Taip profesinių sąjungų lyderiai kalba vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir statutinių įstaigų vadovams pranešus apie nuo šių metų didėjančius atlyginimus pareigūnams.

Šie pokyčiai pristatyti ketvirtadienį per spaudos konferenciją.

A. Bilotaitė sakė, kad daugumai pareigūnų darbo užmokestis augs dėl naujojo Vidaus tarnybos statuto ir įstaigų patvirtintų darbo užmokesčio sistemų, o valstybė šiemet pareigūnų algoms iš viso skirs beveik pusę milijardo eurų.

Statutinių įstaigų vadovų teigimu, pareigūnų atlyginimai šiemet kils nuo 10 iki kelių šimtų eurų „į rankas“.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas BNS teigė, kad įstaigų vadovų kalbos apie didėsiančius atlyginimus buvo nekonkretūs, dalis nurodė atlyginimus „ant popieriaus“, dalis – „į rankas“, jie nepasakė, kiek tiksliai didės pareigūnų  darbo užmokestis.

Anot S. Džiauto, Vyriausybės atstovų pažadai, kad atlyginimai kils 10 proc. nebus įgyvendinti

„Tai, ką žadėjo finansų ministrė, premjerė, kad Vyriausybė įsipareigoja, jog pareigūnams kils atlyginimai 108 eurais „į rankas“, mūsų skaičiavimais, to nebus. Kils 80–90 eurų, gal šiek tiek daugiau ugniagesiams ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams – apie 100 eurų“, – tvirtino profesinės sąjungos lyderis.

„Vieniems pakils, kitiems nepakils. Greičiausiai, kad nepakils labiausiai patyrusiems darbuotojams, kurie nusivils“, – pridūrė jis.

Policijos pareigūnų nuotaikos nėra geros

„Policijos bendruomenė tokią komunikaciją priima kaip politinį laikotarpį, prasidėjusius rinkimus, nes policijos pareigūnų nuotaikos tikrai nėra geros“, – BNS sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

„Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse“, – pridūrė ji.

Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse.

 

Pasak Policijos profsąjungos pirmininkės, nors priėmus naująjį Vidaus tarnybos statutą pareigūnai neturėjo didelių lūkesčių, žinios, išgirstos iš generalinio komisaro ir vidaus reikalų ministrės, nenudžiugino.

„Kai pamatėme, kad darbo užmokestis kils 20, 80 eurų ar dar mažiau, tai nežinau, ar čia labai reikėtų džiaugtis, ar čia yra tas žadėtas žymus darbo užmokesčio kilimas, matant, kiek per pastaruosius metus augo infliacija, įmokos už būstų paskolas, kaip kyla kainos“, – teigė R. Katinienė.

„Čia daugiau piaras, norint užmaskuoti vis daugiau išlendančias darbo organizavimo spragas, visuomenei akis badančius nusikaltimus. Bandoma parodyti, kaip yra gerai, bet panašu, kad gerai yra tik generaliniam komisarui ir ministrei“, – kalbėjo profesinės sąjungos lyderė.

Ryškų pokytį pajus mažuma

R. Požėla ketvirtadienį per spaudos konferenciją teigė, kad pareigūnams atlyginimai kils skirtingai, nes jie susideda iš skirtingų dedamųjų. Tačiau generalinis komisaras pabrėžė, jog dalis pareigūnų džiaugsis dėl stipriai išaugusio atlyginimo.

„Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį“, – teigė R. Požėla.

„Matyt, kad čia generalinis komisaras apie save kalba. Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą“, – kalbėjo R. Katinienė.

S. Džiauto teigimu, ryškų atlyginimų augimą pajus tik itin nedidelė dalis statutinių pareigūnų.

„Tai bus visiškai nedidelė tokių pareigūnų dalis, kurie tik ką atėję į pareigas ir jiems automatiškai bus pakeltos atlyginimų „grindys“. (...) Dar pradės jie dirbti viršvalalandžiais, naktimis, šventinėmis dienomis, įvertinimas įvyks. Galimai kai kam pakils 300 eurų, bet tai nėra rodiklis, kad visiems“, – kalbėjo S. Džiautas.

„Vienetams pakils ryškiai, o daugumai – 30–50 eurų“, – teigė jis.

Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą.

 

Pareigūnai gali palikti tarnybą

Profesinių sąjungų lyderių teigimu, dalis statutinių pareigūnų po pasikeitusių apmokėjimo tvarkų svarsto palikti tarnybas arba jau yra priėmę šį sprendimą.

„Teko skaityti pareigūnų grupėse feisbuke komentarus, kad jie nusivylę ta ministerijos skaičiuokle, (...) kai pamato 20–30 eurų, tai aišku nusivilia, parašo komentarus, kad ieško darbo“, – pasakojo S. Džiautas.

