Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų. 

„Duodama tam tikra dalis elektrinės ir žmonės, kurie patiria energetinį skurdą, didelę dalį arbą visą suvartojamą elektrą gaus žalią ir nemokamą. Tiems žmonėms, kurie patiria socialinę riziką, ši priemonė suteiks galimybę elektrą turėti nemokamai arba beveik nemokamai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Energetikos ir Finansų ministerijos ketvirtadienį kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ pristato 800 mln. eurų paramos priemones atsinaujinančios energetikos, įskaitant energetinių bendrijų plėtrai.

Anot jos, tokias bendrijas įkūrusios savivaldybės pažeidžiamiems gyventojams turės skirti apie trečdalį jų pagamintos elektros.

„Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją, ne mažiau kaip 30 proc. turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Reiškia, kad žmonės nemokamą elektrą gaus iš priskirtos jiems dalies. Tuo tarpu kitą dalį savivaldybės galės pasilikti iš naudoti savo reikmėms, viešiesiems poreikiams taip pat“, – kalbėjo finansų ministrė.

Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją, ne mažiau kaip 30 proc. turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Reiškia, kad žmonės nemokamą elektrą gaus iš priskirtos jiems dalies.

 

Jos teigimu, savivaldybės vienam nepasiturinčiam žmogui turės priskirti bent vieną kilovatą elektrinių galios.

„Tai beveik 100 proc. atitinka tiek, kiek žmogus suvartoja vidutiniškai. Teoriškai, jei jis vidutinis vartotojas, jam elektra turėtų būti nemokama. Jei vartoja šiek tiek daugiau, gali būti, kad jam priskirta galia bus šiek tiek per maža. Priklausys nuo to, kiek konkreti energetinė bendrija galių kaupiančiam asmeniui“, – sakė G. Skaistė.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, dalį bendrijos galios nepasiturintiems žmonėms savivaldybės turės priskirti privalomai.

G. Skaistė tikino, kad nemokama arba labai pigi elektra bus skiriama žmonėms, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos įstatyme numatytus kriterijus.

„Tai žmonės, kurie turi teisę į socialinę paramą. Jei jų pajamos mažesnės nei šiame įstatyme numatytas lygis, jie gali pretenduoti į tą galią, kuri priskiriama iš energetinių bendrijų“, – sakė ministrė.

D. Kreivys pridūrė, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Savivaldybė nustato tų žmonių eilę, sąrašus ir administruoja tą pagalbą, kuri ateina žmonėms. Automatiškai savivaldybės šią priemonę galės priskirti tam žmonių ratui, kurie turi tas galias, po vieną ar daugiau kilovatų. Ir tuo būdu žmonėms nereikės arba labai nedaug reikės mokėti už elektrą, įskaitant socialinius būstus“, – kalbėjo D. Kreivys.

Energetikos bendrijų finansavimui planuojama skirti 206,6 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Kvietimą pasinaudoti lėšomis ketinama skelbti balandį.

Pasak D. Kreivio, šiuo metu Lietuvoje įsteigta apie kelios dešimtys energetinių bendrijų. „Nedaug, procesas dar tik prasidėjęs“, – teigė ministras.

„Kvietimas startavo apie 8 valandą, o uždarytas buvo apie pusę dešimt“, – BNS antradienį sakė APVA Komunikacijos skyriaus vadovė.

Jos teigimu, norinčiųjų buvo tiek, kad APVA interneto puslapio veikla sulėtėjo, tačiau sistemos apkrovą atlaikė.

„APVA sistemos tikrai nelūžo, APVA tiek puslapis, tiek pati sistema veikė kaip veikusi, tiesiog buvo sulėtėjęs prisijungimas esant tokiai apkrovai – prie valstybės Registrų centro ir kitų duomenų bazių, tiesiog buvo didelės apkrovos ir procesai sulėtėjo“, – sakė ji.

Anot APVA atstovės, antradienį gautos iš viso 4358 paraiškos.

