Policija paėmė, kaip įtariama, pavogtų daiktų už beveik 2 mln. eurų iš grupės darbuotojų didžiausiame Tenerifės oro uoste Ispanijos Kanarų salose, sakoma pranešime. Toje pačioje byloje atliekamas tyrimas dar 20 oro uosto darbuotojų atžvilgiu.

Pietų Tenerifės oro uoste per metus aptarnaujama apie 11 mln. keleivių, dauguma jų – europiečiai turistai, keliaujantys į malonaus klimato salas prie šiaurės vakarų Afrikos krantų.

Tyrimas pradėtas po to, kai padaugėjo keleivių skundų dėl iš jų bagažo dingusių daiktų, sakoma policijos pranešime.

Policijos teigimu, vagystės įvykdytos, kai lagaminai buvo kraunami į lėktuvo bagažo skyrių. Įtariami vagys bagažo skyriuje atidarydavo lagaminus, išimdavo vertingus daiktus ir vėl juos uždarydavo.

Pareigūnai paėmė 29 prabangius rankinius laikrodžius, 120 juvelyrinių dirbinių, 22 aukštos klasės mobiliuosius telefonus ir įvairius elektroninius prietaisus. Policija mano, kad įtariamieji daugelį kitų daiktų pardavė internetu arba vietos parduotuvėse.

„35 žmonės yra konkrečiai į Vilnių ir dauguma jų yra aviacijos saugumo inspektoriai, dar papildomai asistentai yra. (...) Dar be šitų papildomai aštuonios pozicijos, bent jau šiandienai matome, kad bus Palangoje, šešios pozicijos bus Kaune“, – BNS sakė LTOU atstovai.

Spalį ir lapkritį bendrovė jau įdarbino 20 keleivių patikros specialistų.

Vilniaus oro uoste dėl sustiprintos patikros spalį piko metu driekėsi didelės eilės – keliautojai eilėse stovėjo ir kelias valandas. Tuomet LTOU teigė, kad mažinti keleivių eiles tikimasi į darbą priėmus daugiau aviacijos saugumo specialistų.

Šie specialistai tikrina keleivius, jų rankinį bagažą bei asmeninius daiktus, taip pat krovinius, registruotą bagažą, kontroliuoja keleivių ir transporto priemonių patekimą į oro uosto kontroliuojamą zoną, patruliuoja bei stebi oro uosto teritoriją.

Bendrovė tikisi, kad 2024 metų pavasarį prasidėsiančio vasaros sezono metu keleivių srautai visiškai sugrįš į priešpandeminį 2019 metų lygį, todėl tikisi naujų rekordų.

„Lietuvos oro uostai jau ruošiasi kitų metų skrydžių pikui“, – pranešė įmonė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu LTOU dirba 675 darbuotojai. Oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Saulė Vilniaus oro uoste ne viena – seneliai anūkę lydi į Šiaurės šalis pas ten dirbančius tėvus. Džiaugiasi, kad bent skrydis nevėluoja ir nėra atšauktas.

„Būdavo kartais, kad vėluoja dieną ir tiesiog atšaukia skrydį, tada reikia į kitą“, – sakė Saulė.

Ji prisimena, kad dėl šios vasaros chaoso aviacijoje žlugo ne vienas sumanymas. Reikėjo koreguoti šeimos darbo ir atostogų planus.

Ekspertai tvirtina, kad Baltijos šalyse ramu, bet keleiviai baiminasi ir viena po kitos traukia istorijas.

„Jie atšaukė mūsų tiesioginį skrydį iš Latvijos į Jungtinę Karalystę. Šiandien vietoje to pasiūlė kitą alternatyvą – skristi per Lietuvą, taigi mes praleidome keturias valandas vien keliaudami iš Rygos į Vilnių“, – guodėsi moteris.

„Visada jų būna, bet, kad taip masiškai... mergina dėl to labai stresuoja, bet aš sakau, kad viskas bus gerai“, – optimizmo nestokojo oro uoste kalbintas vyras.

