Anot Evaldos Šiškauskienės, kurortų viešbučiuose medikai gali pasinaudoti SPA ir kitomis paslaugomis, tuo metu didžiųjų miestų viešbučių, daugiausia skirtų verslo keliautojams, užimtumas siekia vos 5 procentus.

„Sekasi kontroversiškai. Vieniems viešbučiams gerai, kitiems blogai (...) Yra aiški takoskyra – Palanga, Birštonas, Druskininkai, Anykščiai, ten yra labai gerai, tačiau Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, ten kur verslo viešbučiai, situacija yra tikrai labai bloga. (...) Yra 102 viešbučiai, kurie didesni nei 23 kambarių ir yra trijų-penkių žvaigždučių, jiems nepaprastai blogai“, – BNS sakė asociacijos prezidentė. 

Anot jos, ekonomikos skatinimą ir viruso pasekmių mažinimą koordinuojanti darbo grupė diskutuoja, kokios paramos galėtų tikėtis verslo viešbučiai.

„Prasideda šildymo sezonas, papildomos išlaidos už pastato išlaikymą jau siekia po 30-50 tūkst. eurų. Su Vyriausybe diskusijos yra, ir jau galima nekvestionuoti, ar reikia subsidijų, jie pritaria, kad reikia, žiūrima, ar už komunalines išlaidas padengti, ar kitokių variantų, svarstoma, iš kur gauti pinigų“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šiuo metu maždaug 7 mln. eurų vertės viešbučių paslaugų yra rezervavę 35 tūkst. medikų, o visos priemonės biudžetas siekia 10 mln. eurų.

Pasak E. Šiškauskienės, dėl medikų aktyvumo kai kurie viešbučiai jau yra išnaudoję valstybės pagalbos limitą.

„Kai kurie su medikų kuponais jau viršijo de minimis valstybės subsidijas, tai jie žiūri su nerimu, nes artimiausius trejus metus nebegalės pasinaudoti kitomis subsidijomis, bet ta priemonė (...) yra labai vykusi. Ir medikai patenkinti, ir viešbučiai“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, savivaldybės turėtų labiau įsitraukti ir skatinti medikus aktyviau pasinaudoti parama ne tik kurortuose.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas, bendrovės „Eglės sanatorija“ vadovas Artūras Salda sako, kad valstybės parama padėjo sanatorijoms ir sveikatingumo centrams padidinti užimtumą, tačiau jis baiminasi, kad gruodį, pasibaigus dotacijoms, jų užimtumas gali labai kristi.

Anot jo, pernai apie trečdalis sveikatinimo įstaigų svečių buvo užsieniečiai, tačiau šiemet jų sumažėjo 90 proc. A. Saldos teigimu, dotacijos medikams šiek tiek sušvelnino šiuos praradimus, tačiau visiškai jų nekompensavo.

„Tam, kad pakeistų lietuviai, turėtų lietuvių srautas išaugti dvigubai, o jis dvigubai neišaugo, tą mes tikrai matome, vis dėl to užsieniečių trūkumas jaučiasi ir įstaigos nedirba pilnu apkrovimu. (...) Yra apribojimai, reikalavimai dėl atstumų laikymosi, dėl vėdinimo, srautų atskyrimo“, – BNS sakė A. Salda.

Jis taip pat pastebi, kad ir kurortuose situacija skiriasi – Palangoje ir Birštone, kur dažniau apsilanko lietuviai, situacija geresnė, o Druskininkuose, kur maždaug pusė svečių būdavo užsieniečiai, situacija prastesnė.

Vyriausybė nuo gruodžio žadėjo tokią pat priemonę ir švietimo darbuotojams, jiems ketinta skirti 100 eurų išmokas, tačiau kol kas finansavimas nenumatytas. E. Šiškauskienė sako, kad tokia parama labai reikalinga, nes galėtų paskatinti ir maitinimo verslą, kur apyvarta nuo rugpjūčio pabaigos krito apie 40 procentų.

„Restoranuose situacija labai keičiasi, drastiškai krito apyvartos nuo rugpjūčio pabaigos, nes užsidarė lauko terasos, žmonių kiekis daug mažesnis. (...) Priemonė mokytojams būtų labai gera, bandytume nukreipti ją į miestus, ir kadangi pinigai mažesni, už 100 eurų nelabai kur nuvažiuosi, tai ragintume ir viešbučius daryti paketus su muziejais, su restoranais, vakarienėmis, vandens parkais, tokių paketų paruošti“, – sakė ji.

Projekte „Atostogos medikams“ dalyvauja 842 turizmo paslaugų teikėjai, iš jų 114 kelionių organizatorių, 83 kelionių pardavimo agentai ir 645 apgyvendinimo įstaigos.

