Jis taip sakė pirmadienį susitikime su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte, parlamentinių partijų vadovais, sveikatos ekspertais, pranešė Prezidentūra.

Prezidentas pabrėžė, kad pandemijos valdymas nebus sėkmingas, jei jis nesutelks žmonių, priešins visuomenę.

G. Nausėda taip pat akcentavo, kad pandemijos valdymas turi būti grindžiamas mokslu, o sprendimai priimami pasitarus su mokslininkais ir specialistais.

Be kita ko, prezidento teigimu, pandemijos valdymo priemonėmis neturėtų būti didinama atskirtis, o žmonių elgesio pokyčių turėtų būti siekiama pirmiausia pozityviomis priemonėmis, pagarbiai atsižvelgiant į egzistuojančius kultūrinius, socioekonominius, regioninius skirtumus.

„Kreipiuosi į jus, politinių partijų lyderiai, – kalbėkime apie pandemijos valdymą pagarbos ir pagalbos žmogui, o ne baudimo, žmonių skirstymo ar pykčio kalba“, – sakė G. Nausėda.

Kreipiuosi į jus, politinių partijų lyderiai, – kalbėkime apie pandemijos valdymą pagarbos ir pagalbos žmogui, o ne baudimo, žmonių skirstymo ar pykčio kalba.

Jis svarbiausiu artimiausio laikotarpio tikslo įvardijo senjorų apsaugojimą nuo COVID-19.

„Privalome absoliutų prioritetą skirti ir visas jėgas sutelkti tinkamam senjorų informavimui apie skiepus ir kuo platesniam jų vakcinavimui“, – teigė šalies vadovas.

Jis padėkojo parlamento ir Vyriausybės vadovėms, politinių partijų lyderiams, kad, atsiliepę į jo kvietimą, šiuo susitikimu jie parodė valią siekti plataus politinio sutarimo dėl pandemijos valdymo priemonių.

Anot prezidento, politinis dialogas yra būtinas ieškant įstatyminių sprendimų, kurie vienaip ar kitaip paveikia žmogaus sveikatos, socialines, ekonomines ar kitas garantijas.

Susitikime dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

Į susitikimo dalyvius taip pat kreipėsi Sveikatos ekspertų tarybos nariai ekspertai: Vytauto Didžiojo universiteto vadovas Juozas Augutis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriai Mindaugas Stankūnas ir Kęstutis Petrikonis bei Vilniaus universiteto profesorė Edita Sužiedėlienė.

Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė šalies vadovas Gitanas Nausėda, Prezidentūroje surengęs susitikimą su politinių partijų lyderiais, Lietuvai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos.

„Šiandien prie stalo daug kartų prie stalo girdėjau žodžius „sutariame“, „vieningai“. Tai teikia vilčių, kad šitą nelengvą problemą gebėsime įveikti. Kalbėjome apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų. Jie yra nekintantys, pagrįsti principais ir vertybėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia.

„Galbūt išsiskyrė šiek tiek dėl to, kokią taktiką turėtumėme taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Savo ruožtu I. Šimonytė pabrėžė, kad situacija, su kuria susiduria Lietuva nėra dviejų šalių „santykių aiškinimasis“. Neteisėtų migrantų krizė – Minsko režimo atsakas į sankcijas, kurias vieningai įvedė visa Europos Sąjunga.

„Tai (migrantų krizė – BNS) yra klausimas ir Europos Sąjungai. Tą kryptimi nuosekliai dirba ir tiek Vyriausybė, tiek prezidentas. Manau, kad esame sulaukę labai didelio palaikymo – ir politinio, ir praktinio“, – sakė ji.

Siūlė griežtinti europines sankcijas

Po susitikimo su prezidentu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Minsko režimui Europos Sąjunga turi ne tik tęsti, bet ir stiprinti sankcijas, ypač – ekonomines.

„Kuriant spaudimą galime tikėtis, kad ir nelegalios migracijos kanalas, kuris yra specialiai organizuojamas ir specialiai atidarytas Lietuvai, užsidarys“, – žurnalistams sakė politikė.

Ji akcentavo, kad tik tokiu atveju įvyks ir pokyčiai pačioje Baltarusijoje.

Sankcijų klausimu jai antrino ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, pareiškęs, jog „sankcijos iš Europos Sąjungos galėtų būti dar griežtesnės“.

Galbūt išsiskyrė šiek tiek dėl to, kokią taktiką turėtumėme taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą.

Jis pabrėžė, kad Lietuva turi aktyviai bendradarbiauti su Bendrija ir ieškoti tarpininkų, kurie šią žinią perduotų Minsko režimui.

„Turime rasti diplomatinio poveikio priemones. (...) ES institucijos turėtų spręsti, ar jos pačios skiria savo derybininkus, ar ieško trečiųjų šalių, kurios galėtų būti tarpininkės“, – kalbėjo politikas.

Ragino aktyvinti Bendrijos įsitraukimą

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ragino sutelkti didesnius sienos apsaugos pajėgumus, kad ji „būtų reali“.

„Reikėtų suteikti tam tikrus įgaliojimus ir mūsų kariuomenei ir ją, esant reikalui, panaudoti“, – dėstė ji.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad daugiau vienybės turėtų būti ir tarp politikų, komentuojant esamą situaciją.

Reikėtų suteikti tam tikrus įgaliojimus ir mūsų kariuomenei ir ją, esant reikalui, panaudoti.

„Priešingu atveju džiaugsis tie, kurie yra anapus mūsų ES sienos, kad pavyksta įvesti destrukciją valstybėje“, – sakė europarlamentarė.

Ji taip pat pasisakė už aktyvesnį darbą su ES institucijomis. Politikei antrino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Nepakaks, kad ES padės finansiškai, ekspertiškai kovoti Lietuvai su migracija. Per Baltarusija srautai gali pajudėti ir į Lenkiją, ir į Latviją. (...) Reikalingos koncentruotos, ilgalaikės visos ES priemonės“, – aiškino politikas.

