Kauno rajono švietimo centras dalyvaus projekte "AspIT mokymų centro steigimas". Jo tikslas – sumažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių.

Projektas leis padidinti savivaldybėje teikiamų švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą mokiniams ir jų šeimoms, kuriems trūksta šių paslaugų, sumažins anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių mokinių skaičių.

Taip pat Kauno rajono savivaldybė partnerio teisėmis dalyvaus dvejuose socialiniuose projektuose: "Vaikai ryšyje. Funkcinės-emocinės raidos principų, individualaus profilio ir santykio su vaiku sisteminė integracija formuojant vaiko paramos struktūrą" ir "Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų".

Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, kasmet daugėja. Šeimos ir specialistai, dirbantys su vaikais ir šeimomis, susiduria su pagalbos tokioms šeimoms metodų trūkumu. Kauno rajono specialistų mokymas dirbti taikant DIR modelį (raidė D reiškia vaiko raidos etapus, I yra vaiko individualus profilis (kokia jautri jo rega, klausa, oda, vestibuliarinė sistema ir kt.), R nurodo ryšio, santykio su vaiku svarbą) leistų organizuoti ir teikti efektyvesnes paslaugas bei įgyvendinti įtraukųjį ugdymą Kauno rajone. Taip pat leistų keisti šeimos emocinę padėtį, padedant tėvams įsitraukti į vaiko funkcinės-emocinės raidos procesus.

Projekto įgyvendinimo metu bus paruošti specialistai, kurie galėtų taikyti DIR modelį dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

Antrasis socialinis projektas suteiks galimybę teikti nemokamą intensyvią kompleksinę pagalbą penkiolikai savivaldybėje gyvenančių vaikų ir jaunuolių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, bei jų aplinkai (šeimai, socialiniam ratui (draugams), vietos bendruomenei). Taip pat bus apmokyti Kauno rajone socialines paslaugas teikiančių įstaigų specialistai, kurie vėliau patys galės teikti kompleksinę pagalbą.

Komandoje bus vaikų ir paauglių psichiatras gydytojas, medicinos psichologas bei socialinis darbuotojas. Projektas finansuojama Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis, šiais metais tam skirta 55,5 tūkst. eurų.

„Idėja kilo iš mūsų skyriaus darbo patirties. Dirbame su vaikais, kurie praleidinėja daug pamokų, svaiginasi, yra linkę į nusikalstamas veikas, turi elgesio ir emocijų sunkumų. Drąsiai galime teigti, kad dirbome su padariniais. Iki šiol psichosocialinės paslaugos vaikams ir paaugliams teiktos fragmentiškai, nenuosekliai, o mobilių paslaugų labai trūko. Vaikams neteikiama tęstinė ambulatorinė pagalba. Tikimės, kad naujoji mobili paslauga užtikrins galimybę vilniečiams tėvams, globėjams, auginantiems vaikus su elgesio, emocijų ar kitais psichikos sutrikimais, gauti vaiko poreikius atitinkančią psichosocialinę pagalbą", – sako Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriaus vedėja Lina Juškevičienė. 

Mobilią psichosocialinę paslaugą vaikui ir šeimai nemokamai teiks pagalbos centras „Šeimos slėnis". Ji bus skiriama Vilniaus miesto vaiko gerovės komisijos sprendimu. Pagalba galės būti teikiama net iki 3 metų, ir ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Viena komanda gebės teikti paslaugas 5 šeimoms vienu metu. Prireikus, bandomasis projektas gali išaugti ir mobilių komandų daugės.

Specialistai, kurie gydo vaiką, turintį emocijų ir elgesio sunkumų, pakartotinai, pateikia rekomendacijų dėl tolesnio gydymo, tačiau atvejų analizė rodo, kad trūksta ilgalaikių priemonių ir dėmesio labai individualiems vaiko ir jo šeimos poreikiams. Užsienio šalių tyrimai rodo, kad labai svarbi profesionali laiku teikiama specialistų pagalba visai šeimai jos gyvenamojoje aplinkoje, stebint aplinką, koreguojant ne tik vaiko, bet ir visos jo šeimos bei aplinkos veiksnius. Atlikti tyrimai parodė, kad Vilniuje taip pat reikia socialinių paslaugų paaugliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų.

