AAD sprendime buvo teigta, kad dabar jau likviduota Vilniuje veikusi ir metalus supirkinėjusi bei jais prekiavusi bendrovė „Metrail“, kuri, kaip įtariama, sukčiavo ir per 2013–2017 m. netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst t metalinių ir 500 t plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Remiantis šia informacija, AAD priskaičiavo PTO klientams – o jų apie 500, – maždaug 15 mln. eurų taršos mokesčio.

Tiek atliekų tvarkymu užsiimanti VšĮ „Žaliasis taškas“, tiek ir PTO dar praėjusiųjų metų pradžioje siūlė Aplinkos ministerijai sudaryti taikos sutartį. Siūlyta per penkis metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. t bet kokios rūšies pakuočių atliekų ir sukurti 2,79 mln. eurų dydžio garantinį fondą savo įsipareigojimams įvykdyti. Aplinkos ministerijos vadovybė iš pradžių buvo linkusi sukirsti rankomis, tačiau vėliau apsigalvojo. Taikos sutartis buvo aptariama ir Vyriausybėje, tačiau pastaroji nusišalino motyvuodama nesanti bylos šalis. Visgi ministerija ir jai pavaldus AAD buvo įpareigoti  skubiai pateikti savo pasiūlymus dėl taikos sutarties. Tačiau ministerijos klerkai jokių siūlymų dėl taikos sutarties taip ir nepateikė. Klerkai apeliavo į jiems pateiktos sutarties projektą, kad „siūlomos sutarties sąlygos, mūsų nuomone, neatitinka šiuo metu galiojančio pakuočių atliekų tvarkymo reglamentavimo.“

Taigi pakuočių tvarkytojams nieko kito neliko, kaip tik kreiptis į teismą ir bandyti ginčyti AAD sprendimą.

„Teismas nustatė, jog AAD sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, jį priimant negalėjo būti taikomas įstatyme nurodomas punktas, todėl  PTO  išrašyti patvirtinimai už 2013–2015 m. apskritai negalėjo būti panaikinti. Tad teismas panaikino AAD sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą“, – sakė advokatas Linas Meškys.

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje akcentuojama, kad AAD klerkai apskritai nesiorientuoja įstatymuose ir teisiniuose aktuose. Mat 2013–2015 metais, kai PTO  išdavė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už šį laikotarpį, galiojo Pažymų pripažinimo negaliojančiomis tvarka, nustatyta Tvarkos apraše. Tuo tarpu AAD, panaikinęs atliekų sutvarkymo įrodymo dokumentus, vadovavosi 2016 metų lapkričio mėnesio aplinkos ministro įsakymu. Įsigaliojusių tik kitų metų sausyje. Žinia, nei įstatymai, nei kiti teisės aktai atgaline data negalioja.

„Teismo nuomone, nauja Aprašo redakcija taikytina tik tiems gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams ir patvirtinimams apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie buvo išrašyti už 2017 m. laikotarpį ir vėliau“, – teigiama teismo sprendime.

„Teismo nutartis dar gali būti apskųsta. Jei taip ir neatsitiktų – tikimybė apskųsti labai maža, – PTO visgi nemano, kad pakuočių gamintojai ir importuotojai turėtų šalintis „Metrail“ valstybei padarytos žalos. Mes sutinkame su Aplinkos ministerija pasirašyti taikos sutartį. Jau turėjome konstruktyvų pokalbį su aplinkos ministrą laikinai pavadavusiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu – jis mūsų iniciatyvai pritarė“, – sakė L.Meškys.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota byla dėl bendrovės „Metrail“ vadovų 2013–2015 m. vykdyto sukčiavimo. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013 m. bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas, ne visada išduoti kasos čekiai ar išrašyti pirkimo ir pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai. Įtariama, kad klastojant dokumentus buvo imituojamas didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekių išvežimas perdirbti į Latviją. Paaiškėjo, kad „Metrail“ per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5 845 t metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.

Vasarį baigėsi terminai, iki kada organizacijos turėjo išduoti įmonėms dokumentus apie atliekų sutvarkymą 2018 m. Šie dokumentai gamintojams ir importuotojams reikalingi, norint išvengti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Skaičių, kokio dydžio baudos kokiam skaičiui įmonių gali būti apskaičiuotos dėl to, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių pernai nepavyko įvykdyti iki galo, nei „Žaliasis taškas“, nei PTO nepateikė.