Už aktyvesnį Bendrijos įsitraukimą taip pat pasisakė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Anot jo, užsienio politika „turi būti bendra su ES“.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi stebėti, ar per sieną nepatenka teroristai.

„Kaip kaimynai negalime leisti sau per daug“

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Jonas Pinskus sako, kad Lietuvos užsienio politikos kryptis gera, tačiau rezultatai yra priešingi.

Anot jo, dėl aktyvaus demokratinių procesų Baltarusijoje palaikymo šioje šalyje „realiai praradome opoziciją“.

„Jie arba pabėgo, arba yra areštuoti, arba identifikuoti. Tai ar mes pagreitinome demokratijos procesu Baltarusijoje, yra didžiulis klausimas“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat kėlė klausimą ar spaudžiant Minsko režimą šalis nėra stumiama „į Rusijos glėbį“, ar dėl tokių veiksmų prie Lietuvos sienos „neatsiras rusų tankų“.

Jie arba pabėgo, arba yra areštuoti, arba identifikuoti. Tai ar mes pagreitinome demokratijos procesu Baltarusijoje, yra didžiulis klausimas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis susitikime teigė pasiūlęs migrantus apgyvendinti Gaižiūnų poligone Rukloje.

„Tai yra milžiniški plotai, 12 tūkst. hektarų, maždaug pusė Vilniaus teritorijos. Ir tai būtų tinkama vieta, jeigu šita krizė nesibaigs“, – aiškino jis.

Politikas teigė, kad reikia ieškoti kontaktų su Baltarusijos valdžios atstovais, „jei su Aliaksandru Lukašenka nesikalbama, jei jis nepripažintas prezidentu“.

Europarlamentaras taip pat teigė, kad neturime būti „pirmoje kovos už demokratiją Baltarusijoje linijoje, nes šitie klausimai yra subtilūs“.

„Mes kaip kaimynai negalime per daug sau leisti“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Vis dėlto jis teikė, kad palaiko Lietuvos užsienio politikos kryptį, kuri yra euroatlantinė.

Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Tokį susitikimą jis rengia daliai politikų raginant atnaujinti kontaktus su Baltarusijos režimu.

„Ko gero, dar šią savaitę, ketvirtadienį, kviečiuosi į Prezidentūrą visų parlamentinių partijų vadovus (...) susitarti dėl tų užsienio politikos principų, kuriuos Lietuva išpažino 30 metų ir kurių laikysis toliau“, – žurnalistams Pabradės poligone antradienį sakė šalies vadovas.

Su diktatoriumi mes nesikalbėsime taip, kaip jis galbūt tikisi, užsienio politikos principai liks nepakitę.

„Tai, kas vyksta pastaruoju metu, primena šiokį tokį, sakyčiau, saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą (...) ir tai yra visiškai nepriimtina. Su diktatoriumi mes nesikalbėsime taip, kaip jis galbūt tikisi, užsienio politikos principai liks nepakitę“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tvirtino, kad destruktyviai kritikai šiuo metu nėra laikas, partijų pasiūlymai spręsti migrantų krizei taip pat galės būti aptarti susitikime Prezidentūroje.

Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 2,8 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Tuo metu kiti partijų lyderiai negailėjo kritikos S. Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei bei teigė, kad įvestos karantino priemonės Lietuvoje buvo ženkliai perteklinės.

Ministro pirmininko atstovų perduotame laiške buvo pažymima, kad S. Skvernelis „šiuo metu eina tiesiogines premjero pareigas, todėl jo dalyvavimas debatuose negali būti užtikrintas“.

Laisvės ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis retoriškai klausė, ar premjero nedalyvavimas debatuose, rodo jo atsainų požiūrį į visuomenę.

„Didžiausią darbą koronaviruso suvaldyme atliko Lietuvos žmonės ir Lietuvos medikai. Buvo susiklausymas ir vieningas darbas. Ko labiausiai trūko, tai koordinavimo centro. Mes tokio praktiškai nematėme, nebuvo aišku, kas yra atsakingas. Buvo lengvas chaosas, kurio metu buvęs premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas bandė kovoti su Aurelijumi Veryga, kovoje jis krito vienas. Kaip ir šiandien laidoje, atrodo tikrai svarbi tema visiems Lietuvos gyventojams, bet mūsų premjero, pagrindinio puodo maišytojo, nėra. Ar tai yra požiūris į visuomenę ir žmones, ar tiesiog tokia jo pozicija“, – teigė R. Žemaitaitis.

Pasak Seimo narės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė karantino metu priiminėjo sprendimus jų nepaaiškinus visuomenei, kodėl tokie sugriežtinimai apskritai buvo priimami bei kada jie bus atšaukiami.

„Žmonės įsiklausė ir mes esame pastebėję, kad žmonės Vyriausybės nurodymų uoliai laikėsi. Tačiau, man atrodo, kad politikų priedermė yra priimti sprendimus, bet juos reikia ir paaiškinti. Kuomet mes pradėjome neatskirti, kodėl priimami tokie sprendimai, kas rekomenduoja juos priimti, kokie ekspertai rekomendavo juos priimti ir kokia jų seka... Netgi teko išgirsti tokių pasakymų, kad nereikia ieškoti logikos Vyriausybės pasiūlymuose, tai atspindi taip pat tam tikrą požiūrį. Tuomet galima buvo įtarti, kad žmonėms tiesiog patiko galia ir jie ta galia ėmė, deja, bet mėgautis“, – LRT rengtuose debatuose teigė I. Šimonytė.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tuo metu teigė, kad Vyriausybė koronaviruso metu ėmėsi tik draudimų, o ne tvarių bei ilgalaikių sprendimų.

