Nors tiek Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas, tiek Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius palaiko iniciatyvą, kad visos iš NT mokesčio gaunamos lėšos būtų skiriamas savivaldybėms, tačiau, ekspremjero įsitikinimu, geopolitinės įtampos ir kainų augimo akivaizdoje bet koks mokesčių didinimas nebūtų tinkamas žingsnis.

„Toks modelis socialinio teisingumo požiūriu yra teisingesnis, bet šiandien, manau, opozicijos netenkins jokių naujų mokesčių įvedimas. Visiškai netinkamas laikas. Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

Mokesčių reforma turi būti daroma tokiu atveju, kai stabilizuosis infliacija.

Pasak frakcijos „Vardan Lietuvos“ politiko, vietoje visuotinio mokesčio įvedimo būtų galima svarstyti dabartinio NT mokesčio modelio pakeitimus, kuriais apmokestinamo turto vertė būtų nustatoma tiksliau, atspindint realią jo kainą rinkoje bei bendrai skaičiuojant pastato ir žemės vertę.

„Nekilnojamojo turto mokestis, kuris šiuo metu veikia Lietuvoje, bet nėra visuotinis, jį reikia tobulinti“, – pridūrė A. Butkevičius.

Tačiau socialdemokratas A. Sysas sako nepritariantis ekspremjero požiūriui. Jo įsitikinimu, norint didinti perskirstymo nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, kuri vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos lygio, mokestinių pakeitimų imtis būtina.

„Per 30 metų negirdėjau, kad atėjo laikas, kada reikia mokėti. Būna tai per daug gerai, tai per daug blogai. Dažniausiai mokesčių sistema keičiama būtent per krizes. Nemanau, kad 10 eurų per metus mokestis nuvarys elgetauti šimtus tūkstančių žmonių“, – tikino jis.

Parlamentaras taip pat sako palaikantis Finansų ministerijos siūlymą visas iš NT mokesčio surenkamas lėšas skirti pačioms savivaldybėms.

„Taip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Tada jis yra tikslesnis, savivalda žymiai geriau sukontroliuoja, sužiūri. Jeigu mokesčiai eina savivaldai, tai tada tas lėšas galima panaudoti tų pačių gyventojų gerovei“, – aiškino A. Sysas.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.

Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.

Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais taip pat siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.

Vis dėlto „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė akcentuoja, kad sprendimus dėl pasienio saugumo stiprinimo reikėjo priimti gerokai anksčiau. Tuo tarpu socialdemokratė Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad šis sprendimas buvo neišvengiamas dėl to, jog pasienyje su Baltarusija laiku nebuvo įdiegtos elektroninio monitoringo sistemos bei nepastatytas fizinis barjeras.

D. Šakalienė: fizinio barjero neturėjimas – nepateisinamas, dabar reaguojame gaisro sąlygomis

Seimo narė socialdemokratė D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Lietuva nebuvo pasirengusi tokiam nelegalių migrantų antplūdžiui, su kokiu susiduria šiandieną, todėl, pasak jos, sprendimas griežtinti sienos su Baltarusija apsaugą buvo neišvengiamas.

„Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvome nepasirengę tokiai situacijai – migrantų srautų pavertimui politinio spaudimo ar net hibridinės atakos įrankiu – matyt, tai buvo neišvengiama. Nuo praeitos kadencijos kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas mes keturis kartus raginome Vyriausybę skubiai užbaigti sienos kontrolės sistemų diegimą, vis dar e.sistema dengia mažiau nei pusę sienos“, – Eltai teigė D. Šakalienė.

„Taip pat fizinio barjero neturėjimas turint neprognozuojamą diktatorių už sienos nėra pateisinamas. Tad dabar reaguojame gaisro sąlygomis“, – pridūrė politikė.

Ji įsitikinusi, kad sprendimas griežtinti sienos apsaugą ir yra pasekmė to, kad laiku nebuvo priimti sprendimai dėl elektroninio monitoringo sistemų bei fizinio barjero statybos.