Pažymas panaikino

Reikalavimai sumokėti milijonus eurų taršos mokesčio šalies įmones pasiekė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) nustačius pažeidimų atliekas tvarkančioje bendrovėje "Metrail". Paaiškėjo, kad pastaroji įmonė 1,8 tūkst. verslo subjektų neteisėtai išdavė atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus už 14,5 tūkst. tonų metalo ir 500 tonų plastiko pakuočių. Įsigiję šiuos dokumentus iš "Metrail", gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Tačiau dėl galbūt nusikalstamos atliekų tvarkytojo veiklos keli tūkstančiai vietos ir tarptautinių įmonių dabar yra verčiamos antrą kartą mokėti už pakuočių tvarkymą atgaline data. Aplinkos ministerijos VRAAD 2015–2016 m. priėmė sprendimus panaikinti "Metrail" išduotus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. laikotarpį.

Pasak šalies verslo atstovų, ši istorija yra puiki jau daugelį metų atliekų tvarkymo srityje besitęsiančios netvarkos ir piktnaudžiavimų iliustracija.

Dar sykį susimokėti verčiamos įmonės atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, "Metrail" 2013 m. išduoti dokumentai buvo panaikinti tik 2015 m. gegužę., o išduoti 2015 m. nustojo galioti tik 2016 m. rugpjūtį. Kitaip tariant, valstybės institucijos net kelerius metus į galimus "Metrail" pažeidimus žiūrėjo pro pirštus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad valstybė, antrą kartą renkanti mokesčius už tą patį, tiesiog naudojasi stipresniojo teise.

Įmonės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikusios. Ir tai ne pirmas incidentas.

"Įmonės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikusios. Ir tai ne pirmas incidentas. Tokių atvejų pastebime ir statybų sektoriuje, kuriame galime matyti, kaip naikinami leidimai ir stabdomos statybos. Šiandien panaši situacija yra ir pakuočių tvarkymo rinkoje", – sakė R.Dargis.

Verčia atsakomybę gamintojams

Aplinkos ministro patarėjo Mindaugo Bajarūno teigimu, įmonės pačios renkasi, su kokiais atliekų tvarkytojais pasirašyti sutartis, o jeigu atliekos tvarkomos netinkamai, už tai yra atsakingi patys gamintojai.

"Gamintojai ir importuotojai bei jiems atstovaujančios organizacijos pačios renkasi atliekų tvarkytojus arba bendradarbiauja su savivaldybių parinktais atliekų tvarkytojais, kurie jų vardu tvarko pakuočių atliekas. Atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kuriuos išduoda atliekų tvarkytojai, – pagrindas atleisti gamintojus ir importuotojus nuo mokesčio valstybei už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Jeigu tos atliekos sutvarkomos netinkamai, panaikinami tai įrodantys dokumentai. Tokiu atveju būtina sumokėti mokestį valstybei", – kalbėjo M.Bajarūnas.

Pasiūlė 1 mln. eurų

Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas atkerta, kad "Metrail" istorijoje tiek gamintojai, tiek investuotojai įvykdė visas įstatyme numatytas prievoles – vedė pakuočių apskaitą, dalyvavo organizuojant kolektyvinį atliekų tvarkymą ir finansavo atliekų tvarkymą. Dėl šios priežasties verslininkai neprivalo atsakyti be kaltės už trečiąjį asmenį.

"Atrodo, kad verslas kaltas, jog nekontroliavo įmonių, kurių kontrolę privalo užtikrinti pačiai ministerijai pavaldžios institucijos", – aiškino R.Valiūnas ir pridūrė, kad esant šiai situacijai, teisė yra gamintojų ir importuotojų pusėje, todėl pastarieji galėtų tikėtis teigiamos išvados iš Europos Teisingumo Teismo, kilus ES teisės aiškinimo klausimams.

"Na, ir nederėtų pamiršti užsienio investuotojų teisės ginti savo interesus tarptautiniame arbitraže", – priminė R.Valiūnas.

Norėdami kuo greičiau užbaigti kilusį ginčą, šią savaitę iniciatyvą pademonstravo ir nukentėję šalies verslininkai. Jie siūlo sumokėti 1 mln. eurų kompensaciją už tuos pakuočių atliekų kiekius, kurių dokumentai ir pažymos buvo panaikinti. Verslo atstovų teigimu, tokia suma apskaičiuota remiantis to meto rinkos tvarkymo kainomis.

