Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, darbus planuojama pradėti, kai tik leis orai, tikėtina – kovo pradžioje.

Pagal sutarties su rangovu sąlygas maždaug 22 tūkst. kvadratinių metrų ploto parkas turėtų būti sutvarkytas per 16 mėnesių.

„Kovo 11-osios parkas nuo tarybinių laikų buvo likęs netvarkytas, todėl ir jam atėjo eilė. Mes viską tvarkome iš eilės, eidami nuo centro į miegamuosius rajonus ir toliau į miesto pakraščius“, – BNS sakė R. Savickienė.

Pasak savivaldybės atstovės, apie 80 proc. parko tvarkymo darbų planuojama atlikti šiemet, likusius – 2025 metais.

R. Savickienė sako, kad sutvarkytas parkas bus pritaikytas įvairaus amžiaus vaikų laisvalaikiui, jame numatoma įrengti laipynes, sūpynes, žaidimų labirintus, batutus.

„Tikimės, kad čia vaikai ras vasaros ar šiltų orų pramogų zoną“, – teigė savivaldybės atstovė.

Pasak R. Savickienės, parke taip pat bus įrengtas negilus vandens telkinys, sutvarkyti parko šlaituose esantys laiptai, įrengti nauji suoleliai, tualetai, atnaujintas apželdinimas bei apšvietimas.

Pagal sausį pasirašytą sutartį parką už 2,8 mln. eurų (su PVM) tvarkys statybų įmonė „Veba“.

Pasak R. Savickienės, Kaune yra daugiau nei 60 žaliųjų zonų – parkų bei skverų, iš kurių aštuoniuose šiemet vyks tvarkymo darbai. Jos teigimu, nuo 2017 metų Kaune jau sutvarkytos 22 didelės žaliosios teritorijos.

Kruopštus pasirengimas rekonstrukcijai

Kauno Ąžuolynas – ne tik kauniečių ir miesto svečių pamėgta pasivaikščiojimų ar poilsio vieta, bet ir į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktas objektas. Didžiausia parko vertybė – senieji paprastieji ąžuolai ir juose gyvenantys vabzdžiai – niūriaspalviai auksavabaliai. Todėl parko atnaujinimo darbams rengtasi itin atsakingai.

„Nuosekliai dirbame, kad miesto parkai taptų patrauklūs tiek ramiam atokvėpiui medžių šešėlyje, tiek aktyviam laisvalaikiui, sportui ar renginiams. Per kelerius metus Kaune naujai atgijo beveik dešimt žaliųjų erdvių. Kauniečiams seniai to reikėjo, todėl smagu matyti, kaip noriai žmonės lankosi ir leidžia laiką parkuose. Dabar atėjo eilė miesto pasididžiavimui – Ąžuolynui.

Čia infrastruktūros atnaujinimas yra būtinas, bet šiuo atveju vykdomas itin atsargiai ir apskaičiuotai. Visi darbai suplanuoti taip, kad nenukentėtų ąžuolai ir kiti reti augalai, čia gyvenančios nykstančių paukščių ir vabalų rūšys. Darbams bus pasitelkta tik mažoji technika bei griežtai laikomasi aplinkosaugininkų rekomendacijų“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Išskirtiniam objektui – solidi investicija

Siekiant išvengti neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms, rekonstrukcijos projektas paruoštas bendradarbiaujant su  Lietuvos dendrologų draugijos, saugomų teritorijų, valstybinės miškų tarnybos ir kitų sričių specialistais bei ekspertais. Taip pat atsižvelgta į kauniečių pastabas ir pasiūlymus.

Viešąjį rangos darbų konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno keliai“ įsipareigoja Ąžuolyno parką sutvarkyti per 22 mėnesius. 62,6 hektarų plote vykdant parko infrastruktūros gerinimo darbus, įmonė privalės vadovautis „Kauno plano“ numatytomis parko tvarkymo ir apsaugos priemonėmis. Visa tai leis tinkamai apsaugoti gamtos paveldą – šimtamečius ąžuolus ir biologinę įvairovę.

„Ąžuolynas – respublikinės reikšmės pasididžiavimas, todėl džiaugiamės, kad jo priežiūra svarbi ne vien miestui, bet ir valstybei. Sulaukėme dosnių finansinių įplaukų iš Europos Sąjungos fondų, papildomas lėšas skyrė ir Vyriausybė. Į miesto širdyje esančio parko rekonstrukciją iš viso bus investuota apie 5,67 mln. eurų“, – tęsė V. Matijošaitis.

Smagu matyti, kaip noriai žmonės lankosi ir leidžia laiką parkuose. Dabar atėjo eilė miesto pasididžiavimui – Ąžuolynui.