„Buvo tik draudimai, o draudimai nėra valdymas. Draudimas nėra kūrimas. Draudimai dar tik atsilieps ir jie nėra išanalizuoti. Tai, kas vyksta dabar, atsilieps vėliau. (...) Mirtingumas nuo kitų ligų padidėjo kovo ir balandžio mėnesį labai staigiai, lyginat su praeitais metais. Lyg saugojo žmogų, kuris sirgo koronavirusu, jis tapo kaip medalis Vyriausybei, bet žmonės, kurie sirgo kitomis ligomis buvo palikti likimo valiai, net mirti“, – teigė Viktoras Uspaskichas.

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, pirmąją koronaviruso bangą pavyko suvaldyti dėl atsakingo visuomenės elgesio.

„Lietuvoje žmonės yra labai atsakingi ir rekomendacijas priėmė labai gerai. Sunku buvo surasti taisyklių nesilaikiusių žmonių, nes jų tikrai laikydavosi. Ko labiausiai trūko, tai Vyriausybės drąsos laiku priimti sprendimus. Aš labai gerai atsimenu sausio ir vasario mėnesį, kuomet du mėnesius Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministerijos vaidmenyje, dangstė rezervo nebūvimą ir melavo visiems, kad visko turime, o iš tikrųjų neturėjome. Tai buvo labai didelė klaida (...) Buvo visiškai ignoruojamas privati medicina ir nevyriausybinės organizacijos, dėl to buvo prarasta labai daug laiko“, – sakė Laisvės partijos narys Remigijus Šimašius.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad karantino metu nereikėjo uždaryti smulkaus ir vidutinio verslo, nes, anot jo, žmonių srautus ten tikrai buvo galima kontroliuoti. Pasak jo, Vyriausybės priemonės karantino metu buvo ženkliai perdėtos.

„Tokiose situacijose kiekvienas sprendimas kažkiek yra vaistas, kažkiek ir nuodas, nes turi tam tikrą poveikį. Bet šiandien žiūrėdami atgal, mes galime drąsiai daryti išvadas, jog pasirinkta taktika buvo nutylėti ir bauginti žmones. Ji buvo skirta ne žmonių gelbėjimui ir emocinės būklės gelbėjimui, o sistemos gynimui. Sistemos, kuri neprisipažino klydusi, kuri mėgina išvengti atsakomybės. Ši sistema yra valdoma valdančiųjų. Tai sprendimai, kuriuos priimant nebuvo pateikti jokie atsakymai, šiandien padarė daugiau ekonominės žalos nei galėjo būti“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ėmė drastiškų priemonių. Anot jos, jei ne opozicijos veikimas, tai valdantieji būtų eliminavę ir Seimo darbą koronaviruso metu.

„Akivaizdu, kad su pasitikėjimu šiai Vyriausybei yra blogai. Tiek su žmonių pasitikėjimu, tiek su privačiu sektoriaus pasitikėjimu, ar ta pačia savivalda, kuri buvo palikta dorotis su sudėtingomis situacijomis. Kalbant apie pirmosios bangos suvaldymą, mes turime užduoti klausimą, kieno sąskaita ji buvo suvaldyta, kokia to kaina ir kas už tai mokės. Visų pirma, tai žmonės, kurie laiku negavo pagalbos bei sergantys visomis kitomis ligomis. Kitas dalykas, tikrai buvo daug ekspromto, tai rodo greitųjų testų istorija bei daugelis kitų“, – teigė ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis:

Man atrodo, kad Lietuva pakankamai teisingai reaguoja, rūpinasi, kad tie žmonės, kuriems kyla rizika dėl žmogaus teisių pažeidimų, būtų saugūs, turiu omenyje opozicijos lyderės priglaudimą Lietuvoje. Jei šnekėti apie kitą reakciją, Lietuva pareiškė savo poziciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, kitų dalykų. Kokia kitokia galėtų būti reakcija? Manau kad mes nieko daugiau negalim padaryt šituo atveju, mes turim laikytis savo pozicijos ir skatinti apie tai šnekėti kitas šalis.

Aš negaliu atsakyti vienareikšmiškai į klausimą dėl sankcijų. Nemanau, kad ta situacija būtų kažkokia kitokia nei prieš metus ar dvejus – ji tikrai yra tokia pati, galbūt suaktyvėjusi dėl prezidento rinkimų, bet aš manau, kad ji iš esmės nelabai skiriasi. Žmogaus teisės buvo pažeidinėjamos, žmonės į kalėjimus sodinami ir prieš metus, ir prieš dvejus. O kas tokio čia labai staigiai pasikeitė?

Tas dialogas (su Baltarusija) naudingas dėl tų pokyčių, kurių iš tikrųjų norime. Norime, kad žmogaus teisų pažeidimai baigtųsi, tam reikia palaikyti dialogą, o dialogą iš tikrųjų inicijuoja įtempti santykiai tarp Rusijos ir Baltarusijos, ir šitoj situacijoj aš nežinau, ar geopolitine prasme sankcijų pritaikymas (pasiteisintų). Mes tiesiog atstumtumėm, uždarytumėm duris ir paliktumėm Baltarusiją vieną su Rusija. Ar tai yra naudinga?

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas:

Deja, Baltarusijoje neįvyko rinkimai, kuriuos būtų galima pripažinti, pati rinkimų kampanija buvo visiškai neskaidri, daugelis išsikėlusių buvo įkalinti. Kadangi tokie neįvyko, dabar mes raginam Baltarusiją bent susilaikyti nuo smurto ir raginame, kad šalis surengtų atvirus, demokratinius rinkimus. Jei šito nebus, aš neabejoju, kad Lietuva palaikytų Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai.