Projektą administruojanti „Keliauk Lietuvoje“ turizmo įmonėms jau išmokėjo 3 mln. eurų už paslaugas, suteiktas 15,3 tūkst. medikų.

„Tikslus iki šiol atliktų rezervacijų skaičius nustatytas nėra, tačiau paslaugų teikėjai teigia, kad susidomėjimas priemone yra labai didelis. Projekto svetainėje yra registruoti 628 turizmo paslaugų teikėjai, iš kurių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsisakyti pasirinktas turizmo paslaugas“, – Eltai komentare nurodė „Keliauk Lietuvoje.“

Tiesa, agentūra nurodė, kad statistiką, kokias paslaugas ir kokiuose regionuose renkasi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, turės pradėjus administruoti projektą, kai bus pradedami gauti ir registruoti paslaugų teikėjų mokėjimo prašymai.

Licencijas turintys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai jau gali užsisakyti paslaugas (teikiant išankstinius užsakymus teikėjams). sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, neturintiems licencijų, tačiau įtrauktiems į savivaldybių sąrašus, savivaldybės perduos turizmo paslaugų kuponus.

„Turizmo kuponais pasinaudoti ir paslaugas su kuponais užsakyti bus galima tik nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 30 dienos. Anksčiau turizmo paslaugų su kuponu užsisakyti nepavyks, kadangi turizmo paslaugų teikėjams matomoje administracinėje sistemoje unikalūs kodai bus aktyvinti tik nuo pirmosios rudens dienos”, – pažymi „Keliauk Lietuvoje.”

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pranešė, kad nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 30 dienos sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, turės galimybę pasinaudoti 200 eurų parama poilsiui Lietuvoje.

Parama galės pasinaudoti licencijuoti medikai, kurių yra apie 35 tūkst., taip pat paramedikai, slaugytojų padėjėjai, laboratorijų darbuotojai. Priemonei skirta 10 mln. eurų.

„Jeigu tik leis sąlygos ir vėl nebus kažkokių suvaržymų, tai tikrai gražus metas kažkur susiplanuoti savaitgalio poilsį medikams su šeimomis ar vieniems. Tai yra tam tikras vartojimo ir keliavimo paskatinimas, ir viešbučiams tai yra papildomos pajamos“, – Eltai sakė asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Ližaitytė.

Ji šiek tiek abejoja dėl medikų poilsiui parinkto rudens laikotarpio.

„Laikotarpis nuo rugsėjo 1 dienos yra nelabai dėkingas ir būtų gerai, jei startuotų nuo rugpjūčio 1 dienos, kai pats atostogų metas. Kodėl nestartuoti jau dabar, o laukti rugsėjo 1 dienos, kai paprastai visi grįžta į darbus, atostogos vaikams baigiasi, ir nežinome, kas laukia rudenį, ar medikai turės laiko tokioms atostogoms po Lietuvą?“, –retoriškai klausė asociacijos direktorė.

E. Ližaitytė taip pat sutiko, kad poilsiaujančių medikų susidomėjimo labiau sulauks kurortuose esantys viešbučiai.

„Turbūt kiekvienam lietuviui yra žymiai įdomiau savaitgalį nuvažiuoti į kurortą negu gyvenant Vilniuje pernakvoti verslo klasės viešbutyje, kuris tam net neskirtas. Didžiųjų miestų viešbučiai, verslo klasės viešbučiai, kurie bus mažiausiai patrauklūs, tikrai medikų nesulauks“, – sakė ji.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 30 dienos sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, turės galimybę pasinaudoti 200 eurų parama poilsiui Lietuvoje.

Parama galės pasinaudoti licencijuoti medikai, kurių yra apie 35 tūkst., taip pat paramedikai, slaugytojų padėjėjai, laboratorijų darbuotojai. Savivaldybės turės pateikti tokių darbuotojų sąrašus.

Priemonei skirta 10 mln. eurų.

Ir džiugina, ir liūdina

– Nuo akcijos "Laikykitės, medikai!" pradžios praėjo mėnuo. Prisiminkime, kaip viskas prasidėjo, – kreipėmės į A.Tapiną.

– Paskelbus karantiną, "Laisvės TV" direktorė Gabija Milašiūtė išsakė mintį, kad, susidarius esamai situacijai, jaučiasi bejėgė, o norėtų padaryti kažką daugiau, nei kurti televizijos laidas. Ir tada man šovė mintis, kad tikrai galime kažką padaryti.

Jau esame rinkę pinigų vaikų dienos centrams, kai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nesutvarkius reikalų, vėlavo centrų finansavimas, kai nebuvo už ką net miltų blynams nupirkti. Pagalvojau – turime paramos teikėjų statusą, tad galime suorganizuoti paramą medikams. Kaip tik tomis dienos atėjo pirmieji signalai, kad jiems trūksta apsaugos priemonių. Taip ir išsigrynino akcijos tikslai.