Praėjusiais metais 325 Vilniaus miesto vaikai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, buvo gydomi Vaiko raidos centre: 241 vaikas 6–12 m. amžiaus ir 84 vaikai 13–16 m. amžiaus. Tikimasi, kad naujoji mobili psichosocialinės pagalbos teikimo komanda teiks operatyvią, tęstinę ir profesionalią pagalbą vaikui jo gyvenamojoje aplinkoje.

Dvejų metų veiksmų plane numatyta 16 priemonių – kai kurias ketinama įgyvendinti dar šiemet, kitas – kitąmet. Priemonėmis siekiama stiprinti ankstyvą vaikų autizmo diagnostiką, užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų prieinamumą autizmu sergantiems vaikams, kelti paslaugas teikiančių specialistų kompetenciją. Taip pat – užtikrinti psichologinę pagalbą tėvams, kurie augina autizmu sergančius vaikus.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kol kas bendras lėšų poreikis priemonėms įgyvendinti dar skaičiuojamas, tačiau jis teigia, kad priemonės bus finansuojamos įvairiais būdais.

„Priklauso nuo priemonės. Ten, kur yra skatinamosios paslaugos, tai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bus finansuojamos. Yra priemonių, kurios iš Europos Sąjungos fondų bus finansuojamos, taip pat dalis priemonių galės būti finansuojama iš Sveikatos stiprinimo fondo“, – žurnalistams sakė Aurelijus Veryga.

Pirminiais duomenimis, vien SAM šiame plane numatytoms skatinamosioms priemonėms kasmet papildomai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) prireiks apie 250 tūkst. eurų.

Infrastruktūros projektams lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos fondų, iš viso – 12,3 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. bus skirti Vilniaus vaikų raidos centrui, beveik 2,9 mln. – Kauno vaikų raidos centrui, taip pat beveik 1,9 mln. – Druskininkuose esančiai tokias paslaugas teikiančiai „Saulutės“ sanatorijai.

Vis dar negalios yra bijoma, autistų vaikų irgi dar bijoma, čia turime vystyti pažinimą, kad visuomenėje to artumo, bendravimo – tam būtų kuo palankesnės sąlygos.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, prie šio susitarimo prisidėjo ir patys tėvai. Anot ministro, numatyta ne tik apmokyti socialinius darbuotojus, tačiau ir vystyti dienos centrus, kad paslaugos būtų lengviau pasiekiamos regionuose.

„Mano galva, tai yra didžiulis pasiekimas tiek šiai negalios grupei, tiek bendrai neįgaliųjų bendruomenei, kadangi jau atėjo laikas, kada galime individualizuoti skirtingas negalias, sprendimus. Vis dar negalios yra bijoma, autistų vaikų irgi dar bijoma, čia turime vystyti pažinimą, kad visuomenėje to artumo, bendravimo – tam būtų kuo palankesnės sąlygos“, – sakė L. Kukuraitis.

„Esame numatę iš socialinės pusės plėtoti vaikų dienos centrų vystymą. Tai yra laikinas atokvėpis šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Tai yra paslaugos, kurios galėtų teikti įstaigos tiek pavaldžios ministerijai, tiek savivaldai. Ši paslauga iš lėto vystosi“, – pridūrė ministras.

Švietimo ministras Algirdas Monkevčius savo ruožtu vylėsi, kad „kad bus pritarta ir Švietimo įstatymo pataisai, numatančiai, kad kiekviena mokykla sudarytų sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui ir reikalingos pagalbos teikimui“.

Sveikatos apsaugos specialistai teigia, jog pastebėjus, kad vaiko raida neatitinka jo amžiaus arba yra rizikos veiksnių vystytis vaiko raidos sutrikimui, svarbu laiku kreiptis pagalbos.

