inspekcijai.

Paaiškėjo, kad vėliau darbdaviai perkėlė nesugyvenamo charakterio O.Tsariučenką į bendrabutį. Ir net norėjo iš viso atsisakyti jo paslaugų. Manoma, kad kerštas už šį pažeminimą ir pažadino jame žvėrį.

Grasinimai išsipildė

Kaip jau rašyta, O.Tsariučenka buvo sulaikytas tik kitą dieną po išpuolio, kai po beveik parą užsitęsusių paieškų pateko į teisėsaugininkų, kuriems aktyviai talkino visuomenė, spąstus Kauno marių pusiasalyje ties Pažaislio vienuolynu.

O.Tsariučenka prisipažįsta išpuolio metu buvęs neblaivus. Tačiau, esą buvo išgėręs nedaug. Ir tas neva neturėjo įtakos jo poelgiui.

Po sulaikymo jis jau apklaustas du kartus – ir įvykių vietoje, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ir kiekvieną kartą apie tai, kas įvyko tą lemtingą pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą, pasakojo skirtingai. Iš pradžių buvo linkęs dėtis, kad daug ko neatsimena. Vėliau – kad buvo priverstas taip pasielgti savigynos tikslais.

Esą po konflikto su pirmuoju savo tautiečiu prie smėlio dėžės į netoliese esančio devyniaaukščio butą, kuriame anksčiau gyveno, jį atvedė sukilęs adrenalinas.

Kaip jau rašyta, ten apsistojusiems broliams, kurie labiausiai priešinosi jo bandomai įvesti tvarkai, O.Tsariučenka buvo grasinęs: "Jūs dar pamatysite!"

Gelbėjosi po vieną

Vyresnysis iš brolių buvo užkluptas miegantis. Jam peilio dūriais į nugarą bei kaklą buvo pažeista miego arterija. Auka mirė nuo ūmaus nukraujavimo.

Jaunesnysis nužudytojo brolis tuo metu buvo nuėjęs į tualetą. Ir, grįžtant iš jo išgirdęs kažkokius įtartinus garsus, pagalvojęs, kad tai greičiausiai neblaivus griuvinėja iš "Maximos" grįžęs, kaip paaiškėjo vėliau, pirmoji O.Tsariučenkos auka.

Tačiau netrukus ir prie jo prišoko peiliu ginkluotas keršytojas. Ir jiedu susigrūmė.

Ši dvikova buvo žūtbūtinė. Per ją užpultasis, kuriam buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė daugiau kaip dešimt sužalojimų. Tarp jų – ir kaklo. Tačiau labiausiai buvo sužalotas pilvas.

Galiausiai jam pavyko iš užpuoliko gniaužtų ištrūkti ir užremti kito kambario, kuriame pasislėpė, duris. Tačiau, tada O.Tsariučenka įtariamas padegęs butą.

Kaip jau rašyta, ugniagesiai gelbėtojai teigia aptikę jame du gaisro židinius: viename iš kambarių degė lova ir linoleumas bei šio kambario durys į koridorių.

Jeigu šis gaisras, kaip įtariama, sukeltas padegus paklodę, būtų kilęs vėliau, jo aukomis galėjo tapti ir daugiabučio gyventojai, kurių dauguma per pačią įvykių kulminaciją, laimė, dar nemiegojo. Apie gaisrą buvo pranešta 22.45 val.

Šuoliu iš šio trečio aukšto buto gelbėjęsis dar vienas jame apsistojęs ukrainietis, kartu su savo tautiečiais renovavęs visuomeninės paskirties Kauno pastatus, pasakojo prieš pat įvykių kulminaciją snūduriavęs savo kambaryje užsidėjęs ausines. Tačiau ir jis atkreipė dėmesį į keistus garsus už durų. Ir, išniręs iš savo kambario, tapo vykstančių aršių grumtynių liudytoju. Ištiktas šoko, jis šios žūtbūtinės dvikovos pabaigos nebelaukė.

Nustatyta, kad jis, kaip ir abu broliai, įvykio metu buvo blaivūs.

Finišas po poros mėnesių?

Artimiausiu metu O.Tsariučenkai planuojama pareikšti galutinį įtarimą, papildytą dar ir turto suniokojimu. O padegto buto savininkės pakartotinai paklausti, ar ji tikrai nereikš jokio ieškinio.

