Ceremonija „Ne genocidui, ne karui: mes už taiką ir žmoniškumą”, skirta 1915 metų armėnų genocido aukų atminimui, vyks Klaipėdos Skulptūrų parke, prie armėnų chačkaro.

Kaip BNS sakė šios bendruomenės pirmininkas Garnikas Kazarianas, Lietuvoje gyvena apie 2000 armėnų.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

Pradedant Urugvajumi 1965 metais, daugiau kaip 30 šalių, įskaitant JAV, Prancūziją, Vokietiją, Kanadą ir Rusiją, pripažino armėnų žudynes genocidu.

Praėjus 75 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Izraelyje, Finansų ministerijos duomenimis, dar yra 189 500 holokaustą išgyvenusių žmonių. 70 proc. jų yra vyresni nei 80 metų. Kaip tik ši gyventojų grupė yra ypač neatspari koronavirusui, pažymima ministerijos pareiškime.

Siekiant suvaldyti viruso plitimą, Izraelyje galioja griežti ribojimai. Sveikatos ministerijos duomenimis, šalyje patvirtinti 13 883 infekcijos atvejai, 4 353 asmenys pasveiko, 181 mirė.

Per pirmąsias šaudynių Parklando Marjory Stoneman Douglas (Mardžori Stounman Daglas) vidurinėje mokykloje metines daug moksleivių į mokyklą atėjo su ausinėmis ir tragedijos simboliu tapusiais tamsiai raudonais marškinėliais su užrašu „#MSDStrong“.

Prie mokyklos buvo įrengtas aukų memorialas, kur kiekvienam iš 17 žuvusiųjų atminti buvo pastatyta po angelo skulptūrėlę.

14-metis Nathanas Habte'as (Neitanas Heibtas), besimokantis šioje vidurinėje mokykloje, sakė norėjęs pademonstruoti paramą ir sudalyvauti atminimo renginiuose.

Ketvirtadienio rytą pasimelsti prie memorialo šalia mokyklos atėjo vietos gyventoja Kara Cannizzaro (Kara Kanicaro). Jos teigimu „ši (nelaimė) paveikė kiekvieną bendruomenės narį“.

Ši šventovė turėtų tarnauti kaip ypatingo grožio objektas, sukurtas iš milžiniškos netekties.

Žudynes išgyvenusi ir griežtos ginklų kontrolės aktyviste tapusi Emma Gonzalez (Ema Gonsales) pranešė, kad po šaudynių Floridos mokykloje pradėta kampanija „March for Our Lives“ nuo ketvirtadienio iki savaitgalio pabaigos sustabdys savo veiklą.

„Kaip ir daugelis kitų mūsų bendruomenėje, tą laiką skirsiu bendravimui su savo šeima ir draugais, prisiminsiu tuos, kurių netekome“, – sakoma E. Gonzalez pareiškime.

„Keturioliktoji yra diena, kurią sunku prisiminti. Tačiau atsigauti nepaprastai padeda mūsų sukurtas judėjimas – jūsų sukurtas judėjimas ir mūsų bendri pasiekimai“, – rašė ji.

Pernai vasario 14 dieną, besibaigiant pamokoms įvykusio išpuolio metu žuvo 17 žmonių – 14 moksleivių ir trys mokyklos darbuotojai. Nužudymais kaltinamas buvęs mokinys, devyniolikmetis Nikolas Cruzas (Nikolas Kruzas).

Mokykla pranešė, kad minint tragedijos metines pamokos mokykloje nevyks, tačiau joje bus teikiama psichologų pagalba. Mokyklos durys užsidarys 14 val. 20 min. – tą valandą, kai prasidėjo šaudynės.

„March for Our Lives“ atstovas sakė, kad daugelis mokinių neketina eiti į mokyklą.

Jokių eisenų, sėdimųjų protestų ar ginklų kontrolės kampanijų nenumatyta.

Tyli diena gedėti

„Šią dieną norime likti ramūs, iš paprasčiausios pagarbos“, – sakė kitas 15-metis tragedijos liudininkas Ryanas Servaitesas (Rajenas Servaitesas).

„Žinote, tai mus palietė labai asmeniškai. Mes pažįstame šią bendruomenę. Esame iš Parklando, mylime Parklandą ir nenorime paversti šios dienos protestų diena, nes tai turi būti diena gedėti“, – kalbėjo jis.

Dauguma Parklande ir Koral Springse gyvenančių moksleivių judėjimo narių taip pat planuoja pagerbti žudynių aukas.

Parklande, šalia mokyklos esančiame parke budės psichologai ir net specialiai šunų terapijai skirti keturkojai. Jame taip pat dirbs maisto programos nepasiturinčių šeimų vaikams darbuotojai. Vyks religinės apeigos.

Koral Springse bus pristatytas menininko Davido Besto (Deivido Besto) darbas „Laiko šventykla“ (Temple of Time) – 11 metrų aukščio rytietiškais raštais išraižytas statinys iš faneros, kur žmonės galės ateiti pagerbti žuvusiųjų.

Gegužės viduryje šis statinys bus sudegintas.

Pirmąją tokią šventyklą D. Bestas pastatė 2000 metais legendiniame festivalyje „Burning Man“, Nevadoje. Ji buvo skirta per motociklo avariją žuvusio draugo atminimui.

Nuo to laiko jis yra pastatęs ne vieną panašią gedėjimui skirtą vietą miestuose.

„Ši šventovė turėtų tarnauti kaip ypatingo grožio objektas, sukurtas iš milžiniškos netekties“, – rašoma Koral Springso savivaldybės svetainėje.