„Kaip žinote, buvo keturi kvietimai: kvietimas naujai planuojančių įsirengti saulės elektrines Sostinės regione  – į šį kvietimą pateiktos 974 paraiškos už 2,85 mln. eurų, 2925 paraiškos pateiktos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione įsirengti (...) už 8,5 mln. eurų. Likę dar buvo kvietimai padidinti jau esamos elektrinės galias – tai tie skaičiai jau nedideli, Sostinės regione pateikta 116 paraiškų, o Vakarų ir vidurio Lietuvos regione – 343 paraiškos“, – aiškino  E. Pliuskuvienė.

Tiek savo puslapyje, tiek Energetikos ministerija yra paskelbusi, kad šiais metais jie planuoja apie 85 mln. eurų paramos būtent saulės elektrinėms įsirengti.

 

Tai buvo jau antras toks kvietimas šiais metais – pirmojo metu sausio 30 dieną parama taip pat buvo išdalinta itin greitai – 8 mln. eurų rezervuota per mažiau nei dieną.

E. Pliuskuvienės teigimu, toks gyventojų susidomėjimas rodo, kad tokios paramos reikia daugiau.

„Taip, iš tiesų (paramos reikėtų daugiau – BNS) ir oficialiai pranešime, tiek savo puslapyje, tiek Energetikos ministerija yra paskelbusi, kad šiais metais jie planuoja apie 85 mln. eurų paramos būtent saulės elektrinėms įsirengti“, – BNS sakė ji.

APVA atstovės teigimu, šiuo metu dar neaišku, kada planuojamas kitas paramos kvietimas, „bet kad ji bus šiais metais – tai tikrai“.

Energetikos ministerija skelbė, kad kitą kvietimą gyventojams numatoma skelbti trečiąjį metų ketvirtį. Jo sąlygos bus tikslinamos pagal saulės elektrinių plėtrai skirtos paramos rezultatų vertinimą, įrengimo kainų rinkoje analizę ir siūlymus dėl paramos sąlygų atnaujinimo.

Įsigyjant ir įsirengiant naują saulės elektrinę skiriama 323 eurų už vieną kilovatą (kW) įrengtosios galios, o didinant elektrinės galingumą – 243,2 euro. Vienos elektrinės galia gali siekti iki 10 kW.

Kompensacijos bus mokamos iki 10 kW galios elektrinėms, skiriant apie 323 eurus už 1 kW galios, ketvirtadienį pranešė  ministerija.

Iš 32 mln. eurų 10 mln. eurų bus skirta Vilniaus apskričiai, 22 mln. eurų – vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritims. Paramą gavę gyventojai penkerius metus negalės keisti regiono, kur yra jų elektros vartojimo objektas – butas ar namas.

Paraiškas galima teikti iki 2024 metų vasario 29 dienos arba kol baigsis kvietimui skirta lėšų suma. 

Šiuo metu Lietuvoje yra kiek daugiau nei 25 tūkst. nutolusių gaminančių vartotojų, kurių bendra galia sudaro per 135 megavatus (MW).

„Ignitis“ produktų vadovė Indrė Baltušienė teigia, kad nors kvietimas kol kas oficialiai nepaskelbtas, tačiau atsinaujinančios energetikos platformoje eparkai.lt gyventojai suskubo rezervuotis saulės elektrines.

Pasak „Igničio“, ministerija paskelbė, kad Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) liepą planuojama perduoti paskirstyti 32 mln. eurų paramos. Paskutinį kartą parama būtent tokioms elektrinėms buvo skirta pernai liepos mėnesį.

Ministerija BNS patvirtino, kad toks paramos planas yra, bet jo kol kas nedetalizavo.

Jos tinklapyje skelbiama, kad gegužę ir lapkritį ketinama paskelbti atitinkamai 40 mln. ir 20 mln. eurų paramos kvietimus gyventojų elektrinėms ant namų stogų, o liepą – 32 mln. eurų – nutolusioms saulės jėgainėms. 

Paramos suma siekia 323 eurus už kW, o vienam namų ūkiui ji skiriama iki 10 kW galios saulės elektrinei. 

Šiuo metu Lietuvoje yra 54,5 tūkst. gaminančių vartotojų, iš jų beveik 12,5 tūkst. gamina saulės energiją nutolusiuose parkuose.

G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.