Tokia pagalba yra vaiko raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Tai – specialistų komandos teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios ankstyvą vaiko raidos sutrikimo nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikui ir jo artimiesiems.

Ministras A. Veryga tikisi, kad ateityje bus parengta ilgalaikė dešimties metų strategija, į kurią bus įtraukti ir tarptautiniai ekspertai.

„Tie dveji metai yra tas, kas likę šitai Vyriausybei dirbt, tai mes ir planą susidėliojome, ką mes realiai galime suspėti padaryti. Bet aš tikrai pritarčiau tolimesnei dešimties metų strategijai, įtraukiant ir tarptautinius ekspertus. Tai būtų racionalus siūlymas“, – sakė A. Veryga.

Veiksmų planui pritaria ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Kristinos Košel-Patil, kuri teigia, kad ilgametė strategija – irgi būtina. 

„Paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas ne tik dideliuose miestuose, bet ir regionuose. Daugumai specialistų vis dar trūksta kompetencijos autizmo srityje, įstaigos nėra pasiruošusios aptarnauti autizmu sergančius asmenis. Mes džiaugiamės, kad šiandien valstybė įsipareigoja įgyvendinti konkrečius dalykus“, – sakė K. Košel-Patil.

„Tačiau ministerijas kviečiame žengti dar vieną svarbų žingsnį ir paruošti šalies Autizmo strategiją dešimčiai metų. Ją turi kitos Vakarų Europos šalys. Siūlome organizuoti darbo grupę su tarptautiniais ekspertais ir gerąsias praktikas perkelti į Lietuvą“, – sako K. Košel-Patil.

Jos teigimu, būtina dėti pastangas, kad būtų atskleistas tikras autizmu sergančių asmenų skaičius. Manoma, kad kol kas duomenys nėra tikslūs, kai kurie atvejai nediagnozuojami.

SAM duomenimis, pernai vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, iš viso buvo 1896, 2017 metais – 1719 vaikai, 2016 metais – 1434 vaikai.

Naujai susirgusių vaikų pernai buvo 710, 2017 metais – 409 vaikai, 2016 metais – 323 vaikai.

Laukia ir tikisi pagalbos

"Visuomenė turėtų suprati, kad ne visada būna toks scenarijus, kai tėvai labai išgyvena, verkia ir kraustosi iš proto, kad iš jų buvo paimti vaikai. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų. Tačiau buvo ne vienas ir ne du atvejai, kai tėvai ne tai, kad džiaugiasi, bet didelių emocijų dėl to, kad paimami vaikai, nerodo", – pokalbį pradėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Jogaitė.

Kartą viena mama paskambino į policiją ir paprašė, kad pasiimtų vaiką paauglį, nes trukdo gerti. Būna replikuojančių, kad kai paima vaikus, tai jiems atostogos. Tokios ir kitos bejausmės tėvų pažiūros lydi vaiko teisių specialistus.

B.Jogaitė yra viena mobiliosios komandos narių. Specialistė išsyk patikslino, kad mobilioji komanda savo darbą pradeda tik tada, kai dėl nustatyto grėsmės lygio vaikas jau paimtas iš šeimos. Mobilioji komanda dirba su tėvais ir tik išskirtiniais atvejais, jei, tarkime, grėsmė kilo tik vienam vaikui, o kiti liko šeimoje, tada bendrauja ir su vaikais. Tačiau pati tuoj pat patikslino, kad tokie atvejai gana reti.

Jei valstybė nenusigręš nuo tų šeimų, jei joms suteiks daugiau pagalbos, daugiau paslaugų, galima daug gero pasiekti.

Mobilioji komanda taip pavadinta, nes joje kelių sričių specialistai, kurie krizės ištiktai šeimai teikia intensyvią pagalbą. Kauno apskrities mobiliojoje komandoje B.Jogaitė – priklausomybės ligų specialistė, Gitana Salickienė – socialinė darbuotoja, Giedrė Starkevičiūtė – psichologė.

