Visgi viena iš tyrimo autorių teigė naujienų agentūrai AFP, kad nors tyrimas parodė, jog minėta atmaina gali užsikrėsti jau paskiepyti asmenys, nėra duomenų apie tai, ar tokiu atveju ši atmaina gali sukelti sunkią ligos formą.

Tel Avivo universiteto ir didžiausio Izraelio sveikatos priežiūros paslaugų teikėjos „Clalit“ atliktame tyrime palyginta 400 neskiepytų žmonių, užsikrėtusių COVID-19, su 400 iš dalies arba visiškai paskiepytų žmonių, kurie taip pat buvo užsikrėtę COVID-19.

Remiantis tyrimu, kurio pirminiai duomenys buvo paskelbti šeštadienį ir šiuo metu yra peržiūrimi, PAR atmaina sudarė mažiau nei 1 proc. koronaviruso atvejų Izraelyje.

Visgi tarp 150 tyrime dalyvavusių žmonių, kurie buvo paskiepyti reikiamu skaičiumi vakcinos dozių ir kurie vis tiek užsikrėtė COVID-19, užsikrėtimas PAR atmaina buvo aštuonis kartus didesnis nei tarp neskiepytų asmenų“, sakoma tyrime.

„Tai reiškia, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, nors ir yra labai veiksminga, tikriausiai neužtikrina tokio paties lygio apsaugos nuo PAR (B.1.351) atmainos“, – priduriama tyrime.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, nors ir yra labai veiksminga, tikriausiai neužtikrina tokio paties lygio apsaugos.

„PAR atmaina tam tikru mastu gali pralaužti vakcinos teikiamą apsaugą“, – pažymėjo profesorė Adi Stern iš Tel Avivo universiteto Šmunio biomedicinos ir vėžio tyrimų mokyklos, viena iš tyrimo autorių.

A. Stern sekmadienį teigė naujienų agentūrai AFP, kad tyrime nebuvo įvertinta, ar reikiamu vakcinos dozių skaičiumi paskiepytiems izraeliečiams, užsikrėtusiems PAR atmaina – iš viso aštuoniems asmenims – pasireiškė sunki ligos forma.

„Kadangi nustatėme labai mažą skaičių vakcinuotų asmenų, užsikrėtusių B.1.351, statistiškai beprasmiška pranešti apie ligos rezultatus“, – pridūrė ji.

Atsargumo priemonės

Du vasario mėnesį žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbti tyrimai, kuriuos atliko pagrindinės vakcinų gamintojos „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“, parodė, kad antikūnų skaičius po vakcinacijos buvo mažesnis pas tuos žmones, kurie užsikrėtė PAR atmaina, o tai rodo sumažėjusią apsaugą.

Izraelyje atliktas tyrimas buvo pirmasis su tikrais pacientais atliktas tyrimas, siekiant įvertinti PAR atmainos galimybes apeiti vakcinos sukurtus gynybinius mechanizmus.

Šalyje pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę 5,3 mln. žmonių, o 4,9 mln., arba 53 proc., yra gavę dvi dozes.

Ankstesnis „Clalit“ tyrimas, apėmęs apie 1,2 mln. izraeliečių, parodė, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos efektyvumas nuo COVID-19 siekia 94 procentus.

Įsibėgėjus skiepijimo programai, Izraelis sušvelnino daugelį apribojimų, tačiau vis dar taikomos įvairios priemonės, įskaitant reikalavimą dėvėti veido kaukes ir „žaliųjų pasų“ sistemą, suteikiančią prieigą prie tam tikrų vietų tik pasiskiepijusiems asmenims.

Ranas Baliceris iš „Clalit“, vienas iš tyrimo autorių, teigė naujienų agentūrai AFP, kad rezultatai galėtų padėti valstybėms nuspręsti, kaip geriausiai sušvelninti apribojimus.

Pasak jo, skiepai, veido kaukių dėvėjimas ir kitos saugumo priemonės greičiausiai padėjo apriboti PAR atmainos plitimą, nepaisant akivaizdaus šios atmainos gebėjimo prasiveržti per „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos „gynybą“.

Visų šių veiksnių derinys „greičiausiai <...> užkerta kelią viruso atmainų, įskaitant PAR, plitimui“ Izraelyje, teigė profesorius.

„Švelnindami nemedikamentines intervencijas, turime tai daryti palaipsniui, kad neperžengtume ribos, kuri leistų šios atmainoms plisti“, – pridūrė jis.

Per vakcinos bandymų 3-iąjį etapą Pietų Afrikos Respublikoje pacientams, paskiepytiems antrąja vakcinos doze, susirgimo atvejų nebuvo nustatyta, sakoma įmonių pareiškime.

Keletas, kaip manoma, labiau užkrečiamų koronaviruso atmainų sukėlė visuotinį susirūpinimą dėl to, ar sukurtos vakcinos apsaugos pasaulį nuo nuolat mutuojančio viruso.

„Pietų Afrikos Respublikoje, kur vyrauja B.1.351 variantas ir kur (tyrime) dalyvavo 800 žmonių, buvo nustatyti devyni COVID-19 atvejai – visi placebo grupėje“, – pranešė vakcinos gamintojos.

