Pasak jo, Seimas, nepaisant prisiimtų sostinės valdžios įsipareigojimų dėl Lukiškių aikštės tvarkymo, aikštę sieks perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC).

„Seimas svarsto šiandien įstatymo projektą, kad Lukiškių aikštės valdymas būtų perduotas Genocido ir rezistencijos centrui. Jeigu Seimas priims šį sprendimą, tai atitinkamai aikštės valdymas bus perduotas Genocido ir rezistencijos centrui – pagal įstatymą (...). Kultūros ministerija padarė tai, ką jie ir turėjo padaryti, tai neprieštarauja tam, ką daro Seimas“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, jei Seimui pavyktų įgyvendinti šį sumanymą, tai nebūtų beprecedentis atvejis,

Istorinė atmintis yra toks dalykas, kurį mes turime gerbti, o Vilniaus meras, matyt, to nesupranta.

„Gedimino pilis yra valdoma ne Vilniaus miesto savivaldybės, o ji yra valdoma Lietuvos nacionalinio muziejaus, ir tokių precedentų mes turime. Tokiu atveju nebekiltų dalykų, kokie vyko šią vasarą“, – kalbėjo R. Karbauskis, galvoje turėdamas dirbtinį pliažą, kurį Lukiškių aikštėje įrengė Vilniaus miesto valdžia.

„Istorinė atmintis yra toks dalykas, kurį mes turime gerbti, o Vilniaus meras, matyt, to nesupranta“, – sakė „valstietis“.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Vyriausybėje vykusiame darbo grupės pasitarime dėl Lukiškių aikštės panaudos sutarties kultūros ministras M. Kvietkauskas pareiškė, kad sostinėje esanti aikštė bent jau kol kas lieka Vilniaus miesto savivaldybei. Darbo grupei vadovavusio ministro teigimu, sostinė įsipareigojo per 4 mėnesius pateikti priemonių planą, kaip įgyvendins Seimo vasarą priimtą vadinamąjį Lukiškių aikštės įstatymą. Tą pačią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė Lukiškių aikštės panaudos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).

B. Barausko nuotr.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lukiškių aikštės įstatymui, įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis sostinėje esančios aikštės akcentas.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis yra ir anksčiau sakęs, kad dar šis kadenciją baigiantis Seimas priims Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą LGGRTC. Rugsėjo 24 d. parlamentarai po pateikimo „palaimino“ Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios numato Lukiškių aikštės perdavimą LGGRTC.

Ministras ragino neskubėti keisti Lukiškių aikštės valdytojo

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas trečiadienį ragino Seimo Kultūros komitetą neskubėti priimti sprendimą keisti Lukiškių aikštės valdytoją, tačiau valdančiųjų balsais komitetas pritarė pataisai, kad aikštę prižiūrėtų nebe Vilniaus miesto savivaldybė, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Seimo Kultūros komiteto išvada atveria kelią toliau Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisą svarstyti Seimo salėje.

„Labai siūlyčiau ramiai apsvarstyti visus klausimus, kurie kyla, visus „už“ ir „prieš“, prieš priimant galutinį sprendimą, nes puikiai suprantame, kad Lukiškių aikštės ir monumento klausimai visuomenėje kelia tikrai labai daug prieštarų, labai daug emocijų ir aš tikrai siūlyčiau daryti viską, kad mes tų papildomų prieštarų išvengtume“, – trečiadienį per komiteto posėdį kalbėjo ministras.

Jis pristatė savo vadovautos darbo grupės veiklos rezultatus – informavo apie atnaujintą aikštės panaudos sutartį ir sutarimą, kad per keturis mėnesius sostinės savivaldybė parengs jos valdymo nuostatas bei planą, kaip ten pastatyti Vyčio memorialą.

M. Kvietkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad dar nesibaigęs teismo procesas dėl  „Laisvės kalvos“ – šis projektas, o ne Vyčio skulptūra laimėjo Kultūros ministerijos inicijuotas kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų atminimo įamžinimo.

Ministro poziciją palaikė Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis.

„Padarykime klausymus, pasikvieskime ekspertus, paklauskime to paties Genocido centro, kokia jų yra vizija, sulyginkime Genocido centro viziją su savivaldybės ir tada priimkime kokius nors sprendimus, o ne dabar skubotai, buldozeriu imti ir stumti“, – ragino jis.