Dar bus papildomai bandoma apklausti ir patį O.Tsariučenką. Nors iki šiol ši egocentriška asmenybė ir su teisėsaugininkais buvo linkusi bendrauti pakeltu tonu.

Perduoti šią bylą teismui viliamasi per artimiausius porą mėnesių. Tiek planuojama užtruks vertimai į kaltinamajam suprantamą kalbą.

O.Tsariučenkai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gyvi likę nukentėjusieji išreiškė norą nebūti kviečiami į jo teismą, dėl to ir buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neatmetama tikimybė, kad bylą nagrinėsianti teisėjų kolegija vis dėlto bandys juos prisišaukti, išsiųsdama kvietimus.

Pagal Lietuvos įstatymus, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų atlyginama tik tada, jeigu jie Lietuvos piliečiai. Dar į šią kompensaciją gali pretenduoti turintys ES priklausančios valstybės pilietybę, tačiau ne trečiųjų šalių piliečiai.

Linkęs pats dėtis auka

Rugpjūčio 22-osios išpuoliu, per kurį buvo nužudyti du, patikslintais duomenimis, visuomeninės paskirties Kauno pastatus renovavę Ukrainos piliečiai bei pasikėsinta į dar dviejų gyvybes, įtariamas jų tautietis Oleksandras Tsariučenka, anot teisėsaugininkų, nei dėl to gailisi, nei linkęs padėti atskleisti tiesą.

Ši egocentriška asmenybė labiau linkusi pati dėtis auka. 42-ejų O.Tsariučenkai skirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje. Prieš tai jis buvo patekęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, įtarus jam atvirą labiausiai paplitusios infekcinės ligos formą. Tačiau vėliau buvo grąžintas į Tardymo izoliatorių, kas leidžia daryti prielaidą, kad greičiausiai įtarimai nepasitvirtino.

Nors O.Tsariučenka jau apklaustas ne kartą ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bei davė parodymus nusikaltimo vietoje, teisėsaugininkai dar tebeieško atsakymo, kas pažadino jame žvėrį. Atvežtas po sulaikymo į Kauno apylinkės teismą, kuris patenkino prokuroro prašymą suimti jį maksimaliam trijų mėnesių terminui, O.Tsariučenka teigė, kad „nežino, kaip čia viskas išėjo“. Tačiau vėliau ėmė pasakoti esą buvęs priverstas gintis, nes jam pačiam buvo iškilusi grėsmė.

Teisėsaugininkams jau pavyko atkurti, kad pirmąja O.Tsariučenkos auka tapo jo 33-ejų metų tautietis, kuris iš pradžių taip pat buvo įvardintas įtariamuoju. Tačiau, rugpjūčio 23-iosios vidurdienį buvo aptiktas nebegyvas ne per toliausiai devyniaaukščio, kuriame O.Tsariučenka įtariamas pasikėsinęs į dar trijų savo tautiečių gyvybes, esančioje uždengtoje vaikų smėlio dėžėje. Jo kūne aptikta tokių pačių durtinių-pjautinių žaizdų. Anot O.Tsariučenkos, nors jie turėjo draugiškus santykius, šis tautietis taip pat jam ėmė kelti grėsmę, kai jiedu ant jau minėtos smėlio dėžės tą vakarą pjaustė obuolius. Yra pagrindo įtarti, kad šie galėjo būti užkanda vartojant alkoholį. Tačiau tyrimo, ar šis nužudytasis įvykio metu buvo neblaivus, rezultatų dar nėra.

Taikiniu buvo broliai?

Tačiau yra duomenų, kad prieš nužudymą smėlio dėžėje aptiktas Ukrainos pilietis ėjo į netoliese esančią „Maximą“ – pakeisti prieš tai čia įsigytą aparatėlį savadarbėms cigaretėms sukti.

