– Jau dveji metai, kai Lietuvoje žmonės dirba ir nuotoliniu būdu, ir tiesiogiai, darbo pobūdžius maišo. Kokios tendencijos, ką jūs manote, kaip viskas vyks toliau – pasibaigus pandemijai žmonės ir toliau taip dirbs ar visgi visi grįšime prie tiesioginio darbo?

Duokime žmonėms lankstumo, prisitaikykime labiau prie jų, ieškokime to, ko jiems labiau reikia. Pandemijai nereikėjo nei dešimties, nei penkiolikos metų – per naktį visa tai įvyko.

– Aš manau, kad, ko gero, mes prie to, ką buvome įpratę laikyti normaliu darbu prieš pandemiją – nuo 8 iki 17 val., biure ir su valandos trukmės pietų pertrauka – greičiausiai prie to laiko niekada negrįšime. Be jokios abejonės, ko gero, dirbsime vienokiu ar kitokiu hibridiniu būdu, t. y. dalį laiko dirbdami biure ir dalį laiko – namuose.

– Tai jūs pastebite, kad žmonėms tai patiko ir todėl tai tęsis?

– Sakyčiau yra keli dalykai. Vienas dalykas, taip, patiko, yra dalykų, kuriuos gali pasidaryti efektyviau namuose. Iš kitos pusės, be jokios abejonės biuras tikrai išliks, nes yra darbų, kuriuos efektyviau galima padaryti biure. Bet tas lankstumas arba balansas yra tas dalykas, apie kurį psichologai, konsultantai, vadybos akademija kalbėjo turbūt dešimt, penkiolika metų. Duokime žmonėms lankstumo, prisitaikykime labiau prie jų, ieškokime to, ko jiems labiau reikia. Pandemijai nereikėjo nei dešimties, nei penkiolikos metų – per naktį visa tai įvyko.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką seniai darbuotojai sakė vadovams – kam mums sėdėti tiesiog sėdimas valandas darbe, jeigu mes efektyviai galime atlikti darbą ir būti naudingi bet kokia forma, ar ne? Kalbant apie darbdavius – skundžiamasi, kad ieškoma darbuotojų, sunku jų surasti – įvairiausių argumentacijų čia yra. Kiek ilgai dar gali tęstis tokia situacija ir kokie sprendimo būdai galimi?

Pandemija iš principo iš vienos pusės buvo rykštė, tebėra rykštė, bet iš kitos pusės ji yra galimybė.

– Žinote, man atrodo, kad pandemija iš principo iš vienos pusės buvo rykštė, tebėra rykštė, bet iš kitos pusės ji yra galimybė. Tai, ko išmokė mus pandemija, kad darbą galime atlikti iš bet kurios vietos, dirbdami praktiškai bet kuriuo metu tol, kol tu padarai darbą laiku, kokybiškai, su tinkamais resursais. Taip, darbuotojų trūksta, bet greičiausiai jų trūksta, kai mes žiūrime į darbą taip, kaip mes anksčiau žiūrėdavome – nuo 8 iki 17 val. Kas man atrodo vis daugiau ir daugiau bus mūsų praktikoje, tai kiekvienas darbas bus labiau išskaidomas į įgūdžius, kurių tau reikia. Ko gero, mes samdysime ne žmogų, kuris turi visą portfelį įgūdžių, bet, ko gero, mes samdysime vieną žmogų su vienu įgūdžiu, kitą žmogų – su kitu, trečią žmogų – su trečiu įgūdžiu padaryti vieną ar kitą darbą.

– Ir tas laiko grafikas darbe – etatas, pusė etato – nebeteks prasmės, ar ne?

– Kažkuria prasme jis neteks prasmės ir jau galima turbūt sakyti, kad dabar pradeda po truputį netekti. Jeigu žiūrime kitas Europos Sąjungos valstybes, mes turime vadinamus nulinius kontraktus, kur žmonės pasirašo darbo sutartis sakydami – aš dirbsiu tada, kada manęs reikės.

– Pakalbėkime apie infliaciją. Kainos kyla, bet statistiniai duomenys rodo, kad kyla ir atlyginimai. Visgi ką daryti tiems verslininkams, kurie neturi kaip tą atlyginimą pakelti? Kaip darbuotoją jiems išlaikyti?

Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti – tai, kad pandemija mus sulygino su bendra darbo rinka.

– Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti – tai, kad pandemija mus sulygino su bendra darbo rinka. Kitaip sakant, žmogus, kuris dirbo Vilniuje, dabar jis drąsiai gali dirbti Niujorke, Londone nuotoliu, nes mes supratome, kad tai yra įmanoma. Kitaip sakant, mūsų darbo rinka tapo ne tik Lietuvos darbo rinka, bet pasaulio darbo rinka.

Ir man atrodo, kad mes sunkiai galėtume sukovoti nekeldami atlyginimų arba bandydami galvoti kad kažkaip nekelsime jų. Be jokios abejonės, jeigu rinkoje atlyginimai kils, mes irgi juos turėsime kelti. Iš kitos pusės man atrodo, kad čia yra gera žinia, nes mes turime regionus, kuriuose yra didžiulė bedarbystė ir ten yra labai daug žmonių. Bet vėlgi – kadangi mes supratome, kad galime dirbti per nuotolį, tai žmonės regionuose gali būti drąsiai įdarbinti Vilniuje. Klausimas turbūt, kaip mums juos permokyti, kad jie galėtų ten dirbti vienoje ar kitoje įmonėje, bet kodėl ne?

Milžiniškos sumos

Per penkerius metus iki 2020-ųjų Europos centrinis bankas (ECB) stengdamasis paskatinti ekonomikos augimą ir infliaciją išleido maždaug 2,7 trln. eurų. Pernai pavasarį įsisiūbavus pasaulinei krizei dėl pandemijos, ECB kovo mėnesį priėmė sprendimą į Europos rinkas įlieti dar 750 mlrd. eurų. 2 trln. eurų rezervavo Europos Komisija (EK) ir ES valstybės narės. Tai – ypač didelis ekonomikos skatinimo priemonių paketas, pasak ekspertų, net didesnis už Europą po Antrojo pasaulinio karo pakėlusį vadinamąjį Maršalo planą.

Jungtinės Valstijos jau praėjusių metų gegužę pristatė 3 trln. dolerių (2,76 trln. eurų) atsako į koronaviruso krizę paketą. Tai didžiausia iki šiol suma, skirta finansuoti valstijų ir vietos lygio planus kovai su pandemija bei skubiai išmokėti pašalpas milijonams nukentėjusių gyventojų.

750 mlrd. eurų – dėl tokios skubios pinigų injekcijos ES ekonomikai gelbėti per pandemiją ECB priėmė pernai kovą.

Ekonomistai pastarųjų metų ir ECB, ir apskritai pasaulio finansinę politiką vertina nevienareikšmiškai. Lietuvoje dėl to irgi kyla diskusijų.

Prieš porą mėnesių Seimo BFK posėdyje parlamentaras V.Ąžuolas Lietuvos bankui pateikė nemažai klausimų apie tai, ar nepaleis vėjais tiek verslo, tiek paprastų gyventojų. Kiek, prasidėjus COVID-19 pandemijai, pasaulis prispausdino tuščių pinigų? Tiek Amerika, tiek Europa per krizes įprastai išleisdavo po 10 proc. tuščių pinigų, o dabar 50 proc.? Ar pinigų nuvertėjimas yra užprogramuotas? Ar pinigai nuvertėja labiau, nei kyla žaliavų kainos? Daug žaliavų prekybos yra nepadengta niekuo, kam turime ruoštis?