Komiteto daugumai neatsižvelgus į jo poziciją atidėti klausimo svarstymą, V. Kernagis atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje.

Susipažinus su dabartiniu aikštės stoviu, investicinis projektas nėra užbaigtas. Vien jam baigti, nesvarbu, ar savivaldybė užbaiginės, ar mūsų centras, reikia apie 100 tūkst. eurų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Adas Jakubauskas savo ruožtu teigė, kad jau pradėta rengti Lukiškių aikštės įveiklinimo vizija.

Jis taip pat sakė, jeigu Seimas nuspręs pavesti centrui rūpintis aikšte, LGGRTC reikėtų tam įkurti naują skyrių su keliais darbuotojais ir skirti papildomą finansavimą.

A. Jakubauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisiškai prieš kelerius metus rekonstruota Lukiškių aikštė dar nėra priduota, o jai baigti reikia lėšų.

„Ta aikštė dar nėra priduota, aikštė nėra baigta. Susipažinus su dabartiniu aikštės stoviu, investicinis projektas nėra užbaigtas. Vien jam baigti, nesvarbu, ar savivaldybė užbaiginės, ar mūsų centras, reikia apie 100 tūkst. eurų“, – sakė jis.

A. Jakubauskas teigė, kad reikėtų Genocido centrui atiduoti prižiūrėti ir šalia buvusių KGB rūmų esantį vadinamąjį Aukų skverelį.

„Jeigu Seimas apsispręstų ir patikėtų valdyti Genocido centrui Lukiškių aikštę, mano galva, reikėtų, kad centras prižiūrėtų ir Aukų skverelį. Jis yra šalia buvusių KGB rūmų. Ten taip pat vyksta valstybinės reikšmės renginiai, ir dabar pažiūrėjus tas skverelis nelabai yra prižiūrimas“, – tvirtino jis.

Šiuo metu Lukiškių aikštę pagal panaudos sutartį valdo Vilniaus miesto savivaldybė.

Parlamente svarstoma valdančiųjų parengta Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisa, kad „Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.“

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad aikštė centrui būtų perduota ne pagal panaudos sutartį, o turto patikėjimo teise.

Tris dešimtmečius vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus miesto savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.

Idėjos kritikai tvirtino, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, o įrengiant pliažą nesitarta su visuomene, politikais.

Reaguodamas į situaciją, Seimas vasarą priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Tai BNS patvirtino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

„Džiaugiamės, kad aikštė išlieka atvira miestiečiams ir jų sumanymams, ačiū darbo grupei už tai, kad įsiklausė į mūsų pasiūlymus. Kokybiškai padirbėjome ir pasiekėme konstruktyvių sprendimų. Gal apmaudu tik, kad kitais klausimais tokio aukšto bendradarbiavimo lygio iš nacionalinių institucijų nesulaukiame“,  – BNS sakė P. Poderskis.

Atnaujinta sutartimi savivaldybei žemės sklypas neatlygintinai perduodamas 99 metams.

Šis susitarimas buvo pagrindinė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujamos grupės derybose kelta sąlyga savivaldybei, jog ši ir toliau galėtų valdyti aikštę. Svarstymai perimti Lukiškių aikštę atsirado po paaštrėjusių diskusijų dėl vasarą čia įrengto dirbtinio smėlio paplūdimio – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.

Sutartyje įtraukti nauji punktai numato, kad aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiems 1863–1864 metų sukilėliams.

Džiaugiamės, kad aikštė išlieka atvira miestiečiams ir jų sumanymams, ačiū darbo grupei už tai, kad įsiklausė į mūsų pasiūlymus.

Taip pat aikštė turi būti naudojama nepažeidžiant jos nekilnojamųjų kultūros vertybių, vertingųjų savybių ir „negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei“.

„Lukiškių aikštės Vilniuje naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų“, – rašoma sutartyje.

Įtrauktas ir punktas, jog dėl veiklos aikštėje, išskyrus įstatymų leidžiamus susirinkimus, savivaldybė įsipareigoja konsultuotis su kitomis institucijomis, atsakingomis už Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso išsaugojimą.

