-
Gresia apkalta, o I. Rozova vėl prašo išleisti į ortodoksų asamblėją 4
Trečiadienį šį klausimą svarsčiusi Seimo valdyba nesuskubo išleisti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančios politikės į kelionę. Prieš nutardama, ar verta apskritai I. Rozovą, kaip Seimo narę, išleisti išvykti į tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginius vyksiančius Milane, Valdyba nusprendė sulaukti dviejų parlamento komitetų nuomonių.
I. Rozovos kreipimąsi Seimo valdybos nariams perskaitė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.
„Atkreipiu dėmesį į tai, kad eilinį kartą gavau kvietimą dalyvauti tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos posėdyje, kuris vyks 2020 m. balandžio 2-5 d. Milane. Prašau jūsų apsvarstyti ne tik mano dalyvavimą šiame susitikime, bet ir apskritai, Lietuvos Respublikos dalyvavimą asamblėjos darbe. Primenu, kad Lietuva yra viena iš šios tarptautinės organizacijos įkūrėjų“, – į Seimo vadovybę kreipėsi I. Rozova, dėl kurios ryšių su Rusijos diplomatais pernai buvo pradėtas parlamentinis tyrimas.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas rekomendavo Valdybai, prieš apsisprendžiant dėl šio prašymo, atsiklausti Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nuomonės.
„Kadangi tai ne tik dėl dalyvavimo, bet ir dėl veikimo šioje organizacijoje apskritai, tai reikėtų paprašyti Užsienio reikalų komiteto nuomonės. Pažiūrėtume, kaip mūsų valstybei yra geriau, ir tada spręstume“, – sakė J. Sabatauskas.
Socialdemokratui, šiuo metu einančiam opozicijos lyderio pareigas, antrino ir konservatorė Irena Degutienė. Jos nuomone, taip pat reikėtų nuomonės paklausti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK). Pasak politikės, situacija šioje tarptautinėje organizacijoje yra stipriai pasikeitusi nuo jos įkūrimo.
Tuo tarpu „valstiečių“ frakcijos narys Arvydas Nekrošius suabejojo, ar apkritai tikslingas Seimo dalyvavimas šiame renginyje.
Bendru sutarimu Seimo valdyba nusprendė nuomonės prašyti abiejų Seimo komitetų – NSGK ir URK.
ELTA primena, kad dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais yra pradėtas parlamentinis tyrimas. Dalis politikų pasisako ir už apkaltą šiai Seimo narei.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra teigęs, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui.
-
Šaukia neeilinį posėdį dėl I. Rozovos: bus iškviestas VSD vadovas 8
Išsikvietė opozicija
Konservatoriai teigia, kad jiems nerimą sukėlė parlamentarės dalyvavimas šiemet birželį Gruzijoje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje, nes ją Rusija gali išnaudoti savo tikslams, kenkiantiems Lietuvos saugumui.
Keturi Seimo nariai pirmadienį paprašė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką šią savaitę surengti uždarą komiteto posėdį ir iškviesti VSD direktorių „pateikti turimą informaciją dėl Seimo narės I. Rozovos bei Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veiklos“.
Raštą pasirašė konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, praėjusį mėnesį palikęs „valstiečių“ gretas.
„Yra požymių, kad Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio negu galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pranešime spaudai teigė A. Anušauskas.
Yra požymių, kad Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio negu galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.
Ji praeitą savaitę sakė negavusi jokių Valstybės saugumo departamento perspėjimų nedalyvauti Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginyje Gruzijoje.
Ją į renginį išleido Seimo valdyba.
Birželį Rusijos Dūmos nario Sergejaus Gavrilovo pasakyta kalba per asamblėjos renginį Tbilisyje iššaukė masinius protestus šalyje.
Nutarta posėdį rengti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) opozicijos prašymu surengs neeilinį posėdį dėl Seimo narės I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje.
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas BNS teigė, kad surengti posėdį įpareigoja statutas, bet pridūrė prašysiantis iniciatorių, kad vietoje šio trečiadienio jie sutiktų posėdį perkelti kitai savaitei, kada vyks Seimo neeilinė sesija.
„Vadovaujantis statutu, neeilinis posėdis turi būti šaukiamas. Dabar susiskambinsiu su kolegomis, jei nepakeisime datos į 21 dieną, vadinasi, jis bus 14 dieną“, – sakė D. Gaižauskas.
Pagal Seimo statutą, neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne mažiau kaip trečdalio komiteto narių reikalavimu.
Sušaukti neeilinį NSGK posėdį šį trečiadienį ir į jį iškviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį siekia keturi opozicijos atstovai. Iš viso komitete yra 11 narių.
„Kad komiteto posėdis bus, tai tikrai, nes tai statutinė norma. Jeigu pagal prašymą, posėdis turėtų būti šį trečiadienį, bet aš prašysiu perkelti, kai bus neeilinė sesija, kad būtų efektyviau išnaudotas laikas“, – sakė D. Gaižauskas.
Jis pats sakė, kad situacija dėl I. Rozovos „įdomi, yra klausimų, bet į juos visų pirma turėtų atsakyti specialistai“.
-
I. Rozova teisinasi: negavau jokių įspėjimų nevykti į tą renginį Gruzijoje 27
Trys Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantys konservatoriai, įskaitant partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, prašo VSD pasisakyti, ar departamentas žino apie parlamentarės vizitą bei prašo pateikti daugiau informacijos.