Manoma, kad jam išėjus iš buto, kuriame liko dar trys miegoti jau besirengiantys jo tautiečiai iš Chersono, šio durys liko neužrakintos. Tokiu būdu į jį ir pateko O.Tsariučenka, kaip įtariama, jau turėjęs išankstinių planų surengti ten skerdynes. Jo taikiniu buvo 29-erių ir 24-erių metų broliai, kuriems jis jau buvo grasinęs: „Jūs dar pamatysite!“

Aiškėja, kad tai buvo užsitęsusio konflikto pasekmė. Būdamas vyriausias amžiumi ūmaus būdo O.Tsariučenka buvo pasiskyręs save tautiečių brigadininku, tačiau pastarieji nebuvo linkę to pripažinti. Kaip teigė po jo išpuolio surengtoje spaudos konferencijoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas, įtampa tarp ukrainiečių tvyrojo visos jų komandiruotės Lietuvoje, prasidėjusios rugpjūčio 1-ąją ir trukusios kelias savaites, metu. Ir iš pradžių O.Tsariučenka gyveno kartu su savo tautiečiais tame pačiame laikinai juos įdarbinusios statybų bendrovės išnuomotame bute jau minėtame Birželio 23-iosios gatvės 6-ąjį numerį turinčiame devyniaaukštyje. Tačiau vėliau, tų pačių savo tautiečių pageidavimu, buvo iškeltas gyventi kitur.

Likę gyvi jo tautiečiai vėliau pareigūnams pasakojo, kad vyresnysis iš brolių buvo užkluptas peilį nusitvėrusio O.Tsariučenkos miegantis. Jis buvo nužudytas lovoje. Jaunesnysis velionio brolis tuo metu buvo nuėjęs į tualetą. Ir, grįžtant iš jo išgirdęs kažkokius įtartinus garsus, pagalvojęs, kad tai greičiausiai neblaivus griuvinėja į „Maximą“ ėjęs jo tautietis. Tačiau netrukus prie jo prišoko peiliu ginkluotas O.Tsariučenka. Ir jiedu susigrūmė. Jaunesnysis iš brolių šios nelygios dvikovos metu patyrė ne vieną sužalojimą. Jam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Aukų galėjo būti daugiau

Jauniausias iš korida virtusiame bute buvusių Ukrainos piliečių – 20-metis tuo metu snūduriavo kitame kambaryje, užsidėjęs ausines. Tačiau ir jis atkreipė dėmesį į keistus garsus už durų. Ir išniręs iš savo kambario, tapo vykstančių grumtynių liudytojų. Atsitokėjęs nuo patirto šoko, jis gelbėjosi iš šių spąstų šuoliu iš trečiojo aukšto.

Jeigu O.Tsariučenka bus pripažintas pakaltinamu, jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

O.Tsariučenkai pareikšti įtarimai ketinimu nužudyti ir kitus du savo tautiečius, nes ugniagesiai gelbėtojai, tąnakt iškviesti į minėtą Birželio 23-iosios gatvės devyniaaukštį, konstatavo, kad vienas jo trečiojo aukšto butas buvo padegtas. Jie teigė aptikę net du gaisro židinius: viename iš kambarių degė lova ir linoleumas bei šio kambario durys į koridorių. O.Tsariučenkai pareikštas įtarimas, sukėlus šį gaisrą, padegant paklodę.

Kaip jau rašyta, jeigu šis gaisras būtų kilęs vėliau, jo aukomis galėjo tapti ir daugiabučio gyventojai, kurių dauguma per pačią įvykių kulminaciją, laimei, dar nemiegojo. Apie šį gaisrą buvo pranešta 22.45 val.

Nors O.Tsariučenka bando tikinti esą turėjęs gintis nuo jį puolusių tautiečių, jį sulaikius jokių to įrodymų neaptikta. Kaip jau rašyta, jis buvo sulaikytas tik rugpjūčio 23-iosios vakare, kai visą dieną šlaistęsis po Kauną, pateko į policijos spąstus Kauno marių pusiasalyje ties Pažaislio vienuolynu.

Nuo jo nukentėję tautiečiai kaip įmanydami greičiau skubėjo grįžti į tėvynę. Išvykdami jie pareiškė, kad jokių ieškinių O.Tsariučenkai nereikš. Tiesiog nebenori daugiau čia grįžti, o, be to, ką iš jo paimsi?

Pagal Lietuvos įstatymus, atlyginama nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų tik, jeigu jie – Lietuvos piliečiai. Dar į šią kompensaciją gali pretenduoti turintieji Europos Sąjungai priklausančios valstybės pilietybę, tačiau ne trečiųjų šalių piliečiai.

Jeigu O.Tsariučenka bus pripažintas pakaltinamu, jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pasinaudojo pirmosios aukos raktais?