Specialistės šypteli sulaukusios kritikos, kad esą trise įsiveržia pas sukrėstą šeimą, paskui dar aiškina tėvams, ką ir kaip jie turi daryti, kaip elgtis. Esą tuo tik dar labiau gąsdindamos sutrikusius tėvus. Pasirodo, nieko panašaus.

"Nesame pajutusios, kad mama ar tėtis jaustųsi nepatogiai dėl to, kad mes atvykstame trise. Mes per konsultacijas papildome viena kitą ir nėra įspūdžio, kad pilnas namas žmonių. Žinoma, iš pradžių tėvai būna užsidarę. Tik vėliau atsipalaiduoja, atsiveria, išsipasakoja. Paaiškiname, kad mes atvažiavome ne teisti, o padėti", – ramus B.Jogaitės kalbėjimas skambėjo kaip liudijimas, nekeliantis streso.

"Ne visada, bet dažnai tėvai būna išsigandę, pasimetę. Ateidama čia dirbti galvojau, kad tėvai bus nusiteikę tik gintis, pikti, agresyvūs. Patyriau visiškai ką kita. Daugeliu atvejų tėvai mūsų laukia. Turiu klientų, su kuriais darbas jau seniai pasibaigęs, bet jie paskambina papasakoti, kaip jiems sekasi. Tėvai laukia pagalbos ir džiaugiasi, nepaisant, kad daugelis turi didžiulių emocinių sunkumų, priklausomybių", – dalijosi psichologė G.Starkevičiūtė.

Intensyvi pagalba

Tai ką veikia ta mobilioji komanda? Ji per keturiolika dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai. Siekia koreguoti jos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui.

Skamba formaliai ir realus darbas sunkiai apčiuopiamas, nes pirmieji susitikimai su šeima dažniausiai yra paremti pokalbiais. Kauno apskrities mobiliosios komandos narės sau išsikėlusios labai aiškius uždavinius: įvertinti situaciją, pamatyti šeimos stipriąsias ir silpnąsias vietas, galimas grėsmes.

"Po pirminio įvertinimo jau bandome atspindėti tas problemas tėvams. Mes stengiamės būti kaip veidrodžiai, kurie parodytų viso gyvenimo blogesnę pusę, praradimus, susijusius su alkoholio vartojimu, kad pats žmogus galėtų susidėlioti taškus", – pasakojo B.Jogaitė.

Specialistės skaičiuoja, kad 77 proc. šeimų, iš kurių buvo paimti vaikai, turi priklausomybę nuo alkoholio. Ir dažniausiai tai nėra dviejų trijų dienų užgėrimas, paprastai tai tęsiasi 10–15 metų. Per tą laiką priklausomybė nebuvo gydyta, stabdyta. Neretai tokiose šeimose keli vaikai jau būna užaugę arba net prarasti.

Tolesnis mobiliosios komandos darbas – motyvaciniai interviu. "Mes turime per trumpą laiką suteikti jiems vilties, kad ta problema yra išsprendžiama, kad kiekviena liga yra gydoma. Priklausomybė yra liga. Ją galima gydyti, tik gydymas šiek tiek kitoks. Viskas yra sudėtingiau, nes nėra vaistų, nėra kažko, kas galėtų užhipnotizuoti. Buvo populiaru koduotis, tai nereikalavo paties žmogaus pastangų, bet ir nekeitė esminės priežasties dėl ko žmogus geria", – pastebėjo B.Jogaitė.

Dirba vieningai

Laikas nėra mobiliosios komandos sąjungininkas. Keturiolika dienų gilioms ir įsisenėjusioms šeimos problemoms spręsti – labai trumpas laikas. Suklydusioms šeimoms pagalbą teikiančios moterys sako, kad didžiulė sėkmė, jei žmogus išjuda iš sąstingio taško ir, paklausęs jų rekomendacijų, žengia pirmą žingsnį siekdamas pasikeisti.

