„Valstybės vadovas 2023 metų sausio 19 dieną dekretu paleido Kazachstano parlamento Mažilisą“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

Jame priduriama, kad jis paskyrė pirmalaikius parlamento rinkimus kovo 19 dieną.

Apie tai paskelbta praėjus metams po to, kai 2022-ųjų sausį Kazachstaną sukrėtė 238 gyvybes nusinešusios riaušės.

K.-J. Tokayevas taip pat paleido šalies vietinius įstatymų leidybos organus.

Naujausias žingsnis atitinka 2022 metų konstitucinę reformą, įvykdytą po tris dešimtmečius trukusio K.-J. Tokayevo pirmtako Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo) valdymo.

Į devintą dešimtį metų įkopęs N. Nazarbayevas atsistatydino 2019 metais.

Prezidentūros paskelbtoje žinutėje kazachams K.-J. Tokayevas išreiškė viltį, kad pirmalaikiai rinkimai „suteiks naują postūmį modernizuoti“ gamtinių išteklių turtingą buvusią sovietinę šalį.

69-erių politikas buvo perrinktas lapkritį. Jis surinko 80 proc. balsų rinkimuose, kurie buvo kritikuojami dėl konkurencijos stygiaus.

Per savo rinkimų kampaniją jis žadėjo sukurti „Naująjį Kazachstaną“, kuriame, pasak jo, gyvenimas bus geresnis.

K.-J. Tokayevas taip pat pažadėjo reformuoti „visas pagrindines valdžios institucijas“.

Tačiau ekonominiai sunkumai ir autoritarinės tendencijos išliko ir jam vadovaujant.

Kazachstanas siekia išlaikyti pusiausvyrą santykiuose su Vakarais ir Maskva po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Jis neprisijungė prie tarptautinių sankcijų Maskvai, tačiau puolimas įtempė istoriškai glaudžius ryšius, o K.-J. Tokayevas viešai kritikavo žemių užgrobimą Rytų Ukrainoje.

Ketvirtadienį vienas Kazachstano įstatymų leidėjas buvo išmestas iš savo partijos dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje palaikančių pasisakymų, teigiama partijos „Aq Jol“ pareiškime.

Duodamas interviu Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (RFE/RL) Kazachstano skyriui parlamentaras Azamatas Abildayevas (Azamatas Abildajevas) pareiškė, kad palaiko „Putiną ir specialiąją karinę operaciją“ paminėdamas terminą, kurį Kremlius vartoja apibūdindamas savo puolimą Ukrainoje.

„Šią vasarą jo žmonės perduos Zelenskį ir patrauks jį į teismą“, – sakė A. Abildayevas turėdamas omenyje Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

„Šį sprendimą lėmė politinė padėtis“, – sakė S. Mattarella trumpoje kalboje per televiziją, praėjus kelioms valandoms po to, kai M. Draghi įteikė jam atsistatydinimo pareiškimą dėl naujausios Italijos politinės krizės.

S. Mattarella sakė, kad nepakankama parama M. Draghi taip pat parodė, kad „nėra galimybių“ suformuoti kitą daugumos vyriausybę.

Naujų rinkimų data dar nenustatyta, tačiau prezidentas teigė, kad pagal Italijos Konstituciją jie turi būti surengti per 70 dienų.

M. Draghi anksčiau ketvirtadienį pranešė prezidentui apie „savo ir savo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą“, sakoma trumpame prezidentūros pranešime. S. Mattarella „į tai atsižvelgė“, o vyriausybė kol kas lieka „dirbti kaip į įprasta“, pridūrė prezidento kanceliarija.

M. Draghi vyriausybė prie žlugimo slenksčio atsidūrė trečiadienį, kai jo margos dešiniųjų, kairiųjų ir populistų koalicijos nariai atmetė premjero raginimą susivienyti, kad parlamentas išdirbtų visą savo kadenciją ir būtų užtikrintas Europos Sąjungos finansuojamos atsigavimo po koronaviruso pandemijos programos įgyvendinimas.

