Surašė pusšimtį protokolų
Paspirtukų ir dviračių nuomotojus po kurortą tenka gainiotis įvairiausių tarnybų pareigūnams.
Vien Palangos policijos komisariatas pradėjo 11 teisenų dėl veiklos mieste, neturint reikiamų leidimų.
Kurorto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius šiais metais nustatė net 48 atvejus, kai verslininkai bizniukus suko taip pat be leidimų.
Tiesa, šie skaičiai apima ir nelegalius lauko ar kioskelių prekybininkus, tačiau didžiąją pažeidimų dalį sudaro būtent "paspirtukininkų" verslas.
"Mes pradėjome 11 teisenų pagal 154 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį – Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Užpraeitą penktadienį pradėtos dar trys teisenos dėl šių pažeidimų", – tikino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.
Pareigūnams, aiškinantis pogrindinio verslo užkulisius, net tenka imtis gudrybių.
"Jie visiškai suįžūlėjo. Nepakanka prieiti ir, patikrinus dokumentus, nubausti. Tenka stebėti iš toli, tuomet "vykdyti užpirkimą", nuomotis paspirtukus. Kitaip šie vaikinai pareiškia, jog jie ant šaligatvio šiaip stovi. Esą pastato savininkas leido pasistatyti paspirtukus, o juos čia išrikiavo penki draugai ir keturi pažįstami. Bet mes gi suprantame, jog vyksta nelegali nuoma", – pasakojo A.Budginas.
Paspirtukų bei dviračių nuomotojai gudrauja ir atgabena paspirtukus į poilsiautojams patogią vietą, o pinigus už nuomą tyliai dedasi į kišenę.
Jie visiškai suįžūlėjo.
Bauda – 8 eurai
Tokių veikėjų neatgraso nei baudos, nei policijos reidai.
"Jiems rūpi tik pelnas. Atvažiuoja vasarai ir tik suka galvą, kaip uždirbti. Mums aišku, jog norint vykdyti veiklą pirmiausia reikia leidimą gauti. O jiems – nė motais", – tikino komisariato vadovas.
Paspirtukų nuomotojai bausmių nebijo, nes skiriamos baudos yra juokingai mažos.
"Ko norėti – bauda už tokią veiklą tėra aštuoni eurai. Tą baudą jie gauna, jei nėra anksčiau bausti, tai yra pusę minimalios baudos. Minimali bauda yra 16 eurų. Kodekso straipsnis numato, jog savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 16 iki 30 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 30 iki 80 eurų", – akcentavo A.Budginas.
Palangos komisariato vadovas tikino, jog tai, kad kurorte kai kurie pelną kraunasi iš nelegalios veiklos, pirmiausia turėtų dominti Valstybinę mokesčių inspekciją.
"Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėti šiuo klausimu. Juk tai yra veikla, neturint leidimo. VMI turi aiškintis, ar šie verslininkai turi kasos aparatus", – pabrėžė A.Budginas.
Verslas – nelegaliuose statiniuose?
Praėjusią savaitę "Klaipėda" atskleidė, jog vien J.Basanavičiaus gatvės 9-uoju numeriu pažymėtame buvusiame "Pajūrio" viešbutyje veiklą nelegaliuose priestatuose vykdo daugybė įmonių.
Dienraštis rašė, kad sankcijų buvusio viešbučio valdytojai sulaukė po to, kai paaiškėjo, jog aplink pagrindinį viešbučio pastatą "prilipintų" priestatų teisėtumo klausimas – pakibęs ore.
Rašytinis pritarimas statinio projektui yra pasibaigęs 2017-ųjų gruodžio 31 d., tad išeitų, jog pusantrų metų priestatai stovi nelegaliai, nors juose ramiausiai pelnus žeriasi verslininkai.
Nelegalius priestatus buvo reikalaujama nugriauti iki liepos 1-osios, tačiau tai nebuvo padaryta.
Pats buvęs viešbutis priklauso bankrutuojančiai įmonei "Bofora".
Šis nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas dėl Generalinės prokuratūros atliekamo baudžiamojo tyrimo, susijusio su Ūkio banko veikla.