Sankcijos labai retai tiesiogiai suveikia, jos veikia ilgą laiką, bet aš manau, kad A. Lukašenka yra suinteresuotas reaguoti, jų ir ekonominė padėtis nėra tokia lengva, todėl aš manau, kad ES pozicija dėl Baltarusijos jiems patiems ypatingai svarbi. Todėl šitos sankcijos šiuo požiūriu bus gerokai veiksmingesnės, nei jos būdavo anksčiau, aš neabejočiau, kad šiuo metu jos būtų paveikios.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis:

Turime reaguoti protingai ir adekvačiai. Kodėl protingai – kadangi mūsų reagavimas per praėjusius rinkimus ar kiti politiniai žingsniai kartais buvo nepamatuoti. O Lukašenka yra stiprus lyderis, jis turi, aišku, mažesnį palaikymą, nei prieš keliolika metų, bet jo palaikymas šalyje yra ir to negalima nuginčyti, kiek ten procentų, aišku, galima ginčytis, bet galima spėti, kad dauguma palaiko – miestuose mažiau, bet provincijoje palaikymas didelis.

Baltarusija yra mūsų artima kaimynė, turime santūriai žiūrėti į visus įvykius, aišku, iš vienos pusės – smerkti priespaudą, jėgos panaudojimą, iš kitos pusės – ieškoti išeičių iš situacijos. Tam būtinas dialogas, kalbos, ne tik pareiškimai.

Mūsų užsienio reikalų ministras, manau, per daug kategoriškai kalba, kažkokias sąmokslo teorijas rašo. Ar čia yra jo privati nuomonė – sunku pasakyti. Manau, jis dar gyvena praeitame amžiuje. Tie laikai keičiasi. Mūsų ministras, praėjęs gerą mokyklą sovietmečiu, buvo tam tikru sovietinės nomenklatūros aktyvistu ir aš manau, kad politika turi būti lankstesnė, negali iš mūsų pusės būti politikos, kuri priveda prie santykių ne gerinimo – jei su kaimynais neturėsime jokių santykių, bus blogai. Bus blogai ir žmonėms tos valstybės, jei bus įvestos sankcijos.

Manau, kad viskas bus gerai su Baltarusija, aš to linkiu. Turime žiūrėti į svarbesnius iššūkius – islamizacija, anarchizacija. Ateina anarchija į Vakarų civilizaciją. Negaliu komentuoti šitų rinkimų, kadangi nebuvau ten. Bet jei yra palaikymas toks, koks buvo paskelbtas, tai tas palaikymas vistiek yra pakankamai didelis.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas:

Atsiminkime, kokios priemonės buvo paveikios po 2010-ųjų metų Lukašenkos „rinkimų“, kai opozicijos lyderiai, Aliaksandras Milinkevičius, buvo tiesiog uždaryti į kalėjimą, atitinkamai ES ir JAV pritaikė politines sankcijas pagrindiniams režimo asmenims – tiek politikams, tiek pareigūnams, įšaldydami jų sąskaitas, turtus. Tai iš tikrųjų skaudėjo, nes kaip tik tada Lukašenka ėjo į derybas, pavyko pasiekti politinių kalinių paleidimą mainais už sankcijų panaikinimą. Vadinasi, jos buvo skausmingos, jos veikė. Tačiau tokių sankcijų išplėtimas ir pavertimas ekonominėmis, t.y. boikotu, neleidimu įvežti valstybinių įmonių produkcijos, kas pasigirdo, būtų didžiulė klaida, nes tokios sankcijos jokio poveikio neduoda, o visą naštą neša šalies visuomenė. Pavyzdžiai – Iranas, Kuba.

Politinės sankcijos tikrai būtų paveikios.

Opozicijos (nors, daugelis sako, techninei) lyderei pasitraukus į Lietuvą, akivaizdu, kad ja paseks ir daugiau žmonių, kurie kitu atveju nukentėtų nuo režimo. Reikia ištiesti tą pagalbos ranką, reikia suprasti, kad A. Lukašenkos režimas dar laikysis, nepaisant protestų, ir sudaryti galimybes jiems pasitraukti į Lietuvą.

Trečias dalykas – gilinti ir intensyvinti kultūrinius, mokslinius ir ekonominius ryšius su visuomene, verslu, su Baltarusijos žmonėmis, kad jie matytų tą europietišką gyvenimą ir politikos tradiciją bei kultūrą, atitinkamai tą žinią ir praktiką galėtų skleisti Baltarusijoje.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis:

Svarbiausia laikytis ir įtvirtinti teisingą poziciją – nepripažinti rinkimų rezultatų, siekti padėti opozicijai ir gatvėse protestuojantiems žmonėms, įvedinėti sankcijas režimui ir visiems prisidėjusiems, tokias kaip draudimas atvykti į Lietuvą.

Lietuva galėtų kelti šiuos klausimus ir ES, kad tai taptų vieninga visos Europos pozicija. Dėl formos - ar Seimo posėdis ar Užsienio reikalų komiteto posėdis ar Vyriausybės aiški pozicija - visos gali būti svarstomos.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen:

Kreipiausi į valstybės vadovus ragindama ryžtingai pasmerkti tai, ką daro A. Lukašenka, jo nurodymus vykdantys jėgos struktūros žmonės. Manau, kad šiandien yra tas laikas, kai tiek Lietuvos, tiek ES lyderiai, vadovai, turėtų labai aiškiai, vieningai solidarizuotis su Baltarusijos žmonėmis, iš kurių buvo pavogta galimybė dalyvauti demokratiškuose rinkimuose ir pasmerkti tą smurto protrūkį, kuris vyksta pastarosiomis dienomis.

Turime siekti, kad kaimyninėje valstybėje būtų užtikrintos elementarios žmogaus teisės, teisė į rinkimus, kurie yra objektyvūs, demokratiški, kad ta valstybė būtų stabili ir klestinti, o ne tokia, kokia yra dabar.