Buvo nustatyta, kad visi devyni susirgę asmenys užsikrėtė B.1.351 varianto virusu, nurodė jos.

„Didelis vakcinos veiksmingumas, trunkantis iki šešių mėnesių po paskiepijimo antrąja doze ir apsaugantis nuo PAR vyraujančios atmainos, didina pasitikėjimą mūsų vakcinos veiksmingumu apskritai“, – sakė amerikiečių farmacijos milžinės „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla (Albertas Burla).

Remiantis 46 307 bandymuose dalyvavusių asmenų stebėjimu keliose pasaulio šalyse, šios vakcinos veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 siekia 91,3 procento.

Iš bandymų metu patvirtintų 927 simptominių COVID-19 atvejų 850 buvo registruota placebo grupėje, o 77 – vakciną gavusių asmenų grupėje.

Vakcina 100 procentų apsaugo nuo sunkios COVID-19 formos, kaip ją apibrėžė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, ir 95,3 proc. – nuo sunkios formos, kaip ją apibrėžia JAV Maisto ir vaistų administracija.

Sausio mėnesį „Pfizer“ ir „BioNTech“ sakė, kad „nedideli skirtumai“, nustatyti atliekant testus ir lyginant pradinį virusą su naujausiomis jo atmainomis, „vargu ar labai sumažins vakcinos veiksmingumą“.

Ketvirtadienį gamintojai nurodė, kad nauji duomenys „patvirtina ankstesnius imunogeniškumo tyrimų rezultatus, rodančius, kad (vakcina) sukelia stiprų neutralizuojančių antikūnų atsaką į B1.351 (PAR) atmainą, nors mažesnį nei į pradinio varianto patogeną, tačiau neatrodo, kad tai turėtų įtakos dideliam (vakcinos) veiksmingumui prieš šią atmainą“.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios mirčių dėl koronavirusinės infekcijos skaičiui viršijus 2,8 mln. vakcinavimas yra laikomos vieninteliu realiu būdu grįžti prie daugiau ar mažiau įprasto gyvenimo.

Pietų Afrikos atmaina užsikrėtusių žmonių susirgimo aplinkybės nėra žinomos, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, pirmasis atvejis nustatytas Kėdainių rajone gyvenančiam asmeniui. „Liga patvirtinta kovo 2 dieną. Asmuo jautė COVID-19 būdingus simptomus. Šiuo metu jis jau yra pasveikęs. Asmens užsikrėtimo aplinkybių epidemiologinio tyrimo metu nustatyti nepavyko, jis nenurodė, jog būtų lankęsis užsienyje“, – teigė NVSC atstovė.

Užsikrėtimo aplinkybių epidemiologinio tyrimo metu nustatyti nepavyko, asmuo nenurodė, jog būtų lankęsis užsienyje.

„Antrasis atvejis fiksuotas Vilniuje gyvenančiam žmogui. Liga patvirtinta kovo 8 dieną. Jis jautė COVID-19 būdingus simptomus. Šiuo metu asmuo jau yra pasveikęs. Užsikrėtimo aplinkybių epidemiologinio tyrimo metu nustatyti nepavyko, asmuo nenurodė, jog būtų lankęsis užsienyje“, – pridūrė ji.

J. Petravičienės teigimu, su pirmuoju užsikrėtusiuoju sąlytį turėjo trys šeimos nariai, visiems jiems taip pat buvo patvirtinta COVID-19 liga. Jie šiuo metu taip yra pasveikę.

Sąlytį su antruoju užsikrėtusiuoju turėjo du šeimos nariai. Vienam iš jų taip pat patvirtinta COVID-19 liga, jis dar nėra pasveikęs.

Abu žmonės, kurie užsikrėtė šia atmaina, priklauso 40–49 metų grupei.

Freepik.com nuotr.

Grėsmė ir paskiepytiems, ir sirgusiems COVID-19

Pasak epidemiologo Gyčio Dudo, Pietų Afrikos atmaina yra viena iš „šiuo metu keliančių rūpestį“.

Anot specialisto, genetinė informacija rodo, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jeigu buvo persirgta kitomis atmainomis arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis.

Ekspertas taip pat sako, kad kol kas nėra įrodytų, jog Pietų Afrikos atmaina plistų greičiau nei britiškoji ar sukeltų didesnį mirtingumą.

Kas kelia nerimą?

Nėra duomenų, kad Pietų Afrikos variantas sukeltų rimtesnę ligą užsikrėtusiems žmonėms, informuoja BBC. Kaip ir pradinėje koronaviruso versijoje, didžiausia rizika užsikrėsti yra vyresnio amžiaus žmonėms arba turintiems reikšmingų sveikatos sutrikimų. Tačiau mokslininkams kelia susirūpinimą tai, kad ši atmaina gali išplisti lengviau, o ir vakcinos gali būti ne tokios veiksmingos.