Bankas: pinigai netušti

Pasak Lietuvos banko ekspertų, išleisti į apyvartą pinigai netušti. Jie tiesiogiai yra padengti centrinių bankų nuperkamais skolos vertybiniais popieriais arba tinkamos kokybės užstatu (pavyzdžiui, komercinių bankų turimais skolos vertybiniais popieriais arba suteiktomis paskolomis). Krizių akivaizdoje šiomis pinigų emisijomis siekiama užtikrinti stabilų finansų rinkų ir visos ekonomikos funkcionavimą, skatinti jos atsigavimą ir potencialo panaudojimą.

"Be to, pinigų kiekio padidėjimas per krizę atspindi ne tik skatinamąją pinigų ir fiskalinę politiką, bet ir padidėjusią įmonių bei namų ūkių paklausą likvidžioms atsargoms. Ekonominei situacijai pagerėjus, šios atsargos sumažės grąžinant paskolas (atskiros šalies, pavyzdžiui, Lietuvos mastu likvidžias atsargas taip pat mažins jų panaudojimas investicijoms ar vartojimui perkant importuojamas prekes), – paaiškino Lietuvos bankas. – Centriniai bankai taip pat gali nesunkiai sumažinti išleistų į apyvartą pinigų kiekį, kai pinigų politikos požiūriu tam ateis laikas: nerefinansuodami dalies paskolų bankams; sustabdydami obligacijų pirkimą ir nerefinansuodami turimų obligacijų, kai jos išperkamos suėjus jų terminams; padidindami palūkanas už pinigų politikos operacijas ir paveikdami rinkos palūkanų normas, taip sulėtindami ūkio kreditavimą ir indėlių augimą; jei prireiktų procesą paspartinti, centriniai bankai galėtų pardavinėti turimas obligacijas rinkoje, taip išimdami pinigus iš apyvartos.

Atsižvelgdami į dabartinę ekonominę padėtį ir jos perspektyvas, pagrindiniai pasaulio centriniai bankai vis dar vykdo itin skatinančią pinigų politiką. Ekonominei padėčiai normalizuojantis ir centriniams bankams įsitikinus, kad tolesnė ekonomikos raida bus tvari, o infliacijos perspektyva atitiks kainų stabilumo tikslą, pinigų politikos pobūdis bus griežtinamas."

Išvengėme Didžiosios depresijos

Pasak buvusio Seimo BFK pirmininko A.Valio, tiek Amerika, tiek Europa per krizes įprastai įliedavo į rinką tuščių pinigų po 10 proc., o dabar 50 proc. Kaip tai paveiks finansus?

"Pažymėtina, kad pasaulio finansų krizė ir pandemija buvo ypač didelio masto sukrėtimai, lyginami su Didžiąja depresija (1929–1933 m.), – teigia Lietuvos banko ekspertai. – Centriniai bankai įvertino praeities pamokas (varžančią pinigų politiką prieš ir per Didžiąją depresiją), todėl per pastarąsias krizes jų atsakas buvo gerokai ryžtingesnis. Centriniai bankai neturėjo daug erdvės mažinti palūkanų lygio, tačiau tai kompensavo plataus masto obligacijų pirkimo programomis ir ilgalaikio skolinimo operacijomis. Tai reikšmingai padidino centrinių bankų balansus. Kartu su anticikline fiskaline politika skatinamoji pinigų politika labai sušvelnino ekonomikų nuosmukius, palyginti su Didžiosios depresijos padariniais, kai pagrindinių Vakarų šalių ekonomikos smuko 23–46 proc., o nedarbas išaugo iki 23–33 proc."

Šie centrinių bankų veiksmai esą nesukėlė spartesnės, nei siekiama, infliacijos. Atvirkščiai, per pastarąjį dešimtmetį pagrindiniai centriniai bankai kovojo su priešingo pobūdžio iššūkiu – pernelyg žema infliacija, palyginti su pinigų politikos tikslais.

Lietuvos banko teigimu, nors jau daugiau nei penkerius metus Eurosistema vykdo itin skatinamojo pobūdžio pinigų politiką, dėl įvairių priežasčių faktinė infliacija euro zonoje buvo ir vis dar yra pastebimai žemesnė nei siekiamas jos lygis. Prognozėse numatomas šiek tiek spartesnis, bet nuosaikus kainų augimas euro zonoje 2021 m. dėl laikinų veiksnių: pasiūlos vadinamojo butelio kaklelio laikinų efektų, mokesčių Vokietijoje, krepšelio svorių peržiūros, bazės efektų. Tačiau tiek euro zonos, tiek ir pasaulio ekonomika dar neveikia visu pajėgumu, nedarbas vis dar yra didelis, darbo užmokestis daugelyje regionų ir toliau kyla vangiai, todėl grynoji infliacija tebėra maža, ir bendroji infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl sumažės žemiau 2 proc.

Teigiama, kad Lietuvoje situacija yra šiek tiek kitokia. Mūsų ekonomika per pandemiją patyrė gerokai švelnesnį nuosmukį. Iš dalies dėl to darbo užmokestis toliau sparčiai kilo, o infliacija buvo truputį didesnė nei vidutinė euro zonoje. Prognozuojama, kad ji toliau bus nuosaiki ir 2021–2023 m.

Norima esamą situaciją parodyti gražesnę

Valius Ąžuolas. / K. Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

– Ar tenkina Lietuvos banko atsakymai, ar pakeitė jūsų nuomonę apie pasaulio pinigų politiką? – dienraštis klausė parlamentaro V. Ąžuolo.

– Aptakūs. Norima esamą situaciją parodyti gražesnę. Deja, bankas neatsakė, kas nutiks, kai pasaulyje spausdinamas iki šiol neregėtas pinigų kiekis (ES, JAV ir kitos šalys paleido net 50 proc. tuščių pinigų). O gali nutikti didžiulis turimų pinigų nuvertėjimas – net iki 50 proc. Per ankstesnes krizes būdavo papildomai prispausdinama tik iki 10 proc. jų. Ir, pasibaigus krizėms, išimdavo iš rinkos, tad nebūdavo prielaidų nuvertėjimui.

Dabar pinigų vertės praradimas yra užprogramuotas, nes sparčiai kyla kainos – nuo metalų iki kitų elementarių dalykų.

– Tačiau Lietuvos bankas teigia, kad didžiulis pagalbos ekonomikai paketas padėjo išvengti Didžiosios depresijos padarinių.

– Taip. Bet kas už tai sumokės?

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ES vadovų tiesiai paklausė, kas bus įliejus tokias milžiniškas sumas. Kitaip tariant: kas sumokės už tuos tuščius pinigus? Realiai sumokės indėlininkai. Nes jų pasidėtos į bankus ir šiandien nenaudojamos lėšos netenka vertės.

JAV ir ES šalys džiaugiasi, kad pernai (ir šiemet) išvengėme Didžiosios depresijos, bet po metų už viską sumokės nuvertėjusiais pinigais eiliniai žmonės. Būtent jie išsprendžia koronaviruso finansų problemą.

Liūdniausia, kad Estija bando sušvelninti smūgį savo gyventojams, o mes ne. Estai žmonėms leido išsiimti pinigų iš privačių pensijų fondų, jei sumos nesiekia 10 tūkst. eurų. Arba su šiomis lėšomis pereiti į valstybinę pensijų sistemą, arba jas panaudoti savo reikmėms dabar. Tai ir yra dalinis žmonių pinigų gelbėjimas. Šiandien, tarkime, už 10 tūkst. eurų gali nupirkti tam tikrą kiekį kažkokių prekių, o jau po metų ši suma gali būti 20–30 proc. nuvertėjusi.