Kapitalinis infrastruktūros atnaujinimas

Atnaujinant parką bus išsaugotas esamas takų tinklas – per visą Ąžuolyno ilgį nusidriekusi lenkta alėja su daugybe atsiskiriančių ir tarp storakamienių medžių vingiuojančių takelių. Numatyta atnaujinti esamų asfalto takų dangą, o natūralūs gruntiniai takai bus sutvirtinami užpilant juos skaldele.

Tvarkingi ir patogiai išsidėstę takeliai natūraliai skatins Ąžuolyno lankytojus savo pasivaikščiojimams rinktis būtent tam skirtus maršrutus ir nevaikščioti po visą teritoriją. Tai užtikrins saugią aplinką ąžuolams.

Parke taip pat atsiras naujas dviračių takas, kurio trasa, atsižvelgiant į dendrologų ekspertizės išvadą, pakoreguota taip, kad maršrutas vingiuotų saugiu atstumu nuo vertingų želdinių, vaikų žaidimo aikštelių ir pėsčiųjų zonų. Taip pat nuspręsta panaikinti po senųjų ąžuolų lajomis įsikūrusias aikšteles, kad nebūtų trypiamos medžių šaknys. Biologinės įvairovės pažinimui bus įrengtas pažintinis takas. Papildomu akcentu turėtų tapti ir atnaujintas apšvietimas.

Parke lankytojus pasitiks nauji suoliukai, atokiau nuo senųjų ąžuolų įrengtos poilsio, treniruoklių ir vaikų žaidimų aikštelės. Kauniečių ir miesto svečių patogumui Ąžuolyne bus įrengti du viešieji tualetai, suremontuoti esami tilteliai ir atnaujinta kita parko infrastruktūra. Darbų plane numatyta vietoje esamo išminto tako ant sraigtinių pamatų įrengti laiptus į Tunelio gatvę ir Radvilėnų plentą.

Griežta kokybės kontrolė

Rekonstrukcijos laikotarpiu bus atliekama nuolatinė projekto vykdymo, statybos techninė ir  aplinkosauginė priežiūra. Projekto parengę „Kauno plano“ atstovai ir nepriklausomi aplinkosaugos ekspertai vykdys nuolatinę kontrolę, kad rangovo atliekami darbai vyktų tiksliai pagal planą. Numatyta tikrinti tiek atliktų statybos darbų, tiek ir naudojamų statybinių medžiagų bei įrangos kokybę ir atitikimą griežtiems reikalavimams.

Darbai vyks pasitelkiant tik smulkiąją techniką ir aplinkai draugiškas technologijas, o statybinio transporto pravažiavimai numatyti saugiais atstumais nuo saugomų, kelis amžius skaičiuojančių medžių.

Arboristai dirba jau antrus metus

2019 m. Kauno Ąžuolynui parengtas ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu patvirtintas gamtotvarkos planas, kurio tikslas yra atkurti ir užtikrinti niūriaspalvio auksavabalio buveinėms tinkamą aplinką bei numatyti tam būtinas priemones.

Jau antrus metus Ąžuolyne arboristai atlieka saugomų medžių lajų korekciją ir sutvirtinimo darbus, sausų šakų šalinimą. Specialistai rūpinasi, kad dirvožemis po ąžuolais būtų gerinamas patręšiant, purenant ir mulčiuojant, atliekamas saugotinų medžių drevių atvėrimas, mūro, betono likučių ir kitų šiukšlių šalinimo darbai.

Parko teritorijoje taip pat vykdomas gamtotvarkos projekte numatytas invazinių uosialapių klevų naikinimas, senųjų ąžuolų polajų valymas nuo menkaverčių želdinių bei krūmų, taip sudarant palankias sąlygas naujai ąžuoliukų kartai įsitvirtinti ir augti bei prailginti šimtamečių ąžuolų gyvavimo amžių.

Ąžuolyno parko atgimimas – tik dalis visų suplanuotų kompleksinių darbų. Greta netrukus tikimasi pratęsti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybas, toliau vyksta sporto halės rekonstrukcija, artėja Sporto gatvės aikštės rekonstrukcija, taip pat laukia naujojo lengvosios atletikos maniežo statybos ir Dainų slėnio atnaujinimas.

Įrengtas fontanas – ir džiaugsmas, ir baimė

Su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekusio Mindaugo (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) galvoje sukasi kontraversiškos mintys. Viena vertus, jis džiaugiasi, kad į rekonstruojamą Draugystės ir kitus miesto parkus investuojama nemažai pinigų, tačiau kritikos strėles leidžia į atnaujinimo projektų rengėjus.