„Turime bent jau pradiniame etape atsidaryti tą dėžutę ir įvertinti visas galimybes, neišskiriant ir elektros kainos subsidijos verslui, nors tai tikrai bus nepaprastai brangus dalykas, kuris būtų sunkiai pakeliama našta valstybės biudžetui“, –  žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentas. 

„Pačioje pradžioje neturėtume atmetinėti a priori tam tikrų sprendimo būdų ir tik diskusijos metu pažiūrėti, kurie sprendimai mums priimtini ir nesukelia tokio dydžio valstybės biudžeto deficito, kuris sukrėstų valstybės finansinius pamatus“, –  kalbėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. BVP.

„Jei 2020 metais mūsų bendroji parama buvo didesnė kaip 7 proc. BVP, tai aš manau, kad ir šiuo atveju galėtume kalbėti apie bendrą konsoliduotą paramą tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui, kuri galėtų būti 4,5 procento“, – sakė G. Nausėda.

„Jeigu 2,3 proc. BVP (BNS skaičiavimais – apie 1,6 mlrd. eurų) parama buitiniams vartotojams, įsivaizduoju, kad panašaus procentinio dydžio parama galėtų būti taikoma ir mūsų verslo subjektams. Tai leistų mums, nenoriu pasakyti, kad visiškai lengvai ir pasišokinėjant, bet išgyventi šitą laikotarpį, kuris turėtų būti skirtas valstybės stiprinimui ir kūrimui, o ne demonstracijoms ir streikams“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos teigimu, šiuo metu stokojama finansinių instrumentų, kuriuos būtų galima pasiūlyti verslui.

„Nebūtinai reikia kalbėti apie elektros kainas lubas verslui. (...) Kalbame taip pat apie kitas priemones, kurios egzistuoja verslui paremti – kalbame apie vadinamą gaivinimo ir plėtojimo fondo RRF paskolinę dalį, kurios iš pradžių buvome nusprendę nenaudoti, bet dabar turime susimąstyti, kaip ją efektyviau panaudoti“, – teigė prezidentas.

„Kalbame apie subsidijas mažajam, smulkiajam verslui ir individualiai veiklai. Kita subsidijų rūšis gali būti nukreipta pirmiausia į energetiškai pažeidžiamą verslą, kuris nuo energetinių išteklių smarkiai priklausomas“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, subsidijos prastovų atveju taip pat yra vienas būdų, kad žmonės neprarastų darbo vietų. Be to, anot prezidento, parama galėtų būti teikiama ir atidedant mokesčius. 

„Mokesčių atidėjimai kaip priemonė yra pasiteisinusi, nemažai verslininkų laiko tai pakankamai sėkminga priemone, kurią anksčiau buvo taikę. Manau, tai galėtų būti viena iš opcijų“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat sukritikavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirmadienį pristatytą 1 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą verslui. Pasak jo, plane nėra nieko nauja.

„Mėginame seną suknelę parduoti kaip naują. Iš tikrųjų, tai nėra nieko naujo, tai yra investicinė RRF dalis, kuri skiriama viešojo sektoriaus skaitmenizavimui. Aš visiškai sutinku su verslu, kurie nemato sau ten tiesioginės paramos ženklų“, – teigė prezidentas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pranešė, kad iki 2023 metų pabaigos Vyriausybė planuoja per įvairias priemones šalies ekonomikai skirti beveik 1 mlrd. eurų.  Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai, kurios vertė – apie 400 mln. eurų.

G. Nausėda pranešė, kad antradienį Prezidentūroje energetikos specialistai, verslo atstovai diskutuos apie galimą paramą, kurį būtų galima taikyti verslui.

Verslas nori vienodų konkurencinių sąlygų

Susitikime su prezidentu dalyvavę verslo atstovai sako norintys vienodų konkurencinių sąlygų Europos Sąjungoje.  Vienos didžiausių polietilentereftalo (PET) granulių gamintojų Europoje „Neo Group“ vadovas Ruslanas Radajevas

kalbėjo, kad Europos Sąjunga turėtų rasti bendrą kompensacijų tvarką.