Sutartį bus galima nutraukti, jei savivaldybė aikšte naudosis ne pagal sutarties sąlygas ar perduos sklypą trečiajam asmeniui, taip pat jei jei ji „neįgyvendina ar netinkamai įgyvendina“ Lukiškių aikštės įstatymo nuostatas.

Savivaldybė sutartimi taip pat įsipareigojo per keturis mėnesius parengti ir suderinti su NŽT priemonių planą, kuriame būtų numatyti minėto įstatymo „etapai ir priemonės“.

Seimas priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Savo ruožtu Seimas šiuo metu svarsto ir valdančiųjų pasiūlytą Lukiškių įstatymo pataisą, kuria siūloma perduoti aikštę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui. Pataisas inicijavęs valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, jog tai reikalinga, kad nebebūtų tyčiojamasi „iš visiems mums šventų vietų“. Jis kritikavo NŽT ir savivaldybės susitarimą, sakydamas, kad Seimo sprendimas „tą sutartį padarys niekine“.

Tai žurnalistams antradienį patvirtino grupės vadovas, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Vilniaus savivaldybė priėmė darbo grupės pasiūlytus pakeitimus panaudos sutarčiai, pagal kuriuos būtų įgyvendinamos Lukiškių aikštės įstatymo nuostatos – tai ir santykis tarp Lukiškių aikštės funkcijų, kad reprezentacinė, memorialinė funkcija yra pati svarbiausia, dėl Vyčio memorialo įgyvendinimo“, – teigė ministras.

„Sutartis numato, kad savivaldybė įsipareigoja aiškiai laikytis įstatymo nuostatų“, – pabrėžė jis.

Anot jo, į atnaujinamą panaudos sutartį, leidžiančią aikštę valdyti savivaldybei, taip pat įtraukta nuostata, kad Lukiškių aikštės naudojimas turi būti derinamas konsultuojantis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC), Kultūros ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis.

Tai bus detalesni žingsniai dėl Vyčio memorialo įgyvendinimo, dėl aikštės naudojimo tvarkos, jie bus derinami kartu su kitomis valdžios institucijomis.

Ministro teigimu, taip pat sutarta, jog savivaldybė per keturis mėnesius parengs detalų priemonių planą, kaip bus įgyvendinamas Seimo liepą priimtas Lukiškių aikštės įstatymas.

„Tai bus detalesni žingsniai dėl Vyčio memorialo įgyvendinimo, dėl aikštės naudojimo tvarkos, jie bus derinami kartu su kitomis valdžios institucijomis“, – sakė M. Kvietkauskas.

Jis vis dėlto neatmetė, kad aikštė gali būti perduota LGGRTC, jei Seimas priims tokias valdančiųjų iniciatyva parengtas pataisas.

„Konstatuojame, kad pakeitimai su savivaldybe suderinti. Jeigu Seime būtų priimtos įstatymo pataisos dėl naujo valdytojo, tuomet yra naujas valdytojas, situacija keičiasi“,  – teigė M. Kvietkauskas.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius antradienio pokalbį vadina konstruktyviu ir tikisi, kad atnaujinta panaudos sutartis su NŽT bus pasirašyta artimiausiu metu.

„Tikėtina, tai įvyks ketvirtadienį“, – žurnalistams sakė jis.

P. Poderskis taip pat sako, kad savivaldybė nesibaimina Seimo valdančiųjų iniciatyvų perimti aikštę nepaisant šio susitarimo.

„Mes veikiame pagal galiojančius įstatymus, mūsų nebaisiai domina tai, Seime vykstančios vienokios ar kitokios diskusijos“, – tvirtino P. Poderskis.

Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas tvirtino, kad minimas planas bus parengtas per keturis mėnesius ir „kol kas jokių konkrečių detalių nėra nei aptarta, nei siūloma“.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė valdančiųjų siūlymui aikštės valdymą perduoti Genocido centrui – projektą apsvarsčius komitetams, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti spalio 15-ąją. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad šią pataisą priims dar šios kadencijos Seimas.

Tris dešimtmečius vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje. Seimas reaguodamas į tai priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Idėjos kritikai tvirtina, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, o įrengiant pliažą nesitarta su visuomene, politikais.

