Praėjusią savaitę Vilniuje užregistravus efektyvų donorą, paaiškėjo, kad transplantacijai tinka ragenos, vienas inkstas, taip pat kepenys. Ragenos ir inkstas transplantuoti Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose, o kepenys buvo išskraidintos sraigtasparniu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas.

VUL Santaros klinikos gydytojams atlikus donoro ir recipientų suderinamumo tyrimus bei potencialių recipientų ištyrimą paaiškėjo, kad inksto transplantacija gali būti atliekama recipientui, kuris jos laukė labai ilgai – dešimt metų.

„Transplantacija praėjo sklandžiai, nors iš pradžių buvo nuogąstavimų, kad recipiento kraujagyslės gali būti labai apkalkėjusios, tačiau operacijai tai netrukdė. Inkstas atsistatė gerai, kraujotaka buvo gera. Operacijos metu net pasirodė keli šlapimo lašai, o tai labai geras ženklas. Inkstas transplantuotas su rizika, nes recipientas turi gretutinių ligų, tačiau pacientas dabar jaučiasi gerai“, – komentavo transplantaciją atlikęs gydytojas urologas Audrius Rimas.

Tenka atlikti dializes

Inkstų transplantacija yra atliekama ūminiu arba lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kuriems yra reikalingos dializės procedūros.

Dializė – tai dirbtinis kraujo valymo būdas, kuomet pačio žmogaus inkstai to padaryti negali. Ją atlikti sergantis žmogus turi 3–4 kartus per savaitę, viena dializės procedūra užtrunka apie 3–4 valandas. Vienintele išeitimi sugrįžti į įprastą gyvenimą šiuo atveju tampa inksto transplantacija.

Vidutiniškai inksto transplantacijos Lietuvoje recipientai laukia apie 2,5–3 m. Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 102 inkstų transplantacijos, iš jų 98 – iš mirusio donoro.

Organai staiga gali susirgti

Dabar organų donorystės tema gali atrodyti tolima, tačiau viskas gali pasikeisti vos per kelias akimirkas. Organai gali susirgti ir nusilpti dėl įvairių ligų sukeltų komplikacijų, apsinuodijimų, traumų ar avarijų. Tai gali paliesti kiekvieną – tiek vaikus, tiek suaugusius. Tuomet tik nuo gerų žmonių valios priklauso, kada sunkiai susirgę galės pasveikti.

Lietuvoje šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas aštuoniolikos metų sulaukęs žmogus, gali pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taps potencialiu organų donoru. Tačiau labai svarbu apie šį sprendimą pasikalbėti su savo artimaisiais, nes po mirties organai galės būti dovanojami tik gavus jų sutikimą.

Dažnu atveju apie mirusiojo norą tapti organų donoru artimieji nieko nežinodavo, todėl netekties skausmo akimirkoje apsispręsti jiems yra žymiai sunkiau. Šiuo metu artimųjų prieštaravimai sudaro apie 22 proc.