– O ką mažytė Lietuva gali pakeisti milžiniškoje pasaulio pinigų politikoje?

– Stebina ES, ECB, atskirų valstybių centrinių bankų pozicija. Žinoma, gal ir nieko nepakeisime, bet reikėtų žmonėms pasakyti teisybę: "Mielieji jūs dabar saugote santaupas, tačiau jos 20–30 proc. nuvertės."

Ir tas procesas jau vyksta. ES, JAV išmetus daugybę pinigų į rinką ėmė trūkti prekių. Atsirado deficitas ne dėl to, kad viena ar kita gamykla per karantiną keletą mėnesių nedirbo. Trūkumas yra natūralus dėl didelio prekių poreikio. Žmonės įvairiomis formomis gavo daugiau pinigų, daugiau perka. Kainos kyla – pinigai nuvertėja.

Metalai pabrango 50–70 proc., kitos medžiagos – 30–50 proc., yra tokių, kurių kainos šoktelėjo ir dvigubai. Vadinasi, jei perki tas prekes, tavo pinigai šiandien jau yra nuvertėję.

Lietuvos bankas sako, kad būsto burbulo nėra. O žmonės mato jį didesnį nei 2008 m. Pabandykite didžiuosiuose miestuose nusipirkti nekilnojamojo turto, rasite tik už kosminę kainą. Blogiausia, kai sakome, kad nieko nevyksta, nieko nėra, būkite ramūs.

Konsultuoja du specialistai

Nuo gegužės Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Vaikų psichiatrijos skyrius (Puodžių g. 9) atnaujino Dienos stacionaro veiklą. Čia teikiamos ambulatorinės antrinio lygio vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja, vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Valantiejienė atkreipė dėmesį, kad atnaujinus veiklą pacientų laukia tam tikros naujovės.

Nuo šiol siūloma nauja išplėstinė psichikos sveikatos specialistų paslauga. Vienu metu pacientą iškart konsultuoja du specialistai – kartu su vaikų ir paauglių psichiatru konsultuoja medicinos psichologas. Taip norima tiksliau nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą gydymą.

Nuo šiol siūloma nauja išplėstinė psichikos sveikatos specialistų paslauga. Vienu metu pacientą iškart konsultuoja du specialistai.

Be to, norint patikslinti diagnozę, vaikui nebereikia gultis į stacionarą kaip anksčiau, jeigu jis yra pakankamai stabilios būsenos ir gali būti namuose.

Pasak vedėjos, šiuo metu vaikų psichiatrų paslaugų prieinamumas yra žymiai geresnis, tad stacionare gydomi tik itin sunkūs pacientai.

Kelios valandos perdien – terapijoms

Vaikų psichiatrijos Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje taip pat teikiamos vaikų psichoterapeuto paslaugos. Norint, kad jos būtų suteiktos, reikia vaikų ir paauglių psichiatro siuntimo.

Slūgstant pandemijai, atnaujintos Dienos stacionaro paslaugos, kur prireikus skiriamas ir gydymas. Pagalba teikiama vaikams iki 18 metų. Dienos stacionare surenkama grupė iki dešimties vaikų, kuriems per mėnesį teikiamos įvairios paslaugos. Į grupes vaikai suskirstomi pagal amžių ir panašius sutrikimus.

Paslauga: kelias valandas trunkantys užsiėmimai vaikams patogūs tuo, kad nereikia likti nakčiai ir po užsiėmimų gali važiuoti namo. (Vaikų psichiatrijos skyriaus nuotr.)

Dienos stacionare vaikams rengiami įvairūs terapijos užsiėmimai: meno, grupinės psichoterapijos, ergoterapijos, socialinių įgūdžių. Gydytoja paaiškino, kad kelias valandas trunkantys užsiėmimai vaikams patogūs tuo, kad nereikia likti nakčiai ir po užsiėmimų gali važiuoti namo. Terapijos užsiėmimai vyksta antroje dienos pusėje, kad vaikai spėtų ir į pamokas. Birželio mėnesiui grupė jau suformuota. Per pandemiją Dienos stacionaras beveik metus neveikė.

Norintys gauti paslaugas tėvai su vaikų ir paauglių psichiatro siuntimu turėtų kreiptis į Ambulatorinį skyrių konsultacijos, kad vaikas būtų nusiųstas į Dienos stacionarą.

Dažniausi – elgesio ir emocijų sutrikimai

G.Valantiejienė pastebi, kad pastaruoju metu pacientų srautai didėja.

„Ilgalaikis karantinas – sudėtingas laikas šeimoms ir vaikams. Atsiliepia socialinė izoliacija, mokymasis namuose. Be mokslinių tyrimų sunku pasakyti, ar tam įtakos turi pandemija, tačiau jau dabar pastebime išaugusį pacientų srautą. Didžiąją mūsų pacientų dalį sudaro paaugliai, bet gana daug sulaukiame ir vaikų, turinčių dėmesio sukaupimo, autizmo spektro sutrikimų. Anksčiau tokiems vaikams buvo lengviau gauti pagalbą. Per pandemiją šito neliko“, – sakė vaikų psichiatrė.

Pasak jos, skyriaus specialistai teikia gana plataus profilio paslaugas, tad kiekvienoje grandyje dažnesni tam tikri sutrikimai. Tarp dažniausiai pasitaikančių – elgesio ir emocijų sutrikimai. Gerėja autizmo spektro, hiperaktyvumo ir dėmesio, raidos sutrikimų diagnostika. Šie vaikai dažniau patenka į ambulatorinę grandį.

Galimybė: Dienos stacionare per pusdienį vaikas dalyvauja net keliuose skirtinguose terapijos užsiėmimuose. (Vaikų psichiatrijos skyriaus nuotr.)

Į stacionarą guldomi vaikai ar paaugliai, kuriems prireikia skubios bet kokio profilio psichiatrinės pagalbos, esant bet kokiam sutrikimui. Per pandemiją lovų skaičius čia buvo šiek tiek sumažintas dėl keliamų reikalavimų laikytis atstumo, dabar skyrius vėl dirba visu krūviu.

Pasak vedėjos, stacionare neįmanoma nieko planuoti – visada atsiranda vaikų, kuriems būtina skubi pagalba. Ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrius gali priimti iki penkiolikos pacientų.

Gydytoja priminė, kad norint gauti paslaugas reikalingas šeimos gydytojo, vaikų ir paauglių psichiatro arba suaugusiųjų psichiatro siuntimas (išskyrus situacijas, kai reikalinga skubi medicinos pagalba). Vaikai priimami iš visos Lietuvos.

Komentaras

Mindaugas Būta, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo laikinasis vadovas

Mindaugas Būta (Vaikų psichiatrijos skyriaus nuotr.)

Vaikų psichiatrijos skyrius atnaujino paslaugas ir daugiau pacientų galės sulaukti pagalbos. Džiaugiuosi, kad komanda yra gerokai atjaunėjusi. Dėl specialistų trūkumo Lietuvoje daug kur vaikų psichiatrai yra gana solidaus amžiaus. Galime pasidžiaugti, kad pas mus dirba jauni ir patyrę specialistai.

Teikiant psichiatrinę pagalbą vaikams ir paaugliams mūsų skyriuje vaistai nėra pagrindinė gydymo priemonė, labai svarbi psichoterapija, meno terapija ir kitos nemedikamentinės terapijos. Pagalba teikiama ne tik vaikui, bet ir jo šeimos nariams. Vaiko psichinė sveikata dažniausiai būna šeimos emocinio gyvenimo atspindys, tad specialistų konsultacijos naudingos ir vaikui, ir jo tėvams ar globėjams.

