Daugiausiai iš jų – 18 dirba Vilniuje, 9 darbuotojai – Jonavos rajone, Rukloje, dauguma (23) įspėtų darbuotojų yra individualios priežiūros specialistai, teigiama Užimtumo tarnybai pateiktame centro pranešime apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Centras nurodo, kad atleidimo priežastis – darbo organizavimo pakeitimai, gerokai sumažėjus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos ir daliai atliekamų darbo funkcijų tapus perteklinėmis.

Su jais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, kurios yra nutraukiamos.

„Centre dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius, todėl vykdomi darbo organizavimo pakeitimai – dalis atliekamų darbo funkcijų darbdaviui tampa perteklinėmis. Visi darbuotojai, kurie yra atleidžiami, buvo įdarbinti ekstremalios situacijos metu dėl migrantų antplūdžio iš Baltarusijos. Su jais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, kurios yra nutraukiamos“, – BNS sakė centro administravimo skyriaus vadovė Eglė Renkauskienė.

Pabėgėlių priėmimo centre dabar dirba 135 darbuotojai.

„Centre šiuo metu yra apie dvidešimt migrantų, kurie turi tikrai rimtų sveikatos sutrikimų. Tai yra ir onkologinės ligos, ir cerebrinis paralyžius, ir epilepsija, ir diabetas, ir depresija, autizmas. Tai šiems žmonėms tikrai reikia daugiau sveikatos paslaugų“, – žurnalistams pirmadienį Rukloje teigė Pabėgėlių priėmimo centro direktorė.

Anot jos, tiek migrantų vaikams, tiek suaugusiems teikiama visa būtina medicininė pagalba, kasdien centre budi gydytojas,  taip pat atvažiuoja ir mobili medikų komanda.

Savaitgalį pranešta, kad mirė čia gyvenęs sunkiai sirgęs 2010-ųjų gimimo vaikas. B. Bernotienė patikino, kad vaikui „buvo suteikta visokeriopa pagalba“, juo rūpinosi tėvas, nuolat lankydavosi ir socialinis darbuotojas.

Pasak B. Bernotienės, tėvas į darbuotojus dėl vaiko sveikatos būklės kreipėsi šeštadienį, apie 17 val., jį apžiūrėjęs socialinio darbuotojo padėjėjas nustatė, kad vaiko būklė stabili. Pakartotinai darbuotojui atvykus apie 19 valandą, vaikui buvo pakilusi temperatūra, nedelsiant iškviesta greitoji pagalba, vaikas išvežtas į gydymo įstaigą. Kaip skelbta anksčiau, vaikas buvo paralyžiuotas, sirgo epilepsija ir kitomis ligomis.

Centro vadovė patvirtino, kad dar vienas nevaikštantis, paralyžiuotas vaikas šiuo metu yra perduotas medikams, jo motinai, sergančiai onkologine liga, taip pat siekiama suteikti visą reikiamą pagalbą.

„Jau kelinta savaitė vežame tą moterį konsultacijoms į Kauno klinikas, apmokama konsultacijas patys, ieškome galimybių padėti tai moteriai ir ją gydyti“, – sakė B. Bernotienė.

Centro vadovė taip pat patvirtino, kad savaitgalį pasišalinus 21 migrantui, aštuoni jau yra sugrąžinti arba grąžinami, ji taip pat patikino, kad šiuo metu vyksta apsaugos paslaugų pirkimo procedūros.

Kalbėdama apie šeštadienį kilusius neramumus centre, ji teigė, kad tai buvo „emocinė iškrova“ reaguojant į tai, jog daliai migrantų nepavyko pabėgti iš centro, bet ne į vaiko mirtį.