„Konkuruojame su Europos, Azijos gamintojais, konkurencijos nebijome, dirbame. Vienintelis, ko prašome iš mūsų Vyriausybės atstovų, Europos Komisijos, kad būtų vienodos konkurencinės sąlygos visiems Europos gamintojams, kad rastų bendrą kompensacijos mechanizmą tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje, tiek Vokietijoje, kad visi gamintojai konkuruotų vienodomis sąlygomis“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė R. Radajevas.

Elektrinio transporto sistemas tarptautinėms rinkoms kuriančios bendrovės „Vėjo projektai“ vadovas Alvydas Naujėkas sako, kad Lietuvos verslo konkurencingumas dėl energetinės krizės mažėja, todėl verslui reikia greitos pagalbos.

„Energetinė krizė tiekimo grandinėje daro nemažai įtakos, bet, aišku, ji pasiskirsto visiems tolygiai, gal šalyse, kaip Lietuva, ji jaučiasi stipriau, kitose šalyse ne taip stipriai. Šiuo atveju lietuviškas konkurencingumas stipriai sumažėja: medžiagos,  pusfabrikačiai, kurie gaminami Lietuvoje, ypač tie, kurių gamybai reikia nemažai elektros“, – spaudos konferencijoje sakė A. Naujėkas.

Korpusinių baldų gamybos įmonės „Inno Line“ vadovas Rolandas Baltuonis sakė, kad elektros kainos turėtų būti fiksuojamos ir gyventojams, ir verslui.

„Negana to, kad pastaruosius metus žaliavų kainos kilo 60-70 proc., įmonių pelningumai krenta, lėšų grąžinti paskoloms ir investuoti iš naujo galimybės mažėja, o tame laikotarpyje dar labai staigia padidėjo elektros kaina, per metus ji pakilo 10 kartų“, – žurnalistams teigė R. Baltuonis.

„Konkuruojame pasaulinėje rinkoje, jei kitos šalys remia ir priima sprendimus, kalbu apie kainų fiksavimą verslui ir gyventojams, manau, pas mus šitos drąsos trūksta“, – pridūrė jis.

„Per pirmą šių metų ketvirtį šildymo kompensacijoms išleista tiek, kiek per visus 2021-uosius metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Navickienė, pristatydama padėtį dėl kompensacijų šalies savivaldybėse.

Pernai kompensacijoms už šildymą skirta apie 20 mln. eurų.

Pasak ministrės, kompensacijos už pirmąjį ketvirtį pasiekė 224 tūkst. žmonių – 61 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą: „Augimas yra tikrai didelis“.

M. Navickienė pabrėžė, kad kompensacijos už šildymą pasiekė ir gyventojus, gavusius ne tik mažas ir vidutines, bet ir  didesnes pajamas: „Kompensacijos pasiekė labai įvairius žmones“.

Kompensacijos už šildymą nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija, skiriamos nevertinant žmonių turto. Seimas spręs, ar šią tvarką palikti galioti dar dvejus metus.

Daugiausia paramą gavusiųjų yra Visagine, kur šilumos išlaidos kompensuotos penktadaliui gyventojų. 12-14 proc. žmonių kompensacijas gauna Biržuose, Akmenėje, Anykščiuose, Druskininkuose, Birštone. Mažiausiai kompensacijų gavėjų yra Kazlų Rūdoje, Šilalėje, Rietave.

Tik 2 proc. gyventojų, besikreipusių dėl kompensacijų už šildymą, šiemet jų negavo. 

Dabartiniai skaičiai rodo, kad pajamų augimas šiuo metu viršija infliaciją.

M. Navickienė tikisi, kad gyventojų pajamos ir toliau augs sparčiau nei kainos: „Dabartiniai skaičiai rodo, kad pajamų augimas šiuo metu viršija infliaciją“.

Ministrė priminė, kad šiemet antrą kartą didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), socialinės išmokos ir pensijos turėtų prisidėti prie skurdo mažinimo net ir didelio neapibrėžtumo sąlygomis.

„Yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika ir visa tai yra neapibrėžtumo ir Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste – tiek energijos išteklių, tiek maisto kainų. Todėl suprantame, kad tas pajamų augimas turėtų labiausiai sušvelninti augančias kainas, išlaikyti perkamąją galią, ypač pažeidžiamose visuomenės grupėse. Tam, kad ta kainų kilimo įtaka būtų kuo mažesnė“, –  pabrėžė ji.  