Apmaudu, bet vis dar tenka susidurti su stigmatizuojamu požiūriu į psichiatrus, psichikos ligas, bet situacija po truputį keičiasi. Pradedama suprasti, kad reikia rūpintis ne tik kūno, bet ir psichikos sveikata.

Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln. eurų pareigūnams, vykdžiusiems karantino režimo laikymosi kontrolę, priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir atlygiui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą gegužės mėnesį kompensuoti.

VRM prašymas tenkintas iš dalies, ministerija prašė skirti 1,7 mln. eurų.

Daugiausiai subsidijų (28,5 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 30,6 mln. eurų. Antroje vietoje (27,6 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 29,6 mln. eurų. Trečioje vietoje (8,1 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 8,7 mln. eurų. 

Daugiausiai (25,5 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 7,8 mln. eurų, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms bendrovėms suteikta paskolų už 6,2 mln. eurų (20,4 proc.). Trečioje vietoje – statybos sektoriaus įmonės, kurioms suteikta 3,6 mln. (arba 11,9 proc.) paskolų.

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, pretenduojančioms gauti subsidiją, paraiškas reikia pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje „Mano VMI“. Lengvatinės paskolos mažoms ir didelėms nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms suteikiamos per INVEGĄ. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su Statistikos departamentu ir paramą teikiančiomis institucijomis, atveria dar daugiau paramos verslui statistinių duomenų – taip pat bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Užimtumo tarnybos ir „Sodros“. Iš šių duomenų matyti, kad šiemet iki birželio 7 d. valstybė nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui iš viso skyrė daugiau nei 1,2 mlrd. eurų ir ji paskirstyta 140 tūkstančių gavėjų.

Šiam planui, kuris bus įgyvendinamas 2021-2022 metais, Vyriausybė papildomai skyrė 5 mln. eurų.

„Antroji pandemijos banga ženkliai skyrėsi nuo pirmosios ir palietė kur kas daugiau visuomenės narių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, žmonių psichikos sveikatai turėjo įtakos labai įvairūs veiksniai. Šis planas ir jame numatomos didesnės pagalbos galimybės ir yra tam, kad spręstume naujus COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius, daugiau dėmesio skirtume itin stipriai COVID-19 pandemijos paveiktoms visuomenės grupėms“, – ketvirtadienį išplatintame ministerijos pranešime teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.

Ministerija pažymi, jog lyginant 2020 metų ir 2019 metų statistiką matyti, jog COVID-19 pandemijos metu 10 proc. išaugo asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, skaičius (31 756 asmenimis daugiau).

„Atnaujintame plane numatoma įgyvendinti 39 priemones, kuriomis bus siekiama stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą COVID-19 pandemijos metu, padėti COVID-19 persirgusiems, psichologines traumas ar netektis patyrusiems visuomenės nariams, stiprinti vaikų ir jaunimo, jų tėvų, mokyklos darbuotojų psichikos sveikatą, gerinti vyresnio amžiaus asmenų psichikos sveikatą, atkurti ir palaikyti asmens sveikatos priežiūros specialistų psichikos sveikatą“, – nurodoma pranešime.

Be to, žadama daug dėmesio skirti didinant visuomenės informuotumą psichikos sveikatos temomis, pagalbos su psichikos sveikatos sunkumais susiduriantiems asmenims prieinamumą, plečiant specializuotų psichikos sveikatos priežiūros paslaugas bei stiprinant specialistų, mokyklos bendruomenių narių kompetencijas psichikos sveikatos srityje.

Atnaujintą veiksmų planą drauge su SAM įgyvendins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Mažiau biurokratijos?

Prieš 71 metus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas Paryžiuje padėjo ES pagrindus. Tada jis žadėjo, kad ant jų bus pastatyta nauja – pokario, taikos, bendradarbiavimo ir solidarumo Europa. Šiandien Senasis žemynas, kaip ir visas pasaulis, išgyvena krizę, o bloko viršūnės, ir toliau akcentuodamos solidarumą, diskutuoja, kaip turėtų atrodyti po COVID-19 atsitiesianti Bendrija.

Įprastai gegužės 9-ąją ES institucijos Briuselyje ir Strasbūre Europos dienos proga atveria duris visuomenei. Bendrijos biurai visame žemyne ir platesniame pasaulyje organizuoja įvairių renginių, o tūkstančiai žmonių klausosi koncertų, dalyvauja ekskursijose ar diskusijose. Šiemet dėl pandemijos didžioji dalis šių veiklų persikėlė į virtualiąją erdvę.

Save ES piliečių balsu laikantis Europos Parlamentas (EP) visą šią savaitę transliuoja diskusijas, kurių metu europarlamentarai keičiasi savo ES ateities vizijomis, kurios, tiesa, neretai yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Identiteto ir demokratijos frakcijos nariai sako, kad sėkminga bloko ateitis priklauso nuo vienintelio kelio: daugiau Europos, mažiau ES, o tai reiškia – mažiau centralizacijos Briuselio rankose.

Parlamento euroskeptikai kritikuoja Europos Komisijos (EK) inicijuotą vakcinavimo programą kaip prastai koordinuotą, pernelyg biurokratizuotą, įtraukusią pernelyg daug žmonių ir tarpusavy nesutariančių institucijų. "Tai neefektyvu. Tai įrodo skaičiai. Mes būsime paskutinė išsivysčiusio pasaulio dalis, kuri išbris iš pandemijos", – sako Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos "Lega" atstovas EP bei Identiteto ir demokratijos frakcijos pirmininkas Marco Zanni.

"Vakcinacijos programos uždelsimas ES kainuos beveik 100 mlrd. eurų – tai yra milžiniški pinigai (…) Dėl šios absoliučios nesėkmės kaltas pernelyg sudėtingas sprendimų priėmimo procesas Briuselyje", – tikina jis. M.Zanni įsivaizdavimu, nacionalinės valstybės ateityje turėtų susigrąžinti didesnį suverenitetą, tačiau tai nereiškia, kad toks posūkis sumažintų valstybių narių bendradarbiavimo svarbą ir tarpusavio ryšių galimybes bei pačios ES stirpybes.

Būtent dėl ES mokslo pažangos ir finansavimo galimybių vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta greičiau nei per metus.

Daugiau piliečių balso

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupės atstovai, įsijungdami į diskusiją, mato kur kas daugiau optimizmo – pavyzdžiui, Portugalijos atstovas Pedro Marquesas primena, kad būtent dėl ES mokslo pažangos ir finansavimo galimybių vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta greičiau nei per metus. Darbuotojų apsauga ES besirūpinantys EP nariai akcentuoja, kad po pandemijos labai svarbu kurti ne tik žalią ir skaitmenizuotą, bet ir žemesnio nedarbo lygio, geresnes socialines garantijas ir teisingesnius darbo santykius užtikrinančią Europą.

Kairieji ir žalieji sako, kad po kelių dešimtmečių nori matyti ir kitokį EP, ir kitokį žemyną, kuriame nugalėtų sunkiais pokario metais ES sukūrusi solidarumo idėja. "Jei pažiūrėtume, kaip ES dorojosi su šia krize, pamatytume, kad ji tiki tik bendros rinkos vaidmeniu, jie mano, kad laisva konkurencija gali viską išgelbėti. Manau, kad turime pasukti tai į kitą pusę ir priminti, kam ES buvo sukurta, o tai yra solidarumas. Turėtų būti daugiau solidarumo dorojantis su socialine krize, daugiau solidarumo dorojantis su klimato krize. Žiūrėdama iš šios perspektyvos, EP keisčiau beveik viską", – drąsų pareiškimą pateikė Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų frakcijos viena iš pirmininkių, Prancūzijos atstovė Manon Aubry.