Manau, kad vienas iš veiksmingiausių būdų tą parodyti, būtų toks kaip Magnickio sąrašas – jis galėtų duoti realų rezultatą.

Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija – vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas:

Smerktina tai, kas vyksta ten, kaip klastojami rinkimų rezultatai, pats viduje nesijaučiu, kad Lukašenka yra laimėjęs, nežiūrint į tai, kad turiu ten daug pažįstamų žmonių, mano vaikai – iš Baltarusijos. Šitos valdžios nuotaikos yra visiškai smerktinos.

Palaikau protestuotojus, gaila, kad jų mažai, kad jie nesugeba gerai, tvarkingai ir taikiai susiorganizuoti. Protestas gali būti nebūtinai kruvinas. Sūnus vyko į Maskvą balsuoti, jam nepavyko. Bet mes kalbėjome, kad nereikia per daug agresyviai nusiteikti, reikėtų savaitę neiti į jokį darbą. Išeitų tie, kurie nebalsavo už A. Lukašenką, tada pamatysime visi – nereikia provokuoti, nereikia agresyvaus elgesio.

Ką mes turėtumėme daryti, sunku pasakyti, bet šiaip, galvoju, Lietuva turi atkreipti dėmesį ir į problemas savo viduje, kad ne visiems vienodai suteikiama galimybė išsakyti savo nuomone. Lyginu su Baltarusija, Rusija ir taip toliau, nes dažnai pamokslaujame trečioms šalims, kai pas mus yra tokie dalykai.

Dėl sankcijų – jos daugiausia veikia ne valdžią. Greičiausiai galima taip daryti, bet reikia galvoti tokias sankcijas, kad nenukentėtų patys žmonės, kurie balsuoja.

R. Karbauskis: lyginant su D. Grybauskaite, tai du skirtingi žmonės

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad su G. Nausėda valdančiųjų santykiai daug konstruktyvesni nei su buvusia prezidente D. Grybauskaite.

„Kuomet mes kalbame apie D. Grybauskaitę ir G. Nausėdą, tai galiu pasakyti, kad tai visiškai skirtingi žmonės ir jų visiškai skirtinga politika. D. Grybauskaitė dalyvavo politikoje pačiu grubiausiu būdu, nesistengdama rasti kažkokių kompromisų ir nediskutuoti. Ji visus žemino, kas nepaklusdavo jos nuomonei ar turėdavo kitokią nuomonę. Tai šioje vietoje šis prezidentas šito tikrai nedaro. Bendradarbiavimas su G. Nausėda yra labai konstruktyvus. Netgi tuomet, kada nuomonės išsiskiria, prezidentas nepuola žeminti kitaip manančių ir suvokia, kad yra nuomonių skirtumų. Dabar mes turime prezidentą, su kuriuo įmanoma kalbėtis, ir mes su juo kalbame“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis taip pat viliasi, kad metinėje kalboje prezidentas užsimins apie, pasak jo, vis trukdančią dirbti bei koronaviruso metu nekonstruktyvią opoziciją.

„Žinoma, gal prezidentui liūdna matyti, kaip opozicija nesupranta, kad valstybei reikia darnos ir bendro darbo. Prezidentas kartais pamini savo kalbėjime, kad jis norėtų susodinti prie bendro stalo partijų lyderius. Bet kaip susodinti žmones, kai opozicija bando padaryti blogiau Lietuvai (...) Opozicijoje mes nieko nematome – tik pastovų engimą šios valdžios. Pastoviai mes jiems blogi, bet patys jokių sprendimų niekada nesiūlo. Nekonstruktyvi opozicija, kuomet mes turime koronaviruso problemas, yra labai blogas dalykas. Nežinau, ar prezidentas apie tai šnekės ar ne, bet tai yra problema“, – sakė jis.

D. Grybauskaitė dalyvavo politikoje pačiu grubiausiu būdu, nesistengdama rasti kažkokių kompromisų ir nediskutuoti. Ji visus žemino, kas nepaklusdavo jos nuomonei ar turėdavo kitokią nuomonę.

Paklaustas, kaip vertina prezidento indėlį koronaviruso metu, R. Karbauskis teigė, kad prezidentas darė viską pagal savo funkcijas.

„Prezidentas tikrai nieko nepadarė, kad situaciją kaip nors pablogintų. Prezidentas darė tai, kas pagal jo funkcijas yra būtina. Seimui prikaišioja, kad mes laikomės karantino ir mes nedirbame kasdien ir t. t. Bet mes atlikome savo funkcijas. Mes labai gerai supratome, kad gali tapti dar vienu židiniu, jeigu mes būsime neatsakingi (...) Lygiai taip pat prezidentas savo pareigą atliko, nes jo pareigose nėra tiesiogiai valdyti koronaviruso ir jo krizės, bandyti ieškoti kažkokių sprendimų. Jis bendravo ir su Seimu, ir su Vyriausybe, kiek Konstitucijoje yra numatyta prezidentui pagal jo funkcijas. Tas kalbėjimas, kad prezidentas buvo tylus, tai tas pats, kaip šnekėti, kad neva Seimas nedirbo. Seimas ir prezidentas padarė viską, ką jis galėjo. Tai yra, kad prezidentas nesusirgo ir galėjo dirbti, tai Prezidentūrai šis uždavinys tuo momentu buvo vienas iš svarbiausių, kad galėjo užtikrinti darbo tęstinumą. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, jei Prezidentūroje būtų atsiradęs židinys, tai būtų institucija visiškai paralyžiuota. Kaip ir Seime, jei kas būtų susirgęs, visas Seimas būtų buvęs karantine“, – sakė jis.

Vis dėlto R. Karbauskis įvardino ir vieną prezidento silpnybę. Pasak jo, tikras Achilo kulnas prezidentui yra jo patarėjų komanda.