„Aš tikiuosi, kad ateis tas periodas, kai žmonės galės išeiti už tvorų. Pas mus gyvena daug vaikų, ir gyvena jie uždaroje teritorijoje. Aš labai viliuosi, kad ateis ta diena, kai arba išsispręs jų likimas ir jie bus grąžinti į savo kilmės šalį, arba bus suteiktas prieglobstis ir tie žmonės galės visavertiškai gyventi Lietuvoje“, – sakė B. Bernotienė.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija atvyko beveik 4,2 migrantų. Rukloje Jonavos rajone apgyvendinami socialiai pažeidžiami migrantai ir jų šeimos. Dabar ten yra apie 300 asmenų.

B. Bernotienė iki tol aštuonerius metus dirbo Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotoja, rūpinosi socialinių grupių integracija, taip pat Visuomenės pažangos institute dirbo verslo konsultante, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ji yra įgijusi vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį Kauno technologijos universitete.

Pabėgėlių priėmimo centras teikia socialines paslaugas, apgyvendinimą ir valstybės paramą užsieniečiams ir jų šeimoms, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, asmenims, perkeltiems iš karinių konfliktų zonų, prieglobsčio prašytojams ir kt.

Centre – visos reikiamos paslaugos

Sirai Maid Al Moheimed ir Suleiman Ali gyvena ir dirba Jonavoje. Po pirminės integracijos etapo Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre abu jie su šeimomis apsigyveno Jonavoje ir dirba įmonėje „Baldai Jums“.

Pirmuosius savarankiško gyvenimo Lietuvoje žingsnius jie sako žengę Pabėgėlių priėmimo centre.

„Labai svarbi grandis socialiniai darbuotojai, kurie padeda pačiose įvairiausiose situacijose. Taip pat ir visas centro kolektyvas. Darbą mums padėjo susirasti Pabėgėlių priėmimo centro direktorius, o centro darbuotojai pagelbėjo ieškant išsinuomoti butą“, – sakė sirai.

Nors Lietuvoje buvo vykdomas ir bandomasis integracijos projektas, kai pabėgėlių šeimos iš karto apgyvendinamos savivaldybėse, tačiau, sako sirai, šeimoms toks modelis – per sudėtingas.

Atvykus į svetimą šalį pabėgėliams reikia susitvarkyti nemažai dokumentų, pasitikrinti sveikatą, į mokyklas ir darželius leisti vaikus, mokytis kalbos, prireikia ir psichologo paslaugų.

„Visą tai mes gavome centre. Tuo tarpu toms šeimoms, kurios iš karto buvo apgyvendintos savivaldybėse, buvo sunku. Centre yra vertėjas, medicinos paslaugos, pagaliau – tokio paties likimo žmonės“, – kalbėjo pašnekovai.

Be to, be Pabėgėlių priėmimo centro pagalbos sirai sako nežinia, ar būtų susiradę darbą.

Vertėjas gali padėti ir telefonu

Pasak Jonavos įmonės „Baldai Jums“ direktoriaus Alfonso Meškausko, įdarbinant pabėgėlius darbdaviai bendrauja bei susitinka ne tik su jais pačiais, tačiau ir su Pabėgėlių priėmimo centro administracija.

„Žinojome, kad į Lietuvą yra atvykusių pabėgėlių, apie pusantro šimto žmonių. Pasikalbėjome su Pabėgėlių priėmimo centro direktoriumi. Tarp jų buvo žmonių, kurie norėjo dirbti. Priėmėme kelis žmones, paskui – dar kelis. Mes pabėgėliams neturime jokių rimtų pastabų, nebuvo didelių iššūkių. Draugiškai juos priėmė ir mūsų žmonės“, – sakė A.Meškauskas.

Jei yra neatidėliotinų klausimų ir nepavyksta susikalbėti, telefonu galima susisiekti su vertėju, o paprastesniais klausimais pakanka ir vertimo su „Google Translate“ programa.

Mes, kurie liekame Lietuvoje, stengiamės ir toliau būti vienas šalia kito.

Stengiasi būti vienas šalia kito

Kalba yra vienas iš svarbiausių dalykų, tvirtina kitoje Jonavos įmonėje – audimo fabrike „A grupė“ – sukirpėju dirbantis Abdulrazzak Awf.