Tuo metu kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė klausimą dėl Lukiškių aikštės panaudos sutarties ketina svarstyti antradienį.

„Dialogas pavyko – mūsų pasiūlyti svarbūs papildymai buvo įtraukti arba į panaudos sutartį, arba bus įtraukti į būsimą priemonių planą, todėl turime garantijas, kad Lukiškių aikštė galės išsaugoti savo pagrindines funkcijas, būdingas visoms miestų aikštėms – susirinkimų, saviraiškos laisvės, atvirumo ir urbanistinio integralumo“, – Vilniaus miesto savivaldybės pranešime cituojamas sostinės vicemeras Vytautas Mitalas.

Anot savivaldybės, naująją sutartį lydės priemonių planas, kuriame bus įtvirtinta, jog Lukiškių aikštė yra atvira visuomenei erdvė, kurioje dera tiek reprezentacinė, tiek laisvalaikio funkcija, o aikštėje planuojamas memorialas telkia ir įkvepia visuomenę.

Sutarta, kad priemonių planas bus formuojamas remiantis gerąja Vakarų šalių praktika, darnaus vystymo, estetikos principais bei kitais Architektūros įstatyme numatytais architektūros kokybės kriterijais.

Savivaldybė taip pat sako šiuo metu laukianti Vyriausybės sprendimo dėl memorialo Lukiškių aikštėje.

„Kol kas turime teisinę koliziją – du skirtingus galiojančius sprendimus dėl Lukiškių aikštės memorialo, norėtume aiškios Vyriausybės pozicijos dėl to ir tikimės, kad artimiausiu metu ši situacija irgi bus išspręsta“, – sakė V. Mitalas.

Kultūros ministras M. Kvietkauskas praėjusią savaitę sakė, kad savivaldybei buvo pateiktas pasiūlymas keisti prieš penkerius metus sudarytą panaudos sutartį, į ją įtraukiant papildomų saugiklių iš Seimo priimto įstatymo dėl aikštės reprezentacinės ir memorialinės funkcijos, numatant, kad jos akcentas turi būti Vyčio monumentas. Be to, siūloma numatyti, kad nesilaikant minėto įstatymo, panaudos sutartis būtų nutraukiama.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Seimui yra pateikęs Lukiškių aikštės įstatymo pataisas, kad aikštės valdymas būtų perduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui. Anot jo, tai užkirs kelią ateityje Lukiškių aikštėje įrengti pliažą.

Tris dešimtmečius vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.

Idėjos kritikai tvirtina, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, o įrengiant pliažą nebuvo tartasi su visuomene, politikais. Reaguodamas į situaciją, Seimas vasarą priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

„Šitas sprendimas turėtų būti įstatymu įformintas. (...) Įstatyme būtų labai aiškiai apibrėžta, kas valdo šitą aikštę. Jeigu įstatyme to neapibrėšime, o būtų sprendimas nutraukti panaudos sutartį su Vilniaus savivaldybe, būtų teisminiai procesai. Mes aiškiai supratome, kad, jeigu padarysime tą Seime, tai jokių teisminių procesų nelieka“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Nors įstatymo pataisas planuojama priimti dar šios kadencijos Seime, R. Karbauskis sako, kad skubos tvarkos šiam projektui priimti nebus taikoma.

R. Karbauskis ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.

Pagal siūlomą projektą, „Lukiškių aikštę Vilniuje panaudos teise neatlygintinai valdo ir ja naudojasi biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“.

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas siūlė Seimui išbraukti šį klausimą iš ketvirtadienio darbotvarkės, nes „ne laikas daryti invazijas į savivaldą“. Jis piktinosi, kad puolama taisyti ką tik įsigaliojusį įstatymą. Tačiau šis siūlymas nesulaukė parlamentarų pritarimo, nes už projekto išbraukimą balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 29,  susilaikė 22 tautos atstovai.