Tačiau itin plataus masto tyrimui dar net nepasibaigus, Generalinė prokuratūra visai neseniai priėmė nutarimą minėtam turtui panaikinti nuosavybės teisės apribojimą.
Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" vadovas Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo.
Palangos savivaldybė tiek į įmonę "Bofora", tiek į bankroto administratorių S.Poškų dėl nelegalių priestatų kreipėsi ne kartą.
Tokie reikalavimai "Boforai" siųsti 2018 m. gruodžio 11-ąją, 2019 m. vasario 13-ąją ir 2019 m. birželio 10-ąją.
Leidimų nėra, verslas vyksta
Šio pastato nuomininkė dabar – įmonė "Damicina", kurios akcininkas yra Artur Arakelyan. Šis vyras, iškeltas socialdemokratų, 2015-aisiais dalyvavo Palangos savivaldybės tarybos rinkimuose.
Įmonei "Damicina" kurį laiką vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas.
A.Arakelyan dukra Svetlana Grigorian šių metų rinkimų į savivaldybių tarybas metu siekė Palangos mero posto.
Sudarius buvusio viešbučio pastatų nuomos sutartį su įmone "Damicina", subnuoma buvo įforminama su kitais smulkiaisiais verslininkais, nors kurorto valdininkai teigia, kad leidimo verslininkauti prie buvusio viešbučio nedavė.
"Palangos savivaldybė veiklai prie šio pastato nėra išdavusi jokių leidimų, tačiau veikla yra vykdoma. Vien šių metų birželį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai už veiklą viešoje vietoje be savivaldybės leidimo ir triukšmą yra surašiusi ne vieną protokolą, yra paskirtos baudos", – pažymėta redakcijai pateiktame kurorto savivaldybės atsakyme.
Aiškėja, jog šio pastato priestate, kurį Palangos savivaldybė viešbučio valdytojams nurodė nugriauti iki liepos 1-osios, veikia ir paspirtukų nuoma užsiimanti įmonė, kuriai jau surašyti trys protokolai už tai, jog veiklą vykdo visai be jokio leidimo.
Tiesa, šiauliečių įmonė "Rubitas" kreipėsi į Palangos savivaldybę su prašymu dėl elektrinių paspirtukų nuomos paslaugos teikimo.
Tačiau savivaldybė net nenagrinėjo šio prašymo, kadangi šiame sklype yra nelegalių statinių, dėl kurių žadama net kreiptis į teismą.
Neįtikima, tačiau paspirtukų nuomotojai, net ir negavę leidimo veiklai, vis tiek išrikiavo savo "amuniciją" ant prie pastato esančio šaligatvio.
Už trukdymą pareigūnams – teismas
Dienraštis "Klaipėda" užfiksavo, jog paspirtukų nuoma išties vykdoma viešbučio priestatuose.
Nuotraukose matyti ne tik ant šaligatvio stovintys paspirtukai, duris atvėrusioje patalpoje triūsė jaunuolis.
Iškaba virš durų skelbė, kad čia nuomojami paspirtukai.
Palangos pareigūnai tikino, kad ši reklaminė iškaba nėra suderinta su savivaldybe.
Dėl įtarimų, jog paspirtukai gali būti nuomojami nelegaliai, kurorto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius surašytą protokolą perdavė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams nutarimo priėmimui.
Sprendimą priims teismas, byla turi būti nagrinėjama liepos antroje pusėje.
Į teismą teks žingsniuoti šios įmonės vadovui Algirdui.
Pasirodo, jog šiam verslininkui gresia atsakomybė už pasipriešinimą teisėtiems valstybės tarnautojų veiksmams.
"Mes norėjome kelti bylą už chuliganizmą. Na, labai jau įžūliai elgėsi vaikinai, nereikėjo jiems taip su tikrintojomis kalbėti. Viską įrašėme, teismui bus pateikta vaizdo medžiaga. Vaikinai pareiškė, jog čia jų privati valda ir jie esą gali ką nori daryti. Štai taip buvo bendraujama", – tikino Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys.