„Pasivaikščioti į Draugystės parką su mama išeinu kone kasdien. Savaitės pradžioje darbininkai jau įjungė fontaną, tačiau neapgalvojo svarbiausio – nuo bėgančio vandens grindinys tampa slidus, o pagrindo kampai – pakankamai aštrūs. Savo akimis mačiau ten paslydusią ir ant nugaros, pakaušiu žemyn parkritusią mažą mergaitę. Laimei, viskas baigėsi gerai. Žinoma, smagu matyti fontane vandeniu žaidžiančius vaikus. Įmerkti kojas čia būtų gera ir vyresniems žmonėms. Tačiau norėtųsi apgalvoto užbaigtumo, nes, neduok Dieve, įvyktų nelaimingas atsitikimas. Kas tada?“, – svarstė Mindaugas.

Valdo Kasperavičiaus nuotr.

Nesupranta takelių paskirties

Tokių pavojumi tiksinčių vietų Draugystės parke – ne viena. Kaunietį stebina parko pakraščiuose vinguriuojantys, smulkia skalda užpilti takeliai, plytintys greta pagrindinių asfaltuotų pėsčiųjų takų.

Savo akimis mačiau ten paslydusią ir ant nugaros, pakaušiu žemyn parkritusią mažą mergaitę.

„Kokią funkciją jie atlieka? Nei jais eiti, nei važiuoti, nei bėgti, nei su riedučiais važinėtis… Daugiau žalos nei naudos. Parkrisi – žaizdos garantuotos, einant jais, smulkūs akmenukai patenka į batus. Mačiau, kai mažas vaikas, važiuodamas šiuo keliuku, nukrito. Nepasakyčiau, kad dėl to jis buvo laimingas. Tie smulkūs akmenukai mėtosi ir ant šaligatvio. Estetinio vaizdo jokio. Be to, akmenukai pilni smulkių šakelių, kurių iš ten niekaip neiškrapštysi – nei su siurbliu, nei su šluota, nei surinksi rankomis“, – trūkumus vardija pašnekovas.

Skaitytojo nuotr.

Po pabuvojimo pavėsinėse – „zebro“ įdegis?

Užbaigtumo kaunietis teigia pasigendąs ne tik pastaraisiais klausimais – nuostabą kelia ir kitas niuansas – Draugystės parke įrengtos pavėsinės atvirais stogais. „Užklupus lietui ten nėra kur pasislėpti. Pamenu užpraeitais metais liūtis irgi kone mus paskandino. Mamą dar spėjau paslėpti po medžiu, prastovėjome, bet...“, – pasakoja kaunietis.

Pasak jo, tokios pavėsinės neapsaugo ne tik nuo jau minėto lietaus ir vėjo, bet ir nuo kaitrių saulės spindulių – jokio pavėsio. „Parke turi būti pavėsinės ir jos yra skirtos vasaros laikotarpiui – tada, kai karšta. O dabar, ten pasėdėjus gali išeiti įdegęs kaip zebras. Kitiems gal ir linksma, bet tikrai ne tam žmogui, kuris ten sėdės“, – kritiką žeria Mindaugas.

Negana to, nors Draugystės parko plotas siekia 15 hektarų, daugelis suolelių čia stūkso saulėkaitoje. O pavėsyje, tiesa, arčiau gatvės, po medžiais, – tik nedidelis jų skaičius. Tačiau ir šie suoleliai esą dažniausiai būna nusėsti asocialių, girtuokliaujančių asmenų.

Nuskriausti senjorai?

„Neseniai iš šio parko greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežė vieną senyvo amžiaus moterėlę. Žinoma, gal ji turėjo sveikatos problemų, tačiau vandens kranelis, ar koks nors mažas fontanėlis, mano nuomone, galėtų būti įrengtas tiek prie vaikų aikštelės, tiek prie statulos, tiek prie riedučių kalnelių, tiek prie krepšinio aikštelės“, – pastabas ir patarimus rekonstrukcijos vykdytojams žeria kaunietis.

Be anksčiau išvardytų pastebėjimų skaitytojas Mindaugas pabrėžia, jog įgyvendinant Draugystės parko teritorijos planus, veikiausiai pristigta idėjų – skurdus sūpynių kompleksas vaikams, riedučių kalneliai ir krepšinio lentos paaugliams. Vis dėlto, labiausiai veiklos pašykštėta senjorams.