Tačiau centro dešinioji partija „Forza Italia“, dešiniojo sparno „Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) boikotavo Senato balsavimą dėl pasitikėjimo, taip aiškiai parodydamos, kad nusigręžia nuo 17 mėnesių dirbančios M. Draghi vyriausybės.

Praėjusią savaitę S. Mattarella nepatenkino pirmo M. Draghi atsistatydinimo prašymo, kurį jis pateikė, kai M5S boikotavo balsavimą dėl pasitikėjimo, susijusį su įstatymo projektu, kuriuo siekiama padėti Italijai atlaikyti sparčiai augančią infliaciją ir didėjančias energijos kainas.

Prezidentas paprašė M. Draghi grįžti į parlamentą ir supažindinti įstatymų leidėjus su padėtimi. Premjeras trečiadienį tai ir padarė, kviesdamas partijų lyderius įsiklausyti į paprastų italų raginimus susitelkti.

Dabartinio parlamento penkerių metų kadencija turėjo baigtis 2023 metais.

Prezidentas tai pareiškė po susitikimo su Nacionalinio saugumo taryba, surengto praėjus kelioms valandoms po virtualaus parlamento plenarinio posėdžio, kuriame įstatymų leidėjai nubalsavo už teisės aktą, atmetantį K. Saiedo pernai paskelbtas „ypatingąsias priemones“.

„Šiandien, šią istorinę akimirką, skelbiu apie Liaudies atstovų susirinkimo paleidimą, kad būtų išsaugota valstybė ir jos institucijos“, – sakė prezidentas per valstybinę televiziją.

Jis pasmerkė parlamento žingsnį kaip „bandymą įvykdyti perversmą“ ir sakė, kad už tai atsakingi asmenys „išdavė“ tautą.

„Jie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė K. Saiedas.

Buvęs teisės profesorius, prezidentu išrinktas 2019 metais, visuomenėje kunkuliuojant nepasitenkinimui politine klase, pernai liepos 25 dieną atleido vyriausybę, sustabdė parlamento darbą ir perėmė daug įgaliojimų.

Vėliau jis suteikė sau įgaliojimus valdyti šalį dekretais ir perėmė teismų kontrolę. K. Saiedo oponentai kaltino jį šiais veiksmais sudavus triuškinamą smūgį Tuniso, 2011 metų Arabų pavasario sukilimų lopšio, demokratijai.

Iš pradžių daugelis tunisiečių, pavargusių nuo dažno politinės sistemos, susiformavusios po ilgamečio diktatoriaus Zine'o El Abidine'o Ben Ali (Zino Abidino Ben Ali) nuvertimo per  2011 metų sukilimą, paralyžiaus, palankiai vertino šiuos K. Saiedo veiksmus.

Tačiau ilgainiui daugėjo kritikų, tvirtinančių, kad K. Saiedas kreipia šalį, taip pat išgyvenančią ir gilią ekonominę krizę, pavojingu keliu atgal link autokratijos.

K. Saiedas teigia, kad 2014 metais priimta šios Šiaurės Afrikos šalies Konstitucija leido jam imtis „ypatingųjų priemonių“.

„Naujas faraonas“

Tuniso parlamento pastatas šalies sostinėje pastaruosius aštuonis mėnesius buvo uždarytas ir saugomas saugumo pajėgų.

Tačiau trečiadienį 120 iš 217 įstatymų leidėjų dalyvavo virtualiame posėdyje – pirmajame nuo tada, kai parlamento darbas buvo sustabdytas.

Parlamentarai priėmė teisės aktą, atšaukiantį K. Saiedo įvestas priemones. Jie argumentavo, kad šios priemonės blokuoja demokratinį procesą ir kelia grėsmę, kad šalyje gali būti atkurta autokratinė sistema.