Jos kolega iš Vokietijos Martinas Schirdewanas taip pat pabrėžia, kad pandemija iš tiesų parodė, kiek daug Europai reikia nuveikti einant link labiau socialiniams klausimams ir ekologijai jautrios visuomenės.

Štai trečia didžiausia EP centristinė frakcija "Atnaujinkime Europą", įsteigta ankstesnės Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos pagrindu ir šiandien vienijanti 97 europarlamentarus, sako, kad nupiešti naują Europos veidą turi patys jos piliečiai. Pasak liberalo, buvusio Belgijos premjero Guy Verhofstadto, neseniai startavusi Konferencija dėl Europos ateities padės pasiekti šį tikslą. Minimas debatų ir diskusijų ciklas turi įtraukti europiečius, kad šie patys pasisakytų, kokios Europos jie nori, ir siūlytų idėjas Bendrijos ateičiai. Naujoje virtualiojoje platformoje savo idėjomis dalytis gali kiekvienas ES pilietis.

"Svarbiausias šios konferencijos tikslas yra piliečių įtraukimas, nes anksčiau to nebuvo. Yra piliečių dialogai, piliečių konsultacijos, "Eurobarometras" (viešosios apklausos), bet visa tai yra pasyvu – žmonės pasako mums, ką jie galvoja. Šios konferencijos atveju viskas bus kitaip – žmonės bus įtraukti aktyviu būdu", – aiškina G.Verhofstadtas.

Prieš dvi savaites startavusioje platformoje šiuo metu apie 7 tūkst. žmonių jau yra pateikę savo idėjas Europai. Pasak G.Verhofstadto, dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities galima trimis pagrindiniais būdais: paprasčiausiai sekant debatus ir taip sužinant daugiau svarbios informacijos; pasisakyti dalyvaujant debatuose; būti aktyvistu ir organizuoti veiklas.

Netinkamas metas?

Diskusijose visos politinės grupės, neišsižadėdamos sau įprasto naratyvo, kėlė daug klausimų ir idėjų, kurios esą turėtų formuoti Europos ateitį ir jos santykius su kaimynais bei kitais tarptautinės politinės arenos žaidėjais. Tačiau visuose šiuose Europos dienos debatuose ES plėtros klausimas liko beveik nepaliestas.

Ginčas dėl bloko plėtros tarp ES viršūnių atsinaujino prieš beveik dvejus metus – nuo to laiko diskusijos apie Vakarų Balkanų valstybių ar Turkijos stojimą į Bendriją virto sporadiškomis.

O viskas prasidėjo 2019 m. spalį, Prancūzijai blokavus bandymus pradėti derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas tąkart sakė, kad Bendrija, prieš atverdama duris naujoms narėms, pirmiausia turi sutvirtinti esamus ryšius ir išspręsti savo problemas, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės pasitraukimo padarinius. Jis taip pat primygtinai reikalavo sugriežtinti stojimo į ES reikalavimus.

Tačiau Europos Komisija šiai pozicijai nepritarė, sakydama, kad abi šalys kandidatės atitinka visus keliamus reikalavimus – įvykdė tam tikras reformas ir parodė pažangą kovoje s u korupcija. Siekdama nutraukti ilgametį konfliktą su Graikija, Šiaurės Makedonija netgi pakeitė valstybės pavadinimą – buvo pridėtas žodis Šiaurės. Tai šalyje sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą.

"Dabar mes turime laikytis žodžio ir pradėti derybas dėl narystės", – tada kalbėjo EK vadovė Ursula von der Leyen.

Ji rėmė šešių valstybių – Albanijos, Bosnijos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos – siekį įstoti į ES. "Mūsų tas pats žemynas, ta pati istorija, ta pati kultūra", – strigus deryboms, pabrėžė ji.

Kiek vėliau, 2020-ųjų vasarį, E.Macronas Miuncheno saugumo konferencijos metu sakė esąs pasirengęs žengti į priekį, jei peržiūros tų pačių metų kovą metu EK patvirtintų šalis padarius pažangą. Jis taip pat tvirtino, kad Prancūzija – ne vienintelė įstoti į ES svajojančių šalių viltis žlugdanti veikėja – prie Paryžiaus prisijungė Kopenhaga ir Amsterdamas.

Bulgarijos užsienio reikalų ministrė sakė, kad jos šalis nori pradėti derybas su Albanija, bet ne su Šiaurės Makedonija.

Nesibaigiančios kliūtys

Vėliau reaguodama į Prancūzijos prašymą pertvarkyti stojimo į ES reikalavimus prieš svarstant naujų narių galimybes, EK pasiūlė griežtesnį ir politiškesnį priėmimo procesą. Pagal pastarąjį Komisijos pasiūlymą, visų pirma būtų klausiama, ar šalyse pretendentėse yra vykdomos esminės reformos, taip pat, jau pradėjus derybas, bloko atstovai tam tikrais atvejais turėtų galimybę jas sustabdyti arba visiškai nutraukti.

E.Macronas yra sakęs, kad pagrindinė Prancūzijos sąlyga, norint pradėti derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, yra nuodugni stojimo proceso peržiūra, nes esą dabartinis variantas yra per daug biurokratinis ir techniškas.

"Būtų gerai turėti galimybę (narystės klausimą) spręsti greičiau, tų šalių, kurios aiškiai daro pažangą, atveju, – sakė prezidentas. – Taip pat privalome turėti galimybę žengti žingsnį atgal, jei kas nors neveikia."

Praėjusių metų kovą ES pagaliau uždegė žalią šviesą deryboms su Šiaurės Makedonija, bet šalis vis dar laukia jų pradžios – lapkritį pagalius į ratus pradėjo kaišioti ir Bulgarija. Dabar Sofija iš Skopjės reikalauja perrašyti istorijos vadovėlius, kad būtų atspindėtos šalies bulgariškos šaknys.

Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharijeva sakė, kad jos šalis nori pradėti derybas su Albanija, bet ne su Šiaurės Makedonija. Bulgarai prieštarauja pavadinimui Šiaurės Makedonija, taip pat prieštarauja, kad būtų minima makedonų kalba – Sofija reikalauja pripažinti ją regioniniu bulgarų kalbos variantu arba jos tarme.

Bulgarija piktinasi ir Šiaurės Makedonijos reiškiamomis pretenzijomis į prieškario veikėjus, kurie paliko žymų pėdsaką abiejų šalių istorijoje. Šiaurės Makedonijos vyriausybę įsiutino susidariusi situacija, mat europinė integracija tarsi tapo dvišalių klausimų įkaite, tačiau žadėjo tęsti atskiras derybas su bulgarais.

Atpirkimo ožys

Neseniai "Euractiv" pristatytas Atviros visuomenės fondo tyrimas rodo, kad šiandien apie 59 proc. Prancūzijos piliečių nenori, kad Vakarų Balkanų šalys prisijungtų prie ES. 49 proc. respondentų mano, kad bloko plėtra, įtraukiant Juodkalniją, taip pat būtų blogas sprendimas, kaip ir 76 proc. apklaustųjų neigiamai atsiliepia apie Turkiją, kuri taip pat yra tarp pretendenčių prisijungti prie Bendrijos.

Prancūzų visuomenėje gana seniai pastebimas gana neigiamas požiūris į Vakarų Balkanus ir ypač į albanus, kadangi didelė pastarųjų dalis neteisėtai imigruoja į šalį, prašo prieglobsčio arba neretai užsiima kriminalinėmis veikomis, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis.