Lietuvių kalbos tiek Abdulrazzak Awf, tiek kiti sirai mokosi nuolatos, bet geriausios pamokos – nuolatinis bendravimas su lietuviais.

Vyras sako, kad pirminio integracijos etapo centre reikia. Tie, kurie iš karto buvo apgyvendinti savivaldybėse, pasijuto izoliuoti.

„Mes, kurie liekame Lietuvoje, stengiamės ir toliau būti vienas šalia kito – ieškome butų Jonavoje arba Rukloje, nenorime išvažiuoti į kitus rajonus“, – sakė pašnekovas.

Nors siras sako esantis patenkintas centro teiktomis paslaugomis, jis įžvelgia ir problemą – lietuvių kalbą greičiau pavyktų išmokti tada, jei mokytojas mokėtų arabų kalbą.

„Visomis kitomis paslaugomis esu patenkintas. Kas priklausė – viską gavau. Esu dėkingas Lietuvai, kad mane priėmė“, – sakė Abdulrazzak Awf.

Įrengė erdvę maldai

Audimo fabrike „A grupė“ dirba ir daugiau sirų, kai kurie – siuvėjais. Pasak įmonės vadovo Virginijaus Vizbaro, prieš priimdamas į darbą sirus jis dvejojo, mat turėjo ir neigiamų patirčių, kai įsidarbinę žmonės nenorėjo dirbti.

„Tačiau tie, kurie dirba dabar, dirba gerai, matosi, kad jie tokio darbo patirties turi. Jie yra tikri karo pabėgėliai, kuriems reikia pagalbos“, – sakė V.Vizbaras.

Vienam iš sirų V.Vizbaras sako padėjęs susirasti ir butą, mat Jonavoje rasti nuomojamų butų yra sunku, be to, ne visi nori priimti pabėgėlius.

Pradėjus dirbti sirams, „A grupėje“ įrengta speciali erdvė maldai, mat kai kurie sirai laikosi religinių papročių.

„Mums tai problemos nesudaro. Juk kai kurie mūsų darbuotojai ilgiau rūko, nei jie meldžiasi“, – kalbėjo V.Vizbaras.

Reikia įvairios pagalbos

Kaip sakė pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas, tenka spręsti pačias įvairiausias pabėgėlių problemas ir toli gražu ne tik tai, kas reglamentuojama taisyklėse ar įstatymais.

„Dirbame su žmonėmis, kurie patyrė sunkių išgyvenimų savo tėvynėje, rizikavo savo ir savo vaikų gyvybe bėgdami iš savo tėvynės. Natūralu, kad realybėje susiduriame su pačiomis įvairiausiomis problemomis. Tenka padėti jiems ieškoti darbo, kur gyventi – savarankiškai jie to padaryti negali. Visų pirma, trukdo kalbos barjeras“, – sakė R.Mikulėnas.

Pasak E.Račiaus, su PPC specialistais jis susitinka jau ne pirmąjį kartą, o panašaus pobūdžio susitikimai numatyti ir ateityje.

Kaip sakė PPC projektų vadovė Eglė Renkauskienė, su atvykusiais pabėgėliais dirbantiems lietuviams tokie mokymai ir susitikimai itin vertingi. Į centrą nuolat atvykstant pabėgėliams, čia dirbantys žmonės neišvengiamai susiduria ne tik su kultūrų skirtumais, tačiau ir papročiais bei religija.

Nors centre vyksta integracijos procesas, kurio metu į Lietuvą atvykę pabėgėliai supažindinami su mūsų šalies tradicijomis, religinėmis šventėmis ir papročiais, tačiau, siekiant sklandaus bendravimo bei gerbiant atvykėlių papročius žinių apie tai reikia ir PPC darbuotojams.

Kaip sakė E.Račius, į jį kreipėsi PPC centro specialistai. „Pati pradžia buvo po 2001 metų, kai buvo labiau pradėta domėtis žmonėmis, kilusiais iš Azijos, Afrikos, kurių didelė dalis yra musulmonai. Su PPC ryšys jis užsimezgė natūraliai, pradžioje jis nebuvo labai intensyvus, o didesnis susidomėjimas atsirado maždaug prieš trejus metus“, - sakė E.Račius.