Įstatymų leidėjai taip pat paragino surengti parlamento ir prezidento rinkimus, taip pat pradėti nacionalinį dialogą politinei aklavietei įveikti.

„Mes ne įšaldytas ar suspenduotas parlamentas,.. bet esame naujo faraono valdžioje“, – sakė nepriklausomas parlamentaras ir buvęs kandidatas į prezidento postą Safi Saidas (Safis Saidas).

Visgi vėliau S. Saidas, pacituodamas Konstituciją, sakė, kad jis yra „valstybės prezidentas, jos vienybės simbolis ir nepriklausomybės garantas“.

Jis keliskart pakartojo, kad Tuniso sunkiai iškovotos laisvės yra „garantuotos“.

Tačiau teisių gynimo grupės atkreipia dėmesį į opozicijos protestų malšinimą jėga, civilių teismo procesus kariniuose teismuose ir žurnalistų areštus. Anot jų, tai liudija, kad šalis grįžta prie autoritarizmo.

K. Saiedas pernai pristatė naujos Konstitucijos rengimo gaires. Liepą dėl jos turėtų įvykti referendumas, o baigiantis metams turėtų būti organizuoti rinkimai.

K. Saiedas 2019 metais laimėjo rinkimus surinkęs 73 proc. balsų.

Tačiau analitikai įspėja, kad jo populiarumas gali sumenkti gilėjant ekonomikos krizei ir po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugus naftos bei kviečių kainoms.

M. Sirisena pasirašė oficialų raštą, informauojantį apie 225 vietų parlamento paleidimą nuo šeštadienio vidurnakčio. Šis žingsnis reiškia, kad šalyje turės būti surengti pirmalaikiai rinkimai – dvejais metais anksčiau nei planuota, sakė ministras, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų paviešintas.

„Rinkimai tikriausiai bus surengti sausio pradžioje“, – naujienų agentūrai sakė vyriausybės narys.

Anksčiau penktadienį M. Sirisenos Jungtinis liaudies laisvės aljansas (UPFA) paskelbė, kad parlamente, kurio darbas šiuo metu yra įšaldytas, partijai iki daugumos trūksta aštuonių balsų.

Prezidentas Maithripala Sirisena (Maitripala Sirisena) išprovokavo šią krizę spalio 26 dieną, atstatydinęs iš pareigų premjerą Ranilą Wickremesinghe (Ranilą Vikremesinghę) ir vietoje jo paskyręs buvusį autoritarinį lyderį Mahindą Rajapaksą (Mahindą Radžapakšą).

R. Wickremesinghe atsisako išsikelti iš oficialios ministro pirmininko rezidencijos, verdant ginčams dėl konstitucijos pažeidimo.

M. Sirisenos partija anksčiau nepripažino opozicijos pareiškimų, kad jai neužteks balsų R. Wickremesinghe atleidimui palaikyti.

Prezidentas sustabdė parlamento darbą, kol M. Rajapakse viliodamas perbėgėlius iš kitų partijų telkė paramą balsavimui dėl pasitikėjimo. Keletas įstatymų leidėjų sakė, kad už paramą jiems buvo siūlomi milijonai dolerių, ir mažiausiai aštuoni perėjo į M. Sirisenos pusę.

Tarptautinės bendruomenės spaudžiamas surengti balsavimą dėl besivaržančių vyriausybių vadovų M. Sirisena dukart sutiko atnaujinti parlamento darbą.

M. Sirisena sekmadienį buvo paskelbęs, kad parlamentas vėl susirinks lapkričio 14 dieną.

Prognozuojama, kad artėjantis balsavimas, tikriausiai vyksiantis kovo 4-ąją, šaliai gali atnešti naują netikrumo laikotarpį.

Tikėtina, kad balsai maždaug po lygiai pasiskirstys tarp dešiniųjų, centro kairiųjų ir populistinio „Penkių žvaigždučių“ judėjimo, tad naujajame parlamente gali nebūti aiškios daugumos.