„Prezidento patarėjų komanda yra didelė problema. Netgi D. Grybauskaitės komandoje nebuvo tokių žmonių, kurie manydavo, kad jų nuomonė yra kažkieno politinės valios dalis. Juk jie yra tik patarėjai, ir jie turi atstovauti prezidentui ir jo nuomonę išsakyti. Bet aš galėčiau vardinti ir vardinti, kuomet G. Nausėdos patarėjų savivalė, pareiškimai, veiksmai virsta tam tikromis problemomis. Esu įsitikinęs, kad tai ne prezidento valia, o tai jo patarėjų yra savivalė, kurie kažkodėl gali sau tai leisti. Jie netgi Seime drįsta su parlamentarais kalbėti iš aukšto. Bet jie yra lygiai tokie pat patarėjai, kaip Seimo narių patarėjai. Tai yra vienintelė problema, kurią aš šiuo metu matyčiau, bet tai yra prezidento reikalas, ir mes neturime valios to keisti, tiesiog aš konstatuoju“, – sakė jis.

G. Paluckas: prezidentas politinės kultūros kartelę kilstelės aukščiau

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad prezidentas metinėje kalboje turėtų išvengti skambių epitetų bei griežtos kritikos politikams.

„Net neabejoju, kad prezidentas politinės kultūros kartelę kilstelės aukščiau, negu pastaruoju metu mes čia esame pratę girdėti. Išvengs epitetų bei viešų mušimų – to, ko pasitaikydavo kitų prezidentų pranešimuose. Bet taip pat tikiuosi, kad vertinimai bus tikslūs ir griežti, ypač demokratinių procesų bei tų vidinių, politinės kultūros procesų“, – Eltai sakė G. Paluckas.

„Manau, prezidento stilius yra inteligentiškesnis ir labiau išlaikytas, lyginant su kadenciją pabaigusia prezidente, kuri nevengdavo tiesmukai pabarti vienų ar kitų. Bet toks barimas bei mėginimas kartais menkinti kitaip manančius politinius oponentus niekur neveda. Turime pripažinti, kad šiandien turime smukusią politinę kultūrą ir moralinį politikos kontekstą. Demokratija taip pat patiria iššūkių, nes matome nesiskaitymą ne tik su visuomenės nuomone, bet ir duomenų atvirumu, nes pagal EBPO tyrimą, pagal duomenų atvirumą esame paskutinėje vietoje iš visų ES šalių. Tai tikrai tai nėra sklandūs demokratiniai procesai ir, be abejonės, aš manau, kad tai prezidentas mato“, – sakė jis.

Manau, prezidento stilius yra inteligentiškesnis ir labiau išlaikytas, lyginant su kadenciją pabaigusia prezidente, kuri nevengdavo tiesmukai pabarti vienų ar kitų.

G. Paluckas viliasi, kad prezidentas kritiškai įvertins valdančiųjų nuveiktus darbus.

„Metinėje kalboje prezidentas daro apžvalgą viso bendro politinio konteksto. Aš tikėčiausi prezidento požiūrio į Vyriausybės veiklos pasiekimus, programos įgyvendinimą. Nes mes dažnai matome labai išsiskiriančias nuomones dėl to, kaip sekasi valdančiai daugumai ir Vyriausybei. Prezidentas, manau, taip pat kalbės apie savo penkerių metų programą bei jos progresą. Manau, jis papasakos, su kokiais sunkumais jie susiduria ir kokios pagalbos reikia iš opozicijos bei pozicijos, kad tas bendras darbas būtų sklandesnis. Taip pat prezidentas bandys įvertinti bendrą geopolitinę situaciją, koks Lietuvos santykis su kaimynais, santykiai ES partneriais. (...) Tai manau, bus trys tokie blokai valdančiųjų ir Vyriausybės vertinimas, savo pasiekimų ir indėlio vertinimas, kitaip tariant, savirefleksija bei bendras užsienio politikos kontekstas“, – sakė LSDP lyderis.

Paklaustas, kokią stipriąją pusę per pastaruosius metus pademonstravo G. Nausėda, G. Paluckas teigė, kad prezidentas geba tarpininkauti.

„Prezidentas įkrito į labai intensyvų laikotarpį, pavyzdžiui, griūvanti dauguma ar koronavirusas. Taip pat buvo labai įtempti santykiai tarp valdančiųjų ir Prezidentūros. Jis turėjo pasirinkimą – arba tą krizę gilinti dar stipriau ir galbūt net išprovokuoti priešlaikinius rinkimus. Nežinau, ar tai būtų buvę gerai, ypač dabar, kuomet Lietuva dorojosi su koronaviruso pandemija. Jis turėjo medijuoti ir tarpininkauti. Prisiimdamas atsakomybę, kuomet daugelis kritikų labai laisvai šūkauja, kad prezidentas silpnas, kad turėjo imtis lazdos ir daužyti visus. Tai čia būtų pats paprasčiausias veikimo būdas. Daug sunkiau yra sutaikyti nesutaikomus priešus, konkurentus ar oponentus. Tai čia buvo sudėtinga užduotis tik pareigas pradėjusiam eiti prezidentui“, – sakė LSDP pirmininkas.

V. Čmilytė-Nielsen: nemažai institucijų be vadovų

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad prezidentas pakomentuos situaciją, kodėl teismai bei kitos valstybinės institucijas dar vis neturi savo vadovų.

„Nemažai postų ir institucijų yra neužimtos arba paliktos tiesiog kabėti. Kalbu ir apie Konstitucinį Teismą, taip pat yra laivų labai svarbių pozicijų ir yra paliktos likimo valiai, kas iš esmės pavojinga mūsų jaunai demokratinei valstybei. Tai šitas kampas man būtų labai įdomus, koks būtų prezidento požiūris susiklosčiusioje situacijoje bei tendencijoje“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo narės, prezidentas turėtų įvertinti ir valdančiųjų nuveiktus darbus per pastaruosius metus.