- Jūsų nuomone, ar visuomenėje yra nepagrįstų, o gal – pagrįstų baimių, kalbant apie musulmonų religiją, papročius, tradicijas?

- Priklauso nuo kategorijų. Jei kalbėtume apie mamas, kurios yra susidūrusios su galimais žentais iš Azijos ar Afrikos, tai – specifinė kategorija. Jos labai dažnai baiminasi, kad jų dukroms nutiks kažkas panašaus, kaip ir kitoms moterims, kurios buvo ištekėjusios ar bendravo su išeiviais iš Azijos ar Afrikos ir kurių religinė kilmė dažnai yra musulmonai.

Žiniasklaidoje labai vienašališkai ir vienpusiškai pristatoma, kas nutinka lietuvaitėms, ištekėjusioms už musulmonų. Tai kategorija žmonių, kurie to baiminasi, yra labiausiai įsibauginę.

Kita dalis žmonių labiau susirūpinę bendresniu, globaliu saugumu – teroristiniais išpuoliais, kitais procesais, kurie tiesiogiai kiekvieno gal ir nelabai pasiekia, bet bendra prasme – saugumo nesuteikia. Įvaizdžiai, vaizdiniai, reportažai, ypač iš regionų, suteikia nejaukumo.

Tačiau aš sakyčiau, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių yra pakankamai tolerantiški, ypač kalbant apie išsilavinusį jaunimą. Mūsų universitete yra daugybė žmonių iš Azijos ir Afrikos, dalis jų yra musulmonai.

Nematau, kad tie studentai jaustųsi atstumti, diskriminuojami, su jais būtų nebendraujama. Studijuoja ir mergina iš Sudano, kuri nešioja chidžabą. Ji Kaune nesijaučia nesaugiai. Viešos neapykantos diskriminacijos jie tiek daug nepatiria, kaip mes kartais galbūt įsivaizduojame, kad galėtų patirti.

- Kokia yra žinia, esminė mintis, kurią jūs perduodat tokių mokymų metu?

- Pagrindinė mintis, kad mes kartais per daug įsivaizduojam esant tuos skirtumus, labai dažnai iš kitų kultūrinių terpių atvykę žmonės yra daug kuo panašūs į mus.

Ne tik tuo, kad tai yra žmonės, kuriems reikia valgyti, miegoti ir panašiai, bet jų žmogiškieji poreikiai – meninei, sportinei veiklai, hobiui, profesiniam tobulėjimui – yra mums gana artimi.

Bendrumo ir sąlyčio taškų būtų lengva rasti. Ten žmonės žavisi Hariu Poteriu, mes kiek anksčiau žavėjomės, jie žavisi roko muzika, kaip ir mes. Daug bendrumų ir panašumų. Skirtumai kartais yra išties minimalūs. Taip, jie galbūt nevalgo kiaulienos. Bet Lietuvoje daug žmonių taip pat nevalgo kiaulienos ar net jokios mėsos.

- Kalbate apie bendrumo taškus. Tačiau skirtumų, matyt, yra?

- Neabejotinai. Kalbant apie bet kurią visuomenę tai jų galima rasti. Spektras gyvensenų, formų, tikėjimo, intensyvumo labai skiriasi. Lietuvoje religine prasme mes galime sutikti ir ateistų, agnostikų ir labai nedidelės dalies Lietuvos katalikų, kurie yra fundamentalistai.

Klausimas - kokios kilmės ir gyvensenos yra žmogus. Jei labai religingas katalikas susiduria su nelabai religingu musulmonu, jie neturės daug bendro. Katalikui bus svarbu religinės apeigos, o musulmonui-ateistui Dievas iš viso neegzistuoja. Todėl jam paprasčiau kalbėtis su lietuvių ateistu. Visuomenės pjūvis ir spektras ir pas mus, ir pas juos yra labai platus.