Pasak skaitytojo, galima manyti, kad šiems čia dedikuoti tik šachmatų-šaškių staliukai ir lauko metalofonas. „Negi senjorai nenusipelnė daugiau? Mano nuomone, tai – atmestinis darbas. Draugystės parko renovaciją vertinu silpnu trejetu penkių balų sistemoje“, – verdiktą paskelbė skaitytojas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tėvams pataria prižiūrėti vaikus

Kaip portalą kauno.diena.lt patikino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, Draugystės parko rekonstrukcija jau artėja link finišo tiesiosios, tačiau, nors bendras vaizdas – geras, keli defektai vis dėlto rasti. Juos ištaisyti patikėta už teritorijos įrengimą atsakingai bendrovei „Avona“.

Reaguodama į gyventojų kritiką dėl galimo pavojaus fontano lokacijoje, pašnekovė pridūrė, jog fontanų aukštis parke reguliuojamas atsižvelgiant į orą. Jeigu pučia didesnis vėjas – fontano vandens srovė – žemesnė ir atvirkščiai, jeigu diena rami – fontanas trykšta aukščiau. „Žinoma, danga sušlampa, tačiau greičiausiai vaikai išdykauja pačiame fontane. Todėl tėvelių prašome nepalikti mažamečių be priežiūros“, – įspėja miesto savivaldybės atstovė.

Kaip paaiškėjo, takeliai su akmenukų danga, atkreipę kauniečio Mindaugo dėmesį ir pakurstę mintis apie galinčią nutikti nelaimę, skirti bėgiojimui. Bet vietoje, kur jie susijungia su asfaltu, aptikta trūkumų. Jie esą taip pat bus ištaisyti artimiausiu metu.

„Pavėsinės“ kiaurais stogais – ne pavėsiui

Paklausta apie galimybę Draugystės parko lankytojams įrengti vandens kranelius, skirtus atsigaivinti karštomis dienomis, R. Savickienė užsiminė, jog, jei bus juntamas ryškus vandens kranelių poreikis teritorijoje, valdžios atstovai pasvarstys apie jų įrengimą.

Pasirūpinti pažadėta ir įvairesniu Kauno senjorų laisvalaikiu. Be jau įrengtų šachmatų-šaškių staliukų, miesto vyresnėliai gali išmėginti ir šiaurietiškam ėjimui skirtus takus, lauko treniruoklius, suoliukus. „Ateityje, jeigu atsiras poreikis, įrengsime ir kitų įrenginių“, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau širstantiems dėl it rėtis kiaurų pavėsinių, teks nusivilti. Pasirodo, tikriausiai ne vieno kauniečio susidomėjimą paskatinusios pavėsinės iš tiesų nėra skirtos pavėsio pajautai. Tai – pergolės ažūriniais stogais. Pasak šių objektų projektuotojų, pergolės išskaido šviesą. Kitaip tariant, jų funkcija nėra suteikti šešėlį, paaiškino pašnekovė.

„Vakar iš darbuotojų sužinojome, kad ruošiamasi likviduoti parką ir nugriauti jame esančius statinius. Mums buvo pasakyta, kad rugsėjo 30 d. – paskutinė diena, kuomet čia galime ateiti. Labai nuliūdome, kad šios taip pamėgtos vietos gali nebelikti“, – portalui savo nuoskaudą liejo kaunietė Eglė.

Moteris teigė, kad šioje vietoje praleidžia nemažai laiko su vaikais, kadangi jaučia nostalgiją vaikystei.

„Ir mane mažą tėvai čia atsivesdavo, pamenu, kaip mėgau suptis. Visa vaikystė čia prabėgo“, – prisimena pašnekovė.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Eglė tikina, kad ne tik ji, bet ir daugelis pažįstamų mamų nustėro sužinojusios apie ketinimus uždaryti šią vietą.

„Visiška tyla buvo dėl šio parko privatizavimo. O dabar – dar baisiau. Gal jūs galite pasidomėti, kodėl visa tai daroma?“ – portalo kauno.diena.lt klausė kaunietė.

Pasidomėjus paaiškėjo, kas tapo šio kauniečių nerimo priežastimi. Pasirodo, dar penktadienį ant Vytauto parke esančių karuselių atsirado raštai. Juose teigiama:

„Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu, įspėjame Jus, kad per vieną mėnesį nuo šio įspėjimo pateikimo dienos, Jūs privalote teisės aktų nustatyta tvarka nugriauti (pašalinti) neįteisintą statinį (įrenginį), esantį ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių ir patenkantį į viešojo pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslų prioritetinę kultūros paveldo teritoriją – […] Kauno Žaliakalnio I-osios dalies Vytauto parko kompleksą.“

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Susisiekus su Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Petrausku jis sutiko pakomentuoti šią situaciją. Pasiteiravome, ar ruošiamasi parką uždaryti, o pastatus nugriauti.

