Jie siūlė, kad ji būtų nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o ne iki uosto šiaurinio molo, kaip yra dabar.

„Siūloma nepritarti, kadangi nepateikti jokie argumentai, kurie leistų pagrįsti pajūrio juostos sumažinimą, Kuršių nerijos urbanizuotų teritorijų nepriskyrimą pajūrio juostos teritorijai“, –posėdyje trečiadienį sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

„Projektas buvo aptartas papildomai su Neringos savivaldybės atstovais, taip pat buvo gauti Palangos savivaldybės raštai, kuriais taip pat buvo prašoma nepritarti“, – teigė kancleris.

Siūlymą Seime įregistravo Seimo nariai Simonas Gentvilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Kęstutis Bartkevičius, Gintaras Vaičekauskas, Juozas Olekas, Kazys Starkevičius bei Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jie taip pat siūlė pajūrio juostos teritorijai nepriskirti urbanizuotų Kuršių nerijos teritorijų, įteisinti galimybę juostoje statyti naujus statinius bei praplėsti vandens ūkio ar uosto reikmėms reikalingų statinių statybą.

Pasak Aplinkos ministerijos, tokie pakeitimai pablogintų pajūrio kraštovaizdžio, žemės ir jūros akvatorijos apsaugą ir pažeistų šios teritorijos vientisumą. Be to, nėra prasmės leisti pajūrio juostoje statyti naujus statinius, kai joje yra daug apleistų, nerekonstruojamų statinių.

Šiuo metu pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 metrų nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, Kuršių nerija iki Rusijos valstybės sienos, Lietuvos teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 metrų gylio.

Pajūrio juostoje draudžiama statyti statinius arčiau kaip 100 metrų nuo jūros kranto, 50 metrų nuo Kuršių marių kranto, išskyrus kai kuriuos atvejus – pavyzdžiui, gali būti statomi nauji statiniai vietoj buvusių, skaidant stambių pastatų tūrį, keičiant jų paskirtį, įrengiant infrastruktūrą.