- Matyt, yra ir kartų skirtumas? Juk į Ruklą atvyksta daug jaunų žmonių, kurie, matyt, yra kiek kitokie, nei buvo jų seneliai ar net tėvai?

- Taip, žinoma. Jų tėvai gimė, užaugo socializmo dvasioje. Jaunoji karta mąsto kitaip. Sirijoje yra socialistinė sistema, bet ji nefunkcionuoja taip, kaip funkcionavo. Politinė aplinka keičiasi, keičiasi lūkesčiai, savo daro ir globalizacija.

- Visuomenėje vis dar yra nuomonė, kuomet musulmonus žmonės sieja su teroristiniais išpuoliais. Tačiau ar išties religiją galima sieti su nusikaltimu? Ar tai – teisinga?

- Mes kalbame vieną milijardą septynis šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje. Vieni iš jų mažiau, kiti daugiau sieja save su ta kultūrine terpe, kurią mes vadiname musulmoniška.

Natūralu, kad yra įvairių žmonių, kurie manipuliuoja religija. Jie tarsi nusavina religiją, jie teigia esantys tos religijos avangardas. Jų veiksmai – fiziniai, smurtiniai – rodo, kad jie eina labai specifiniu keliu. To paneigti neįmanoma. Būtų neteisinga, jei mūsų visuomenė apie tai nebūtų informuojama.

Tačiau normalūs musulmonai, arba žmonės, kurie nepraktikuoja islamo, žiniasklaidai yra neįdomūs. Jo gyvenimas nesiskiria nuo mūsų gyvenimo, todėl tai nėra aktualu - nėra žinios, apie tai nereikia pranešinėti.

- Ar mokymų Rukloje metu iš PPC darbuotojų sulaukėte klausimų?

- Sakyčiau, kad Rukloje esančio pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai yra geriausia auditorija, su kuria aš esu susidūręs, todėl į tuos klausimus malonu atsakyti.

Tai žmonės, kurie savo tiesioginiame darbe susiduria su šiais žmonėmis, jų klausimai yra kylantys iš realių situacijų, o ne paremti stereotipais. Man labai malonu su jais dirbti.

Robertas Mikulėnas, PPC direktorius, sako, kad tokia galimybė atsirado pagal užimtumo įstatymą, kuomet leidimą Lietuvoje gyventi gavusius žmones įdarbinę darbdaviai už juos gali subsidijas. Įdarbinant šiuos žmones darbdaviams darbo birža kompensuoja net iki 75 proc. darbo užmokesčio.

Taip skatinama palengvinti svetimšaliams integruotis į Lietuvos darbo rinką.

„Abiem Jonavos įmonėms įdarbinti sirus pasiūlėme mes. Iš pradžių „Baldai Jums“ priėmė keturis žmones, vėliau – dar du“, - sakė R. Mikulėnas.

Baldus gaminančioje įmonėje sirai dirba įvairius pagalbinius darbus, tekstilės fabrike du iš jų dirba siuvėjais, vienas – sukirpėju.

R. Mikulėnas sako, kad siuvėjais įdarbinti vyrai šioje srityje dirbo ir savo šalyje, tad siūti moka. Tuo tarpu vienas iš baldų įmonėje dirbančių sirų yra turėjęs savo verslą ir gaminęs minkštus baldus.

Pagal savo šalies tradicijas ir papročius į darbus eina būtent vyrai, mat moterys augina vaikus ir rūpinasi namais.

„Tačiau jau yra minčių, kad jų moterys taip pat galbūt dirbs toje pačioje įmonėje, tik lengvesniu darbus. Įmonės vadovas priimti į darbą moteris taip pat sutiktų“, - sakė R.Mikulėnas.

Iš 414 atvykusių pabėgėlių daugiau nei 300 iš Lietuvos išvyko į kitas vakarų Europos valstybes.

Tuo tarpu liekantiems Lietuvoje pagal integracijos programą, baigus pirminį jos etapą PPC, reikia įsikurti Lietuvos rajonų savivaldybėse.