„Savivaldybė ruošiasi parke esančių takelių ir aikštelių aplink karuseles tvarkymo darbams. Dėl šios priežasties jų savininkas bus įpareigotas karuseles pašalinti“, – tik tokius planus išvardijo savivaldybės atstovas.

Mes norime pasitarti su kauniečiais ir paklausti, ką jie norėtų matyti Vytauto parke: ar apžvalgos ratą, ar fontaną, ar tik tvarkingą, pasivaikščiojimams skirtą parką.

Paklausus, ar parko teritorijoje planuojami nauji statiniai, G. Petrauskas nedaugžodžiavo: „Kol kas mes tokių planų neturime“.

Tvarkymo darbus parke planuojama pradėti jau šį rudenį.

Portalui susisiekus su vienu iš Vytauto parko savininkų Ričardu Šidlausku paklausėme, ar jis neprieštarauja savivaldybės nurodymui nukelti senuosius įrenginius. Jis teigė, kad tikrai ne, priešingai. Ir ne tik pritariąs savivaldybės planams atnaujinti parko infrastruktūrą.

„Mes kartu viską čia keisime“, – entuziastingai aiškino R.Šidlauskas ir kartojo, kad visa tai parkui – tik į gerą, priminęs, kad Kaunas atsigauna įvairiomis prasmėmis.

Pasiteiravus, kada, jo manymu, kauniečiai galės džiaugtis atnaujintu parku, R. Šidlauskas nebuvo linkęs veltis į konkrečias datas ir apskritai pakreipė kalbą kita linkme. „Jie ir dabar džiaugiasi parku“, – akcentavo pašnekovas.

Komentuoja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas:

– Kiek savininkų Vytauto parko teritorijoje turi nuosavybės? Žemė – valstybės, sūpynės – R.Šidlausko, pastatai – dar kito ar kitų asmenų?

– Statiniai yra valdomi 8 savininkų – fizinių ir juridinių asmenų (gegužės mėn. duomenimis). Žemė valstybinė.

– Kaip savininkai reagavo į planus atnaujinti infrastruktūrą? R.Šidlauskas teigė, kad jis labai tam pritariąs ir pats ne kartą raginęs. Tai tiesa? O kaip kiti savininkai?

– Kai kurie kiti savininkai tam irgi pritaria, dėl visų neturime duomenų.

– Kiek Vytauto parko teritorijoje nelegalių/griautinų pastatų? Ar jų savininkai jų griauti, nukelti nenori? Kaip seniai jie pradėti raginti to imtis?

– Reikia daugiau laiko surinkti šiai informacijai.

– Kas Vytauto parke planuojama keisti, atnaujinti iš savivaldybės pusės? Ką įsipareigojo, žada savininkai?

– Dar šįmet savivaldybė planuoja atnaujinti parko takus ir aikšteles, įrengti apšvietimą, pastatyti naujus suoliukus ir šiukšliadėžes.

– Parko paskirties keisti neplanuojama? Išliks parkas su pramogų zona?

– Mes norime pasitarti su kauniečiais ir paklausti, ką jie norėtų matyti Vytauto parke: ar apžvalgos ratą, ar fontaną, ar tik tvarkingą, pasivaikščiojimams skirtą parką. Kauniečių nuomonių lauksime elektroniniu paštu vytautoparkas@kaunas.lt.

– Jeigu kažkas puoselėtų slaptą arba nelabai slaptą norą Vytauto parke statyti daugiabučius, ar yra tokia teisinė galimybė, kad taip gali nutikti?

– Tai valstybinė miško žemė, kurios negalima nei privatizuoti, nei išnuomoti.

Prieštaringai vertinami sandoriai

2016 m. "Kauno diena" rašė, kad ne vienus metus savivaldybę už nosies vedžiojęs verslininkas Ričardas Šidlauskas, kadaise ne visai aiškiomis aplinkybėmis tapęs Vytauto parko ir Dainų slėnio savininku, išparceliavo Vytauto parką – maždaug per metus jo kontroliuojama bendrovė "Vytauto parkas" skirtingiems savininkams išpardavinėjo atskirus statinius, estradą, aikšteles Tvirtovės alėjoje. Dalis nekilnojamojo turto parduota su teise per kelerius metus atpirkti turtą.

Miesto valdžia tada prakalbo, kad siekiama parką paimti visuomenės poreikiams, dėl to nubalsavo ir miesto taryba. G.Petrauskas tada pripažino, kad pokyčiai Vytauto parke nepalankūs savivaldybei, mat su vienu savininku daug lengviau derėtis, nei su būriu.