„Vėlavo kiti du sprendimai –  sienos elektroninio monitoringo sistemų diegimas ir fizinio barjero statyba. Šis sprendimas yra dalinė pirmųjų dviejų pasekmė. Ir visgi – pirmiausia tai yra pono Lukašenkos nusikaltimų pasekmė, galbūt atversianti akis su juo norintiems derėtis ar tartis. Į politinę mėsmalę vis didesnius žmonių srautus metantis diktatorius negali būti derybų šalis“, – sakė D. Šakalienė.

Seimo narė pripažįsta, kad šiuo metu taikomos laikinos apsaugos priemonės susiaurina migrantų teises prašyti prieglobsčio. Vis dėlto, pasak jos, kitos galimybės šioje situacijoje nėra.

„Tenka pro sukąstus dantis sąžiningai pasakyti, kad šiuo metu kaip valstybė turime taikyti laikinas apsaugos priemones, kurios susiaurina migrantų teises prašyti prieglobsčio, paliekant tik galimybes tai daryti pasienio kontrolės postuose. Kita vertus, labai tikiuosi, kad šios išorinės ES sienos apsauga realiai tampa tiek nacionaliniu, tiek ES prioritetu ir imsimės papildomų priemonių, pavyzdžiui, penktadienį NSGK kalbėsimės su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl procedūrų keitimo, nors tai raginau daryti dar prieš kelias savaites“, – kalbėjo politikė.

Tokį sprendimą buvo galima įvesti tikrai labai seniai, negąsdinant žmonių nepaprastąja padėtimi ar kažkokiomis kitomis priemonėmis.

D. Šakalienė taip pat atkreipia dėmesį į su žmogaus teisėmis susijusias rizikas. Visgi, anot politikės, kito pasirinkimo šioje situacijoje nelabai yra.

„Dėl žmogaus teisių pažeidimų išties esame jautrioje situacijoje, tačiau atvirų sienų politika tik padėtų Lukašenkos režimui toliau apgaudinėti ir apvaginėti „bilieto į ES“ ieškančius ekonominius migrantus ir dar apsunkintų tikrųjų pabėgėlių galimybes, skęstant tokio dydžio sraute, žinant mūsų ribotas galimybes kokybiškai įvertinti prieglobsčio prašymus, ypač sutrumpintais terminais“, – sakė ji.

A. Širinskienė: sprendimas pavėluotas, tai padaryti buvo galima labai seniai

Savo ruožtu „valstietė“ A. Širinskienė teigia, kad sprendimą griežtinti sienos su Baltarusiją apsaugą valdantieji turėjo priimti jau labai seniai.

„Tai jau pavėluotas sprendimas. Tokį sprendimą buvo galima įvesti tikrai labai seniai, negąsdinant žmonių nepaprastąja padėtimi ar kažkokiomis kitomis priemonėmis. Ir gaila, kad pamačius, kad tie nelegalūs srautai didėja, tik dabar buvo apsispręsta tokią priemonę taikyti“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

„Na bet kartais geriau vėliau negu niekada“, – pridūrė ji.

Paklausta, ar sutiktų su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus mintimi, kad taikydama neteisėtų migrantų apgręžimo praktiką Lietuva vaikšto „labai plonu ledu“, politikė iš dalies sutiko su kylančiomis rizikomis.

Visgi, jos teigimu, ši migrantų krizė, su kuria susiduria Lietuva, gerokai skiriasi nuo tų, su kuriomis teko ligi šiol susidurti Europos valstybėms. Todėl, pasak A. Širinskienės, anksčiau ar vėliau reikės spręsti klausimą, ar tokioms situacijoms nėra reikalingas atskiras reguliavimas.

„Ir karantino metu, kai yra pažeidžiamos žmogaus teisės, visada yra vaikštoma plonu ledu. Bet šiuo atveju aš matau tai, kad šie migracijos srautai labai skiriasi nuo to, ką tarptautinė bendruomenė turėjo iš esmės nuo pokario metų, kada mes turėjome migrantus, bėgusius nuo sovietų kariuomenės, nuo Vokietijos okupacijos“, – akcentavo politikė.