„Tačiau kol kas didžiausia problema – bent jau Jonavoje stinga nuomojamų būstų, tad rasti, kur apsigyventi, yra nemenkas iššūkis. Ieškome visi bendrai, tačiau nuomojamų butų rinkoje labai trūksta“, - sakė R. Mikulėnas.

Problema tampa ir tai, kad kartais būstų savininkai prašo 500-600 eurų užstato, o tokio užstato sumokėti pabėgėliai neturi galimybės.

„Arba nuomojamo buto kaina yra gerokai per didelė“, - kalbėjo R.Mikulėnas.

Dirbi Lietuvoje svetimšaliai gali ne iš karto. Mat tik atvykus į Lietuvą jiems suteikiamas užsieniečių registracijos pažymėjimas. Per kelis mėnesius žmonės gauna leidimą gyventi Lietuvoje, kuris ir suteikia galimybę įsidarbinti.

Naujais savo darbuotojais džiaugiasi ir tekstilės įmonės „A grupė“ vadovas Virgininjus Vizbaras, mat gerai siuvančių vyrų šio amato net nereikia mokyti.

„Kai siuvėjoms pasakėme, kad ketiname priimti kelis vyrus, jos žvelgė su ironija. Bet kai pamatė, kaip jie siuva, ironijos neliko. Galiu pasakyti, kad siuvėjai sirai siuva net greičiau, nei ilgametės siuvėjos moterys“, - sakė V. Vizabaras.

Padėti sutvarkyti įdarbinimo dokumentus padėjo vertėjas, mat sirai kalba tik arabų kalba. Tuo tarpu jau pradėjus dirbti su naujaisiais siuvėjais kolegos susikalba gestų pakalba.

„Problemų dėl bendravimo, susikalbėjimo nėra“, - sakė V. Vizbaras.

PPC direktoriaus R. Mikulėno teigimu, sėkmingi jau dirbančių svetimšalių pavyzdžiai galbūt padrąsins ir kitus šalies verslininkus į darbą priimti įsikurti Lietuvoje bandančius pabėgėlius.

„Savo ruožtu mes taip kreipsimės į kitas įmones, siūlydami jiems įdarbinti šiuos žmones“, - sakė R. Mikulėnas.

Per birželio ir liepos mėnesius į centrą atvyko maždaug 100 naujų gyventojų iš Eritrėjos, Sirijos, Nepalo, Ukrainos.

„Šiuo metu centras užpildytas, ir naujų gyventojų, kol dabartiniai nepabaigs integracijos programos, priimti negalime“, - sakė Pabėgėlių priėmimo centro projektų vadovė Eglė Renkauskienė.

Pasak E.Renkauskienės, maždaug pusė dabartinių gyventojų yra vaikai, mat dauguma atvykusiųjų – jaunos šeimos.

Centre įrengtas daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriame vyksta tinklinio ir krepšinio varžybos, greta – treniruoklių, smėlio tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelės.

„Erdvi teritorija ypač patinka vaikams, todėl čia jie laiką leidžia būriais. Beje, vaikai gyvenimą toli nuo tėvynės prisijaukina lengviau ir greičiau – jiems svarbu, kad šalia yra jų tėvai“, - sakė E.Renkauskienė.

Šią savaitę Rukloje vyko ir tinklinio varžybos, kuriose be Sirijos, Nepalo, Eritrėjos komandų kartu varžėsi ir Ruklos bendruomenės komanda.

Pasak E.Renkauskienės, į veiklas, susijusias su pabėgėlių integracija, aktyviai jungiasi ir įvairios visuomeninės organizacijos.

„Netrukus ruošiamės ir draugiškoms futbolo varžyboms – savo jėgas atvykėliai išbandys mišriose komandose, tarp kurių – ir Jonavos futbolo klubo sportininkai. Ne kartą į įvairias veiklas juos kvietė jungtis ir Jonavos jaunimas“, - kalbėjo E.Renkauskienė.