Vis dėlto NPPSS pirmininkas nesiėmė prognozuoti, kiek pareigūnų paliks statutines įstaigas po atlyginimų skaičiavimo pokyčių.

„Viena pareigūnė išeina, sako, paskutinis lašas buvo spaudos konferencija ir šita panegirika, kuri neatitinka tikrovės. Ji priėmė sprendimą tiesiog palikti tarnybą, su šeima emigruoti ir dirbti užsienyje“, – pasakojo R. Katinienė.

Anot jos, nemaža dalis policijos pareigūnų diskutuoja, kaip galėtų persikvalifikuoti, iki vasaros palikti tarnybą ir imtis kitų darbų.

„Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą“, – kalbėjo R. Katinienė.

Kreipsis į Konstitucinį Teismą

S. Džiautas teigė, kad tikimasi surinkti 29 Seimo narių parašus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl priimtų statuto nuostatų.

Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą.

 

„Statutas jau priimtas, jo nuostatas gali panaikinti tik Konstitucinis Teismas arba pats Seimas. Naujas Seimas galbūt pataisys, o gal ir teismas pataisys. Matysime“, – kalbėjo jis.

Vidaus tarnybos statutą, numatantį pareigūnų darbo apmokėjimo pokyčius, Seimas priėmė pernai gruodį.

Vidaus reikalų ministerija tuomet tvirtino, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Nors A. Bilotaitė kalbėjo, kad pertvarka „atneš teigiamų pokyčių visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“, prieš ją pasisakė pareigūnų profsąjungos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo šių metų taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Naujajame statute sumažėjo pareigybių suskirstymas į grupes – nuo 15 iki dešimties.

Priedas už stažą sumažintas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Statute taip pat numatytos priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą, pavyzdžiui, stipendijos kursantams ir studentams, taip pat numatytos vienkartinės išmokos naujai priimamiems ar perkeliamiems į tam tikras vietoves pareigūnams.

Profesinių sąjungų nuomone, naujas Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį, mažina maksimalų priedą už stažą, blogina pareigūnų sąlygas.

VRM duomenimis, visose vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose dirba apie 18 tūkst. pareigūnų.

„Pagrindines problemas mes įvardinome penkias, t. y. mūsų pareigūnų darbo užmokestis, pravažiavimo išlaidos, nekomplektas, pasienio pareigūnų ginkluotė ir pareigūnų reabilitacijos įstaigos“, – vardino L. Soščenkienė.

Statutinėje įstaigoje dirbti pradėjęs pareigūnas negauna nė tūkstančio eurų per mėnesį. Siekiamybė – bent jau vidutinis šalies darbo užmokestis.

„Pasižiūrėjome, kad pradedantis pareigūnas statutinėje įstaigoje gauna 900–950 eurų atlyginimo į rankas. Mūsų supratimu, tai yra labai nedidelis darbo užmokestis, kas visiškai nepritraukia naujų pareigūnų atvykti ir dirbti mūsų statutinėse įstaigose. Sudėtinga išlaikyti tuos pačius pareigūnus. Mūsų manymu, statutinių pareigūnų atlyginimas turėtų prasidėti nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – teigė LTPF pirmininkė.

Nemaža dalis pareigūnų į didmiesčius keliauja dirbti iš aplinkinių rajonų, tačiau už kelionės išlaidas jiems papildomai nėra mokama. 

Nauji pareigūnai neateina, seni pareigūnai išeina, o likusiems didėja darbo krūvis, dėl ko jie išeina iš tarnybos.

„Vilniuje ar Kaune už 900 eurų turbūt būtų sunku išgyventi. Jeigu pareigūnas renkasi gyventi kažkur užmiestyje, pavyzdžiui, Širvintose ir vykti į darbą Vilniuje, tai jam kelionė labai pabrango. Mes tai siejame su netinkamu apmokėjimu už kelionę, kadangi kuro kainos labai pabrangusios ir pareigūnai iš savo darbo užmokesčio yra priversti apmokėti kelionės išlaidas“, – aiškino L. Soščenkienė.

Nauji pareigūnai neateina, seni išeina į pensiją, o likusiems darbo krūvis tik didėja. 

„Pareigūnų trūksta visose institucijose. Didžiausias nekomplektas yra policijoje, nes tai – didžiausia institucija. Turime uždarą ratą – nauji pareigūnai neateina, seni pareigūnai išeina, o likusiems didėja darbo krūvis, dėl ko jie išeina iš tarnybos, kadangi ne visi gali pavežti tokio darbo tempo ir tokių apkrovų, kokias dabar turi visos statutinės įstaigos. Jau porą metų iš eilės mes turime vieną krizę po kitos, kurių suvaldyme aktyviai dalyvauja mūsų statutinių įstaigų pareigūnai“, – komentavo L. Soščenkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie pareigūnai be atostogų dirba jau keletą metų, o reabilituotis gali išeiti tik šeštadalis norinčių.

