Nelaimė, kai Prienų rajone esančiame Balbieriškyje iki pamatų sudegė statomas penkių asmenų šeimos namas, įvyko lapkričio 13 dienos popietę.

„Aš išvažiavau į miestą apsipirkti. Mažiausią šešerių metų sūnų palikau pas savo mamą, o du vyresnieji vaikai – penkiolikmetė dukra Martyna ir vienuolikmetis sūnus Jomantas liko namie, nes vyko nuotolinės pamokos. Dukra, atėjusi išplauti indų, per virtuvės langą pamatė, kad iš kažkur sklinda dūmai. Išbėgo į lauką pažiūrėti ir pamatė, kad jie plinta iš po mūsų namo stogo. Dūmų jau buvo pilni kambariai. Dukra nieko nelaukdama paskambino namie likusiam broliui ir netrukus jie abu išbėgo“, – pasakojo Gintarė.

Laimė, kad vaikai spėjo išbėgti laiku, nes už kelių minučių viskas pradėjo degti.

Pasak jos, vaikai pranešti apie tai, kas įvyko, paskambino artimiesiems, o paskui ir skubios pagalbos numeriu 112. „Sudegė visiškai viskas. Likome taip, kaip stovime. Vaikai išbėgo su šlepetėmis. Dabar glaudžiamės pas tėvus. Dar vis sunku susitaikyti su mintimi, kad taip nutiko, bet kažkaip reikės šią žinią priimti“, – graudinosi pašnekovė.

Paklausta, ar bent numano, nuo ko galėjo kilti visą penkių asmenų šeimos turtą sunaikinęs gaisras, Gintarė sakė įtarianti, kad kaltininkas galėjo būti dujinis vandens šildytuvas – nuo jo esą ir galėjo kilti liepsnos.

„Laimė, kad vaikai spėjo išbėgti laiku, nes už kelių minučių viskas pradėjo degti. Matyt, gaisras prasidėjo nuo namo stogo, o dukrai atidarius duris, pateko oro ir liepsnos įsismarkavo. Dėkojame Dievui, kad visi liko gyvi, sveiki“, – su jauduliu balse kalbėjo moteris.

Kaip jau minėta, jiedu su vyru Mariumi augina tris muzikuojančius vaikus – Martyną, Jomantą bei Aleksą, o už kelių dienų pasaulį turėtų išvysti ir ketvirtoji jų atžala – dukra. „Stengiamės ramiai išbūti iki gimdymo. Jau šiandien turėčiau gimdyti, bet kadangi visada pernešiodavau, tai tikriausiai dar kokią savaitėlę ar porą teks palaukti“, – atviravo Gintarė.

Pašnekovė sakė, kad jos šeimos nelaimei abejingi neliko jau daug žmonių – vaikai gavo rūbų, batų. Tačiau labiausiai trūksta lėšų, už kurias būtų galima atstatyti iki pamatų sudegusį namą. Gintarė nedrąsiai tarstelėjo besitikinti, kad atsiras geros valios tautiečių, kurie galėtų prisidėti prie to, kad šeima su netrukus gimsiančia ketvirtąja atžala turėtų galimybę atstatyti sudegusius namus.

Kaip portalo žurnalistams sakė Kauno apskrities ugniagesiai, pranešimas apie gaisrą Prienų rajone, Balbieriškio miestelyje, buvo gautas lapkričio 13 d. 14.26 val. Čia atvira liepsna degė statomas gyvenamasis namas su mansarda. Šiuo metu vykdomas tyrimas gaisro priežasčiai nustatyti.

Norintys prisidėti prie gausios Mariaus ir Gintarės šeimos gerovės, gali tai padaryti:

Gavėjas: Gintarė Marčiukaitienė

Bankas: „Luminor“

Sąsk. Nr.: LT12 4010 0425 0159 1075

Pavedimo paskirtis: auka

Kaip pranešė Policijos departamentas, visuomenė pareigūno šeimai paaukojo 16 tūkst. 740 eurų, antra tiek paramos skiria policijos bendruomenė iš Lietuvos policijos labdaros ir paramos fondo.