„Tai šiuo atveju žmonės bėga, matyt, dėl ekonominių priežasčių didžiąja dalimi. Ir, antra vertus, tie žmonės yra organizuojami hibridinės atakos metu kirsti Lietuvos sieną. Tai nėra visai įprastinė situacija pabėgėlių teisėje, kokias mes esame įpratę matyti. Ir aš spėčiau, kad vis dėlto ir Europos Sąjungai ar Europos Tarybai anksčiau ar vėliau kils klausimas, kaip traktuoti tokias situacijas, ar joms nereikalingas netgi atskiras reguliavimas“, – pabrėžė ji.

Todėl A. Širinskeinė mano, kad Vyriausybės priimtas sprendimas griežtinti sienos apsaugą yra proporcingas esamoms sąlygoms.

„Aš manyčiau, kad taip, šiuo atveju tas sprendimas yra pakankamai proporcingas, asmenys kirsti Lietuvos sieną gali ten, kur teisėtai įmanoma tai padaryti. Pabėgėlių prašymų ten niekas neriboja, per kirtimo punktus gali kreiptis ir po tūkstantį žmonių teoriškai“, – sakė A. Širinskienė.

„Tai šiuo atveju tikrai negali šios situacijos sulyginti, tarkime, su Vengrija, kur kažkada valstybė, beje, nubausta ir Teisingumo Teisme, buvo pasakiusi, kad viename punkte per dieną galės pereiti tik dešimt asmenų. Lietuva tokių ribojimų tikrai netaiko, tiesiog atsirado reikalavimas eiti į sienos kirtimo punktus ir tvarkingai pranešti apie pabėgėlio statuso prašymą“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas antradienį pranešė, jog pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą jau buvo neįleista apie 180 migrantų.

„Mieli opozicijos atstovai, suprantu, kad porinkiminis adrenalinas dar daro savo ir emocijų labai daug, bet norėčiau priminti, kad rinkimai jau baigėsi. Jūs jau laimėjote ir formuojate valdančiąją daugumą. Jums jau nebereikia bandyti įtikinti rinkėjų, kad geriau žinote, kaip valdysite koronaviruso (COVID-19) pandemiją. Visuomenė Jumis patikėjo avansu. Beliks tik įrodyti, kad tikrai žinote, ką daryti. Kreipiuosi į Jus su prašymu ir paraginimu baigti bereikalingą konfrontaciją ir pasakojimus, kad daroma ne tas ir ne taip“, – rašė A. Veryga.

Pasak Sveikatos apsaugos ministro, situacija blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje. Tad, jo žodžiais tariant, jei būtų stebuklingas sprendimas, jis jau būtų pritaikytas.

„Deja, jo nėra ir teks labai sunkiai bei intensyviai dirbti, ieškant dar niekam nežinomų sprendimų. Iki šiol besitęsiantis konfrontavimas nepadeda valdyti situacijos, kai visuomenėje toliau sėjamos abejonės „dėl statistikos“, dėl priimamų karantino valdymo priemonių ir pan. Tad siūlau baigti niekam nereikalingą konfrontaciją ir niekur nevedančią priešinančią retoriką dėl koronaviruso, kuris plinta visame pasaulyje. Dar daugiau. Kviečiu kuo greičiau apsispręsti, kam naujojoje Vyriausybėje bus patikėtas sveikatos apsaugos ministro postas“, – akcentavo ministras.

A. Veryga pridūrė pažadantis, naujai išrinktam Sveikatos apsaugos ministrui ar ministrei padėti.

„Supažindinsiu su veikiančiomis institucijomis, štabo veikla, priemonėmis, kad pradėjus darbą nereikėtų nerti kaip į šaltą vandenį ir bandyti susiorientuoti prarandant brangų laiką. Chaosas keičiantis ministrams yra mažiausiai, ko norėtųsi tokioje situacijoje. Labai svarbus susitelkimas, nes visų tikslas bendras – kuo greičiau suvaldyti šio viruso plitimą. Aš priesaiką šiai šaliai daviau nuoširdžiai ir jai tarnausiu geriausiai kaip sugebėsiu iki paskutinės dienos šiose pareigose. Na, o naujajam ministrui ar ministrei linkiu kuo geriausios kloties ir išmintingų sprendimų!“ – „Facebook“ rašė Sveikatos apsaugos ministras.