Pietų Afrikos variante yra mutacija, vadinama N501Y, kuri, atrodo, daro ją labiau užkrečiamą arba lengvai plintančią. Kita mutacija, vadinama E484K, gali padėti virusui išsisukti nuo žmogaus imuninės sistemos ir turėti neigiamos įtakos vakcinų nuo koronaviruso veikimui.

Ar visos vakcinos apsaugo nuo PAR atmainos?

Kol nėra atlikta itin daug tyrimų, todėl dar per anksti tiksliai pasakyti, ar yra tikimybė, kad dėl mutacijų vakcinos taptų mažiau veiksmingos.

Mokslininkai, naudodami paskiepytų žmonių kraujo mėginius, laboratorijoje išbandė „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo N501Y ir E484k mutacijų. Tyrime vakcina pasirodė esanti veiksminga, tačiau ne maksimaliai.

Freepik.com nuotr.

Ankstyvi „Moderna“ rezultatai rodo, kad vakcina vis dar veiksminga prieš Pietų Afrikos variantą, nors imuninis atsakas gali būti ne toks stiprus ar užsitęsęs.

Atrodo, kad dvi naujos koronaviruso vakcinos, kurios gali būti patvirtintos netrukus, – viena iš „Novavax“ ir kita iš „Janssen“ – suteikia tam tikrą apsaugą nuo šio varianto.

Preliminarūs darbai rodo, kad „Oxford-AstraZeneca“ vakcina siūlo „ribotą“ apsaugą nuo lengvos koronaviruso ligos, atsirandančios dėl Pietų Afrikos varianto, tačiau ekspertai teigia, kad ji vis tiek turėtų apsaugoti ir sergant sunkia forma.

Johanesburge įsikūrusio Vitvatersrando universiteto mokslininkai paskelbtame pareiškime teigia, kad vakcina „suteikia minimalią apsaugą nuo lengvos ir vidutinės COVID-19 ligos formos“, kurią sukelia minėta koronaviruso atmaina.

Visgi dokumente, kuris visas turi būti paskelbtas antradienį, gamintoja „AstraZeneca“ teigia, jog nė vienam iš 2 tūkst. tyrimo dalyvių nepasireiškė sunkių simptomų.

Tai gali reikšti, kad vakcina vis tiek turi įtakos sunkiai ligos forma, nors dar nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima priimti galutinį sprendimą.

Duomenys, kurių dar neperžiūrėjo kiti mokslininkai, „patvirtina teorinį pastebėjimą, kad PAR aptikta viruso atmaina gali plisti jau vakcinuotose populiacijose“, – teigiama pranešime.

„Šiame tyrime nebuvo galima įvertinti apsaugos nuo vidutinio sunkumo ir sunkios ligos formos, hospitalizavimo ar mirties, nes tirta tikslinė gyventojų grupė, kuriems grėsė nedidelė tokių padarinių rizika“, – sakoma pranešime.

Visgi vakcinos kūrėjai Didžiojoje Britanijoje neoficialiai teigė, kad rezultatai suteikė vilties, jog vakcina gali padėti išvengti mirčių, užsikrėtus PAR aptikta viruso atmaina.

„Galbūt bendras atvejų skaičius nesumažės, tačiau vis tiek bus suteikta apsauga nuo mirčių, hospitalizacijų ir sunkios ligos formos“, – teigė Sarah Gilbert (Saros Džilbert, vadovavusi vakcinos kūrimui.

Taip pat gali praeiti „šiek tiek laiko“, kol bus nustatytas vakcinos veiksmingumas nuo šios viruso atmainos vyresnio amžiaus žmonėms, teigė vakcinos kūrėja kanalui BBC.

„Mums gali tekti surinkti daugybės tyrimų duomenis“, – pridūrė ji.

Mokslininkai šiuo metu stengiasi atnaujinti vakciną ir „kuria vakcinos versiją, kuri būti veiksminga prieš PAR atmainą“, kurią jie „labai norėtų“ būti parengę iki rudens, teigė mokslininkė.

JK imunizavimo kampaniją prižiūrintis ministras Nadhimas Zahawi (Nazimas Zahavis) teigė, jog vyriausybės strategija kovojant su atmainos plitimu yra tęsti masinės vakcinacijos programą „kuo greičiau“ ir ypač itin sparčiu tempu ten, kur ji aptinkama.

Didžiojoje Britanijoje šiuo metu intensyviai vykdoma vakcinavimo nuo COVID-19 kampanija, nes šalis smarkiai nukentėjo nuo vieno didžiausių protrūkių pasaulyje, nusinešusio daugiau nei 112 000 žmonių gyvybes.

Iki šiol šalyje „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina arba Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ sukurta vakcina paskiepyta daugiau nei 11 mln. žmonių.

Tarp ES ir „AstraZeneca“ neseniai kilo konfliktas blokui pasipiktinus, kad Anglijos ir Švedijos įmonė nevykdo pažadų dėl sutartų vakcinų kiekių.

Prancūzija, Vokietija ir Šveicarija yra paskelbusios rekomendacijas vakcinos nenaudoti pagyvenusiems žmonėms, nes trūksta atitinkamų duomenų.