Šalies gyventojų apklausa, kurią šiais metais Aplinkos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „RAIT“, parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų, t. y.  42 proc. (2016 m. 43 proc.), rūšiuoja visas pakuočių atliekas, ir 40 proc. – dalį jų (2016 m. 38 proc.). Šis rodiklis džiugina ir rodo, kad gyventojai atsakingiau tvarko susidarančias atliekas. Tačiau nepaisant vykdomų aplinkosauginių iniciatyvų bei žiniasklaidos priemonėse ir internete gausybės informacijos apie atliekų rūšiavimą, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad visos išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną talpą automobilyje ir taip yra sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

„Visą laiką turėjau abejonių, ar tikrai  žmonių tvarkingai ir sąžiningai surūšiuotos atliekos nėra pilamos į vieną atliekų surinkimo automobilio talpą, kurioje sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Tačiau besifilmuodamas viename iš aplinkosauginės kampanijos klipų, įsitikinau, kad taip nėra. Iš tiesų, užsilipęs kopėtėlėmis ant šiukšliavežio savo akimis pamačiau, kad sekcijos, t. y. atliekų surinkimo talpos, yra kelios. Taigi visiems „žinovams“ galiu ramiai pasakyti – rūšiuokit, viskas su mūsų surūšiuotomis atliekomis yra gerai ir jos tikrai bus perdirbtos“, – teigia aktorius Martynas Nedzinskas, vienas iš viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įgyvendinamos kampanijos su šūkiu „Prisijunk prie rūšiuojančios ir galvojančios bendruomenės“ pagrindinių veidų.

Informacijos daugėja, tikinčių mitu skaičius didėja

2017 m. atlikta apklausa atskleidė, kad net 45 proc. žmonių mano, jog visos išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną bendrą atliekų surinkimo automobilio talpą. Maža to, pastebima, kad šis niekuo nepagrįstas mitas tik dar labiau plinta, kad ir kiek informacijos apie tai skleidžiama. Pavyzdžiui, 2015 m. šiuo mitu tikinčių žmonių buvo 24 proc., 2016 m. – 34 proc., o šiais metais rodiklis išaugo net iki 45 proc.

Apmaudu, kad tikinčių šiuo iš piršto laužtu mitu daugėja ir kad šis nepagrįstas įsitikinimas neigiamai veikia jau rūšiuojančius gyventojus.

„Apmaudu, kad tikinčių šiuo iš piršto laužtu mitu daugėja ir kad šis nepagrįstas įsitikinimas neigiamai veikia jau rūšiuojančius gyventojus. Kliūčių ar priežasčių ieškojimo, dėl ko verta ar neverta tai daryti, visada yra, buvo ir bus. Bet ar neatrodo, kad kartais tik ir bandome ieškoti pasiteisinimų dėl savo neveikimo. Manau, kad pakuočių atliekų rūšiavimas – ne išimtis“, - situaciją komentuoja Bena Razbadauskienė, „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ direktorė.

Automobilis vienas, sekcijos kelios

Iš tiesų, dauguma pakuočių atliekas ir kitas tinkamas perdirbimui tinkamas atliekas surenkančių automobilių turi įrengtas atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, kur jos supilamos iš rūšiavimo konteinerių į vieną mašiną, bet joje su kitomis komunalinėmis atliekomis nesusimaišo.

Kai kurios atliekų tvarkymo įmonės tuo pačiu automobiliu vieną dieną surenka mišrias komunalines atliekas, o kitą dieną – gyventojų išrūšiuotas, pvz., plastiko ar stiklo. Mišrios buitinės atliekos keliauja į Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius arba sąvartyną, o rūšiuotos – į antrinio rūšiavimo stotį, kur plastikai, popierius, metalai išrūšiuojami pagal skirtingas medžiagos rūšis, o stiklas –pagal spalvas. Likusios netinkamos perdirbimui atliekos yra deginamos ir taip gaunamas kuras, kuris naudojamas energijos gamybai.

Atokiose vietovėse, kur rūšiavimo pajėgumai nedideli, labai retais atvejais gali pasitaikyti, kad ekonominio naudingumo sumetimais į vieną transporto priemonę supilamos atliekos iš kelių skirtingos paskirties rūšiavimo konteinerių. Bet net ir tokiu atveju, šios atliekos pasiekia rūšiavimo stotis. Todėl rūšiuoti pakuočių atliekas ir skatinti tai daryti kitus tikrai verta.

Teisininkai neatmeta, kad dėl "Metrail" atvejo plykstelėjęs atliekų tvarkymo skandalas gali baigtis pakuočių tvarkymo organizacijų bankrotais. Tuomet nukentėtų ne tik gamintojai ir importuotojai, bet sušlubuotų visa Lietuvos atliekų tvarkymo sistema, rašo "Verslo žinios".