„Kaip tapo žinoma, šiandien buvo pakeista kardomoji priemonė bendrovės „PandaDoc“ direktoriui Dzmitryjui Rabcevičiui ir politologui Jurui Vaskrasenskiui“, – sakoma televizijos pranešime.

Taip pat buvo parodyta filmuota medžiaga, kurioje matyti gatvėje stovintis J. Vaskrasenskis.

Savo ruožtu D. Rabcevičiaus advokatas Antonas Gašinskis patvirtino naujienų agentūrai „Interfax“, kad jo klientui buvo pakeista kardomoji priemonė, dabar jis yra namuose ir „su juo viskas gerai“.

J. Vaskrasenskis reportaže teigė, kad po susitikimo su A. Lukašenka politologui pavesta pradėti rengti alternatyvius pasiūlymus dėl Konstitucijos pakeitimų, taip pat pateikti savo viziją dėl tolesnių valdžios žingsnių išlaisvinant daugybę asmenų, kurie „nėra tokie pavojingi mūsų šalies visuomenei, kaip atrodė pirmajame etape“.

Šeštadienį A. Lukašenkos spaudos tarnybai lojalus „Telegram“ kanalas „Pul Pervy“ pranešė, kad A. Lukašenka KGB izoliatoriuje susitiko su sulaikytais Koordinacinės tarybos nariais ir suvienytosios opozicijos štabo atstovais.

„Jis ten puspenktos valandos kalbėjosi su minėtais atstovais, laikomais izoliatoriuje. Prezidentas siekia išgirsti visų nuomonę“, – informavo su prezidentūra susijęs platformos „Telegram“ kanalas „Pul pervogo“.

„Pokalbio turinį dalyvių bendru sutikimu nuspręsta laikyti paslaptyje“, – pabrėžiama pranešime.

Jame tik cituojami A. Lukašenkos žodžiai, kad „Konstitucijos gatvėje neparašysi“.

Remiantis paskelbta nuotrauką, susitikime dalyvavo buvęs pretendentas į prezidento postą Viktaras Babaryka ir jo sūnus Eduardas, taip pat opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos narė Lilija Vlasava bei V. Babarykos rinkimų štabo koordinatorius J. Vaskrasenskis.

Baltarusijoje po suklastotų rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų daugiau kaip du mėnesius tęsiasi masinės protesto akcijos, valdžios represija prieš demokratijos aktyvistus vykdo griežtas represijas.

Opozicijos atstovai nesiregistravo balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo ir jis nesurinko kvorumo, t. y. balsavime dalyvavo mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Už projektą balsavo 64 valdančiųjų atstovai, du parlamentarai susilaikė.

Pataisas inicijavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako jomis siekiantis užtikrinti visuomenės saugumą, daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių.

Kai kurie opozicijos atstovai projektą kritikavo sakydami, kad pataisomis pažeidžiamos žmogaus teisės, o norint gauti duomenis apie asmenų buvimo vietą neirekia įstatymo pataisų – tai įrodo jau veikiančios programėlės, pvz., „Karantinas“.

Palyginti su pirminiu Susisiekimo ministerijos parengtu pataisų variantu, js buvo pakoreguotos Seimo Ekonomikos komitete: nustatyta, kad operatoriai turėtų teikti tik asmenų buvimo vietą, bet ne srauto duomenis.

Taip pat buvo numatyta, kad galimybė valdžios institucijoms gauti asmens buvimo vietą galiotų tik ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, bet ne paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį.

Seimo narių siūlymu buvo pritarta ir tam, kad asmuo turėtų būti informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis, suteikiama teisė sprendimą dėl duomenų rinkimo skųsti. To nebuvo pirminiame projekte, tačiau ir pakoreguotam projektui priimti Seimo opozicijos atstovai nesiregistravo.

Opozicijos atstovai yra parengę laisvesnį pataisų variantą, kad duomenis apie asmens buvimo vietą būtų galima gauti tik tuo atveju, jei jis nesutinka naudoti mobiliosios aplikacijos.

Pagal Elektroninių ryšių įstatymo pataisos projektą, karantino metu operatoriai duomenis apie asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą turėtų teikti tik tais atvejais, kai „kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas“.