Specialistės tikina, kad tas pirmas žingsnis – ne teorinis, o realus sprendimas, po kurio žmogus išjuda. Tai nereiškia, kad komanda palieka tokį žmogų pačiam kapstytis. Priešingai susisiekia su gydymo įstaiga, jei reikia psichiatro ar psichologo konsultacijos, jei žmogus ryžtasi gydytis priklausomybę. Viską derina su gydymo įstaiga. Socialinis darbuotojas pasirūpina transportu, jei žmogus neturi galimybės pats nuvykti.

"Tėvai pasirašo sutikimo formą su mumis bendradarbiauti. Vos viena mama atsisakė bendradarbiauti. Ji žinojo, kad netrukus turės atlikti ilgalaikę bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl nematė prasmės bendradarbiauti. Ji buvo vienintelė, kuri pasakė, kad neturi tikslo. Visi kiti sutiko. Net keista, nes mes, važiuodamos į šeimą, pasiskaitome bylas, kartais ir pačios išsigąstame, kaip ten bus. Bet dažniausiai mus maloniai pasitinka, bendradarbiauja, bendrauja. Kartais būna pasipriešinimas, tačiau dažniau jaučiamės laukiamos", – teigė socialinė darbuotoja G.Salickienė.

Mobiliosios komandos specialistės pabrėžė, kad svarbu, jog daug žmonių šeimai sako tą patį. Išgryninę jos problemą, ieško kelių, kaip padėti šeimai ją išspręsti. Pasak specialisčių, labai svarbu, kad visi kalbėtų tą patį ir žmogus išgirstų.

"Jei neišgirs vieno, gal išgirs kitą. Socialinis darbuotojas dešimt metų lanko tą šeimą. Klausiame, ar turi valgyti, ar viskas gerai. Mes iškeliame kitas problemas, tiksliau, kalbame apie tų problemų priežastis. Mes gilinamės ir į tų žmonių vaikystę, kaip jie augo. Dažniausiai tie žmonės būna užaugę girtaujančioje, smurtaujančioje šeimoje ir taip gyventi jiems yra norma", – dėsningumus mini G.Salickienė.

Užprogramuotos bėdos

Kauno apskrities mobiliosios komandos specialistės remiasi amerikiečių mokslininkų atliktomis studijomis apie žalojančias vaikystės patirtis.

"Jei vaikas auga alkoholį vartojančioje šeimoje, turinčioje priklausomybę, lygiagrečiai lydi kitos problemos – smurtas, apleistumas, skurdas. Tada vaikas pradeda netinkamai elgtis, ir tai yra reakcija į stresą. Priklausomybę turinčioje šeimoje augantis vaikas patiria nuolatinį stresą. Jis nežino, kas bus šiandien, kas bus po valandos, kas bus po dienos. Jis nežino, ar tėvai mušis, ar jis turės ką valgyti", – mokslinį darbą citavo B.Jogaitė.

Pasak specialistės, studija parodė, kad vėliau jau suaugę asmenys turėjo trauminių vaikystės patirčių: vartojo alkoholį, kai kurie buvo nutukę, jiems užprogramuotos įvairios lėtinės, širdies ligos. Mokslininkai sako, kad vaikas, turintis daug žalojančių vaikystės patirčių, turės didelę riziką turėti sveikatos problemų. Žalojančios vaikystės patirtys lemia ir psichologinę žmogaus savijautą. Dažnas, patyręs stresą, nesugeba adekvačiai reaguoti ir griebiasi alkoholio, narkotikų.

"Nuolat patiriamas stresas išskiria tam tikrus hormonus – kortizolį ir adrenaliną. Kai vaikas nuolat patiria stresą, jam nuolat gaminasi šie hormonai ir pažeidžia smegenis", – mokslininkų darbu rėmėsi B.Jogaitė.

Specialistės atkreipė dėmesį, kad visuomenėje gajus mitas, esą atskyrimas nuo tėvų labai stipriai žaloja vaikus, kad jiems sukelia didžiules įtampas, stresą. "Taip, mes su tuo sutinkame, bet, iš kitos pusės, taip sakydami neatsižvelgiame, kad tie vaikai buvo žalojami kasdien ir labai stipriai, galbūt netiesioginiu elgesiu, bet apleistumu, nepriežiūra, nemeile", – tėvų paliekamas žaizdas visam gyvenimui akcentavo B.Jogaitė.