R.Šidlauskas ne vienus metus žarstė pažadus, kad permainos Vytauto parke ir jo atgimimas prasidės tuoj pat. "Bus formuojama tai, kas atitinka pagal parko reikalavimus, ir tvarkoma, ir miestas prisijungs", – 2016-aisiais aiškino V.Šidlauskas.

"Parkas turi daug saugiklių, nes ten ir kultūros paveldo saugoma teritorija, ir kai kurie objektai yra kultūros paveldas, ir dar miškas. Norint ten ką nors keisti ir statyti, reikėtų keisti miesto bendrąjį planą", – tada aiškino savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Vytauto parkas kauniečiams pramogauti buvo įkurtas 1930 m.

Ginčai dėl Dainų slėnio

1991 m. buvo įsteigta savivaldybės įmonė "Vytauto parkas", kuriai priklausė ir Dainų slėnis. Po metų ji buvo privatizuota.

2004 m. lapkritį panaikinta Dainų slėnio statinių teisinė registracija Kauno miesto savivaldybės vardu ir tapo bendrovės "Vytauto parkas" nuosavybe.

Verslininkams atsirado galimybė formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų statinių, juos privatizuoti, keisti paskirtį, vykdyti statybas ir sunaikinti visuomenės poreikiams tarnavusį Dainų slėnį. Kaip Kauno ąžuolyno dalis, Dainų slėnio teritorija turėjo valstybinės reikšmės miško statusą.

2008 m. sausį Kauno miesto tarybos sprendimu žemės sklypas prie Dainų slėnio statinių buvo paimtas visuomenės reikmėms.

2013 m. gegužę miesto taryba pritarė, kad verslininkams už sklandų Dainų slėnio perdavimą miestui būtų leista įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę Jonavos gatvėje, tačiau perdavimo procesas vis tiek užtruko ilgiau, nei planuota. Nebūdama Dainų slėnio statinių šeimininke miesto savivaldybė neturėjo teisės jų remontuoti. Praėjusią kadenciją vis dėlto pavyko miesto poreikiams sugrąžinti Dainų slėnį.

R.Šidlauskas buvo privatizavęs ne žemę, o statinius, ir savivaldybei pavyko už simbolinį 1 litą tuos suoliukus, įvardytus, kaip statiniai, perimti miesto reikmėms. Tiesa, Dainų slėnio susigrąžinimas atsiėjo daugiau nei tą simbolinį litą, mat R.Šidlauskui pavyko išsiderėti sau palankių dalykų dėl sklypo Jonavos g. 7.

Kaip jis ir žadėjo, Jonavos g. 7 bendrovei "Vytauto parkas" priklausančiame sklype iškilo biurų pastatas. Dėl šio projekto Senamiesčio pašonėje bendrovė "Vytauto parkas" juridiškai atskyrė bendrovės dalį ir įkūrė bendrovę "Žaliakalnio parkas".

"Bandymus atliko, bet taip ir neįjungė. Kasdien daugybė žmonių čia vaikšto ir visiems kyla tas pats klausimas – kodėl fontanas neveikia?" – teiravosi į redakciją paskambinęs kaunietis Edmundas.

Vyras siekė sužinoti, kodėl fontanas neveikia ir kada ši problema bus išspręsta. Anot jo, tai rūpi visiems šiame parke laiką leidžiantiems žmonėms.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė tikino, kad nėra rimto gedimo, dėl kurio reikėtų baimintis. "Neskubame naujo fontano laikyti įjungto nuolat, nes dar bandome vandens čiurškimo įrangą. Iki parko rekonstrukcijos pabaigos norime įsitikinti, kad viskas veikia tinkamai", – aiškino skyriaus vedėja.

"Pasirūpinsime, kad fontanas be didesnių patikrinimų ir pauzių veiktų artimiausiu metu, dar šį mėnesį", – žadėjo R.Savickienė. Jos teigimu, į Kalniečių parko atidarymą susirinkę kauniečiai ir miesto svečiai jau galės džiaugtis fontanu, gerokai pagyvinsiančiu šią vietą.

Bandymus atliko, bet taip ir neįjungė. Kasdien daugybė žmonių čia vaikšto ir visiems kyla tas pats klausimas – kodėl fontanas neveikia?

Savivaldybės atstovė taip pat pabrėžė, kad parko atnaujinimo darbai užsitęsė dėl tvenkinio valymo. Būtent vandens telkinyje, kuris baigtas švarinti gegužės mėnesį, yra įrengtas fontanas, tapęs miestiečių diskusijų objektu.

Fontanu pagražintas tvenkinys – populiariausia, bet anaiptol ne vienintelė Kalniečių parko svečių traukos vieta. Jo teritorijoje įrengtos kelios žaidimų aikštelės, skirtos įvairaus amžiaus vaikams. Pramogauti galima ir nuotykių trasoje. Šiose vietose laisvalaikį, ypač savaitgalius, mėgsta leisti tėveliai su atžalomis.