Daugiau kaip 1 tūkst. įmonių, kurios pakuočių atliekas tvarko per organizacijas "Žaliasis taškas" (ŽT) ir Pakuočių tvarkymo organizaciją (PTO), gali tekti sumokėti atitinkamai 9,5 mln. ir 3,5 mln. eurų taršos mokesčio, jei teismuose nepavyks įrodyti, kad aplinkosaugininkai neteisėtai anuliavo atliekų tvarkytojos "Metrail" išrašytus dokumentus.

PTO direktorė Bena Razbadauskienė, aiškina, kad įmonėms reikalaujant lėšų iš PTO, pinigų ši reikalaus iš atliekų tvarkytojų. Ji neatmeta galimybės, kad oganizacijoms gali tekti užsidaryti, o tokiu atveju "ore pakibtų organizacijų prisiimti įsipareigojimai sutvarkyti įmonių pakuočių atliekas, plėsti atliekų surinkimo infrastruktūrą, šviesti visuomenę. Išsibalansuotų visa atliekų tvarkymo sistema".

Pakuočių atliekų tvarkymo skandalo įkaitais tapo daugiau kaip 1,2 tūkst. Lietuvos gamintojų ir importuotojų - įmonėms, kurios pakuočių atliekas tvarko per organizacijas "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizaciją, gali tekti sumokėti atitinkamai 9,5 mln. ir 3,5 mln. eurų taršos mokesčio, jei teismuose nepavyks įrodyti, kad aplinkosaugininkai neteisėtai anuliavo atliekų tvarkytojos įmonės "Metrail" išrašytus dokumentus, liudijančius apie pakuočių sutvarkymą 2013 metais, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Žaliojo taško" generalinis direktorius Kęstutis Pocius neįvardija bendrovių, kurioms gali reikėti kloti solidžiausias sumas, o Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė tarp tokių bendrovių mini alaus gamintoją "Volfas Engelman", "Marijampolės pieno konservus", "Tegra state", "Litegrą". Pasak jos, trečdalį 3,5 mln. eurų sumos tektų sumokėti penkioms įmonėms, o solidžiausia suma, kurią gali tekti sumokėti vienai organizacijos narei, siekia apie 0,5 mln. eurų. Ji teigia, kad jei teks mokėti mokestį, organizacija ketina išsireikalauti jį iš atliekų tvarkytojos "Metrail", nes tokia sąlyga numatyta sutartyse su atliekų tvarkytoja.

Dienraščio kalbinti gamintojai ir importuotojai kol kas nekomentuoja, kokią sumą kuriam gali reikėti sumokėti ir kokią įtaką baudos padarytų įmonių veiklai bei prekių kainoms. Bendrovės "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigia, kad dėl padėties, į kurią pakliuvo pulkas šalies įmonių, kaltė tenka ir Aplinkos ministerijai - ji tinkamai neprižiūrėjo atliekų tvarkytojų ir gamintojų organizacijų.

Spėjama, kad Lietuva 2013 metais neįvykdė pakuočių atliekų tvarkymo užduoties. Jei tokios prielaidos pasitvirtins, šaliai gali grėsti Europos Komisijos baudos, tačiau Aplinkos ministerija ramina: kol nėra galutinių duomenų, skambinti pavojaus varpais anksti, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Lietuva yra įsipareigojusi per metus perdirbti ne mažiau nei 60 proc. visų į vidaus rinką patenkančių pakuočių atliekų. Pakuočių tvarkymo organizacijos vadovė Bena Razbadauskienė teigia, kad pati organizacija sutvarkė 47 proc. jai patiektų atliekų, tad ji spėja, kad panašus kiekis gali būti sutvarkytas visoje Lietuvoje.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Neringos Paškauskaitės, 2013 metų duomenų dar nėra, tačiau ji pripažįsta, kad pernai įmonės sumokėjo daugiau vadinamojo pakuočių mokesčio, kuris mokamas tuomet, jei įmonė neįvykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių tvarkymo užduočių. Pernai šio mokesčio sumokėta daugiau nei 9 mln. litų.

Pulkui gamintojų ir importuotojų 2015 metų biudžete teks numatyti didesnes išlaidas pakuočių atliekoms tvarkyti - pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos skelbia nuo kitų metų įkainius didinsiančios apie 20 proc.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu Lietuvoje šiuo metu rūpinasi dvi licencijuotos gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos - viešosios įmonės "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizacija, kurių abiejų vadovai vienbalsiai praneša, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo tarifai nuo kitų metų didės ir, kaip rašo "Verslo žinios", naujus tarifus planuojama paskelbti per artimiausias porą savaičių.

Tik spėjo aprimti aistros dėl užstato už vienkartines pakuotes įvedimo nuo 2016 m. vasario, kai prisimintos ir kitos permainos, kurios supakuotus gaminius į rinką tiekiančioms įmonėms aktualios dar šiemet.