Netrukus po to, kai paskelbėme akciją "Laikykitės, medikai!", sureagavo ir kiti fondai. Tad manau, kad pati idėja nėra originali, nereikia savintis autorystės ir nėra jokios būtinybės – daug kam šovė mintis, kol valdžia vėluoja, pamėginti padėti. Bet, aišku, net tokios minties neturėjau, į ką čia viskas išsivystys, kad bus surinktos tokios sumos, kad pirksime šimtatūkstantinius priemonių kiekius, teks užsiimti logistika, paskirstymu, atsiskaitymu ir net kovomis su kai kuriomis ligoninėmis.

Didžiausias šokas yra dėl surinktos sumos – apie 2,5 mln. eurų! Nuoširdžiai sakau – galvojau, jeigu surinksime 100–150 tūkst., tai bus labai geras rezultatas.

– Kas per tą akcijos mėnesį labiausiai nustebino?

– Daug kas – ir gerąja, ir blogąja prasme. Didžiausias šokas dėl surinktos sumos – apie 2,5 mln. eurų! Nuoširdžiai sakau – galvojau, jeigu mes surinksime 100–150 tūkst., tai bus labai geras rezultatas. Didžiausias donoras yra pervedęs mums beveik 300 tūkst. eurų ir sako: mes jumis pasitikime, jūs žinote geriau, ką reikia pirkti, kur pirkti, kam pirkti. Turėjau tokią viltį, kad mumis pasitiki, bet kad tas pasitikėjimo kreditas toks didelis – mane apstulbino.

Tačiau tai, natūralu, reiškia ir labai didelę atsakomybę. Tad mūsų ataskaitos apie lėšų panaudojimą tikriausiai bus pačios skaidriausios ir aiškiausios, kokios tik gali būti, kai mes jau pradėsime jas teikti. Ir dabar esame turbūt vieninteliai, kurie vos ne kiekvieną dieną atsiskaito. Manau, kad ir tai labai veikia, nes vienas dalykas, kai tu praneši kartą per savaitę ar projekto pabaigoje, ką padarei, o kitas – kai žmonės mato, kad kiekvieną dieną vyksta veiksmas: kažkas perkama, vežama, išskirstoma, dirba skirtingi žmonės, jie pasakoja savo įspūdžius, dėkoja medikai. Visa tai matydamas jautiesi to dalimi. Manau, dar ir dėl to ta akcija buvo tokia sėkminga.

O iš blogųjų dalykų nustebino faktas, kad mes tikrai labai mažai visko turėjome, bet ne mes vieni, šia prasme nesame kažkuo išskirtiniai – ir didžiosios šalys susiduria su tomis problemomis.

Kitas dalykas, kuris bene labiausiai nustebino, kad buvo gydymo įstaigų, kurių administracija viešai raportavo, jog viskas gerai, visko mes turime, medikai aprūpinti, o iš pačių medikų iš tų skyrių, kurie yra arčiausiai COVID-19, gavome signalų, kad ne, taip nėra. Jie mums siuntė nuotraukas, ir, esant tokiai situacijai, tikriausiai yra natūralu, kad tu labiau linkęs tikėti chirurgu ar reanimatologu nei ligoninės vadovu, kuris savo kėdėje sėdi jau n metų. Ir dar stebina, kad tie žmonės, kurie mums rašo, prašo neviešinti jų vardų, nes baiminasi, kad turės problemų, – jau geriau sutinka be tų respiratorių dirbti. Dėl to man taip pat buvo šokas. Deja, bet telieka daryti išvadą, kad per 30 nepriklausomos Lietuvos metų niekas nepasikeitė.

Štai visai neseniai iš vienos didžiųjų šalies ligoninių gavome žinią: mes turime kelis respiratorius visam skyriui, rašėme jums pildydami poreikių formą, jūs atsakėte, kad viskas turi eiti per administraciją, o jeigu eis per administraciją, mes nieko negausime. Sakau – žiūrėkite, aš matau, valstybė jūsų ligoninei skyrė per 30 tūkst. respiratorių, turite skendėti respiratoriuose. O jie man aiškina, kad jų niekas nepasieks...

Ir, galiu pasakyti, mes esame išsiuntę daug krovinių slapta. Vakare atvažiuoja koks skyriaus vedėjas arba rezidentų vadovas, paima, pasirašo kaip savanoris, nes mes negalime fiziniams asmenims teikti paramos, nuveža darbuotojams, jie tyliai išsidalija, tyliai parašo mums padėkas. Na, mums ramu, kad jie turi, bet kodėl taip turi vykti – nesuprantama.