Iš šio fondo 8 tūkst. 370 eurų bus skiriama ir tarnybos metu sužeistai pareigūnei.

Pagal galiojančius teisės aktus, žuvusio pareigūno šeimai taip pat skiriama valstybės parama – beveik aštuonerių metų pareigūno atlyginimo dydžio išmoka.

Gegužės pabaigoje į pareigūną ir kinologą Saulių Žymantą ir jo partnerę šūvius paleido smurtu artimoje aplinkoje įtartas Stasys Brasas. Policininkas žuvo vietoje, o pareigūnė buvo sužeista.

Į pareigūnus šūvius paleidęs vyras vėliau rastas negyvas užgesinus gaisrą.

Moteris pasakoja maždaug prieš metus kartu su vyru Egidijumi nusipirkusi ir įsikėlusi į seną, apleistą namelį, stūksantį Telšių rajone, Pavandenio seniūnijos teritorijoje.

Nors būstas buvo gana apleistas, jiedu rankų nenuleido – jaukumą abu kuria iki šiol, nors ir mažais žingsneliais – tiek, kiek leidžia turimos finansinės galimybės.

„Galima sakyti, vieną kambarį įsirengėme beveik pilnai – beliko išlyginti vieną sieną. Vyras ją sutvirtino lentomis ir išbetonavo“, – sakė Sandra.

Paklausta, ko naujuose namuose vis dar labiausiai stinga, ir ar visiems trims su mažyle pakanka šilumos jų viduje, pašnekovė nesiskundė – nors namas ir senas, bet jame esą yra pakankamai šilta.

Anksčiau gaunamų, nors ir nedidelių lėšų, bet pakakdavo, o dabar, kai man atliko stuburo operaciją, gyvename dar kukliau.

Tačiau po to nedrąsiai tarstelėjo, jog problemų sename namelyje vis dėlto yra. Viena iš jų – elektros instaliacija, kurią reikia atnaujinti. Taip pat, atviravo moteris, kai kuriuose kambariuose, kaip ir dušo patalpoje, vis dar nėra grindų dangos, apšiltinimo bei sienų apdailos. Todėl labai reikalinga visų geros valios žmonių pagalba, kurie prie jaunos šeimos žingsnių į geresnę ateitį prisidėtų finansiškai ar kuo tik gali ir nori.

„Visus darbus namuose mokame ir galime atlikti mes patys, tačiau turimų finansų viskam nepakanka. Telšių rajone, kur gyvename, sunku susirasti darbą. Neturime automobilio, kad galėtumėme nuvykti toliau, o artimiausias miestas – už 45 kilometrų, nė vienas darbdavys nenorės priimti darbuotojo tokiomis sąlygomis. Todėl vyras dirba pusę etato. Anksčiau gaunamų, nors ir nedidelių lėšų, bet pakakdavo, o dabar, kai man atliko stuburo operaciją, gyvename dar kukliau, nes padaugėjo išlaidų“, – neslėpė telšiškė.

Apie artėjančias šventes šeima kalbėjo taip pat nedrąsiai. Į klausimą, kokios jiems bus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimas, ir ar turės, ką padėti ant stalo, tik pasakė, kad šventinis laikotarpis bus kuklus kaip ir kiekvienais metais.

Visi norintys ir galintys prisidėti prie Sandros ir Egidijaus šeimos gerovės, gali tai padaryti:

Gavėjas: Sandra Butvinskienė

Sąskaitos nr. LT 387300010117404583

Bankas: „Svedbank“

Mokėjimo paskirtis: parama Sandos šeimai

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis spaudos konferencijoje sakė, kad Vyriausybėje demografiniams iššūkiams spręsti iškelta per pusšimtis idėjų, apimančių šeimai palankios aplinkos kūrimą, reemigracijos skatinimą ir senjorų išlikimo darbo rinkoje galimybes. Dėl šių idėjų buvo surengtos konsultacijos su visuomene.