Tačiau stebėtojai sako, kad nereikėtų suabsoliutinti tokio požiūrio – prancūzai taip pat yra žinomi kaip viena iš labiausiai ES nepasitikinčių tautų, todėl nenoras galvoti apie bloko plėtrą gali tiesiog atspindėti bendrą nepasitenkinimą situacija. "Ar prancūzai piktinasi kosoviečiais, albanais ar bosniais? Tai sakyti būtų pernelyg paprasta. Greičiau tai jiems tiesiog nerūpi", – sako vienas iš vasarį pristatytos studijos autorių Srđanas Cvijićius.

"Balkanai yra savotiškas atpirkimo ožys", – priduria Jean Jaurès fondo Balkanų observatorijos direktorius Sébastienas Gricourtas, kuris taip pat prisidėjo prie šio tyrimo.

Studija parodė, kad 62 proc. apklaustųjų, kurie palaiko Balkanų prisijungimą prie ES, dalijasi labiau teigiamu požiūriu į Bendriją.

Komplikuoti santykiai

Europos dienos diskusijose Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narys ir EP užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas Mcallisteris diplomatiškai užsiminė apie strategiškai svarbius, bet šiuo metu kartu ir sudėtingus ES santykius su Turkija.

Jis nepateisino, tačiau ir neišsiplėtė, kalbėdamas apie vadinamąjį sofageito skandalą, kai praėjusį mėnesį įvykusio ES lyderių vizito Turkijoje metu prabangiame kambaryje, į kurį įžengė trys lyderiai, buvo tik du krėslai, stovintys šalia ES ir Turkijos vėliavų.

Ant jų atsisėdo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles Michelis, o U. von der Leyen, kurios diplomatinis rangas yra toks pats, kaip ir šių dviejų vyrų, liko stovėti akivaizdžiai pasimetusi.

EP nariai praėjusią savaitę vykusios plenarinės sesijos metu diskutavo apie šį įvykį ir iš esmės vieningai sutiko, kad ši situacija sumenkino ES užsienio politiką ir bloko įvaizdį. Europarlamentarai teigė, kad Europa turėtų pademonstruoti didesnę jėgą ir vienybę derėdamasi su užsienio partneriais. "Taip neturėjo nutikti, taip tikrai neturi nutikti dar kartą ir turi būti išaiškinta, kaip išvengti tokių situacijų ateityje", – pabrėžia D.Mcallisteris.

"Užsienio politikos diplomatija labai dažnai yra susijusi su poreikiu derėtis su trečiosiomis partijomis, su šalimis, kurios nesidalija tuo pačiu požiūriu ir gali būti labai sudėtingos derybų partnerės. ES norėtų, kad visas pasaulis būtų demokratiškas, laikytųsi teisės viršenybės ir gerbtų europietiškas vertybes, bet taip nėra. Ir mes vis tiek turime tvarkytis su savo skirtumais – tokia yra užsienio diplomatijos esmė", – aiškina D.Mcallisteris.

"Iš vienos pusės, Turkija yra mūsų kaimynė ir ja liks, Turkija yra svarbi prekybos partnerė, ir Turkija yra daugumos ES narių, priklausančių NATO, partnerė, – vardija diplomatas. – Iš kitos pusės, turime daug skirtumų su Turkija: daug metų stebime prastėjančią situaciją vidaus reikaluose, Turkijai paminant mūsų bendras vertybes ir principus demokratijos, teisės viršenybės dimensijose. Taip pat matome labai kategorišką, kartais net labai agresyvų požiūrį į mūsų šalis nares Graikiją ir Kiprą. ES pastaraisiais mėnesiais labai aiškiai parodė, kad palaikys Kiprą ir Graikiją."

"Mes esame pasiruošę grįžti prie dialogo politikos, bandant išspręsti mūsų santykių kliūtis, bet tai reikalauja Turkijos pasirengimo laikytis taisyklių ir taip pat parodyti gerų kaimyninių santykių politiką, kurios pastaraisiais metais trūksta", – leisdamas suprasti, kad Ankaros kelias iki Briuselio – dar ilgas, situaciją apibendrina D.Mcallisteris.

Ministras Danas Tehanas sakė, kad dabartinė epidemiologinė padėtis Indostano pusiasalyje rodo, jog Australijai labai svarbu toliau neįsileisti praktiškai jokių keliautojų, kad neišplistų virusas.   

Nuo 2020 metų kovo australams draudžiama keliauti į užsienį, o užsieniečiams atvykti leidžiama tik su itin retomis individualiomis išimtimis.

Labai „sunku pasakyti“, kada galėtų būti atvertos sienos“, sakė D. Tehanas televizijai „Sky News“ ir pridūrė: „Spėčiau, ateinančių metų antros pusės viduryje.“   

Iki pandemijos į Australiją kas mėnesį trumpam atvykdavo maždaug milijonas keliautojų. Šiuo metu šis skaičius siekia apie 7 tūkstančius.

Visi atvykstantieji privalo 14 dieną karantinuotis specialiuose viešbučiuose.

Neseniai sukurtą vadinamąjį kelionių burbulą su Naująja Zelandija teko kuriam laikui pristabdyti, kol buvo suvaldytas kai kuriuose miestuose iš karantinavimosi įstaigų išplitęs virusas.   

25 mln. gyventojų turinčioje Australijoje nuo pandemijos pradžios užregistruoti 29 886 COVID-19 atvejai, didelė jų dalis – karantinavimosi viešbučiuose. 

Šalyje vakcinacija vyksta gana lėtai: iki šiol sušvirkšta tik 2,5 mln. skiepų dozių.

Beveik trejus metus truksiančio šalies uždarymo perspektyva yra triuškinamas smūgis turizmo sektoriui, prie bendrojo vidaus produkto pridedančiam 40 mlrd. JAV dolerių (beveik 33,2 mlrd. eurų) per metus.  

„Viliamės, kad galėsime sukurti daugiau „burbulų“ ir bus daugiau kelionių, tačiau išgyvename pandemiją“, – sakė ministras.

„Daug priklausys nuo to, kaip mums seksis tvarkytis su pasauline pandemija“, – pridūrė jis.

Pasak inspekcijos, nuo vakar paraiškas jau pateikė apie 100 įmonių.

„Paraišką EDS kviečiame pateikti labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusias įmones, kurių pagrindinė ūkinė veikla yra įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą“, – pranešime sako VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė.

Subsidija galės būti skiriama labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, kai jos atitinka vieną iš sąlygų – pildant paraišką įmonė turės pasirinkti, pagal kurį kriterijų nori būti vertinama, o nuo to priklausys, kaip bus apskaičiuojama subsidija ir kokius dokumentus reikės pridėti.

Jei įmonės vidutinės mėnesio pajamos sumažėjo ne mažiau kaip 50 proc. 2020 metų lapkričio–2021 metų sausio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019–2020 metais, įmonė gali prašyti subsidijos, kuri sudarytų atitinkamą procentą nuo įmonės už 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų. Pavyzdžiui, jei įmonės vidutinės mėnesio pajamos sumažėjo 60 proc., tai ji gali gauti 60 proc. minėtos GPM sumos.

Tą pačią sąlygą atitinkanti įmonė gali prašyti subsidijos padengti pastoviosioms išlaidoms. Subsidijos dydis tuomet gali siekti iki 70 proc. įmonės pastoviųjų išlaidų, kurias sudaro patalpų nuomos, komunalinės, eksploatacinės, saugos, įrangos, kuri neatsiejama nuo patalpų, automobilių stovėjimo vietų, indeksavimo pagal nuomos sutartį išlaidos), patirtų nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki 2021 metų balandžio 30 dienos, tačiau ne daugiau kaip 40 tūkst. eurų ir ne mažiau kaip 500 eurų.