Sporto entuziastai turi galimybę tam skirtose aikštelėse žaisti krepšinį, paplūdimio tinklinį, užsiimti parkūru. Norintieji išbandyti kitas sporto šakas gali rinktis stalo tenisą ar pasivažinėjimą sportine dviračių trasa.

Parko apšvietimas atnaujintas – įrengtas modernusis LED. Teritorijoje taip pat pakloti drenažo tinklai ir pakeisti šulinio dangčiai, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, yra ir šunų vedžiojimo aikštelė. Pakeistos takelių dangos, nes ankstesnes vietomis nuolat semdavo vanduo.

Kalniečių parke pastatyta virš šimto naujų suoliukų su atlošais, netrūksta ir pavėsinių. Tiesa, atsisakyta idėjos sukurti grilio zoną, sulaukus aplinkinių gyventojų priekaištų. Alkį numalšinti kviečiama čia atidarytoje kavinukėje.

„Kaune, kaip ir bet kuriame pasaulio mieste, parkai užima labai svarbią vietą. Deja, pas mus jie ilgus metus buvo pamiršti ir palikti likimo valiai. Mūsų komanda keičia tai ir Dainavos parkas yra pirmasis, kuris visiškai pasikeitęs pradeda savo naują gyvenimą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Programa visai šeimai

Atnaujinto parko atidarymo šventė prasidės jau šeštadienio vakarą (rugpjūčio 18 d.), kuomet esant palankioms oro sąlygoms žaliojoje erdvėje įsikurs „Romuvos“ kino teatras po atviru dangumi. Tai taps įžanga į gausią sekmadienio renginių programą, kuri tęsis nuo ankstyvo ryto ir iki pat vakaro.

Sekmadienio šventę pradės nemokamų treniruočių projekto „Judėk sveikai“ funkcinė treniruotė bei mankšta vaikams. Po sporto kauniečių ir miesto svečių lauks vidudienio šokiai.

Popiet linksmybes Dainavos parke pratęs įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Pristatymus surengs „Kaunas 2022“ komanda, čia veiks „Virtuali biblioteka“ ir kitos veiklos. Kauniečių lauks ir Kauno Viešosios policijos paviljonas.

Mažieji lankytojai šėls vaikų žaidimų aikštelėje su įvairiais personažais. Žinomas iliuzionistas Mantas Wizard greta įkurs savo magijos kampelį, kuriame pristatys beveik trijų valandų programą. Čia ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai bandys įminti M. Wizard užmintas magiškas mįsles.

Vainikuos koncertas

„Tai bus neeilinis sekmadienis, kurį ilgai ir kruopščiai planavome. Kviečiame visus – tiek ir gyvenančius greta parko, tiek ir visus kitus kauniečius“, – teigė Kauno tarybos Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto vadovas Andrius Palionis.

Visi šventės dalyviai galės išmėginti sėkmę loterijoje ir laimėti skrydį „Kaunas auga“ oro balionu. Tai galimybė pamatyti ne tik naujai atgijusį parką, bet ir visą atsinaujinantį miestą iš paukščio skrydžio. Jei oras bus palankus, loterijos laimėtojas skydžiu galės mėgausis tą patį vakarą.

Parko atidarymo šventę vainikuos koncertas „Parko muzika“. Publika išvys orkestro „Ąžuolynas“ ir šokių grupės „Funny Beat“ jungtinį pasirodymą. Jo tema – piknikas. Todėl atlikėjai visus kauniečius kviečia nepamiršti pledų, užkandžių ir visko, ko reikia puikiam piknikui gamtoje.

Kas naujo parke?

Rekonstruojant parką buvo pakeista apšvietimo sistema, iš pagrindų atnaujintas tvenkinys bei sumontuotas pėsčiųjų tiltelis. Saugioms pramogoms įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, išretinti krūmai, sutvarkyti šabakštynai.

Pasislėpti nuo miesto šurmulio parko žalumoje kviečia aplink tvenkinį pastatyti patogūs suoliukai. Teritorijoje įrengta nauja trinkelių danga, tinkama tiek važinėtis dviračiais ar riedučiais, tiek ir vaikštinėti pėsčiomis.

Dar po savaitės – rugpjūčio 26-ą dieną – į atidarymo šventę pakvies ir atnaujintas Kalniečių parkas. Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta Santakos, Draugystės ir Santarvės parkuose, taip pat – Neries ir Nemuno santakoje bei Marvelės upelio slėnio teritorijose.