Pasak M. Navickienės, ministerijos analizė rodo, kad jau dabar taikomos ir naujos priemonės nuo birželio mažins skurdą.

„Net ir tokiomis neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis (…) didžiausią teigiamą poveikį pajus ypač pažeidžiamos visuomenės grupės, tokios, kaip negalią turintys asmenys, taip pat vieniši tėvai su vaikais ir senyvo amžiaus žmonės“, – sakė ji.

Tiksliname šių metų valstybės biudžete šildymo kompensacijoms numatyta apie 30 mln. eurų.

Kompensacija už šildymą dabar skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas siekia iki 50 kv. metrų vienam žmogui ir dviejų asmenų šeimai, o trečiam ir kiekvienam paskesniam jos nariui – dar po 10 kv. metrų. Jeigu šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turi susimokėti pati.  

Nuo šių metų skiriant paramą taikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos (VRP): vietoj 127 eurų – 256 eurai už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba vietoj 190 eurų – 384 eurai vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų.

Seimo tiksliname biudžete numatyta, kad nuo sausio jau padidintas VRP nuo birželio dar kartą bus didinamas – tai reiškia, kad į pašalpas ir kompensacijas galės pretenduoti dar daugiau žmonių.

Ministrės teigimu, valstybės parengtas antiinfliacinis paketas siekia apie trečdalį milijardo eurų.

„Mano vienintelis lūkestis ir noras šitoje situacijoje, kad apsaugotume tas žmonių grupes, kuriems pagalbos ir paramos gali reikėti labiausiai. Tai yra tie, kuriems sunku apmokėti savo sąskaitas už šildymą, kurie turi per daug išlaidų. Tam priemonės turi būti labai taiklios. Todėl jas ir numatėme dar rudenį, ypač su šildymo kompensacijų praplėtimu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė.

„Apie visas kitas papildomas priemones mano noras kalbėti šiek tiek vėliau, nes viso pajamų augimo žmonės dar šiai dienai buvo nepajutę. Šį mėnesį žmones algos pasieks jau su padidintu neapmokestinamųjų pajamų dydžiu“, – pridūrė ji.

M. Navickienė pabrėžė, kad situacija visada stebima, o jei kažkurioms specifinėms visuomenės grupėms reikės papildomos paramos, ji bus suteikiama.

Mano vienintelis lūkestis ir noras šitoje situacijoje, kad apsaugotume tas žmonių grupes, kuriems pagalbos ir paramos gali reikėti labiausiai.

„Nors ir nesu labai didelė vienkartinių priemonių ar vienkartinių išmokų mėgėja ir manau, kad tai daugiau kraštutinės priemonės nei iš esmė sprendžiančios problemas, bet vieną tokią priemonę Vyriausybė jau buvo priėmusi – 100 eurų išmoka pačiai pažeidžiamiausiai visuomenės grupei – pagyvenusiems asmenims, bet ne dėl tų pajamų o dėl to, kad ir sirgimo rizika toje žmonių grupėje buvo pati didžiausia“, – sakė M. Navickienė.

Ministrė anksčiau yra sakiusi, kad Vyriausybė 2022-ųjų biudžete yra numačiusi įvairias priemones kovai su infliacija didinant pensijas, skiriant išmokas vienišiems asmenims, sparčiau nei numato įstatymai indeksuojant tikslines išmokas, išplečiant šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir panašiai.

Pasak M. Navickienės, jeigu Vyriausybė matys, kad metų viduryje yra poreikis papildomoms priemonėms, jos bus svarstomos.

G. Nausėda siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Anot prezidento, jo pasiūlytoms priemonėms gali prireikti apie 150-200 mln. eurų, kurie, pasak jo, bus surinkti papildomai į biudžetą dėl išaugusios infliacijos.