„Viskas susideda iš smulkių priemonių, iš valstybės požiūrio. Jeigu yra daug konkrečių priemonių, kurios sukuria šeimai palankią aplinką, tai, man atrodo, yra pakankami svarbu, o sukurti kažkokį stebuklingą receptą, konkrečią vieną priemonę – nesu pajėgus šiandien pasakyti, kas ta priemonė gali būti“, – kalbėjo D. Matulionis.

Tarp diskutuojamų priemonių, kurios pagerintų šeimų padėtį, jis minėjo darželių, daugiafunkcinių centrų patalpų naudojimą vaikų vasaros stovykloms, daugiau papildomų laisvadienių tėvams, auginantiems vaikus, galimybę vaikams nemokamai lankyti muziejus, geresnes vaikų užimtumo paslaugas po pamokų, kūdikio kraitelio su būtiniausiomis prekėmis skyrimą kiekvienam gimusiam vaikui, nuoseklų išmokų vaikams didinimą, nemokamo vaikų maitinimo įvedimą darželiuose bei pradinėse mokyklose ir pan.

Realiai tai yra pašalpinės Lietuvos koncepcijos plėtojimas. Realiai ko mums reikia – kad žmonės čia galėtų oriai užsidirbti ir gyventi iš tikrųjų, įvairius savo gyvenimo planus vykdyti, kad nebūtume mes prašantieji.

Jo aiškinimu, viešosiose konsultacijose visuomenė palankiai vertina Vyriausybės idėjas. Visgi jis pripažino, kad ne visas priemones būtų galima įgyvendinti dėl ribotų finansų.

Ketvirtadienio forume dalyvavę ekspertai perspėjo, kad Vyriausybė per daug dėmesio skiria pašalpoms.

„Kas buvo kalbama apie šeimos politiką – realiai tai yra pašalpinės Lietuvos koncepcijos plėtojimas. Realiai ko mums reikia – kad žmonės čia galėtų oriai užsidirbti ir gyventi iš tikrųjų, įvairius savo gyvenimo planus vykdyti, kad nebūtume mes prašantieji, bet iš tikrųjų galėtume patys save išlaikyti. Mano nuomonė būtų tokia. Iš tikrųjų turime galvoti apie žmones, kurie gyvena čia, gyvenimą jų gerinti čia, ir tada, be abejo, tuo pačiu metu turėti tas iniciatyvas, nukreiptas į užsienyje gyvenančius tautiečius“, – žurnalistams sakė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslininkė Ilona Strumickienė.

Vyriausybė veiksmų planą opiausioms Lietuvos demografinėms problemoms spręsti numato parengti iki rudens.

„Arūnas palietė daug žmonių širdžių. Jis buvo žmogus šviesulys. Tą gali patvirtinti visi, kas su juo kada nors susidūrė“, – „Kauno dienai“ sakė buvusi A.Žemaitaičio mokinė Milda Gaulienė. A.Žemaitaitis buvo VDU „Rasos“ gimnazijos meno vadovas, renginių režisierius, dramos būrelio vadovas, tikybos mokytojas.

„Nors gimnaziją baigiau prieš 15 metų, bet aiškiai jį pamenu iki šiol. Jis mokėjo prieiti prie kiekvieno žmogaus, buvo atidus ir jautrus kiekvienam. Mokinius vadindavo savo brangenybėmis. Tad su klasiokais negalime dabar visko taip palikti momentu, kai jo šeimai yra taip sudėtinga. Norisi kaip įmanoma prisidėti“, – ragino visus galinčius prisijungti prie pagalbos A.Žemaitaičio šeimai akcijos M.Gaulienė.

„Šalia Arūno buvo gera, šilta, jauku, jam galėjai viską išsipasakoti – visada būdavai išgirstas. Atrodė, tarsi kiekvienam jis turi laiko, visiems visada padėdavo“, – jai antrino plati „Rasos“ gimnazijos bendruomenė.

Buvęs Kauno valstybinio dramos, Kauno mažojo teatrų aktorius su žmona Alvija augino tris dukras, kurių jauniausiai – vos 1,5 metukų. Kitoms 8 ir 9 metai. Be mylimo vyro ir tėvo likusios šeimos situaciją ypač apsunkina tai, kad jis buvo vienintelis šeimos maitintojas, šeima dar buvo paėmusi paskolą būstui.