Kaip jau rašyta, 42-ejų O.Tsariučenka įtariamas įvykdęs šį kruviną išpuolį, apie kurį sužinota, kilus gaisrui Birželio 23-iosios gatvės 6-ąjį numerį turinčiame devyniaaukštyje, rugpjūčio 22-osios vakare.

Tačiau paaiškėjo, kad prieš nužudydamas šiame bute 29-erių metų savo tautietį bei sužeisdamas pastarojo 20-metį brolį, kuris išsigelbėjo nuo tokio paties likimo šuoliu iš trečio aukšto, ir dar vieną – 24-erių metų ukrainietį, O.Tsariučenka prieš tai peiliu mirtinai sužalojo ir 33-ejų metų savo tautietį, kurio lavonas, paslėptas kaimyninių V.Krėvės prospekto daugiabučių kieme buvusioje vaikų smėlio dėžėje, buvo pastarųjų aptiktas tik kitos dienos popietę.

Minėtas 33-ejų metų ukrainietis pasipainiojo O.Tsariučenkos kelyje išėjęs apsipirkti į netoliese esančią „Maximą“. Nužudęs jį, O.Tsariučenka pateko ir į minėtą netrukus jo, slepiant nusikaltimo pėdsakus, padegtą trečiojo aukšto butą Birželio 23-iosios 6-ajame devyniaaukštyje. Kaip jis tai padarė – gal išeidama į parduotuvę pirmoji jo auka nebuvo užrakinusi durų, galbūt nužudydamas ją O.Tsariučenka pasisavino iš jos ir buto raktus, o gal tautiečiai jį įsileido patys, dar tikslinama.

Nužudytas 33-ejų metų ukrainietis/Policijos nuotr.

Nepakenčiamas „brigadininkas“

Patikslintais duomenimis, daugiau ar mažiau neblaivūs tą vakarą buvo jie visi. Tiesiog toks buvo šių statybininkų iš Ukrainos gyvenimo būdas.

Kaip jau rašyta, jie visi kartu dirbo Kaune nuo rugpjūčio 1-osios. Ir O.Tsariučenka anksčiau su jais gyveno tame pačiame juos laikinai įdarbinusios statybų bendrovės išnuomotame bute, kuriame ir įvyko skerdynės.

Tačiau vėliau tų pačių savo tautiečių pageidavimu jis buvo iškeltas gyventi kitur. Tai buvo konflikto, kilusio bedirbant, pasekmė.

Pirminiais duomenimis, kartu su O.Tsariučenka dirbusiems jo tautiečiams nusibodo taikstytis su jo ūmiu būdu ir nuolatiniais išsišokimais. O, būdamas vyriausiuoju, O.Tsariučenka laikė save kur kas aukštesnės klasės meistru, negu amžiumi jaunesni jo tautiečiai. Ir elgėsi su jais kaip brigadininkas, nors ir nebuvo juo oficialiai paskirtas.

Pateko į spąstus

Atvesdintas į teismą, kuriame spręstas prokuroro prašymas leisti jį suimti maksimaliam trijų mėnesių terminui, O.Tsariučenka negalėjo paaiškinti, kas lėmė tokį žiaurų jo elgesį su bendradarbiais.

„Nežinau, kaip čia taip viskas išėjo...“ – teigė jis, jau tada neprieštaraudamas, kad būtų laikomas iki teismo už grotų.

O.Tsariučenka teigė, kad tai bus pirmoji jo akistata su Temide.

Kaip jau rašyta, jis buvo sulaikytas kitos dienos vakarą. Padedant buvusiems jo bendradarbiams ir pilietiškiems kauniečiams, stebint miesto vaizdo kamerų įrašus bei vadovaujantis profesine intuicija, nustatyta, kad įtariamasis kruvinu išpuoliu prieš savo tautiečius po nusikaltimų šlaistėsi po visą Kauną. Ir buvo ne vienas bandymas jį sulaikyti. O tai pavyko, kai O.Tsariučenka pats paspendė sau spąstus. Gavus informacijos, kad jis pastebėtas netoli Pažaislio vienuolyno, gausios policijos pajėgos atitvėrė pusiasalį, kuriame jis dar bandė slėptis. Ir vandens apsuptuose spąstuose atsidūręs O.Tsariučenka buvo sulaikytas.