Jei vidutinės įmonės mėnesio pajamos sumažėjo ne mažiau kaip 50 proc. 2020 metų lapkričio–2021 metų sausio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, ir ne mažiau kaip 30 proc., palyginti 2021 metų vasario–balandžio mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, įmonė gali prašyti subsidijos nepadengtoms pastoviosioms išlaidoms kompensuoti. Subsidijos dydis tuomet gali siekti iki 70 proc. įmonės nepadengtų pastoviųjų išlaidų, patirtų nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos iki 2021 metų balandžio 30 dienos, tačiau ne daugiau kaip 350 tūkst. eurų.

Prireiks laiko

Per Tarptautinę moters dieną nuo Azijos iki JAV ritosi protestų banga: Stambule uigūrų moterys protestavo prieš masinio šios musulmonų mažumos kalinimo stovyklas Kinijoje, lenkės tęsė savo kovą prieš itin griežtą abortų draudimą, aktyvios ispanų feministės siekė atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę, o kostiumuotų Briuselio praeivių žvilgsnius masino minia linksmas dainas traukusių nuotaikingų moterų.

Nuo pirmųjų sufražisčių paradų praėjo daugiau nei 100-metis. Moterys seniai iškovojo teisę balsuoti ir bent jau demokratiniame Vakarų pasaulyje priimti savarankiškus gyvenimo sprendimus. Tačiau net ir XXI, galimybių ir laisvės, amžiuje nelygybė tarp vyrų ir moterų vis dar gaji.

Neseniai paskelbtos ES metinės ataskaitos dėl lyčių lygybės išvadose sakoma, kad pandemija sustiprino esamą moterų ir vyrų nelygybę beveik visose gyvenimo srityse.

Be didesnės vaikų priežiūros naštos uždarius mokyklas ir darželius, kaip teigiama, moterys taip pat dažniau dirba mažai apmokamus darbus paslaugų sektoriuje, kurį labiausiai paveikė pandemija, todėl joms kyla didesnė nedarbo rizika.

Gali prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta.

Ataskaitos autoriai nuogąstauja, kad gali prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta.

Priešakinėse linijose

Trimis įtakingiausiomis pasaulio lyderėmis dažnai tituluojamos Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, JAV viceprezidentė Kamala Harris ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern, minint Tarptautinę moters dieną, kreipėsi į Europos Parlamentą (EP), kurio 60 proc. narių – vyrai. Politikės gyrė priešakinėse linijose stovinčias sveikatos priežiūros darbuotojas, kurios sudaro net 70 proc. viso pasaulio šio sektoriaus atstovų, verslininkes ir mamas, kurioms karantino metu krito neįprasta našta.

U.von der Leyen atkreipė dėmesį, kad moterų atlyginimai Europoje yra 14 proc. mažesni nei vyrų, ir tik 67 proc. moterų turi darbą, palyginti su 78 proc. vyrų. "Tai paprasčiausiai nepriimtina", – tądien sakė ji.

ES ekonominės galiūnės Vokietijos vairą rankose laikanti kanclerė Angela Merkel neslėpė nuogąstavimų, kad pandemija gali nublokšti atgalios.

Vokietijoje statistika panaši į pasaulines tendencijas: daugiau nei 75 proc. sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų yra moterys, pradedant gydytojų kabinetais ir ligoninėmis, baigiant laboratorijomis ir vaistinėmis. Nepaisant to, jos užima vos 30 proc. šių sričių vadovaujamųjų pareigų.

"Taip negali būti, kad moterys būtų tokiu svarbiu mūsų visuomenės ramsčiu, tačiau kartu nebūtų vienodai įtrauktos į svarbius politinius, ekonominius ir visuomenės sprendimus", – pridūrė ji.

Šalyje stebimi vieni didžiausių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų ES: moterys 2019 m. uždirbo vidutiniškai 19 proc. mažiau nei vyrai – iš dalies todėl, kad daugelis vokiečių moterų dirba ne visą darbo dieną. Palyginti vyrus ir moteris, dirbančius tuos pačius darbus, atotrūkis sumažėja iki 6 proc.

Sektinas pavyzdys

Už Europos pasirengimą skaitmeniniam amžiui ir konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK viceprezidentė Margrethe Vestager kaip ir A.Merkel baiminasi to paties – kad dėl pandemijos ES visuomenė rizikuoja grįžti prie klasikinio vaidmenų modelio.

"Daugiau moterų yra nukentėjusios, nes neteko darbo dėl karantino, moterys turi žongliruoti daug daugiau vaidmenų, sudėti visa tai į vieną gyvenimą. Daug daugiau moterų kenčia smurtą namuose, o virš viso šito susiduriame su paradoksu, kad dauguma pirmosiose darbuotojų linijose esančių asmenų yra moterys: medicinos seselės, globos, priežiūros personalas. Bet kai žiūri į koronaviruso komitetus, koordinacinius organus daugybėje valstybių, milžiniška dauguma jų neturi lyčių pariteto arba yra valdomi vyrų – jei neklystu, šiuos organus valdo apie 80 proc. vyrų. Tai veikia moteris visose srityse, bet į jas, priimant sprendimus kaip susidoroti su šia pandemija, menkai atsižvelgiama", – dėl situacijos sunerimusioms pasaulio ir ES lyderėms antrina danų politikė.

Briuselyje Kovo 8-osios proga "Politico" organizuotame interviu apie moterišką lyderystę M.Vestager atviravo, kad penkiolika metų valdžioje esanti ir per šį laikotarpį su dviem itin sudėtingomis krizėmis Europoje – finansų ir pandemija – susidūrusi A.Merkel jai yra sektinas pavyzdys.

"Daugybe atžvilgių jos požiūris yra tikrai įkvepiantis, nes ji nėra lyderė, kuri nori eiti į priekį su vėliava. Ji yra lyderė, kuri gerai įsiklauso, įsitikina, kad ant stalo būtų pateikta tiksli statistika, faktai, skirtingas situacijų vertinimas, ir tik tada ji pati vertina situaciją, ieško pusiausvyros", – išskiria politikė.

A.Merkel žinoma kaip lyderė, kuri labai atsargiai renkasi žodžius. Viename interviu prieš dvejus metus ji sakė, kad nėra feministė. M.Vestager sako esanti. "Man tai yra svarbu, nes tai parodo, kad kovoji už lygias galimybes, ir aš manau, kad yra svarbu plėsti idėją, kas yra tas feminizmas. Neleisti bet kam okupuoti šio pavadinimo, ir būti tikram, kad vyrai, kaip ir moterys, gali prie jo prisijungti", – požiūrį dėsto ji.

Žvilgsnis atgalios

M.Vestager – ryški Danijos politikos žvaigždė. 2014 m. ji buvo už konkurenciją atsakinga eurokomisarė, o prieš tai – 2011–2014 m. – vadovavo šalies ekonomikos ir vidaus reikalų ministerijai, taip pat buvo socialliberalų partijos lyderė. Ekonomikos magistro laipsnį Kopenhagos universitete įgijusi trijų vaikų mama 1998–2001 m. užėmė švietimo ministrės postą, o 1997–1998 m. buvo Danijos finansų valdymo ir administracinių reikalų agentūros sekretoriato vadovė.