Lietuva nėra šios asamblėjos narė
Politikai nurodo reaguojantys į Gruzijos parlamento kolegų informaciją – šios šalies parlamentarai teigia, kad pastaruoju metu Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
„Ar nėra požymių, kad Kremlius šią organizaciją naudoja siekiant sumažinti savo tarptautinę izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas ir kaip platformą „rusiškojo pasaulio“ plėtrai?” , – klausia konservatoriai.
Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijai Seime.
VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė BNS sakė, kad departamentas kreipimosi dar nesulaukė ir gavęs raštą pateiks informaciją įstatymų numatyta tvarka.
Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis teigia, jog iš tarnybų jokios informacijos apie Seimo narės I. Rozovos veiklą nebuvo gauta.
„Iš tarnybų apie Seimo narę I. Rozovą jokios informacijos neturime, dėl jos niekas nesikreipė niekada“, – per spaudos konferenciją Prezidentūroje penktadienį sakė V. Pranckietis.
Klausiamas, kaip Seimas reaguos į Gruzijos parlamento raginimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, V. Pranckietis teigė, jog Lietuva nėra šios asamblėjos narė.
„Mes nepriklausome tai organizacijai, tai nutraukti veiklos toje organizacijoje mes net neturime ką“, – teigė parlamento vadovas.
Birželį Rusijos Dūmos nario komunisto Sergejaus Gavrilovo pasakyta kalba per asamblėjos renginį Tbilisyje iššaukė didelius protestus šalyje.
Gruzijos parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininko Giorgio Kandelakio laiške Seimo nariams teigiama, kad ši organizacija „pastaruoju metu tapo dominuojama Maskvos“, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
„Nors mes neformaliai ją boikotuojame metai iš metų, mes palaikome formalų Gruzijos pasitraukimą ir kviečiame visus draugus nedalyvauti šioje kontrproduktyvioje veikloje“, – teigiama laiške.
Sako negavusi jokių VSD įspėjimų
I. Rozova sako negavusi jokių Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimų nedalyvauti Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginyje Gruzijoje.
„Ne, nebuvau“, – BNS penktadienį sakė politikė, paklausta, ar ji buvo perspėta VSD nedalyvauti minėtame renginyje birželį.
Kitą dieną prasidėjo posėdis parlamente, kur ir prasidėjo tie įvykiai: atėjo žmonės, nesupratome, kas tai. Pasirodo, kad tai buvo Sakartvelo opozicija, kuri prieštaravo dėl Rusijos delegacijos buvimo salėje.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovė pabrėžė, jog apie asamblėją sužinojo pernai, kai pirmąkart gavo kvietimą dalyvauti – tuomet, kaip ir šiemet, ji gavo Seimo valdybos leidimą vykti į renginį.
„Atėjo kvietimas mano vardu, gavau elektroninį laišką, angliškai. Kvietė sekretoriatas tos organizacijos, kurios būstinė yra Graikijoje. Generalinis sekretorius savo vardu kviečia, jis yra graikas, Graikijos parlamento narys“, – aiškino Seimo narė.
I. Rozova sako nežinanti apie tai, ar VSD Seimo valdybai ar kitiems parlamentarams būtų teikusi kokią nors informaciją apie šio formato renginį.
Ji pati tvirtina, kad dviejų dienų renginyje dalyvavo parlamentų nariai iš beveik 30 šalių, taip pat ir atstovai iš Estijos. Delegatų iš Latvijos šiemet nebuvo.
„Buvo iškilmingas atidarymas, dalyvavo visas diplomatinis korpusas prezidento rūmuose. Buvo koncertas, atidaryta Jėzaus Kristaus gimimo paroda, buvome visi linksmi, patenkinti vienas kitu. Kitą dieną prasidėjo posėdis parlamente, kur ir prasidėjo tie įvykiai: atėjo žmonės, nesupratome, kas tai. Pasirodo, kad tai buvo Sakartvelo opozicija, kuri prieštaravo dėl Rusijos delegacijos buvimo salėje“, – pasakojo I. Rozova.
Anot jos, po kilusio šurmulio renginio dalyviai išvyko į viešbutį.
„Išvažiavome ir tiesiog pasilikome viešbutyje. Po to buvo neramumų ir prie viešbučio, po to visi žmonės persikėlė prie parlamento“, – sakė politikė.
I. Rozova teigia nenorinti vertinti konservatorių kreipimosi ir daugiau situaciją galėtų pakomentuoti tik kai VSD duos atsakymą.
Parlamentarė priminė, kad tai „jau ne pirmas atvejis biografijoje“, kai tenka aiškintis dėl dalyvavimo prieštaringai vertinamuose renginiuose.
2007-aisiais, būdama parlamentare ji, nepaprašiusi Seimo valdybos leidimo, dalyvavo Baltijos rusakalbių atstovų konferencijoje Taline. Šioje konferencijoje buvo pasirašytas kreipimasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, prašant „apginti rusakalbių teises Baltijos šalyse“. Pati I. Rozova tuomet teigė laiško nepasirašiusi.
„Buvo prieš dešimt metų. Nesvarbu“, – teigė ji, paprašyta detaliau prisiminti įvykį.