„Seimas įstatymu apibrėžė memorialinį Lukiškių aikštės statusą bei nustatė jos tvarkymo principus, kurie prioritetą suteikia laisvės kovų įamžinimo, o ne rekreacinei aikštės funkcijai. Dėl to yra manytina, kad ne Vilniaus miesto savivaldybė, o biudžetinė įstaiga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, kuriam priklauso šalia Lukiškių aikštės esantis Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, būtų labiau tinkamas šios aikštės valdytoju“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad poreikis ieškoti aikštei naujo šeimininko kilo po to, kai Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius laisvės kovas ir žmonių kančią bei mirtį menančioje aikštėje, prieš pat KGB rūmus, visai vasarai įrengė pliažą ir jo neiškėlė net įsigaliojus Seimo priimtam įstatymui.

Įstatymo pataisas dėl Lukiškių aikštės savo parašais parėmė Seimo „valstiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, „socialdarbiečių“ frakcijų atstovai.

Šiuo metu aikštė priklauso valstybei ir panaudos teise valdyti ji yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybei.

„Turi būti surastas kompromisas. Bet faktas, kad ši aikštė yra reprezentacinė, turi būti įprasminta tai, ką mes daug metų kalbame – valstybės simbolio pastatymas, ir iš šios aikštės negalima leisti toliau tyčiotis, kaip buvo bandoma padaryti šią vasarą“, – penktadienį po susitikimo su G. Nausėda žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Premjero teigimu, sprendimas, ar aikštės valdymas turėtų atitekti LGGRTC, ar likti Vilniaus miesto savivaldybės žinioje, yra tik detalės. S. Skvernelis akcentuoja, kad pagrindinis tikslas, kad būtų užtikrinta Lukiškių aikštės reprezentacinė paskirtis.

„Čia jau yra detalės, svarbu, kad būtų reprezentacinė paskirtis, kur būtų ir laisvalaikis, ir rekreacija ir labai svarbūs reprezentaciniai ir mūsų valstybės atminimo klausimai sprendžiami“, – akcentavo ministras pirmininkas.

Bet faktas, kad ši aikštė yra reprezentacinė, turi būti įprasminta tai, ką mes daug metų kalbame – valstybės simbolio pastatymas, ir iš šios aikštės negalima leisti toliau tyčiotis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis anksčiau yra akcentavęs, kad Lukiškių aikštės priežiūrą ketinama perduoti LGGRTC bei pridūrė, kad pliažų Lukiškių aikštėje nebebus.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.

Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai skubos tvarka buvo priimtas, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai bei kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.

Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pagal priimtą įstatymą, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams, gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m.

Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.

Anot jo, darbo grupės sprendimo dar nėra, tačiau apie tokį planuojamą siūlymą jam žinoma.

„Darbo grupė, kurią sudarė Vyriausybė dirbo... ir kiek suprantu, ir kiek žinau informaciją, tikriausiai bus nutraukta panaudos sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, ir šios aikštės valdymas bus perduotas institucijai, tikriausiai Genocido centrui“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Anot jo, Lukiškių aikštės savininkė yra valstybė, o Vilniaus miesto savivaldybei buvo patikėta ją valdyti pagal panaudos sutartį.

„Darbo grupės pasiūlymas, kiek man žinoma, – panaikinti panaudos sutartį ir baigti visą šią istoriją su Vilniaus miesto valdymu. Tegul jie užsiima pliažais, tikrais savo pliažais, tegul juos tvarko, tegul šiukšles surenka, tegul prižiūri, turi tikrai pakankamai daug vietų, kur galėtų pliažų kultūrą gerinti ir plėsti, bet ne Lukiškių aikštėje“, – kalbėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas.

„Visi tie renginiai, žiemos ledo arena ar kažkas, jie gali būti. Bet tokių patyčių, kurias darė Vilniaus savivaldybė šią vasarą, jau negalės būti, nes Vilniaus savivaldybė paprasčiausiai su šia aikšte nieko negalės daryti“, – pridūrė jis.

Bet tokių patyčių, kurias darė Vilniaus savivaldybė šią vasarą, jau negalės būti, nes Vilniaus savivaldybė paprasčiausiai su šia aikšte nieko negalės daryti.

Vyriausybė prieš kelias savaites pranešė, kad su sostinės savivaldybe pradėjo derybas dėl prieš penkerius metus sudarytos Lukiškių aikštės panaudos sutarties keitimo.