– Bet paaiškėjo ir tai, kad kai kurie, pasiėmę paramą, ją parduoda...

– Na, čia buvo vienkartinis toks nemalonus atvejis, kai rezidentė už rankos buvo pagauta. Nežinau, kas ten to žmogaus galvelėje dėjosi. Bet aš suprantu ir pagundą, nes tai vieša paslaptis, kad yra žmonių, kurie taip mąsto, – jeigu kažkas yra valstybės, tai tas pats, kas niekieno, ir aš galiu sau pasiimti.

Rezultatas – mums prireikė kurti atskirą kontrolės tarnybą, kurios joks fondas turbūt neturi. Ir prasideda diskusijos, gana rimtos. Mes nuvežame paramą į vieną regiono ligoninę, o po kurio laiko vėl gauname signalą: skaitėme, kad mūsų ligoninė gavo, o mes nieko neturime, manome, kad neišdalijo. Skambiname ligoninės vadovui. Šis pyksta, kodėl mes jį tikriname, kodėl nepasitikime. Vadovai taip nepratę – jie galvoja, kad jų ligoninė yra jų tvirtovė ir galioja jų taisyklės. O mes sakome: žiūrėkite, šios priemonės yra nupirktos už žmonių paaukotus pinigus, mes norime, kad jos pasiektų adresatą, tad būkite malonus, pasakykite, kada tai bus, kam tai bus ir kaip tai bus. Kai kurie vadovai senu papratimu pasideda į sandėliuką, nes jiems taip ramiau. Iš dalies aš galiu ir juos suprasti – gal ateis juodos dienos, kai tų priemonių labiau reikės. Na, bet taip neturėtų būti.

Dabar mes jau turime susistygavę nenutrūkstamą tiekimo grandinę iš Kinijos į Lietuvą, bet pirmuosius pirkimus darėme Lietuvoje ir tikrai mokėjome gana brangiai už tas kaukes. O ką reikėjo daryti? Nejaugi laukti, kol bus atvežtos kaukės iš Kinijos, ir leisti, kad medikai būtų be apsaugų? Kol atvažiavo pirmieji kroviniai, pradėjo leistis lėktuvai, mes užkimšome tą skylę, aš taip norėčiau tikėti.

– Organizuoti pirkimus, logistiką, transportavimą, paskirstymą – ne žurnalisto darbas. Teko to išmokti?

– Aš galėčiau prisiimti tik labai menką nuopelnų dalį. Visai komandai teko mokytis per naktis, greitai, stengtis suvokti, kas visa tai yra, kurie tiekėjai yra sąžiningi, kurie ne. Laimė, yra su kuo pasitarti, padėjo ir Lietuvos ambasada, padėjo "Lietuvos geležinkelių" atstovas Kinijoje, kiti nuoširdūs viešojo sektoriaus žmonės, kurie irgi labai norėjo, kad mums pasisektų. Ta pati "Laisvės TV" direktorė, kaip aš sakau, yra kiborgas, kuri skiria šiam reikalui 18–20 valandų per parą.

Surinkti pinigus yra pats mažiausias dalykas – visas juodas darbas prasideda po to. Dabar mes per dieną išvežame apie 50 siuntinių į skirtingas Lietuvos vietas – nuo Lazdijų iki Skuodo. Tas siuntinys turi būti sukomplektuotas, patikrintas, atiduotas, sutvarkyti visi perdavimo dokumentai. Čia yra milžiniškas mechanizmas. Ir valstybė su savo didžiuliu biurokratiniu aparatu ne visada susitvarko su tokiu iššūkiu. O pas mus viskas gula ant penkių žmonių pečių, į kuriuos, tiksliau, kurias, kiekvieną dieną žiūrėdamas aš galvoju – kiek jos dar laiko tai patemps. Tikiuosi, kad nereikės taip dirbti labai ilgai.

Medalius kabinti anksti

– Kaip valdžios institucijos reagavo į jūsų veiklą? Ar bent padėkojo už pagalbą sunkiausiu momentu?

– Niekaip. Tiesa, su Vyriausybe turime gana neblogą kontaktą, kalbamės, jie mėgina mums, kuo gali, padėti. Bet jie turi pakankamai kitų bėdų. Tie jų kroviniai yra gana dideli, jie jais aprūpina penkias didžiąsias ligonines ir mobiliuosius punktus, tai rūpestis dėl šių objektų nuo mūsų pečių nukrito. Mes dabar labiau esame orientuoti į tas mažąsias ir į tokias vietas, kur yra rizikos grupėms priklausančių asmenų ir kuriomis nelabai kas ir pasirūpina: senelių namai, globos namai, hospisai ir pan. Ten daug nereikia, kad įsižiebtų nemalonus židinys. Galbūt pavyks užkardyti.

