Ši tarptautinė kilnojamoji paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, o tarpukario Kauno modernioji architektūra puikiai atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms.

Ši Kauno architektūros paveldo dalis dar mažai žinoma Europoje, todėl parodoje akcentuojamas staigus modernistinės Kauno transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine, jis radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 tūkst. naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis. Paroda, kurią inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas), pasakoja ne vien apie architektūrą, ir ne vien apie miestą. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.

Paroda yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, kaitą ir jų santykį su šiandiena.

Parodos architektai Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas sukūrė instaliaciją, kviečiančią užsukti į metaforinį Kauno namą užapvalintu kraštu ir apskritu langu. Ši instaliacija suskirstyta į tris dalis – pirmiausia išorinėje dalyje lankytojus pasitinka 5 minučių trukmės edukacinis filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno susiformavimą ir tęstinumą (filmą, kuris sukomponuotas iš archyvinių kadrų, šiuolaikinių vaizdų ir animacinių intarpų, sukūrė laidos „STOP juosta“ prodiuserė Svetlana Gužauskienė ir žurnalistė Jurgė Pridotkaitė, bendradarbiaudamos su operatoriumi Ryčiu Titu ir animatoriumi Vytautu Aukščiūnu). Kitoje instaliacijos pusėje yra pateiktas 5,5 m ilgio ir 2 m aukščio Kauno naujamiesčio planas (kompozicijos autorė – architektė ir grafikė Vika Pranaitytė) su kruopščiai atliktais penkių pastatų maketais (autorius – Jomantas Padgurskas) ir trumpais videofilmais. Ši dalis pasakoja „tautos statybos“ istoriją, kurią perteikia penki pastatai, simbolizuojantys naująją nepriklausomos Lietuvos tapatybę – tai Vytauto Didžiojo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų ramovė, Prakybos, pramonės ir amatų rūmai bei Centrinis paštas. Taip pat čia pristatomas ir dar vienas svarbus neįgyvendintas projektas – 1938 m. paskelbtas Valstybės rūmų tarptautinis architektūrinis konkursas. Eksponatus (projektų faksimiles) šiai daliai pateikė Lenkijos, Estijos ir Latvijos architektūros muziejai.

Vidinėje ekspozicijos dalyje lankytojas gali susipažinti su naujos funkcijos pastatų gausa ir architektūriniais sprendimais, kurie perteikia naujosios sostinės statybos bumą ir modernizaciją. Šios ekspozicijos pagrindą sudaro archyvinių nuotraukų ir brėžinių kopijos, parengtos bendradarbiaujant su pagrindinėmis Lietuvos atminties institucijomis (Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Kauno regioniniu valstybės archyvu, Kauno apskrities viešąja biblioteka ir kitais) ir privačiais kolekcininkais (Jonu Paliu, Antanu Burkumi ir kitais). Šioje dalyje eksponuojamos ir šiuolaikinės fotomenininko Gintaro Česonio nuotraukos. Drauge su architektūros istoriku Vaidu Petruliu sukurta foto-esė yra skirta galiniams Kauno pastatų fasadams ir atskleidžia jų modernumą ir funkcionalumą, skirtingą nuo vis dar reprezentatyvių ir solidžių pagrindinių fasadų.

Parodą papildo ir du autoriniai meniniai darbai. Dailininkas ir dizaineris Liudas Parulskis, bendradarbiaudamas su architektūros istoriku Paulium Tautvydu Laurinaičiu sukūrė komikso stiliaus paveikslą, vaizduojantį, kaip tarpukariu buvo įsivaizduojamas ateities Kaunas. Miestiečių vizijose, kurios buvo publikuotos to meto spaudoje, netrūko dangoraižių, didingų paminklų, egzotiškų augalų ir technologinių naujovių.

Skulptorius Lukas Šiupšinskas, bendradarbiaudamas su Kauno kolekcininkais ir baldų restauratoriais, sukūrė skulptūrinį eksponatą „Paliesk modernistinį Kauną“, kurį galima pavadinti miesto archeologija. Juodame kube įkomponuotos įvairios išlikusios autentiškos detalės ir paviršių tekstūros perteikia bei leidžia paliesti materialų Kauno tarpukario palikimą.

Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis). Ją parengė net aštuoni autoriai (Marija Drėmaitė (sudarytoja), Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų Gintaro Česonio ir Norberto Tukaj darbai (knygos dizaineriai Linas Gliaudelis ir Jurga Dovydėnaitė). Parodos simboliu tapo optimizmą įvaizdinantis logotipas su išdidinta O raide ir ryškiai geltona spalva (grafikos dizaineris Linas Gliaudelis).

Gegužės 24 d. parodos atidaryme Talino nacionalinėje bibliotekoje kalbėjęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Giedrius Apuokas ir Estijos dailės akademijos rektorius profesorius Martas Kalmas atkreipė dėmesį į Kauno architektūros išskirtinumą Baltijos šalyse ir sugebėjimą susitelkti ir įveikti iššūkius, su kuriais teko susidurti jaunos valstybės ir miesto statytojams. Atidarymo Vroclavo architektūros muziejuje (birželio 28 d.) metu sveikinimo žodį taręs Vroclavo architektūros muziejaus direktorius Jerzy Ilkosz pabrėžė bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos poreikį ir didelį susidomėjimą Kauno tarpukario architektūra, apie kurią Lenkijos žiūrovas dar mažai žino. 1965 m. įsteigtas Vroclavo architektūros muziejus yra vienas seniausių architektūros muziejų Europoje ir vienintelis tokios specializacijos muziejus Lenkijoje, turintis turtingą kolekciją. Šio muziejaus rinkiniuose saugomas ir įdomus žymaus Lenkijos tarpukario architekto Adolfo Szyszko-Bohuszo projektas pavadinimu „Mano Lietuvai“, 1939 m. skirtas Valstybės rūmų konkursui Kaune. Paroda Vroclave bus eksponuojama iki rugsėjo 3 dienos. Lapkričio mėnesį paroda keliaus į prestižinį Briuselio menų centrą BOZAR, kur bus eksponuojama iki 2018 m. pabaigos. Šių metų pirmoje pusėje paroda jau buvo pristatyta Paryžiuje, Milane ir Romoje.