Ateityje pareigūnai nebeturės galimybių, kur tinkamai reabilituotis.

„Pareigūnai turi galimybę reabilituotis ir pataisyti savo sveikatą įstaigose, kurios kurį laiką buvo prie Vidaus reikalų ministerijos – Palangoje ir Druskininkuose. Kadangi ministerija atsisakė šių įstaigų, kaip jai nebūdingų funkcijų, mes labai smarkiai nuogąstaujame, kad ateityje pareigūnai nebeturės galimybių, kur tinkamai reabilituotis. Poreikis yra nuo 2 500 iki 3 tūkst. per metus, o dabar mes turime galimybę reabilituoti tik kokius 500 pareigūnų. Tai – labai maži skaičiai, turint omeny tai, kad kai kurie mūsų pareigūnai netgi yra neatostogavę dvejus metus. Jų tiesiog neišleido išeiti atostogų“, – tvirtino L. Soščenkienė. 

Pasienio pareigūnams jau keletą metų nepakanka ginklų, o ir tie, kuriuos turi, neatitinka NATO standartų. Apie tai LTPF signalizuoja jau porą metų, tačiau niekas nesikeičia.

„NATO standartus ginkluotė turėtų atitikti pirmiausia Sienos apsaugos tarnyboje. Mūsų žiniomis, ten tikrai yra nemenkų problemų, tų ginklų yra, bet nepakankamai ir ne tų, kurie galėtų atitikti NATO standartus. Apie tai mes kalbėjome dar prieš keletą metų, bet kol neatsiranda kažkokios rimtos bėdos, tol dėmesio nelabai kas ir kreipia. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu ši problema bus išspręsta, nors ją reikėjo spręsti vakar“, – sakė L. Soščenkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pokalbis su A. Bilotaite kol kas daug nežada, tačiau, anot L. Soščenkienės, jei niekas nesikeis, LTPF pasirengusi kitais būdais atkreipti į save dėmesį.

„Kažkokių pažadų iš vidaus reikalų ministrės neišgirdome, bet norėčiau signalizuoti, kad tos problemos, kurias mes įvardinome, nėra tiesiog paprastas pakalbėjimas. Jas reikia spręsti čia ir dabar, kadangi pareigūnai yra pervargę. Jeigu jos nebus sprendžiamos, su visa pagarba Vidaus reikalų ministerijai, mes imsimės kitų būdų, kaip atkreipti į save dėmesį ir priversti tas problemas išspręsti“, – teigė LTPF pirmininkė.

Situacija yra blogesnė, nei buvo prieš pandemiją ir migrantų krizę.

„Situacija blogesnė, kadangi pareigūnai yra labai pervargę. Atsirado daug nebūdingų funkcijų, kurių iki šitų krizių pareigūnai nevykdė, pavyzdžiui, kontrolė pandemijos metu, migrantų krizė, karas ir situacija su ukrainiečiais. Situacija dabar yra sudėtingesnė ir tą rodo didžiulis nekomplektas, nėra norinčių ateiti dirbti pas mus į statutines tarnybas“, – vardino L. Soščenkienė.

2017–2020 metais prašoma didinti pataisos pareigūnų darbo užmokestį, įsipareigojant, kad jaunesniųjų pataisos pareigūnų darbo užmokestis 2017 metais būtų ne mažesnis nei 600 eurų, 2018 metais – 700 eurų, 2019 metais – 800 eurų, o 2020 metais – 1 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius.

Taip pat prašoma kartu atitinkamai didinti aukštesnių grandžių pataisos pareigūnų darbo užmokestį, praneša portalas pareigunai.lt. 

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga pabrėžia, kad ekonominės krizės laikotarpiu valstybės tarnautojams, įskaitant ir pataisos pareigūnus, buvo sumažintas darbo užmokestis, mažinant kvalifikacinės kategorijos koeficientus, pareiginės algos koeficientus.

„Ekonominei krizei pasibaigus daugumos valstybės tarnautojų, ypatingai pataisos įstaigų pareigūnų, atlygis vos siekia ikikriziniu laikotarpiu gautą darbo užmokestį. Tuo tarpu darbo užmokesčio didėjimo tendencijos matomos kitose įstaigose, kuriose tarnybą vykdantys pareigūnai susiduria su aukštu pavojaus jų sveikatai ir gyvybei lygiu, atsakingų užduočių vykdymu“, – teigiama pranešime.