Vis dėlto Italijoje, nuo 1946 metų turėjusioje 64 vyriausybes, nestabilumas – tikrai jokia naujiena..

Dabartinis premjeras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) – jau trečias kabineto vadovas nuo 2013 metų parlamento rinkimų.

P. Gentiloni ketvirtadienį apsilankė pas S. Mattarella ir paskelbė, kad parlamentas atliko savo darbą – 2018 metų biudžetas buvo priimtas praeitą savaitę.

Tuomet S. Mattarella „pasirašė įsaką, paleidžiantį Senatą ir Deputatų Rūmus“, sakoma premjero biuro pranešime.

Anksčiau ketvirtadienį vyriausybės vadovas pasistengė padrąsinti šalį ir per spaudos konferenciją apžvelgė savo darbo metus.

„Nors pradžia buvo keistoka – kaip šio 17-ojo parlamento atveju – ilgainiui ji pasirodė esanti vaisinga. Tiesa ta, kad Italija atsigavo po sunkiausios pokario laikotarpio krizės“, – sakė P. Gentiloni.

„Italai žino, kad ateinančiomis savaitėmis, kaip įprasta, dėmesio centre bus rinkimų kampanija, – pridūrė jis. – Tačiau, mano mieli tėvynainiai, patikinu jus, kad vyriausybė tempo nesulėtins. Vyriausybė vadovaus, vadovaudamasi konstitucijos ir įstatymų nubrėžtomis ribomis.“

„Dėl keblių procesų regione ir poreikio pasitikti saugumo iššūkių pavojus, iškilo būtinybė grįžti pas žmones..., išrinkti atstovus ..., ir prisidėti prie konfrontacijos šiems iššūkiams“, – sakoma dekrete.

Emyro dekretas pasirodė nepraėjus 24 valandoms nuo parlamento pirmininko Marzouko al-Ghanemo (Marzuko Ghanemo) prašymo rengti pirmalaikius rinkimus, šaliai susidūrus su saugumo ir ekonomikos iššūkiais.

M.al-Ghanemas taip apsisprendė, kai trys įstatymų leidėjai pateikė tris reikalavimus apklausti ministrus dėl sprendimo pakelti naftos kainą bei dėl finansinių ir administracinių pažeidimų, – tai išryškino įtampą tarp vyriausybės ir parlamento.

Emyro dekretas buvo paskelbtas rekomendavus vyriausybei, kuri anksčiau sekmadienį surengė posėdį, kad ministrai pasitartų dėl priešpriešos su parlamentarais.

Kol kas konkreti rinkimų data nenurodyta, bet pagal Kuveito konstituciją pirmalaikiai rinkimai rengtini per du mėnesius nuo parlamento paleidimo.

Makedonijos įstatymų leidėjai pirmadienį nubalsavo už tai, kad ateinantį mėnesį parlamentas būtų paleistas prieš balandžio pabaigoje įvyksiančius pirmalaikius rinkimus.

Pirmalaikiai rinkimai numatyti tarpininkaujant Europos Sąjungai pasiektame susitarime dėl politinės krizės šalyje sureguliavimo, tačiau pagrindinės opozicinės politinės partijos grasina juos boikotuoti.

Šios Balkanų valstybės parlamentas nubalsavo už tai, kad vasario 24 dieną būtų paleistas, kai sausio 15 dieną atsistatydino vyriausybės vadovas Nikola Grujevskis. Susitarime buvo numatyta, kad premjeras turi atsistatydinti likus ne mažiau kaip šimtui dienų iki pirmalaikių rinkimų.

Pernai liepą tarp vyriausybės ir opozicijos sudarytu susitarimu siekta nutraukti ne vieną mėnesį trukusius politinius neramumus maždaug 2,1 mln. gyventojų turinčioje Makedonijoje.