„Metai tikrai buvo neordinarūs. Tiek dėl pandemijos ir taip pat metai buvo neeiliniai mūsų politinėje erdvėje. Pavyzdžiui, Vyriausybės ir kai kurių ministrų veikimo ypatumai. J. Narkevičiaus problemos tai labai ryškiai pažymėjo. Tai tikrai labai norėtųsi prezidento įvertinimo tos bendros politinės situacijos. Tai pat įvertinti politinės kultūros pasikeitimą, kuris nukrypo šiemet tikrai ne į gerą pusę“, – sakė ji.

V. Čmilytei-Nielsen tuo metu įsimintiniausias G. Nausėdos atliktas darbas buvo šnipų mainai tarp Lietuvos ir Rusijos.

G. Landsbergis: viliuosi, kad prezidentas imsis ginti šalies Konstituciją

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad metinėje kalboje šalies vadovas negailės kritikos valdantiesiems.

„Šiuo metu valstybę purtant beprecedenčiams korupcijos, neskaidrumo ir neteisėtumo skandalams, o valdantiesiems atvirai ignoruojant tiek teisės, tiek politinės atsakomybės principus, šalies vadovo pozicija yra labai svarbi. Iš Prezidento tikimės, kad jis grąžins į Lietuvos politikos debatą politinės atsakomybės, skaidrumo principus, imsis ginti šalies Konstituciją”, – Eltai sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą.

„Prezidentas organizuoja šią savaitę susitikimą ir diskutuos tiek su politikais, tiek su švietimo ekspertais“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo pirmadienį kalbėta per prezidento Gitano Nausėdos ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimą.

Sausio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms, toliau jį derinti perėmė Seimas. Buvo sudaryta laikinoji grupė „Dėl Lietuvos švietimo ateities“, jos vadovu paskirtas „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, bet jis netrukus patvirtino pasitraukęs iš pareigų.

Prezidentas organizuoja šią savaitę susitikimą ir diskutuos tiek su politikais, tiek su švietimo ekspertais.

Švietimo grupės pirmininko pavaduotoja V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad grupė, kad ir be „valstiečių“ atstovų, dirbs toliau ir sieks parengti partijoms priimtiną susitarimo projektą.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, su prezidentu taip pat aptarta artėjanti Seimo pavasario sesija, būsimi parlamento rinkimai.

Parlamentarė tvirtino, kad Liberalų sąjūdis po būsimų Seimo rinkimų siektų dalyvauti koalicijoje, kurią sudarytų centro dešinės atstovai.

„Mūsų prioritetas – centro dešinės koalicija, bet vertinant pakankamai gerą bendradarbiavimo opozicijoje patirtį, manau, kad galima kalbėti ir apie platesnę koaliciją, jos galimybes“, – teigė politikė.

Praėjusį antradienį šalies vadovas politines aktualijas, Seimo darbą pavasario sesijos metu ir savo siūlomas iniciatyvas, kurias planuoja pateikti parlamentui, aptarė su opozicinių socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku.

Seimo eilinė pavasario sesija prasidės kovą.

Šių metų rudenį vyks Seimo rinkimai.

„Seimo rinkimų politinis sezonas prasidėjo, todėl prezidentas tikisi, kad šis sezonas bus konstruktyvus ir bus kalbama apie tai, ko reikia šalies raidai kuriant gerovės valstybę, o ne veliantis į kokius nors asmeniškumus ir politines batalijas“, – žurnalistams antradienį sakė P. Mačiulis po G. Nausėdos susitikimo su opozicinių socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku.

Šalies vadovas antradienį pradėjo susitikimų ciklą su parlamentinių partijų vadovais. 

Anot P. Mačiulio, su lyderiais norima aptarti partijų programines nuostatas, kitos kadencijos prioritetus, taip pat paties prezidento įstatymų iniciatyvas, pateiktus pasiūlymus atmestam Civilinio turto konfiskavimo įstatymui. Su G. Palucku, anot jo, taip pat aptarti švietimo, socialiniai klausimai, reikalingi pokyčiai šiose srityse.

„Prezidentas su partijos lyderiu kalbėjo apie artėjantį pusmetį ir kaip galima kuo konstruktyviau per šį pusmetį padaryti valstybei reikalingus darbus. Kalbėta apie tuos įstatymus, kurie šiuo metu aktualūs: Viešųjų pirkimų įstatymas, Civilinio turto konfiskavimo įstatymas“, – sakė P. Mačiulis.

„Prezidentas sieks, kad ir pasiūlymai, ir iniciatyvos pirmiausia būtų įgyvendinamos tų, kurie turės galimybę įgyvendinti, kad jos būtų subalansuotos ir kad valstybėje būtų kuo mažiau populizmo“, – pridūrė jis.

G. Paluckas žurnalistams teigė, kad socialdemokratai palaiko prezidento darbotvarkę, o siūlomos antikorupcinės iniciatyvos, pasiūlymai netaikyti Civilinio turto konfiskavimo atgaline tvarka, yra labai „svarbūs, logiški ir priimtini“.

„Prezidento veto yra teikiamas su siūlymais, juo sprendžiami du esminiai dalykai: pirmiausia, įstatymo atgal galiojimas, nes tai yra antikonstitucinė nuostata, priimta Seime, antra, atsiranda tų asmenų, kurie patenka į įstatymo rėmus, aiškesnis apibrėžimas, kad būtų išvengta klaidų ar „raganų medžioklės“ prisidengiant įstatymu“, – tvirtino socialdemokratų lyderis.

Anot jo, Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos leis „efektyviau ir geriau naudoti biudžeto lėšas, sumažinant perkančiųjų organizacijų skaičių“ ir galbūt leistų sutaupyti kelis šimtus milijonų eurų.

„Tad šios iniciatyvos socialdemokratų palaikymo tikrai sulauks“, – pabrėžė G. Paluckas.

