Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP).

Praplėtė prekybos geografiją

„Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakojo „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“

Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei.

Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą.

 

„Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžė pašnekovas pridurdamas, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis.

„Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai – įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sakė V. Račickas.

Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po septynias darbo vietas.

Galimybė produkcijai pristatyti

Parama pagal tą pačią veiklos sritį pasinaudojo ir Kauno rajone, Babtuose, veikianti UAB „Mėlynė“. Paraišką teikė su partneriais: UAB „Atrast“, kuri, kaip ir UAB „Mėlynė“, yra mokslo įmonė, ir UAB „Sultė“. „Kadangi produktai gaminami vadovaujantis mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, o liofilizuojant išlaiko iki 99 proc. savo maistinių savybių, jie yra brangesni už rinkai tiekiamus panašius produktus. Pasirinkome švietėjišką produkto patekimo į rinką kelią. Tam buvo reikalinga mobilioji prekybos vieta.

„Du Medu“ nuotr.

Pateikėme paraišką paramai ir mums buvo skirta daugiau kaip 19 tūkst. eurų. Paramą naudojome mobiliosios prekybos vietos įrangai įsigyti, transportavimo paslaugoms pirkti ir atlyginimams išmokėti. Tai mums atvėrė galimybių visoje Lietuvoje organizuoti švietėjiškus renginius, per kuriuos vartotojams pristatėme savo produktus. Pirmaisiais metais „Mėlynė“ surengė daugiau kaip 50 renginių, vėlesniais metais – 30–40. „Jei reikėtų nuosavomis lėšomis finansuoti prekybos vietos nuomą, mokėti darbuotojams atlyginimus, nedidelėms įmonėms, kuriose dirba po kelis žmones, tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Todėl labai gerai, kad didžiausios išlaidos kompensuojamos, – teigė projekto vadovė Vaidė Sakalauskienė. – Kadangi važinėjant po Lietuvą labai dažnai mūsų klausdavo, kur galima nusipirkti „Mėlynės“ produktų, kartu su kitais Nacionalinio maisto klasterio nariais buvo pateikta dar viena paraiška pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiame projekte paraišką rengė UAB „Eno extractum“, partneriai – UAB „Mėlynė“ ir MB „Sultė“. Buvo skirta daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Šios lėšos panaudotos prekybos vietai Kauno prekybos centre „Dainava“ nuomoti, vienai mobiliajai prekybos vietai sukurti, darbuotojų atlyginimams mokėti. Ten prekiauja ne tik klasterio nariai, bet ir kiti smulkieji gamintojai, atitinkantys reikalavimą prekiauti tik Lietuvoje ir iš lietuviškos žaliavos pagaminta produkcija. Įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ir elektroninė parduotuvė Maistonamukas.lt.“

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų.

 

Supaprastinta parama tiesioginei prekybai

Abu pašnekovai nedvejoja – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų. „Parama pagal supaprastintas taisykles teikiama iš praėjusio programavimo laikotarpio finansinių likučių, nedidelio masto, t. y. maksimali galima paramos suma projektui iki 150 tūkst. eurų – projektams įgyvendinti“, – teigė Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir (ar) realizavimo vietą. Tai gali būti kilnojamoji prekyvietė, automobilinė ar internetinė parduotuvė, vieta paviljone ir (ar) turguje. Taip pat jie galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis.

„Bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti modulinius prekybos namelius ir juos pagal sezoniškumą kilnoti į skirtingas veiklos įgyvendinimo vietas“, – galimybes vardijo Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė ir pabrėžė, kad parama yra teikiama tik pareiškėjo ar partnerio valdoje užaugintiems produktams, kurie patenka į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, realizuoti.

Parama – nuo smulkių iki didelių projektų

Nuo gegužės 2 iki birželio 28 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės (2024 m. I)“. „Pagal ją finansuojami trys trumpų tiekimo grandinių paramos modeliai, – galimybes pristatė N. Padvaiskaitė. – Pirmu modeliu siekiama skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktus, tad bus finansuojami projektai nedidelių gamintojų, kurie susikooperavę per metus geba pagaminti ne mažiau kaip 5 t produkcijos.