Karjeros pradžioje jai įkvėpimo teikė Madeline Albright – pirmoji JAV valstybės sekretoriaus postą užėmusi moteris. "Kai buvau labai jauna, pradedanti politikė, vyko Balkanų karas. Ji ėmėsi iniciatyvos sutelkti Europos lyderius surasti išeitį. Ji neprivalėjo to daryti, tai nebuvo jos darbas, bet ji tai padarė, nepaisant to, kad nepriklausė Europos realybei. Ji tai darė nuosekliai ir tai buvo svarbu taikai, kuri buvo rasta", – susižavėjimo M.Albright priežastis vardija M.Vestager.

Ji tiki, kad pragare yra speciali vieta, skirta moterims, kurios nepadeda viena kitai. EK atstovė sako savo profesiniame kelyje pati tiesiogiai su tuo nesusidūrusi, tačiau pastebinti tendenciją, kad, kalbant apie lyderystę, tarp moterų egzistuoja toks pats šališkumas kaip ir tarp vyrų. "Tikrai svarbu žiūrėti į save praeityje. Ir, pažvelgus atgal, tikriausiai ir aš ne visada buvau tokia paslaugi, norinti padėti, kokia galėjau būti. Todėl svarbu iš naujo nagrinėti pasaulį", – sako M.Vestager.

Vyriškoji populiacijos dalis turėtų tiesiog priimti 50 proc. ir džiaugtis, nes jei egzistuotų teisybė, žinoma, kad mes turėtume gauti 70 proc.

Moterims, kurios nori sukurti karjerą politikoje, gyvenimo kelyje atsirandančioms galimybėms derėtų sakyti "taip", įsitikinusi M.Vestager. "Galvojau apie tai praėjusią dieną, nes tai šiandien vis dar yra svarbu. Vyras paima darbo aprašymą ir sako: "Iš septynių punktų aš galiu padaryti tris, vadinasi, tai yra mano darbas, aš jame būsiu tobulas." O moterys sakys: "Ach, aš galėčiau padaryti septynis iš septynių, bet galbūt tai neskirta man", – apie tai, kad moterys dažnai linkusios save nuvertinti, kalba Danijos atstovė EK.

Tėčių vaidmuo

Šiaurės Europos politinis žemėlapis išsiskiria tuo, kad jame ribas braižo didelė dalis moterų – jos užima aukščiausius postus. Daniją, Norvegiją, Suomiją, Estiją ir Lietuvą valdo moterys premjerės. Švedija yra vienintelė šalis Europoje, kuri į Europos Parlamentą siunčia daugiau moterų nei vyrų.

M.Vestager šį fenomeną aiškina itin dideliu vyrų įsitraukimu į vaikų auginimą. "Taip atsiranda kitokia pusiausvyra namuose: nesistengti būti geresne mama nei yra mama, bet būti tėčiu visą laiką. Mes turime iš naujo interpretuoti savo gyvenimus. Mano šeimoje mes gyvenome kitokį gyvenimą nei mano namuose, bet mano namai taip pat buvo kitokie nei mano senelių namai", – dalijasi politikė.

"Yra nauji vaidmenys auginant vaikus, bet taip pat yra gera vaiko priežiūra nuo ankstyvo amžiaus ir gera profesinio gyvenimo pusiausvyra. Manau, tai suteikia daug drąsos ir noro eiti bei išbandyti save, įrodyti sau", – apie moterų galimybes jos šalyje siekti karjeros pasakoja M.Vestager.

Lygybės Sąjungos vizija

Praėjusiais metais EK pristatė naująją Europos Lyčių lygybės strategiją, kuri nurodo konkrečius žingsnius, kaip ES šalims narėms reikėtų realiai siekti lyčių lygybės. Joje didžiausias dėmesys skiriamas smurto prieš moteris stabdymui; vyrų ir moterų darbo užmokesčio suvienodinimui; profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; lyčių klausimams, susijusiems su klimato kaita ir dirbtiniu intelektu; lyčių pusiausvyrai bendrovių valdybose.

Į strategiją įtraukta direktyva dėl lyčių kvotų biržinių bendrovių valdybose – nustatytas tikslas, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų sudaryti mažiausiai 40 proc. bendrovių valdybų nevykdomųjų direktorių.

Ši direktyva pirmąkart pasiūlyta dar 2012 m., tačiau ir šiandien Taryboje ji vis dar blokuojama. M.Vestager tikina dėsianti visas pastangas, kad iki 2025-ųjų – šios EK mandato pabaigos – direktyva būtų priimta.

"Tai yra lyčių lygybės Komisija. Aš užaugau būdama stipri kvotų šalininkė, nes supratau, kad neformalios kvotos vyrams, kurios egzistavo per amžius, veikė labai puikiai – 95–98 proc. lygiu. Manau, kad vyriškoji populiacijos dalis turėtų tiesiog priimti 50 proc. ir džiaugtis, nes jei egzistuotų teisybė, žinoma, kad mes turėtume gauti 70 proc. kitam 100 metų", – juokiasi ji.

Skeptikams, kurie sako, kad kvotos ekonominėje plotmėje nebūtinai reiškia kokybę, M.Vestager primena faktą: finansinės krizės metu verslas, kuriame dominavo lyčių lygybė arba kurį valdė moterys, su krize susitvarkė geriau.

Moterys ir dirbtinis intelektas

Europos Lyčių lygybės strategijoje taip pat akcentuojamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų panaikinimas. M.Vestager spėja, kad šio pasiūlymo laukia nelengvas kelias – pasak EK narės, su lytimis susiję klausimai visada yra nelengvi, plačiai aptarinėjami ir sulaukia skirtingų reakcijų.

Ji taip pat tikina, kad EK pasiūlymų poveikio vertinimas bus rengiamas atsižvelgus į poveikį lytims, o teisingam ir visapusiškam vertinimui ypač svarbūs tikslūs ir prieinami duomenys.

"Technologijų įtaka yra didelė visose gyvenimo srityse, o dabar – labiau nei bet kada: darbas, socializacija, mankšta, apsipirkimas – viskas yra technologizuota. Ir bendruomenė, kuri mums kuria šias technologijas, yra gana vienalytė, todėl ruošiame pasiūlymą dėl dirbtinio intelekto (DI), kuriuo galėtume pasitikėti. Tai – svarbu, nes, jei duomenys yra šališki, yra rizika, kad rezultatai, kuriuos pateiks DI, taip pat bus šališki arba netgi didins šališkumą. Norint pasitikėti DI, lyčių perspektyvos yra labai svarbios", – akcentuoja M.Vestager.

Šiuo metu tik 22 proc. DI programuotojų ES yra moterys. Europos Lyčių lygybės strategija siekiama, kad kuo daugiau moterų turėtų tinkamą išsilavinimą ir būtų įgalintos prisitaikyti prie darbo rinkos iššūkių. "Situacija gerėja, bet labai labai lėtai. Tik įsivaizduokite: jei mes EP turėtume tokią pačią kompoziciją kaip ir technologijų bendruomenė, mes nekalbėtume apie nieką kitą, nes laikytume tai skandalu, kad, būdami tokie neįvairūs, jie galėtų leisti įstatymus, skirtus visiems", – sako politikė.

"Šalys narės turi išsiaiškinti, kokios programos, kokie paskatinimai padėtų daugiau moterų pasiekti kvotų kvalifikacijas. Galbūt ir technologijų sektoriui reikėtų atsiverti, pasidalyti, ko reikia, kad galėtum tapti technologijų dizaineriu, nes programavimas ir naujų paslaugų kūrimas yra visiškai kitoks, nei jis buvo prieš 30 metų, kai aš pati, kaip visiška pradedančioji, bandžiau koduoti", – skatina M.Vestager.