Praėjusią savaitę Rukloje lankėsi ir iliuzionistas Rokas Bernatonis, kurį į Pabėgėlių priėmimo centrą pakvietė Vilniuje veikiančio „Aktyvaus jaunimo“ organizacija.

„Iliuzionisto pasirodymas patiko ir vaikams, ir suaugusiems, o į susitikimą susirinko labai daug centro gyventojų. Nieko keisto – juk didžiausia kliūtis bendraujant su pabėgėliais yra kalbos barjeras, o magijai žodžių nereikia, ji kalba pati už save“, - juokėsi E.Renkauskienė.

Šią savaitę į centrą „Aktyvaus jaunimo“ organizacija pakvietė lietuvių liaudies šokių mokytoją, kuri svetimšaliams pristatė mūsų tautinius šokius bei tautinį kostiumą. Vėliau pabėgėliai buvo mokomi lietuvių liaudies šokių.

„Buvo ir daugiau projektų – dalyvavom jų šventėje ir ragavom tų šalių tradicinius patiekalus, vėliau – gaminom lietuviškus šaltibarščius.

Įvairias veiklas sugalvojame patys, pasikviečiam savanorių, kurie nori padėti pabėgėliams, su jais bendrauti, todėl prisijungia įvairūs žmonės. Pastebėjome, kad žmonės labiau atsipalaiduoja po renginio, prasideda bendravimas – jie pamato, kad mes viską darom nuoširdžiai“, - sakė projekto vadovė Milda Derenčiūtė.

Kaip sako Pabėgėlių priėmimo centro projektų vadovė E.Renkauskienė, kuri bendras veiklas, renginius, susipažinti su pabėgėliais kviečiami ir kitų organizacijų atstovai.

„Mes esame atviri visiems, o tokie renginiai ir buvimas kartu yra puiki integracijos forma, pažintis vieni su kitais, su skirtingų šalių kultūra“, - sakė E.Renkauskienė.

Į PPC naujieji gyventojai atvyko vos prieš kelias dienas. „Ir pataikė tiesiai į Velykų šventę“, – juokavo Rukloje įsikūrusio PPC administracijos atstovai. Daugiausiai naujai atvykusiųjų žmonių – sirai.

Iš pat ryto svetimšalius pasitiko Velykų bobutė ir jos pagalbininkai – kiškiai. Svečiams buvo pristatytos Velykų tradicijos: kiaušinių marginimas, jų būdai, tradiciniai velykiniai žaidimai, taip pat papasakota apie pačią šventę.

Iš viso PPC skirtingais būdais buvo numarginta 70 kiaušinių. Vėliau tiek vaikai, tiek suaugusieji ne tik žaidė velykinius žaidimus, tačiau ir buvo pakviesti prie bendro velykinio stalo.

Padeda integruotis

Kaip sakė PPC projektų vadovė Eglė Renkauskienė, pabėgėlių supažindinimas su tradicinėmis mūsų šventėmis yra jų integracijos dalis.

Rukloje esančiame centre minimos visos Lietuvoje švenčiamos šventės: Kalėdos, Užgavėnės ir kitos. Labiausiai tokias šventes mėgsta vaikai, mat per jas nestinga žaidimų ir kitų pramogų.

Tiesa, kiaušinių marginimas sulaukė ne tik vaikų, tačiau ir suaugusiųjų dėmesio – atvykėliai iš Sirijos mielai patys margino kiaušinius bei domėjosi būdais, kaip Velykoms dažomi kiaušiniai.

Šiuo metu PPC gyvena 36 pabėgėliai, šiais metais jų bus priimta daugiau. Rukloje įsikūrusiame centre atvykėliai praleidžia tris pirmuosius integracijos mėnesius: sutvarkomi reikiami dokumentai, atvykėliai pramoksta lietuvių kalbos. Vėliau integracijos procesas tęsiasi savivaldybėse, tačiau didžioji dauguma jų išvyksta į kitas Europos Sąjungos šalis ir gyvenimą bando kurtis ne Lietuvoje.