Ir dabar jau strateguojame į priekį, kalbamės su medikais, ko gali reikėti per artimiausią mėnesį, nes žiūriu į skaičius – kaukių ir mes, ir valstybė esame užpirkę pakankamai, protingai jas dalijant ir nerakinant sandėliukuose turėtų pakakti šiam krizės laikotarpiui. Bet galbūt gali reikėti kažko kito? Galbūt kažkokios įrangos, galbūt reanimacijos lovų, galbūt vaistų. Čia mes pasikliaujame specialistais, visada prašome išsakyti kelias nuomones, prieš priimdami sprendimą, ką pirkti.

– Ar Lietuvos institucijos, jūsų akimis, šios krizės akivaizdoje sugebėjo pakankamai gerai komunikuoti, derinti veiksmus, ar sutriko?

– Mes aiškiai pamatėme šios krizės akivaizdoje, kas yra lyderiai, o kas tokie nėra. Aš kalbu apie valstybės vadovus, apie miestų vadovus. Tarkime, kalbant apie penkių didžiųjų miestų vadovus, kaip jie tvarkosi su krize, kaip jie valdo miestą, kokias iniciatyvas patys siūlo, tai kaip dangus ir žemė. Tie, kas nors kažkiek domisi savivaldybių reikalais, manau, man pritars – absoliučiai skirtingi merų sprendimai, požiūriai, energija.

O šiaip aš manau, kad Lietuva, kaip ir visos šalys, tikriausiai pavėlavo. Bet sprendimai, kurie mus apsaugojo, buvo priimti gana greitai. Dabar tikrai ne tas laikas save čaižyti ir sakyti, kad viskas pas mus blogai. Aišku, buvo kai kurių politikų, kai kurių vadovų ambicijų, užsispyrimo, nenoro įsiklausyti į specialistų patarimus – jei to nebūtų, gal situacija būtų šiek tiek geresnė. Tik pastarųjų dienų optimizmas man šiek tiek kelia nerimo – gal šiek tiek ankstoka būtų kalbėti apie tai, kad jau lūžis įvyko.

Per šitą mėnesį, manau, mes padarėme milžinišką žingsnį. Galbūt ne visiškai koja kojon, bet kartu, ir bent jau čia Lietuvoje, manau, yra visai gera situacija. Turiu pažįstamų medikų Vakarų Europoje, kurie sakė, kad situacija tikrai yra nelygintina.

Ir dar tas visuomenės susitelkimas, tie suaukoti pinigai – mes turime apie 2,5 mln. mln., kiti fondai dar 1,5 ar 2 mln. – Lietuvai, sakyčiau, tai tikrai didžiulės sumos. Net ir gerokai didesnei valstybei tai jau būtų labai solidi visuomenės ir verslo parama.

– Tai sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reitingai didėja, jūsų manymu, pelnytai?

– Visų reitingai didėja, daugumos valstybių vadovų. Didžioji dauguma žmonių gana aiškiai suvokia, kad reikėtų klausyti to, ką sako pareigūnai, valdžios atstovai ir panašiai. Tad tas tam tikras pasitikėjimo augimas yra natūralus. Kaip bus po to, kai, viskam pasibaigus, pradėsime analizuoti, kas vis dėlto buvo ar nebuvo padaryta, tada tikriausiai ir bus tie reitingai realesni. Grįžtant prie vidinės politikos, aš sakau, kad koronavirusas yra didysis šansas dabartinei Vyriausybei išsilaikyti po Seimo rinkimų. Ar jie pasinaudos tuo – klausimas, dar anksti apie tai kalbėti.

– Tačiau esate rašęs, kad iš šalies Prezidento tikėjotės daugiau esant šiai situacijai?

– Taip. Jeigu reikėtų besti pirštu į žmogų, iš kurio dauguma tikėjosi lyderystės, tai būtų mūsų šalies vadovas. Galima išvardyti keliolika ar kelias dešimtis punktų, ką jis galėtų padaryti neprisidengdamas tuo, kad neva jis neturi konstitucinių galių. Prezidentas renkamas žmonių, jis yra tautos nuotaikų barometras, ir tikrai jo žodis būtų labai svarbus – ypač vyresniems žmonėms būtų svarbu jį matyti per mediją, suvokti, ką jis daro, kokios jo rekomendacijos. Galų gale tas pats savanoriavimas turėtų būti ne tik parodomasis, kaip dabar matome, kai atvažiuoja į Kauną, atsiliepia į vieną skambutį ir išvažiuoja. Arba kaip "Maisto bankas" jam į namus atveža sriubos stiklainiukus, jis su žmona užklijuoja etiketę, ir ta sriuba išvažiuoja atgal. Man tai primena tuos senus laikus, kai pasirodyti reikėdavo. Labai trūksta realios Prezidento veiklos. Manau, daugelio nusivylimas yra nemažas.