Tokioje šeimoje augantys vaikai dažnai prisiima suaugusiųjų pareigas. Ypač jei vaikų ne vienas. Tuomet vyresnieji augina mažesnius. Jie rūpinasi namais, sesėmis, broliais. Vyresnieji kaip ir praranda vaikystę.

"Tokiose šeimose augantiems vaikams lyg ir užkoduoti psichiatriniai sutrikimai. Tai lemia kasdienis stresas dėl tėvų girtuokliavimo. Tėvai patys atima iš vaiko galimybę normaliai gyventi. Vartodami alkoholį jie tarsi užprogramuoja vaiką labai sudėtingam gyvenimui. Vystosi bejėgiškumas, beviltiškumas", – kolegės mintį tęsė psichologė G.Starkevičiūtė.

Vaikai aukojasi

Specialistės neabejoja, kad mūsų visuomenės rykštė, į krizes patekusių šeimų dominuojanti problema – alkoholis. Gydytis nuo alkoholizmo prikalbinti nelengva, o ypač pasirinkti ilgalaikę reabilitaciją. Ji trunka metus. Yra galimybė ir ilgiau gydytis. Mobiliosios komandos specialistės neslepia susižavėjimo, kai kartais tokiam žingsniui ryžtasi daugybę metų geriantys, daugybę praradimų patyrę žmonės. "Jie sako, kad dėl vaikų padarys viską, kad tik juos susigrąžintų", – pastebėjimais dalijosi specialistės.

Vaikai mato tėvų problemas ir būna pasiryžę metus gyventi atskirai bei laukti, kol jie pasveiks nuo priklausomybių.

Deja, būna ir tokių atvejų, kai specialistės sunkiai tvardo ašaras girdėdamos kategorišką ne. Jos yra tapusios liudytojomis, kai patys vaikai prašo tėvų gydytis. Vaikai sutinka aukotis ir metus praleisti globos namuose arba pas laikinus globėjus, kad tik tėvai pasveiktų, įveiktų priklausomybę nuo alkoholio.

"Norėtųsi paneigti visuomenės nuostatą, kad maži vaikai nesupranta tėvų problemų. Net ir mažiausi supranta, tik dar negeba suformuluoti, išreikšti. Koks protingas turi būti mažas vaikas, kad šitaip vertintų situaciją, kad šitaip pasiaukotų", – specialistės klojo tą savo darbo pusę, kurios nemato aklai vaiko teisių apsaugos specialistus užgauliojanti minia.

"Jei žmogus sutinka vykti į ilgalaikę reabilitaciją, mes sukamės greitai, net prie jo skambiname, tariamės dėl galimybės jiems atvykti. Patys žmonės prisipažįsta, kad jiems nedrąsu skambinti. Tai juk ir savivertės problemos. Jie geba kalbėti, kai geria, o blaivūs daugeliu atveju yra uždari. Nepaliekamas žmogus vienas, kai nusprendžia rinktis ilgalaikę reabilitaciją – sutariame su įstaiga, socialinis darbuotojas pasirūpina transportu, naminiais gyvūnais – ieškome, kas galėtų metus pagloboti", – realiomis situacijomis rėmėsi B.Jogaitė.

Galima išgelbėti

"Ar jūs laimingi?" – dar vienas klausimas, kuriuo mobiliosios komandos merginos randa kelią į šeimos širdis. Dažniausias atsakymas: "Ne." Tėvams, turintiems priklausomybę, kartais reikia sukrėtimo – paimti vaiką. Su priklausomybėmis žmonės gyvena metų metus ir nieko nekeičia. Pokyčiams reikia sukrėtimo. Jie išsigąsta pačios situacijos. Jie neteko vaiko. Jie klausia, ar viskas, ar jau prarado. Mes suteikiame viltį", – šyptelėjo B.Jogaitė.

