Gavęs partijos prezidiumo pritarimą, jis prieš kelias dienas laišku kreipėsi į Europos liaudies partijos prezidentą Josephą Daulą (Žozefą Dolą) su raginimu „pradėti „Fidesz“ narystės vertinimo procedūrą“.

„Aš asmeniškai pasisakau už „Fidesz“ pašalinimą. Mes turime kelti aukštus padorumo reikalavimus visoms partijoms“, – BNS antradienį sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, Vengrijos valdžios veiksmai jau seniai kelia rūpestį dėl žodžio laisvės, akademinės laisvės ir teisės viršenybės principų pažeidimų, o paskutiniu lašu tapo praeitą mėnesį pradėta Vengrijos informacinė kampanija, kurioje Europos Komisijos pirmininkas buvo kaltinamas siekiu užtvindyti šalį imigrantais.

Aš asmeniškai pasisakau už „Fidesz“ pašalinimą. Mes turime kelti aukštus padorumo reikalavimus visoms partijoms.

„Šioje kampanijoje yra „fakes news“ elementų, nepagrįstų insinuacijų, nukreiptų prieš Europos liaudies partijos šeimą ir jos vadovus, siekiant juos skaldyti. Jos principai neatitinka elementarių padorumo reikalavimų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Jie gali tęsti kampaniją, jeigu nori, bet tada turi tai daryti kitoje politinėje šeimoje“, – pridūrė jis.

Be Lietuvos konservatorių, pašalinti arba sustabdyti vengrų narystę pasiūlė dar vienuolika partijų kitose Europos šalyse – Belgijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose Norvegijoje, Portugalijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Anot tarptautinės žiniasklaidos, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai prie tokio raginimo kol kas neprisidėjo. Vengrų partijos pašalinimą Europos dešinieji svarstys kovo 20-ąją.

Konservatorių frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas laikosi kitokios pozicijos – jo teigimu, pašalinimas nepadės spręsti problemų dėl Vengrijos valdančiųjų nedemokratinių apraiškų ir geopolitinių žaidimų su Kremliumi.

„Man kyla klausimas – ką duos „Fidesz“ pašalinimas iš Europos liaudies partijos? Ar tai paskatins vengrus pakeisti kursą ar tik dar labiau juos radikalizuos?“ – svarstė jis.

Pasak L. Kasčiūno, narystė Europos liaudies partijoje „šiek tiek amortizuoja V. Orbano“ radikalizmą, o pašalinimas gali pastūmėti jį link italų ir prancūzų kraštutinių dešiniųjų, kuriems vadovauja Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) ir Marine Le Pen (Marin Le Pen).

„Fidesz“ jau ne vienus metus kritikuojamas dėl teismų, žiniasklaidos ir opozicijos laisvių varžymo.

V. Orbanas ir jo rėmėjai atkerta, kad priemonės prieš imigrantus ir Briuselio kritika atitinka rinkėjų lūkesčius.

Papildomą įtampą diskusijose kelia artėjantys Europos Parlamento rinkimai. Jie vyks gegužės 23-26 dienomis.