Svarbiausia – komanda

– Kaip suspėjate susidoroti ir su televizijos, ir su pagalbos medikams darbais?

– Sąžiningai pasakysiu – su nuoširdžiu pavydu skaitau savo bičiulių pasidalijimus socialinėje erdvėje, kad jie jau nebežino, ką veikti namuose, ir mėgina prisigalvoti kokios nors veiklos. Tuo metu mano skaitymui skirtas laikas vakare sutrumpėjo nuo valandos iki 5 minučių. Bet kažkaip sukuosi.

Aišku, labai padėjo tas faktas, kad spėjome įrašyti visas šio sezono "Auksinio proto" laidas prieš karantiną – kovo pradžioje pabaigėme filmavimus. Kai matote, kad mes su Arūnu Valinsku – be kaukių, o žmonės salėje ploja, žinokite – mes nieko nepažeidinėjame, laidos yra įrašytos seniau.

Dar šioks toks palengvinimas gyvenime atsirado dėl to, kad "Laisvės TV" laidą "Laikykitės ten" filmuojame Vilniuje, niekur nebevažiuojame, o tai irgi atimdavo daug ir laiko, ir energijos, kad ir kaip smagu tai būdavo daryti.

O grįžtant prie akcijos "Laikykitės, medikai!" – gal susidaro toks įspūdis, kad aš čia vienas kažką darau, bet aš savo indėlį galėčiau vertinti kokiais 10, na gal 15 proc. Visa kita veža komanda, kuriai esu labai dėkingas. Be jų tiek tikrai nebūtume nuveikę.

Kad viskas priklauso nuo komandos, aš žinojau dar nuo "Laisvės TV" įkūrimo laikų. Manau, kad nemažai daliai šlubuojančių valstybės institucijų galime tą patį pasakyti – ne tą komandą yra susirinkę. Aš esu nežmoniškai laimingas, kad mums pavyko suburti puikią komandą, ir tai nėra tušti žodžiai. Pagal tą krūvį, kuris užkrito, pagal tuos dalykus, kuriuos jie turėjo išmokti, pagal atsakomybę, su kuria reikėjo priimti sunkius sprendimus, tai yra patys geriausi žmonės, su kuriais man yra tekę dirbti gyvenime.

Bet, pripažįstu, dabar man įtemptas metas. Ir neramus. Kaip ir mums visiems. Tačiau išgyvensime ir viskas bus gerai. Galbūt net medikus aprūpinsime. Ir galbūt tas mūsų rūpestis medikais nesiliaus ir nepasimirš net tada, kai nuslūgs koronavirusas, nes akivaizdu, kad dėmesio šiam sektoriui labai reikia – ne tik visuomenės, bet ir verslo, ir valdžios.

„Kaip rodo paskutinės savaitės, viena po kitos kartu su medikais krenta gydymo įstaigos. Taip yra todėl, kad dauguma medikų visiškai neturėjo, o kai kurie dar ir dabar ne visada turi pakankamai apsaugos priemonių nuo infekcijos. Pamirštame akcentuoti, kad apsaugos reikia ne tik tokiems skyriams kaip infekciniai ar reanimacijos, kurie tiesiogiai susiduria su infekuotais pacientais. Apsauginės priemonės būtinos absoliučiai kiekvienam medikui, kuris turi bent menkiausią galimybę su infekuotu pacientu susitikti. Be to, jau labai greitai gali reikti ne tik apsauginių priemonių, bet ir medicininės įrangos, kurios taip pat nėra pakankamai reanimacijos skyriuose“, – situaciją Lietuvos gydymo įstaigose apibūdina LMS pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

LMS, bendradarbiaudama su Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kviečia visus, kas gali, prisijungti prie paramos rinkimo būtiniausių priemonių, skirtų Lietuvos medicinos kovai su COVID-19 infekcija, įsigijimui. Tą padaryti galima pervedant pinigus į LMS sąskaitą.

LVK prezidentas Valdas Sutkus prie paramos iš karto pakvietė prisijungti pačios organizacijos narius, o visos kitos šalies įmonės bei asociacijos, turinčios resursų, taip pat reguliariai raginamos prisidėti perkant ir pristatant būtiniausias individualias apsaugos priemones, reikalingas Lietuvos medikams kovoje su koronaviruso pandemija.

„Matome tendenciją, kad net ir po truputį skaičiuodami nuostolius, kuriuos neša virusas, verslai nevengia pagelbėti tiems, kam pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Tai rodo, jog sunkiais momentais mokame išlikti vieningi. Atsižvelgdami į situaciją, neabejotinai toliau ieškosime būdų, kaip prisidėti prie kokybiško šalies gydymo įstaigų darbo“, – teigia jis.