Socialdemokratams jis sakė keliantis ambiciją laimėti būsimus Seimo rinkimus. Pats tokiu atveju būtų pirmasis kandidatas į premjero postą.

„Mūsų planas yra maksimum. Planas minimum visada gali būti kuklesnis, bet mes apie kitus variantus nešnekame“, – teigė politikas.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

Didžiausios gyventojų dalies palaikymo neteko į nesutarimus su valdančiais vėl įsivėlęs "tvarkiečių" lyderis Remigijus Žemaitaitis, pasitikėjimas krito ir socialdemokratų, Centro bei Darbo partijų vedliais.  

Toliau didėja nepasitenkinimas Kauno miesto meru, skeptiškai  gyventojai įvertino ir į politiką prasibrauti siekiančio filosofo Arvydo Juozaičio bei nesėkmingai į Seimą patekti mėginusios Rūtos Janutienės elgesį.  

Tuo tarpu palankaus vertinimo reitingo viršūnėje – stabilu. Trys prezidentai – Gitanas Nausėda, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus – ir toliau lieka geriausiai šalyje vertinamais politikais.

Tarp visų politikų didžiausių palankaus vertinimo nuostolių patyrė byrančios partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas R. Žemaitaitis. Ilgą laiką reitingų lentelėje galėjęs didžiuotis vienintelis tarp visų partijų vadovų turįs teigiamą palankių ir nepalankių vertinimų balansą, pastarąjį mėnesį neteko 8 proc. jį palankiai vertinančios visuomenės dalies. Šiuo metu R. Žemaitaitį nepalankiai vertinančiųjų yra daugiau nei pasisakančių apie jį palankiai (atitinkamai 42 proc. ir 32 proc.).

Kiek mažiau – 6 procentiniais punktais – krito Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho (palankiai vertina 25 proc., o nepalankiai 58 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko vertinimas. Pastarąjį palankiai vertina 33 proc., o 45 proc. siekianti rinkėjų dalis apie LSDP lyderį pasisako skeptiškai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 21-spalio 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Lietuvos centro partijos pirmininką Naglį Puteikį (palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai 52 proc.). Tiek pat kritiko ir krizę patiriantiems  „tvarkiečiams“ vadovauti siekiančio, judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderio A. Juozaičio palankus vertinimas. Jį palankiai vertina 30 proc., o nepalankiai – 39 proc.

4 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (palankiai vertina 46 proc. ir 36 proc. vertina nepalankiai) bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (palankiai vertina 51 proc., nepalankiai – 34 proc.).

Visgi lyginant su analogiška apklausa prieš mėnesį, labiausiai (11 procentinių punktų) sumažėjo palankiai vertinančių į Seimą nesėkmingai kandidatavusią buvusią žurnalistę Rūtą Janutienę. Ją šiuo metu palankiai vertina 37 proc., o nepalankiai 43 proc.

Tuo tarpu tarp politikų, sugebėjusių auginti savo palankų vertinimą – Seimo narė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Per pastarąjį mėnesį I. Šimonytės palankus vertinimas kilo 4 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 45 proc. (nepalankiai vertina 44 proc.), o 3 procentiniais punktais palankiau nei prieš mėnesį gyventojai įvertino A. Verygą (palankiai vertina 29 proc. ir nepalankiai 63 proc.).

Apklausos duomenimis, šalies gyventojai toliau palankiausiai vertina prezidentą Gitaną Nausėdą (84 proc. įvertino palankiai ir 9 proc. nepalankiai) ir kadenciją baigusį šalies vadovą Valdą Adamkų (81 proc. palankiai ir 11 proc. nepalankiai). Dar 4 politikus palankiai vertina daugiau nei pusė apklaustų gyventojų. Tarp tokių – postą G. Nausėdai perleidusi Dalia Grybauskaitė (64 proc. palankiai ir 29 proc. nepalankiai), europarlamentaras Liudas Mažylis (55 proc. palankiai ir 20 proc. nepalankiai), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (51 proc. palankiai ir 32 proc. nepalankiai) bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (51 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai).

Reitingų lentelėje dar yra 9 politikos bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki – tai nuo vasaros Seimo krizės epicentre besisukantis parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis (49 proc. palankiai ir 36 proc. nepalankiai), premjeras Saulius Skvernelis (49 proc. palankiai ir 41 proc. nepalankiai), žurnalistas Edmundas Jakilaitis (47 proc. palankiai ir 32 proc. nepalankiai), V. Matijošaitis, I. Šimonytė, buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (44 proc. palankiai ir 33 proc. nepalankiai), kadenciją baigiantis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis (43 proc. palankiai ir 36 proc. nepalankiai), į verslą pasukęs diplomatas Vygaudas Ušackas (40 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai) bei žurnalistas Andrius Tapinas (40 proc. palankiai ir 36 proc. nepalankiai).

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąraše pokyčių nėra

Nepalankiausiai vertinamų politikų reitinge (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) 12 asmenybių – buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (66 proc. vertina nepalankiai ir 17 proc. palankiai), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (65 proc. vertina nepalankiai ir 25 proc. palankiai), A. Veryga, „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas (62 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai), Konstituciją pamynęs ir apkaltos būdu nušalintas prezidentas Rolandas Paksas (59 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai), V. Uspaskichas, profesorius Vytautas Landsbergis (58 proc. nepalankiai ir 30 proc. palankiai), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (57 proc. nepalankiai ir 33 proc. palankiai), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (55 proc. nepalankiai ir 21 proc. palankiai), N. Puteikis, ekspremjeras Algirdas Butkevičius (52 proc. nepalankiai ir 33 palankiai) ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius (52 proc. nepalankiai ir 34 proc. palankiai).

Apklausa vyko 2019 m. rugsėjo 21-spalio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.