Pagal opozicijos atstovų siūlymą, įstatymas negalėtų būti taikomas, kai asmuo sutinka naudotis Vyriausybės patvirtinta mobiliąja aplikacija jo buvimo vietos nustatymui ir kontrolei.

Trečiadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę opozicinių frakcijų vadovai taip pat aptarė pirmalaikių rinkimų galimybę, nors sutinka, kad jie būtų įmanomi tik su valdančiųjų parama.

Biudžetui – opozicijos kritika

„Biudžetą galima apibūdinti kaip netesybų biudžetą. Yra pridalinta pažadų medikams, mokytojams, tam pačiam gynybos sektoriui, ir pažadai nėra vykdomi“, – po susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis.

Konservatorių pirmininkas visgi sakė nematantis galimybių, kad biudžetas nebūtų priimtas, tik klausimas – koks jis bus.

„Beveik nematau tam galimybių, kad būtų nepriimtas biudžetas. Biudžetas bus priimtas, bet jei jūs klausiate – koks biudžetas bus priimtas, šito klausimo negaliu atsakyti šiandien“, – sakė G. Landsbergis.

Politikas tvirtino, jog biudžeto projektas subalansuotas tik Privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ rezervų sąskaita.

„Realiai biudžete jau trūksta vieno milijardo, tas milijardas eurų, kurio trūksta, jis subalansuotas ant pacientų ir pensininkų galvos, sutaupant 600 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir 400 mln. eurų iš „Sodros“ rezervų. Iš pagrindinio biudžeto išleidžiam milijardą, sutaupom iš pacientų ir pensininkų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad valdantieji nesilaiko savo pažadų ir įsipareigojimų švietimo darbuotojams, atkreipė dėmesį, jog reikalavimus kelia ir kitos visuomenės grupės: medikai, kultūros darbuotojai, sistemines ugniagesių problemas apnuogino gaisras Alytuje.

J. Sabatauskas taip pat patvirtino, jog prezidentas išreiškė norą, kad biudžetas būtų priimtas, bet neprašė opozicinių frakcijų palaikymo.

„Jis neprašė palaikymo, tik išreiškė norą, kad būtų gerai, kad biudžetas būtų priimtas, o frakcijos elgsis taip, kaip jos matys esant reikalinga“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Pirmalaikiai – tik su valdančiųjų parama

Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad susitikime su prezidentu aptarta pirmalaikių rinkimų galimybė „yra rimta alternatyva tai aklavietei, kurioje yra atsidūręs Seimas šiandieną“.

„Sutinkant su tuo, kad tikimybė surinkti reikiamus balsus šiandieną nėra tokia didelė, tačiau kiekviena diena chaoso Seime priartina mus prie tos galimybės“, – teigė liberalų atstovė.

„Aš patvirtinau, kad mūsų, Liberalų sąjūdžio frakcija, mes ne tik esame padėję parašus po šiuo projektu, mes tikrai ir balsuosime už jį ir raginsime kolegas iš opozicijos, kreipsimės ir į kolegas iš pozicijos, kad palaikytų tą projektą, jei chaotiška situacija, aklavietė Seime nesikeis“, – kalbėjo ji.

Liberalų vadovė sakė, kad prezidentas teigė dėl pirmalaikių rinkimų laukiantis konsultacijos su valdančiaisiais.

G. Landsbergis teigė skeptiškai vertinantis pirmalaikių rinkimų galimybę, nes be valdančiųjų palaikymo jie neįmanomi.

„Aš vertinu ganėtinai skeptiškai išankstinių galimybę, jos klausimas kabo ant R. Karbauskio ir valdančiųjų galvos, jei jie palaiko, taip, iš karto pasidaro realistiška, net jei opozicijos vienas kitas balsas ir atkristų, bet jei jie atsitraukia ir neketina palaikyti , tada nieko ir nebus“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Apie pirmalaikius rinkimus pastarosiomis savaitėmis garsiau vėl prabilta Seimui sprendus dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo. Valdantiesiems neužteko balsų jį atstatydinti per du balsavimus.

Liberalų atstovai registravo projektą, kad parlamento rinkimai vyktų 2020 metų sausio 19 dieną. Eiliniai Seimo rinkimai numatyti 2020 metų spalį.