Norėtųsi paneigti visuomenės nuostatą, kad maži vaikai nesupranta tėvų problemų. Net ir mažiausi supranta, tik dar negeba suformuluoti, išreikšti.

Neatmetama tikimybė, gal tos pagalbos jie norėjo ir anksčiau, bet kai šalia visų bėdų dar paimami ir vaikai, tai tampa spyriu kažką keisti, suvokiama, kad pasiekta riba. "Labai gaila, kad anksčiau nebuvo mobiliųjų komandų. Gal būtų pavykę anksčiau sustabdyti tą užburtą ratą", – specialistės mato ir jaučia vykstančius pokyčius.

Visos trys mobiliosios komandos narės tiki tuo, ką daro, tiki, kad gali būti kitaip. "Jei valstybė nenusigręš nuo tų šeimų, jei joms suteiks daugiau pagalbos, daugiau paslaugų, galima daug gero pasiekti. Kitaip mes prarasime ir tuos, dabar augančius vaikus", – kartojo specialistės.

Mobiliosios komandos psichologė prisiminė, kai kartą ieškojo mamos, kuri dėl alkoholio vartojimo neatidarė namų durų. Pabandė susisiekti per suaugusią dukrą. Po to, ką išgirdo telefonu, psichologė neslėpė neturėjusi ką atsakyti: "Kur jūs buvote anksčiau? Aš jau užaugau. Ar žinote, kaip aš augau? Neturėjau ko valgyti, neturėjau kuo apsirengti. Išsikapsčiau, bet brolis ir sesė neišsikapstė. Sesuo vartoja narkotikus ir pažeidimai jau labai dideli."

„Mažiausiai 50 eurų - nuo 30 iki 50 eurų, atitinkamai dar svarstant apie daugiavaikes šeimas ir tas, kurios turi mažas pajamas, didesnes sumas“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė L. Kukuraitis.

Anot ministro, šiuo metu iš pateiktų prašymų dėl 430 tūkst. vaikų 98 proc. paraiškų jau įvertinta.

„Daugelyje savivaldybių 100 proc. Yra dar kelios savivaldybės, kur yra tam tikras vėlavimas, bet jis tikrai nedidelis ir, turint galvoje, kad vis naujos šeimos prašymus teikia, aš labai džiaugiuosi šia priemone“, - tikino L. Kukuraitis.

Pasak jo, vaiko pinigais pasinaudojo daugiau šeimų negu papildomu neapmokestinamų pajamų dydžiu, kuris buvo taikomas iki šių metų.

„Matome, kad bent keliais šimtais tūkstančių vaikų daugiau paremsime, daugiau šeimų paremsime ir tikrai čia viena iš priemonių, kad šeimos ir jaustųsi stipriau, ypač turint galvoje, kad nuo 2019 metų tas vaiko pinigų didinimas tikrai bus žymus.

L. Kukuraitis teigia ir pats rašęs prašymą vaiko pinigams gauti ir tikina, kad, pateikęs šį prašymą vasarį, tris mėnesius gauna išmokas. Tačiau jis teigė, kad pinigus gauna greičiau, nes gyvena Vilniaus rajone, kur savivaldybė greičiau susitvarkė su išmokomis.

„Valstiečiai“ šių metų pradžioje, dar ruošiant mokesčių reformą, žadėjo, kad vaiko pinigai nuo kitų metų sieks 50 eurų.

Nuo šių metų įvesti vadinamieji vaiko pinigai, kai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, už atžalą mokama 30 eurų. Tačiau buvo panaikintas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis vaikus auginantiems tėvams.

Vaiko pinigai kritikuoti, nes dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Vilniaus miesto, išmokos vėlavo, nebuvo spėta apdoroti prašymų.

Šiemet iš viso pateikta 345,6 tūkst. prašymų dėl 434,7 tūkst. vaikų, patenkinta 340,4 tūkst. prašymų dėl 427,2 tūkst. vaikų.