Ministro teigimu, Kalėjimo departamento, pataisos įstaigų užduotis – siekti, kad kalintis asmuo pasitaisytų ir atlikęs bausmę nebenusikalstų. E. Jankevičiaus įsitikinimu, viena iš gerųjų resocializacijos praktikų yra elgesio pažangą darantiems asmenims leisti dirbti laisvėje su įstaigos priežiūra.

„Tokia praktika taikoma visose ES valstybėse ir daugelyje kitų valstybių. Lietuvoje net 62 proc. bausmę atlikusių ir laisvę išėjusių asmenų vėl nusikalsta. Pagal pakartotinio nusikalstamumo rodiklį Lietuva lenkia kitas Europos šalis. Tačiau tų nuteistųjų, kuriems speciali komisija, įvertinusi jų elgesio pažangą, suteikia teisę dieną be sargybos dirbti už pataisos įstaigos sienų, pakartotinis nusikalstamumas – apie 7 procentus. Iš tų nuteistųjų, kuriems buvo suteikta teisė gyventi Pusiaukelės namuose ir įsidarbinti, pakartotinai nusikalsta tik iki 2 procentų. Tai akivaizdu, kokį poveikį daro socialinis darbas su nuteistaisiais, jų užimtumas naudinga veikla“, – Eltai teigė E. Jankevičius.

„Nuteistasis turi praeiti didžiulę komisiją, kur psichologai, gydytojai, probacijos ir kiti pareigūnai nusprendžia, kad jo elgesio pakartotinio nusikalstamumo rizika maža, ir suteikia galimybę dirbti už pataisos įstaigos sienų“, – sakė ministras.

Teisingumo ministras neslepia, kad vykdant programą per 5 metus iš darbo vietos pasišalino 33 nuteistieji, bet, anot jo, visi buvo surasti.

„Šiais metais kol kas iš darbo vietos pasišalino šeši. Penki rasti, vienas – dar ne. Kiekvienos tokios nesėkmės galimos priežastys yra analizuojamos, ir, žinoma, daromos išvados. Bet svarbiausia, kad resocializacijos programos duoda gerų pokyčių, padeda ženkliai mažinti pakartotinį nusikalstamumą“, – pabrėžė ministras.

Pasak ministro, Lietuvai nuo kitų ES ir pasaulio valstybių pagal nuteistųjų, dirbančių be sargybinių priežiūros, ženkliai atsilieka.

„Mūsų kaimyninėje šalyje Lenkijoje tokių asmenų yra apie 20 proc., Norvegijoje – 25 proc. Austrijoje – per 20 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje – tik 6 procentai“, – sakė ministras.