Rugsėjo 4 dieną kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė su savivaldybės atstovais aptarė klausimus, susijusius su Lukiškių aikštės įstatyme numatytu aikštės memorialiniu statusu, taip pat 2015-aisiais sudarytą panaudos sutartį, pagal kurią aikštė perduota savivaldybei.

„Posėdyje aptarti klausimai dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo, keičiant panaudos sutartį“, – tuomet nurodė Vyriausybė, tačiau siūlomų pakeitimų nedetalizavo.

Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis BNS tuomet patikino, kad apie galimą sutarties nutraukimą su savivaldybės atstovais komisija nekalbėjo.

Darbo grupėje M. Kvietkausko pavaduotoju paskirtas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, joje taip pat  dirba Vyriausybės kanceliarijos, Kultūros paveldo departamento, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos architektūros meno tarybos atstovai.

Genocido tyrimų centras pasiruošęs perimti Lukiškių aikštę

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pasiruošęs perimti Lukiškių aikštę iš Vilniaus savivaldybės, sako centro direktorius Adas Jakubauskas.

Anot jo, centras imsis šių pareigų, jei tokiam svarstomam siūlymui ketvirtadienį pritars kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė.

„Jei taip įvyks ir bus į Lukiškių aikštės įstatymą įrašyta nuostata dėl aikštės valdytojo, mes būtumėme pasirengę ją paimti valdyti“, – BNS sakė A. Jakubauskas.

Buvome aikštėje, tai, iš tiesų, aikštė nors dar nėra priduota, ji stipriai apgadinta: tepalai išpilti nurenkant pliažą, suskaldyta viena memorialinė lenta, prigrežiota skylių, kyšo plastikiniai kištukai.

Jis palaiko valdančiųjų kritiką šiuo metu aikštę valdančiai Vilniaus savivaldybei, be kita ko pabrėždamas, kad išardant kelis mėnesius čia buvusį dirbtinį paplūdimį aikštė buvo stipriai apgadinta.

„Greta, Gedimino prospekte 40 yra mūsų padalinys – Genocido aukų muziejus. Buvome aikštėje, tai, iš tiesų, aikštė nors dar nėra priduota, ji stipriai apgadinta: tepalai išpilti nurenkant pliažą, suskaldyta viena memorialinė lenta, prigrežiota skylių, kyšo plastikiniai kištukai“, – tvirtino centro vadovas.

„Taip atsainiai aikštę eksploatuojant atrodo truputį keistokai. Dabar įstatymas, priimtas rugpjūčio 1-ąją, kalba, kad tai – pagrindinė Lietuvos aikštė, tai turi būti visa derama pagarba, jos įveiklinimas turi būti atitinkamas“, – pabrėžė jis.

Vicemeras: aikštės perėmimas – tik R. Karbauskio nuomonė

Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas teigia, kad „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio teiginiai, jog Vyriausybė rengiasi perimti Lukiškių aikštės valdymą iš savivaldybės, kol kas tėra politiko nuomonė.

Anot jo, dėl to, kaip patikslinti panaudos sutartį, sprendžia kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko sudaryta darbo grupė, ji į posėdį rinksis ketvirtadienį,

„Tai yra pono Karbauskio nuomonė, laimei, jis vienas Lietuvoje dar negali visko nuspręsti. Kalbamės su Kultūros ministerija ir Nacionaline žemės tarnyba, kartu sprendžiame, kaip geriau patikslinti Lukiškių aikštės panaudos sutartį, bet apie nutraukimą iš šių institucijų aš negirdėjau, tik iš pono Karbauskio“, – BNS teigė V. Mitalas.

Tai yra pono Karbauskio nuomonė, laimei, jis vienas Lietuvoje dar negali visko nuspręsti.

Jis priminė R. Karbauskio aštrius pasisakymus birželio pabaigoje, kai Seimo Kultūros komiteto pirmininkas„grasino uždaryti“ savivaldybės keliems mėnesiams aikštėje įrengtą dirbtinį paplūdimį.

„Laimei, tai tebuvo jo ambicijos, kurios, kaip žinome, taip ir liko neįgyvendintos, ir vilniečiai gyva Lukiškių aikšte ir paplūdimio instaliacija galėjo džiaugtis kaip ir buvo suplanuota – iki vasaros pabaigos”, – tvirtino V. Mitalas.