Įmonės vadovas, kurio darbuotojai įžūliai bendravo su savivaldybės atstovais, į dienraščio "Klaipėda" žurnalistų skambučius neatsakė nei pirmadienį, nei antradienį.
Baudelės gali virsti baudomis
P.Keinys tikino, jog savivaldybės pareigūnai pagal ANK 154 straipsnį yra surašę 48 protokolus. Bausti tie verslininkai, kurie užsiėmė veikla be leidimų.
"Kai kuriems jau skirtos baudos už pakartotinį nusižengimą. J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtu adresu surašėme du protokolus. Trečias protokolas surašytas už kliudymą pareigūnams ir teisėtų reikalavimų nevykdymą", – prisiminė P.Keinys.
505 ANK straipsnis už kliudymą pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 700 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 950 eurų.
Už nusižengimo padarymą pakartotinai gresia bauda nuo 720 iki 1 170 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Tikrino mokesčių inspekcija
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė tikino, jog paspirtukų, kitų elektrinių transporto priemonių nuomos paslaugą gali teikti tiek įmonės, tiek gyventojai, tinkamai ją įregistravę.
"Visais atvejais gautos pajamos turi būti apskaitytos, o mokesčiai nuo gautų pajamų – sumokėti. Gavę pinigus už suteiktas paslaugas jų teikėjai turi išduoti juridinę galią turintį apskaitos dokumentą: įmonės – kasos aparato kvitą ar pinigų priėmimo kvitą, ar sąskaitą faktūrą, individualią veiklą vykdantys gyventojai – sąskaitą faktūrą. Negavę apskaitos dokumento gyventojai prašomi apie tai pranešti VMI", – ragino L.Mačernienė.
Juridinis asmuo, teikiantis šias paslaugas, iš gyventojų arba juridinių asmenų gautas pajamas turi įtraukti į savo apmokestinamąsias pajamas ir nuo jų bendra tvarka sumokėti pelno mokestį.
"Gyventojų gautos pajamos apmokestinamos kita tvarka. Kai už šią paslaugą yra gaunamas atlygis, o veikla yra tęstinė ir vykdoma savarankiškai, siekiant ekonominės naudos, tokia veikla laikoma individualia veikla. Gyventojas turi ją registruoti. Verslo liudijimo elektrinių transporto priemonių nuomai nėra, galima registruoti individualią veiklą su pažyma", – paaiškino L.Mačernienė.
Pajamų mokestis ir kiti priklausantys mokesčiai šiuo atveju mokami metams pasibaigus, deklaravus gautas pajamas.
"Mokesčių inspekcija savo ruožtu prižiūri, ar veikla, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, yra teikiama tinkamai ją registravus, ar gautos pajamos yra apskaitomos, kaip verslininkai moka mokesčius. Tuo tikslu yra taikomos įvairios priemonės – nuo stebėjimo iki kontrolės. Tokios priemonės, sezono metu prižiūrint laisvalaikio pramogų, tarp jų – ir paspirtukų nuomą, suplanuotos bei vykdomos ir Palangoje. Šiame sektoriuje nustatyta įvairių pažeidimų: neregistruotos veiklos, apskaitos dokumentų neišdavimo atvejų, taip pat buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų. Pasitaikė atvejis, kai verslininkas šiai veiklai buvo įsigijęs kitos veiklos verslo liudijimą, kuris nesuteikė teisės teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą. Gyventojas buvo įspėtas, o patikrinus antrąkart nustatyta, kad jis veiklą registravo tinkamai", – aiškino L.Mačernienė.
Mokesčių inspekcija rekomenduoja perkant paslaugą, ypač tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl veiklos legalumo, pasiteirauti verslininkų, kaip ji registruota, ir visais atvejais reikalauti apskaitos dokumento.
"Gautas kvitas ar kitas juridinę galia turintis dokumentas – tai vienas būdų įsitikinti, kad bendraujate su atsakingu verslu, kad jūsų sumokėti pinigai bus apskaityti, o įsigyta paslauga – kokybiška", – pabrėžė L.Mačernienė.
