Jis tvirtino, kad viso pasaulio tikinčiųjų reakcija į gaisrą parodė, kad „žmonės atranda savo šaknis“.
„Kol šaknys yra gyvos, medis gali atsigauti. Tad labai noriu palinkėti ir pakviesti visus melstis, melstis už Paryžiaus bažnyčią, melstis už Prancūzijos tikinčiuosius ir žmones, melstis, kad niekas nenuleistų rankų ir būtų atstatyta ta šventovė jos grožyje, bet taip pat ir nepamiršti savo šaknų“, – žurnalistams Vilniaus katedroje antradienį sakė G. Grušas.
„Čia Lietuvoje mes turime ir labai gražių bažnyčių, bet mūsų ryšys pirmasis yra su mūsų tikėjimu“, – pridūrė jis.
Kol šaknys yra gyvos, medis gali atsigauti.
„Linkiu, kad šitas įvykis, kuris yra tiek didelė nelaimė, būtų ir mums paskata šiomis dienomis, išgyvenant Velykų Tridienio šventę, iškilmę, būtų refleksija apie mus, mūsų tikėjimą, mūsų šaknis ir kad mes irgi nenuleistume rankų“, – kalbėjo arkivyskupas.
Pasak dvasininko, ruošiantis Velykoms įvykęs gaisras padeda susimąstyti, jog „yra mirtis, yra nelaimės, bet tas tuo nesibaigia“.
„Yra ir prisikėlimas, yra ir viltis ir tai sujungia bendruomenes“, – tvirtino G. Grušas.
Pareigūnai teigia, kad Paryžiaus katedrą nuniokojęs gaisras tikriausiai yra nelaimingas atsitikimas.
Klausiamas apie galimybes Lietuvos tikintiesiems finansiškai prisidėti prie katedros atstatymo, G. Grušas teigė, kad pirmas paramai reikalingas dalykas yra malda vietos bendruomenei, padėka ugniagesiams.
„Tai pirmiausia malda ir tada manau, kad matysime tų iniciatyvų“, – sakė arkivyskupas.
„Kam galime, tam ruošiamės“
Maldos namai yra degę ir Lietuvoje, pavyzdžiui, prieš šešerius metus sudegusi, dabar atstatyta bažnyčia Prienų rajone Balbieriškyje, ar bažnyčia Ignalinos rajone.
Kelis kartus ankstesniuose šimtmečiuose yra degusi ir Vilniaus centre esanti arkikatedra bazilika.
Šiandien joje yra sumontuota priešgaisrinė sistema, patvirtinti kilnojamo paveldo evakuaciniai planai nelaimės atveju, pasakojo G. Grušas.
„Niekas nėra visiškai apdraustas, kad nebus tokių dalykų, nei bažnyčia, nei kas kitas, bet kam galime, tam ruošiamės“, – kalbėjo dvasininkas.
Pasak jo, visoje Lietuvoje yra bendradarbiaujama su ugniagesiais, siekiant sutarti dėl greitos reakcijos į gaisrus maldos namuose.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius teigė, kad bažnyčios pastatą apdrausti sunku.
Anot jo, tai susiję su tuo, jog sunku apskaičiuoti kultūros paveldo vertę.
„Realiai ką jos (draudimo kompanijos) gali apdrausti, tai tik atstatomąja šių dienų verte, bet tai nėra paties kultūros paveldo atstatymas“, – kalbėjo M. Juozapavičius.
Jo žiniomis, šiuo metu tikinčiųjų lėšomis yra apdrausta Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
Lietuvoje šiuo metu stovi daugiau nei tūkstantis bažnyčių bei koplyčių.