Tuo tarpu visuomenei, kuri dar nespėjo įsigilinti į kritinę situaciją, nesupranta jos rimtumo bei nežino, kodėl medikams reikalinga pagalba, Ž.Gudlevičienė pateikia konkrečius pavyzdžius.

Standartinė mediko darbo diena kovojant su pandemija pailgėjo beveik dvigubai ir trunka mažiausiai 12 valandų, darbo valandomis laiko poilsiui praktiškai nėra, neatsakingi sprendimai mažina specialistų kiekį gydymo įstaigose, o senkant apsaugos priemonėms bei dėl to priverstinai izoliuojantis patiems medikams, personalo kiekio tinkamai pacientų priežiūrai ateityje gali tiesiog nebelikti. Ukmergėje dėl viruso jau nebeliko nė vieno gydytojo, tenka skolintis gydytojus iš kitų miestų.

„Pagal darbo specifiką, medikų komandoms, kurios budi po dvylika valandų, pasiilsėti ir atsikvėpti praktiškai nebeįmanoma. Kodėl? Nes nuo galvos iki kojų dėvint specialią, nuo užkrato apsaugančią aprangą, to padaryti negalima, nes išėjus iš patalpos visą aprangą nuo galvos iki kojų reikia keisti nauja. To padaryti negalime dėl apsauginių priemonių ir aprangų trūkumo, įstaigos jas taupo. Internete jau plinta nuotraukos, kaip po dvylikos valandų atrodo medikų veidai. Puiku, kad dauguma mato, dėl to užjaučia bei supranta paramos svarbą. Tačiau būtų labai gerai, jeigu kiekvienas suprastų ir tai, kas yra atsakomybė ir kad tik laikantis nuolatos skelbiamų rekomendacijų galime tinkamai apsaugoti vieni kitus“, – teigia LMS vadovė.

Lietuvoje yra 15 000 gydytojų, 22 000 slaugytojų, tūkstančiai pagalbininkų (vairuotojų, valytojų ir kitų). Visiems jiems būtinos apsaugos priemonės, sakoma Lietuvos medikų sąjūdžio kreipimesi.

Keisti respiratorius privaloma kas 4-6 valandas, sunaudojant 2-3 per dieną. Respiratorių kainos svyruoja nuo 5 iki 30 eurų. Vienai dienai reikia daugiau nei 100 tūkst. respiratorių. Be to, jie būtini ir COVID-19 infekuotiems pacientams.

„Todėl kreipiamės į Jus – kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbas būtų visavertis, nenutrūktų, medikai išgelbėtų kuo daugiau gyvybių – reikalinga kiekvieno iš mūsų parama“, – teigia LMS vadovė.

LMS atsiskaitomoji sąskaita: LT557044060008194347

Gavėjas: Asociacija Lietuvos Medikų Sąjūdis

Reg. Kodas 304715485

Paramos gavėjo nr. 304715485

Norėdami prisijungti prie šios iniciatyvos bei tapti aktyviais gerų darbų skleidėjais, rašykite lms.organizacinis@gmail.com.

„Neatlygintiną paramą suteikusios bendrovės galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti paramai skirtas išmokas, taip susimažinant pelno mokestį“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Jos teigimu, jei įmonės PVM mokėtojos paramą suteikia prekėmis, kurių pirkimo PVM buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai ekstremalios situacijos metu dėl koronaviruso joms už tokias prekes nereikės apskaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams, neatsižvelgiant į suteiktos paramos vertę.

Nurodoma, kad dėl paramos gavėjo statuso suteikimo reikia kreiptis į Registrų centrą. Tačiau VMI pažymi, kad ekstremalios situacijos metu, jeigu parama bus suteikta juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso, bet įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę jį gauti, remiantis teisingumo ir protingumo principais, bus laikoma, kad parama yra suteikta pagal įstatymą, o paramos teikėjams bus taikomos mokesčių lengvatos.

Šios iniciatyvos labai svarbios ne vien materialine pagalba. Tai solidarumas bei paramos gestas tokiu metu, kai mūsų medicinos darbuotojai kasdien, negailėdami savo jėgų ir laiko, grumiasi su vis didesniais iššūkiais ir išbandymais, rizikuodami savo sveikata.

Deja, kai kurie pavieniai asmenys, manipuliuodami žmonių jausmais, siekdami savanaudiškų tikslų, platina tikrovės neatitinkančią, iškraipytą informaciją, neva ligoninės darbuotojas pardavinėja asmens apsaugos priemones, neva kažkur dingsta gauta parama.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė patikina rėmėjus, miesto ir regiono gyventojus, kad visa gauta parama kruopščiai surašoma, pajamuojama ir skiriama ligoninės darbuotojų apsaugai bei kitai veiklai užtikrinti. Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai bei kiti darbuotojai ir toliau dirbs, kad gyventojai būtų sveiki.