Bendruomenės žiniomis, inžinerijos bakalauro ir magistro studijas baigusi ir dirbusi logistikos bei pardavimų srityje A.Žemaitaičio žmona neturi darbo, į kurį galėtų grįžti po motinystės atostogų, tad šią sunkią akimirką šeimai praverstų ir finansinės aukos, ir maldos, ir darbo pasiūlymai.

Be darbo gimnazijoje, A.Žemaitaitis turėjo ir kitų prasmingų veiklų, pavyzdžiui, buvo Kauno arkivyskupijos katechetikos centro lektoriumi, daug metų organizavo ir dalyvavo įvairiose jaunimo stovyklose, ne kartą yra dirbęs vaikų psichologinėse pagalbos linijose.

Auką galima pervesti į labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ sąskaitą LT437300010109032714 (Swedbank), paskirtyje būtinai nurodykite „Arūno šeimai“. Taip pinigai pasieks būtent Alviją ir mergaites.

M.Gaulienė sakė tikinti, kad A.Žemaitaičio šeima sulauks ne vienkartinės paramos, o bendruomenės dėmesys šeimą gaubs ilgesnį laiką.

Velionis pašarvotas Kybartų kultūros centre (J. Basanavičiaus g. 40). Šv. Mišios – trečiadienį 14.00 val. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje (Č. Darvino g. 12). Laidotuvės vyks 2018 m. gegužės 16 dieną 15.00 val. Kybartų kapinėse.

Priemonių plano projekte Vyriausybė numato užsiimti finansinių paskatų ir paslaugų jaunoms ar vaikus auginančioms šeimoms plėtra.

Kaip rašoma dokumente, dar per šiuos metus numatoma sukurti ir įteisinti išmokų vaikui („vaiko pinigų“) visiems šeimoje auginamiems (globojamiems) vaikams sistemą“.

Iki kitų metų antro ketvirčio numatoma įteisinti finansinę paramą įvaikinusioms šeimoms, nepaisant vaiko amžiaus.

Tėvai internetu platinamoje peticijoje reikalauja atkurti prieš krizę galiojusią išmokų vaikams tvarką. Iki krizės teisę į vadinamuosius vaiko pinigus turėjo kiekvienas vaikas iki 18-kos metų, neatsižvelgiant į šeimos pajamas. Pasak Aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės, išmokos vaikams yra viena iš šeimų skatinimo formų, taikomų Europos šalyse.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina sako, kad šiuo metu išmokos yra skiriamos tik nepasiturinčioms šeimoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu svarsto, kaip būtų galima tobulinti išmokų vaikams skyrimo tvarką.

Dėl išmokų vaikams tvarkos galėtų būti sprendžiama nebent rudenį, kai bus svarstomas 2016 metų biudžeto projektas, sako Seimo komiteto vadovė Kristina Miškinienė.

„2015 metais biudžete tokios lėšos nėra numatytos. Svarstant 2016 metų biudžetą, mano žiniomis, ministerija kaip tik skaičiuoja, kaip būtų galima tobulinti išmokų vaikams įstatymą, kad būtų galima bent simboliškai padėti vaikus auginančioms šeimoms“, – LRT radijui trečiadienį sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Jos teigimu, dabar bandoma įvertinti, kiek tokia pagalba pareikalautų papildomų lėšų.

„Iš dalies mes prisidėjome prie pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus, svarstydami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą, kai nuo 2014 metų pradžios visoms šeimos, auginančioms vaikus iki 18 metų, už kiekvieną vaiką yra taikomas 60 eurų neapmokestinamų pajamų dydis. Gal nėra labai dideli pinigai, bet jis taikomas visiems tėvams, nežiūrint į jų pajamas“, – sakė Seimo komiteto vadovė.

Iki 2012 metų pradžios 15,1 euro per mėnesį buvo mokama visiems vaikams iki 18 metų. Dabar už vyresniems nei 7 metų vaikams, jei tėvai nėra socialiai remtini, valstybės finansinė pagalba neteikiama.