Antru paramos modeliu orientuojamasi į didesnės apimties realizavimo vietos steigimą, kai trumpa tiekimo grandinė apima jau kelias savivaldybes ar kelis rajonus, o veikla vykdoma produktus tiekiant, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Trečias didžiausio ekonominio masto paramos modelis skirtas žemės ūkio ar maisto produktų realizavimo tinklams (logistikos centrams) steigti. Paramai pagal šį modelį gauti kviečiami jungtis didžiausią ekonominį pajėgumą turintys ūkiai, kooperatyvai, per metus galintys pagaminti ne mažiau kaip 25 t produkcijos. Tad jau dabar kviečiame visus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus įsivertinti savo gamybinius pajėgumus ir kreiptis paramos.“

Užs. 1884552

2022 m. Vilniaus kultūrinį gyvenimą įvairiausiomis spalvomis nušvies prasmingi projektai – nuo interaktyvių elementų šeimoms ir vaikams, literatūros renginių ar iniciatyvų specialius poreikius turintiems žmonėms iki skirtingų muzikos festivalių, daugybės kino seansų bei dar daugiau.

Į platų projektų spektrą bus kviečiami įsitraukti ne tik vaikai, jaunimas ar senjorai – Vilniaus gatvėse netrūks ir toleranciją skatinančių veiklų, tautinių bendrijų iniciatyvų, bus galima pasiklausyti skambių kariliono garsų.

Finansuojama keturiolika skirtingų kultūros sričių programų, lėšos paskirstytos ir naujiems, ir tęstiniams projektams. Tarp pareiškėjų yra ne tik didelę patirtį turinčios organizacijos, bet ir naujai susikūrusios, pažymima savivaldybės pranešime.

Finansavimas skirtas, atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų rekomendaciją koncentruotis ne į kiekybę, o į kokybę. Mažiausia suma vienam projektui siekia 2 tūkst. eurų, didžiausia – 5 tūkst. eurų.

Šiemet konkursas pirmą kartą buvo organizuotas dviem etapais. Pirmasis etapas buvo skirtas 2022 m. pirmo pusmečio ir tęstiniams projektams, jo metu 147 projektams paskirstyta 418 872 eurų. Iš viso pirmojo etapo metu buvo sulaukta 277 paraiškų.

Šiemet Kultūros rėmimo programų projektų konkurso buvo sulaukta 549 paraiškų, iš jų finansuoti 307 projektai. Jiems Vilniaus miesto savivaldybė paskirstė 885 298 eurus.

Fondą kitąmet turėtų sudaryti 16,9 mln. eurų, iš kurių 13,5 mln. eurų išdalins ministerija, likusius 3,4 mln. eurų – Centrinė projektų valdymo agentūra.

Kitąmet daugiausia – 40 proc. – fondo lėšų bus skirta fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą.

Po penktadalį lėšų bus skirta sporto inventoriui bei įrangai įsigyti ir esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, taip pat 15 proc. – sporto renginiams organizuoti, 5 proc. – kvalifikacijai tobulinti.

Visas sritis administruoja Švietimo ministerija, išskyrus sporto bazių plėtrą, priežiūrą ir remontą, kurią administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra.

Dešimtadalis nuo visų proporcijų dalies skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams. Skelbiama, kad tęstines sporto veiklas apimantiems projektams vertinimo metu bus skiriami papildomi balai.

Šiemet sporto projektams skirta kiek daugiau nei 13 mln. eurų.

Paraiškas ministerijai galima teikti iki sausio septintos dienos, Centrinei projektų valdymo agentūrai – iki kovo antros.

Ministerija taip pat gruodžio 6-11 dienomis pranešė rengianti mokymus Vilniuje, Kaune, Telšiuose ir Anykščiuose tiems, kurie ketina teikti paraiškas finansavimui iš Sporto rėmimo fondo.

Šiuo metu Seime svarstoma Sporto įstatymo pataisa, kuria siūloma trečdalį Sporto rėmimo fondo lėšų skirti aukšto meistriškumo sportui.

Įstatymo projektui pritarus po pateikimo jį toliau svarstys Seimo komitetai. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę jis grįš gruodžio 17 dieną.