Tačiau didžiausia opozicinė partija - Makedonijos socialdemokratų sąjunga (SDSM) - leido suprasti, jog boikotuos balandžio 24-ąją numatytus rinkimus, tvirtindama, jog dar neįvykdytos sąlygos dėl pirmalaikių rinkimų.

„SDSM ir jos koalicijos partnerės nedalyvaus balandžio 24-osios balsavime“, - rašoma pirmadienį vėlai vakare išplatiname partijos pareiškime.

Kiek anksčiau partijos atstovas Goranas Sugareskis parlamente sakė, kad „SDSM nesutinka su rinkimais be laisvos žiniasklaidos ir švaraus rinkėjų sąrašo“.

Parlamentas taip pat patvirtino laikinąją vyriausybę, vadovaujamą premjero Emilio Dimitrijevo iš N.Grujevskio konservatyvios partijos VMRO-DPMNE, kurios pagrindinė užduotis bus pasirengti rinkimams.

23 deputatus turinčiame parlamente 72 įstatymų leidėjai išreiškė paramą naujajam kabinetui, kuriame, kaip buvo sutarta anksčiau, du ministrų postai skirti SDSM atstovams.

Tačiau opozicijai atstovaujančių ministrų pirmadienį nebuvo parlamente, todėl kol kas neaišku, ar jie dalyvaus vyriausybės darbe.

Čekijos įstatymų leidėjai antradienį balsavo už parlamento paleidimą, atverdami kelią pirmalaikiams rinkimams, kurie galėtų užbaigti kelis mėnesius trunkančią politinę krizę dėl šnipinėjimo ir korupcijos skandalo.

Už pasiūlymą, kurį pateikė trys didžiosios parlamento partijos, balsavo 140 parlamentarų 200 vietų parlamente. Pasiūlymui priimti būtų užtekę ir 120 balsų.

Čekija įklimpo politinėje krizėje nuo birželio, kai atsistatydino premjeras Petras Nečasas dėl kyšininkavimo skandalo, susijusio su jo aukšto rango padėjėja ir meilužė. P.Nečaso administracijos vadovei 49 metų Janai Nagyovai (Janai Nagiovai) buvo pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo valdžia.

Prezidentas Milošas Zemanas paskyrė naują technokratų vyriausybę, bet ši anksčiau šį mėnesį prarado pasitikėjimą.

Pagal konstituciją M.Zemanas turi patvirtinti parlamento paleidimą ir per 60 dienų nurodyti rinkimų datą.

Praėjusią savaitę jis sakė skelbsiąs pirmalaikius rinkimus spalio 25-26 dienomis. Eiliniai rinkimai turėjo būti rengiami 2014 metų gegužę.

Parlamento paleidimui pritarė šios trys partijos: radikaliai kairieji – komunistai, dešinieji – konservatyvioji partija TOP 09 ir kairieji – socialdemokratai; šios partijos, kaip rodo apklausos, lengvai laimėtų pirmalaikius rinkimus.

Apklausas rengianti „ppm factum“ pirmadienį pranešė, kad už socialdemokratus balsuotų 21 proc. rinkėjų, TOP 09 – 10 proc., komunistus – 9 proc.

„Nedelsiant surengti pirmalaikiai rinkimai būtų palankūs kairiosioms partijoms, nes daugelis rinkėjų dar neužmiršo savo nusivylimo P.Nečaso vyriausybe“, – sakė agentūrai AFP nepriklausomas politologas Jiri Pehe (Jiržis Pehė).

Socialdemokratų pirmininkas Bohuslavas Sobotka (Bohuslavas Sobotka), tikėtinas naujasis premjeras, pavadino tokį parlamentarų balsavimą „aiškiu sprendimu, kurį turi gerbti kiekvienas“.

„Mes suteikiame galimybę piliečiams nulemti Čekijos Respublikos ateitį“, – pridūrė jis.