Kaip vėliau feisbuke teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, aikštės miestuose „tūkstantmečiais yra miestiečių susibūrimo vieta“.

„Kai Seimas priėmė įstatymą apie vieną iš Vilniaus miesto aikščių, dabar daugybė žmonių iš įvairių institucijų kantriai dirba. Dirba galvodami, kaip protingai pritaikyti neprotingą įstatymą. Valstiečių lyderis gi lyg niekur nieko pareiškia, kad miestas „nieko negalės daryti šioje aikštėje“. Ar suvokiame apie ką tai – „miestas nieko negalės daryti aikštėje“? Apie tai, kas ten bus, o ko nebus, nori spręsti Naisių kolūkio paveldėtojas“, – rašė sostinės meras.

„Labai džiaugiuosi, kad spalio 11 dieną rinkimai. Kartu su visais laisvais Lietuvos žmonėmis tikiuosi, kad Seime bus mažiau piktų, kompleksuotų, neišsilavinusių ant sovietinių privilegijų išaugintų veikėjų, kurie visą Lietuvą paverčia įkaitais tik dėl to, kad svajoja būti dideliais vadukais. Gana!“ – pridūrė jis.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios vykstančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialinių akcentų paaštrėjo šią vasarą, kai Vilniaus savivaldybės valdžia birželio pabaigoje nusprendė čia įrengti dirbtinį paplūdimį su gultais, tinklinio aikštele – jis išardytas rugpjūčio pabaigoje.

Idėjos kritikai teigė, kad projektas netinkamas Lukiškių aikštei, nes ji istoriškai svarbi šalies rezistencinėms kovoms atminti, taip pat priekaištaujama dėl to, kad planuojant projektą nesitarta nei su visuomene, nei su savivaldybės taryba ar administracija. Sprendimą pasirinkti paplūdimiui šią vietą kritikavo tiek kai kurie Seimo politikai, tiek ir premjeras bei prezidentas.

Seimas reaguodamas į paplūdimį taip pat priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

"SOS vaikai" sodybos vadovai lengva ranka neketina atiduoti patalpų, kuriomis naudojasi jau per 20 metų. Organizacijos atstovai teigia esą panaudos sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui, todėl savivaldybės administracija be tarybos sprendimo neturi teisės išvaryti beglobių.

Penktadienį vykusiame savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdyje buvo prašoma atšaukti rugsėjo 18 d. priimtą savivaldybės administracijos direktorės sprendimą netenkinti organizacijos prašymo pritarti  Vaikų dienos centro projektui 2015 metais.

Sodybos "SOS vaikai" atstovai įsitikinę, kad savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė viršijo savo įgaliojimus nutraukusi panaudos sutartį su vaikų globa užsiimančia organizacija.

Organizacijos savanoris Rimantas Astrauskas teigė, kad esą remiantis 1994 m. sudaryta sutartimi bei tuometiniais įstatymais apskritai nebuvo nurodytas sutarties terminas.
Valdžios atstovai sprendimą nutraukti sutartį bandė pagrįsti tuo, kad atlikus patikrinimus Vaivos gatvėje 23 esančiose patalpose buvo aptikta nemažai pažeidimų.
Esą buvo neprižiūrima aplinka, atlikus kadastrinius matavimus nustatyta pasikeitimų. Be to, tvirtinama, kad pastaraisiais metais mieste jau pakanka vaikų priežiūra užsiimančių organizacijų.

Posėdžio metu išaiškėjo, kad "SOS vaikai", ko gero, apskundė ne tą administracijos direktorės sprendimą. Šurmulį salėje sukėlę valdžios atstovai aiškino, kad savivaldybė minėtame Socialinių reikalų ministerijos projekte nedalyvauja ir priimti sprendimų dėl jo negali, o klausimai dėl panaudos sutarties pratęsimo ar nepratęsimo yra ne Administracinių ginčų komisijos kompetencija.

"SOS vaikai" Klaipėdos fondo vadovė Virginija Kairienė tikino, kad raštai apie panaudos sutarties nutraukimą jos nepasiekė.