Vokietijos skrydžių milžinė „Lufthansa“, kuri per mėnesį atlieka per 100 tūkst. skrydžių, dėl darbuotojų streiko atšaukė tūkstantį kelionių. Tačiau vien tai sujaukė planus daugiau nei 130 tūkst. keliautojų.

Atidedamas ir kas penktas „Ryanair“ skrydis. SAS po daugiau nei dvi savaites trukusių derybų nutraukė darbuotojų protestus, tačiau jie bendrovei kainavo 150 mln. eurų ir paveikė beveik pusę mlrd. keleivių.

„Tai susiklostė dėl kelių priežasčių ir, žinoma, tai lėmė pandemija, karo situacija ir brangstant aviaciniam kurui sutrikusi tiekimo grandinė“, – komentavo vienos bendrovės atstovė Rasa Levickaitė.

Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą.

Trūksta ne tik darbuotojų, bet ir orlaivių. Nėra kuo pakeisti susidėvėjusių detalių.

„Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą“, – sakė R. Levickaitė.

Per Žolines iškeliavę tautiečiai, tikėdamiesi grįžti laiku po ilgojo savaitgalio, galėjo sulaukti staigmenų ir darbus tęsti ne darbovietėje, o oro uosto laukimo salėje.

„Patarimas – žiūrėti filosofiškai ir tiesiog nesinervinti, įsidėti papildomą sumuštinį, knygą, žaislų vaikams ir, jeigu teks palaukti porą valandų ilgiau, reikia palaukti. Mes negalime tikėtis, kad nervinsimės, ant kažko šauksime ir ta orlaivį staigiai mums privarys ir išskraidins“, – šypsojosi R. Levickaitė.

Įvykus nesklandumams sudėtinga rasti ir kitų variantų, kaip sugrįžti atgal.

„Vietų skrydžiuose nebėra, bet taip pat nėra ir galimybių skristi su persėdimais. Skrendant su persėdimais visada didėja rizika – ir bagažo dingimo, ir skrydžio atšaukimo, ir jungties subyrėjimo“, – aiškino R. Levickaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos oro uostų atstovai neslepia – įstrigti įmanoma ir mūsų šalyje.

„Pastarojo laikotarpio rizika rodo, kad Lietuvos oro uostose atšauktų ir stipriai vėluojančių skrydžių, skaičiuojant nuo viso skrydžių srauto, yra tik apie 1–2 proc.“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Net ir keli procentai yra daugiau nei porą dešimčių skrydžių, tad dabar pluša ne tik aviacijos darbuotojai, bet ir skundus nagrinėjantys teisininkai.

„Labai padaugėjo skundų dėl oro keleivių teisių. Maždaug ketvirtadalis mūsų centre gaunamų skundų yra dėl oro keleivių teisių – atšaukti, atidėti skrydžiai, dingę, sugadinti bagažai“, – vardijo Europos vartotojų centro teisininkė Rasa Tiaškevičienė.

Jei skrydis vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra neplanuotai atšaukiamas, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.

„Dauguma bylų dėl pinigų grąžinimų už atšauktus skrydžius yra vartotojų naudai ir anksčiau ar vėliau vartotojai tikrai atgauna pinigus. Dėl kompensacijų yra sudėtingesnė problema, kadangi tam tikrais atvejais oro vežėjai iškart motyvuoja ypatingosiomis aplinkybėmis“, – teigė R. Tiaškevičienė.

Patirtų nuostolių kompanijos nekompensuoja ne tik dėl blogų oro sąlygų, erdvės apribojimų, bet ir streikų. 

ES pirmininkaujanti Čekija užkulisiuose užsiminė, kad ragins peržiūrėti kompensacijų taisykles, nes, anot kai kurių oro linijų, jos pernelyg dosnios keleiviams.

Ekspertai skaičiuoja, kad chaosas pasibaigs šį rudenį, bet oro bendrovių vadovai atkerta, kad tokią situaciją turėsime ir kitais metais.

Paskutinį vasaros mėnesį streikus planuoja tęsti Portugalijos oro uostų darbuotojai. Kai kurias dienas protestai vyks Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.