„Šiemet situacija keičiasi iš esmės – ateinančių metų pakuočių atliekų tvarkymu teks pasirūpinti dar šiemet“, sako Bena Razbadauskienė, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ plėtros vadovė.

Gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. privalo pavesti organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ateinantiems kalendoriniams metams (išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 d.). Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 dalis.

Įstatymų leidėjai gegužę pakeitę „Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą“ nutraukė ilgiau nei dešimtmetį vyravusią ydingą praktiką, kai sutartys dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo buvo sudarinėjamos visus metus ar net jiems pasibaigus, nors teisės aktai ir nurodė, kad atsakingos įmonės pakuočių atliekų tvarkymą turi finansuoti nuo pat metų pradžios.

Ne paslaptis, kad tokia praktika buvo paranki gamintojams ir importuotojams, bet itin neigiamai atsiliepdavo atliekų tvarkymo įmonėms, nes jų veikla buvo finansuojama nenuosekliai, sunku buvo planuoti investicijas, dažnas turėjo problemų ir dėl apyvartinių lėšų, sulaukdavo gyventojų skundų dėl perpildytų ir laiku neištuštinamų rūšiavimo konteinerių.

Neapsisprendusiems – mokestis už taršą

Didelės įmonės, vengdamos problemų ir rizikos mokėti vadinamą „pakuotės mokestį“, paprastai pakuotės tvarkymo organizavimo klausimų neatidėdavo metų pabaigai, bet ir labai neskubėdavo. Įprastai pirmiausia būdavo sutvarkomi praėjusių metų reikalai, o tada jau rūpinamasi einamaisiais. Didžioji dalis įmonių einamųjų metų sutartis su licencijuotomis organizacijomis pasirašydavo iki pirmojo pusmečio pabaigos.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės nuomone, šis pakeitimas yra nuoseklus pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tvarumo ir efektyvumo didinimo žingsnis: ,,Jeigu gamintojas ar importuotojas iki š. m. gruodžio 1 d. neapsispręs, kuriai iš licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų pavesti savo pareigų vykdymą ateinantiems kalendoriniams metams, pasibaigus tiems kalendoriniams metams jis turės mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis“.

PTO vertinimu, 2013 m. Lietuvos gamintojai ir importuotojai kolektyviniam pakuočių atliekų tvarkymui išleido apie 30 mln. Lt, o jei jie visi būtų mokėję ,,pakuotės mokestį“ išleista suma būtų didesnė kaip 280 mln. Lt.

Privaloma pasirinkti

Anot VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) plėtros vadovės Benos Razbadauskienės, šiemet situacija keičiasi iš esmės – ateinančių metų pakuočių atliekų tvarkymu teks pasirūpinti dar šiemet ir tik po to užbaiginėti šiuos metus. Ją džiugina, kad šie pokyčiai leis užtikrinti stabilesnį atliekų tvarkymo finansavimą ir pagaliau normaliai planuoti investicijas į infrastruktūrą. Numatoma, kad iki 2015 m. pabaigos 240 litrų talpos rūšiavimo konteineriai, skirti visoms pakuočių atliekoms (išskyrus stiklą), turėtų pasiekti dar 130.000 individualių valdų.

Organizacijos padengs 50 proc. šių konteinerių kainos ir visas konteinerių išdalinimo individualioms valdoms sąnaudas. Gamintojams ir importuotojams teks nelengvas uždavinys pasirinkti licencijuotą organizaciją kitiems – 2015 – metams dar nežinant šių metų rezultatų, nes net iškilus nenumatytoms aplinkybėms keisti organizacijos iki metų pabaigos nebus galima.

,,Dėl to labai nesijaudiname, – sako p. Razbadauskienė. – Praėjusių metų rezultatai buvo puikūs, įvykdėme visus prisiimtus įsipareigojimus visoms pakuočių rūšims daugiau nei šimtu procentų. Šie metai tikrai ne prastesni. Manau, kad užsitarnavome gamintojų ir importuotojų pasitikėjimą sąžiningu darbu ir ryžtu spręsti susidariusias problemas – gamintojai bei importuotojai tai įvertins“.

Pakuočių atliekų tvarkymo finansavimo stabilumas, atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtra – tai tik pora iš daugelio aktualių klausimų, kuriuos planuojama aptarti spalio 16 d. vyksiančioje metinėje PTO konferencijoje ,,Formatas 60/40. Ne tik problemos“ kartu su didžiausiais gamintojais ir importuotojais, savivaldybių atstovais bei atliekų tvarkymo partneriais.