„Turbūt visi pastebėjo, kaip Neries krantinės parke nutiestas dviračių takas išjudino kauniečius persėsti ant dviračių ar užsidėti riedučius. Tačiau turime ir pėsčiuosius, jaunas šeimas, kurios mėgaujasi pasivaikščiojimais prie upės. Dažnai visi taku keliaujantys kauniečiai neišsitenka. Pagal parengtą projektą, esantį taką išplatinsime, o visą parką paversime modernia aktyvaus laisvalaikio praleidimo erdve“, – teigė miesto tarybos Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto pirmininko pavaduotojas Karolis Stirbys.

Fizinius darbus planuojame pradėti dar šįmet, o užbaigti iki 2019 metų rudens.

Pasak projektuotojų, šiuo metu parkas išsiskiria vos keliais akcentais: nuo Šilainių vingiuojančiu dviračių taku bei dviem vaikų žaidimo aikštelėmis.

Pagal parengtą planą, dviračių taką planuojama išplatinti dar 1,5 metrų, nuo esamo tako atskiriant siaura juodų trinkelių juosta. Atsinaujinęs parkas savo jėgas pakvies išmėginti dviračių ir riedlenčių mėgėjus. Ekstremalaus sporto fanams netoli futbolo aikštės žadama sukurti dvi erdves: riedlenčių parką ir specialią trasą BMX dviratininkams. Pasigrožėti upės vaizdais parko lankytojai galės priešais Sąjungos aikštę projektuojamoje apžvalgos aikštelėje.

Tvarkant parką bus apšviestas pagrindinis takas, pastatyta daugiau naujų suoliukų, šiukšliadėžių, įrengti biotualetai. Esamos vaikų žaidimo aikštelės bus papildytos naujais įrenginiais.

„Po pristatymo keletą savaičių kauniečiai galės teikti pasiūlymus. Vėliau projektuotojai juos analizuos ir projektą atiduos ekspertizei. Patvirtinus projektą bus perkama darbų ranga. Fizinius darbus planuojame pradėti dar šįmet, o užbaigti iki 2019 metų rudens“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Diskgolfo aikštelės

Neries krantinės parkas taps pirmuoju Kaune, kuriame bus galima žaisti Lietuvoje vis labiau populiarėjantį diskgolfo žaidimą. Žaidėjų teigimu, medžiai, krūmai, vandens telkiniai ir reljefas sudarys natūralias kliūtis, kurios paįvairins trasą.

„Diskgolfas panašus į tradicinį kamuoliukų golfą, tik žaidėjai nemuša kamuoliukų lazdomis į duobutes, o meta diskus į specialius krepšius. Įvairiose parko vietose bus įrengta 18 nedaug vietos užimančių aikštelių. Ateityje parke galės vykti oficialios diskgolfo varžybos ir čempionatai“, – teigė architektai.

Natūralūs barjerai

Parko pakraščius prie Neries krantinės gatvės numatyta apsodinti aukštų krūmų gyvatvorėmis ar kitokiais želdiniais.

„Želdiniai ne tik slopins nuo gatvės sklindantį triukšmą, bet ir paryškins parko pakraštį ir pabrėš įėjimus. Tuo pačiu bus sudarytos sąlygos perėti, gyventi ir maitintis smulkiems paukščiams, kurie daro parką gyvu ir patraukliu“, – teigė projekto autorius.

Kovo 6 dieną (antradienį) 17 val. savivaldybės Didžiojoje salėje įvyks Neries krantinės parko sutvarkymo (rekonstravimo) projekto viešinimas. Pristatymo metu kauniečiai galės teikti pasiūlymus ir idėjas kaip dar labiau patobulinti projektą. Su projektu galima susipažinti čia: http://bit.ly/2F65UJe

Neries krantinės parkas įsikūręs Vilijampolės seniūnijoje. Parkas įkurtas tarp Petro Vileišio ir Varnių tiltų, šalia Neries upės bei Neries krantinės gatvės, į pietryčius nuo Sąjungos aikštės. Parko statusas teritorijai suteiktas 1997 metais.

Prieš keletą metų Kaune prasidėjęs parkų renesansas tęsiasi toliau. Pirmieji – Dainavos ir Kalniečių parkai – jau baigiami rekonstruoti. Šįmet bus užbaigtas ir Draugystės parkas, kuris bus dedikuotas sportui ir aktyviai veiklai. Per šiuos ir keletą ateinančių metų planuojama atnaujinti Santakos ir Santarvės, Naugardiškių parkus, Marvelės slėnį, Žaliakalnio ir Aukštųjų Šančių Ąžuolynus bei Pažaislio paplūdimį.