Klaipėdos universitetinė ligoninė visos bendruomenės ir pacientų vardu taria nuoširdų ačiū už paramą visiems rėmėjams.

„Po pirmųjų žinių apie Kinijoje plintantį virusą ne vienas gyventojas spėjo apsirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios turbūt liks nepanaudotos drausmingai laikantis karantino reikalavimų, bet gyvybiškai reikalingos medikams“, – pranešime spaudai cituojamas meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, iš medicinos įstaigų savivaldybę pasiekia žinios apie pusdieniui ar dienai užteksiančias priemones,

Teigiama, kad medikams tiks kiekviena nepanaudota, tai yra – švari ir dėl to saugi  asmeninė apsaugos priemonė. Tinka nepažeistose pakuotėse laikomos apsauginės bet kokios rūšies kaukės, respiratoriai (FFP2, FFP3). Reikia kombinezonų su gobtuvais, apsauginių akinių ar skydų, antbačių, vienkartinių kepuraičių, apsauginių prijuosčių, guminių pirštinių.

Pataisas inicijavusi Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad tai leis padidinti farmacininkų ir medikų bei gydymo įstaigų bendradarbiavimo skaidrumą.

Numatoma, kad vaistų registruotojai ir jų atstovai privalėtų deklaruoti bei viešai skelbti informaciją apie gydymo įstaigoms bei konkretiems medikams ir farmacijos specialistams suteikiamą bet kokią paramą.

Įstatymo projekte tai vadinama informacija apie „perleistas vertes“. Jos gali apimti įvairius dalykus, pavyzdžiui, smulkią dovaną ar komandiruotės apmokėjimą.

Projektą inicijavusi Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad medikų ir farmacijos kompanijų bendradarbiavimas gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl pacientų gydymo, pavyzdžiui, skiriant tam tikrus vaistus. Todėl informacija apie farmacijos kampanijų santykius su gydymo įstaigomis ar medikais turi būti vieša ir prieinama visuomenei.

Ministras Aurelijus Veryga Vyriausybės posėdyje sakė, kad šiuo metu tokią informaciją viešina tik didžiosios farmacijos kompanijos.

„Mažesnės kompanijos to nedarydavo ir mes nesužinodavome, kur tie pinigai nukeliaudavo“, – teigė jis.

Pataisoms įgyvendinti reikėtų skirti 35 tūkst. eurų Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

„Palyginus su tuo, kiek tai išskaidrina sektoriaus, tai yra santykinai nedideli kaštai“, – kalbėjo A. Veryga.

19 farmacijos įmonių vienijančios Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė BNS teigė, kad jos atstovaujamos įmonės paramą medikams deklaruoja nuo 2014 metų.

Ji tvirtino Seimui teikiamas pataisas palaikanti.

„Matote, mes esame už skaidrumą šitoje srityje ir tikrai farmacijos verslas yra pasiruošęs ir siekia skaidrumo standartų, kad visi galėtų aiškiai matyti, kas ir kaip dirba šioje srityje. Mes esame vienareiškmikai už“, – sakė R. Bričkienė.

17 vaistų gamintojų Lietuvoje vienijanti Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija taip pat sveikino Vyriausybės siūlymą. Šios asociacijos įmonės duomenis skelbia nuo 2016 metų.

„(...) Sveikatos specialistų ir farmacijos pramonės bendradarbiavimas pirmiausia yra skirtas pagerinti pacientų gyvenimą, tad sprendimas patvirtinti šias įstatymo pataisas yra sveikintinas ir labai svarbus, nes sektoriaus skaidrumas didina visuomenės pasitikėjimą“, – pranešime spaudai cituojama asociacijos vadovė Agnė Gaižauskienė.

Laikinai Vyriausybei vadovaujantis finansų ministras Vilius Šapoka posėdyje paragino ir kitus ministrus įsivertinti, ar jų reguliuojamose srityse nebūtų tikslinga įvesti panašų mechanizmą.

Jis teigė, kad kai kuriose srityse „santykiai tarp verslo ir valstybinių institucijų yra, sakykim, komplikuoti“.

Įstatymo projektą toliau svarstys Seimas.

Praėjusiais metais įsigaliojo tvarka, pagal kurią negalima vaistų reklamuotojui asmeniškai susitikti su konkrečiu mediku, siekiant suteikti informaciją apie reklamuojamą vaistą.

Siekiant skaidrumo, vietoj asmeninių vizitų yra nustatyta reklaminių renginių gydymo įstaigose organizavimo tvarka.