„Dabar yra Energetikos ministerijos paskelbta priemonė, kuria buvo skirta 5,4 mln. eurų kofinansavimui saulės elektrinių įrengimui ir matydami paraiškų bumą, kuris buvo milžiniškas per pastarąjį mėnesį, buvo nuspręsta skirti šiai priemonei papildomai 35 mln. eurų, kad būtų galima atliepti visas paraiškas, kurios šiandien pateiktos“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Metų pradžioje paskelbus 5,4 mln. eurų vertės kvietimą paramai gauti, jam sulaukta virš 12 tūkst. – paraiškų. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, tai sprendimas didinti paramą leis gyventojų saulės elektrinių skaičių šiais metais padvigubinti.

„Paraiškų šiai dienai turime beveik 12 tūkst. ir jos toliau auga, skaičiuojame, kad gali pasiekti 20 tūkst., ir papildomi 35 mln. eurų yra dideli pinigai, jie leis saulės elektrinių skaičių jau šiais metais padidinti dvigubai. Turime 250 megavatų, turėsime dar 200“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

„Tai didelis žingsnis tiek Žaliojo kurso link, tiek mažinant kainas, nes atsiperkamumas saulės elektrinių yra labai spartus ir tai kelias mums visiems susimažinti kainas“, – teigė jis.

Ministras kalbėjo, kad bus galima investuoti tiek į nutolusias elektrines, tiek įsirengiant jas ant savo namų stogų.

„Skaičius ir toliau drastiškai auga vartotojų, įsirengiančių šias elektrines ir šiemet planuojame, jei prireiks, surasti lėšų ir dar daugiau“, – sakė ministras.

D. Kreivys kalbėjo, kad staigus atsinaujinančių išteklių augimas skatina peržiūrėti ir teisinę bazę, todėl rengiamas pakeitimų paketas, kuris leistų padvigubinti atsinaujinančios energetikos apimtis Lietuvoje.

„Teisinė bazė yra beviltiškai pasenusi, tą mes vakar aptarėme ir su prezidentu detaliai, kokie įstatymo pakeitimai turėtų būti. Energetikos ministerija pusę metų dirbusi kartu tiek su rinkos dalyviais, tiek su reguliatoriumi ir kitomis interesų grupėmis, rengia šiuo metu paketą pakeitimų, kuris iš esmės leistų padaryti proveržį ir per artimiausius metus daugiau nei dvigubinti atsinaujinančios energetikos kiekį Lietuvoje“, – sakė D. Kreivys.

„Mūsų ambicijos tikrai didelės – turėti 80 proc. atsinaujinančios energetikos 2030 metais. Tam, kad galėtume pasiekti, turime padėti pamatus dabar. Tiek teisinės bazės keitimas, tiek šie žingsniai 40 mln. apimtyje yra didelis žingsnis į priekį“, – pridūrė jis.

BNS pateikia penkis aktualiausius pokyčius:

* Nebeteikiamos subsidijos labiausiai nukentėjusioms įmonėms (daugiau nei 50 proc. apyvartos kritimas) ir turgavietės mokesčio kompensacijos. Paraiškas šiai paramai buvo galima teikti iki liepos 1 dienos, tačiau sprendimai dėl subsidijų skyrimo galės būti priimami iki mėnesio pabaigos.

* Nebebus mokama 260 eurų parama dirbantiems savarankiškai. Paskutinės lėšos juos pasieks liepą – jos bus mokamos už birželio mėnesį. Nuo liepos savarankiškai dirbantys ir nuo karantino ribojimų nukentėję žmonės galės gauti 212 eurų darbo paieškos išmoką. Ji bus mokama iki rugsėjo.

* Keičiasi subsidijų už prastovas mokėjimo tvarka – liepą tiek jose esantiems, tiek grįžusiems darbuotojams subsidijos sieks 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 0,9 MMA (578 eurai  iki mokesčių). Iki šiol išmokos taip pat siekė 100 proc., tačiau ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 eurai). Rugpjūtį subsidijos mažės dar labiau.

* Visą nedarbo išmoką galės gauti gaunantys netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensiją, kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar šalpos išmoką.

* 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ siekiančią ligos išmoką galės gauti COVID-19 susirgę medikai, pareigūnai ir švietimo darbuotojai, nepriklausomai nuo to, ar užsikrėtė nuo bendradarbio, ar kito asmens.