Popiežius Pranciškus ragina ir sako: „Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“, tad Pasaulinė vargstančiųjų diena yra tarsi priminimas visiems, kad rūpintis kenčiančiais žmonėmis reikia nuolat, kiekvieną dieną.

„Vargstančių žmonių visada buvo ir bus, todėl mūsų dėmesys, atjauta, pagalba jiems yra būtini“, – sakė Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas.

Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius Artūras Kučikas pristatė įstaigos veiklą, teikiamą pagalbą žmonėms. „Caritas“ Lietuvoje yra sukūręs platų vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atliepia sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpina maistu, vaistais, drabužiais, padeda patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims.

A. Kučikas kartu su Domeikavos klebonu Gintaru Puru pristatė bandomąjį projektą, kuris startuos kitais metais Kauno rajone, Domeikavos seniūnijoje. Šio projekto tikslas – aktyvus labdaros ir paramos organizavimas šioje seniūnijoje ir tarpininkavimas tarp vargstančiųjų, paramos gavėjų ir ją suteikiančių.

Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė patvirtino, kad savivaldybė iš arti mato problemas, su kuriomis susiduria skurstantys, todėl gyventojams skiriama vis daugiau paramos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms, kitoms būtiniausioms reikmėms. Žinoma, labai svarbu ne tik suteikti materialinę pagalbą, bet ir aplankyti varguolius, suteikti jiems žmogiškos šilumos, parodyti, kad jie ne vieni.

„Socialinė sritis yra ir bus tarp Kauno rajono savivaldybės prioritetų. Esame labai dėkingi socialiniams partneriams: Bažnyčiai ir religinėms bendruomenėms, „Caritui“, samariečiams, maltiečiams, fondui „Maisto bankas“, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios kiekvienais metais rodo vis didesnį ryžtą kovojant su skurdu. Kartu padarėme daug, tačiau, surėmę pečius, ateityje galime nuveikti dar daugiau“, – tvirtino vicemerė.

Maltos ordino Didysis Hospitaljerius H.E. Dominique Prince de La Rochefoucauld-Montbel paragino viso pasaulio maltiečius atsiliepti į šį raginimą ir aktyviai prisidėti prie pagalbos vargstantiems veiklų tą dieną, dar kartą asmeniškai patvirtinant  jau beveik tūkstantį metų veikiančio Maltos ordino motto „Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems".

Maltiečiai visoje Lietuvoje atsiliepė į šį kvietimą ir ne tik dalyvaus šiai dienai skirtose Šv. Mišiose savo miestuose, bet po jų surengs agapes, aplankys savo globojamus vargstančius žmones.

„Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo“ (Ps 34, 7) Šie psalmininko žodžiai tampa ir mūsų, kai esame pašaukti susidurti su įvairiomis kančios bei marginalizacijos sąlygomis, kuriomis gyvena daugybė mūsų brolių ir seserų, paprastai apibūdinamų bendra „vargšų“ sąvoka, - kalba popiežius Pranciškus. - … niekas negali jaustis išskirtas iš Tėvo meilės, ypač pasaulyje, kuris dažnai pirmutiniu tikslu iškelia turtingumą ir skatina žmogų užsisklęsti…”

Vargo būvio neįmanoma nusakyti žodžiu, jis tampa šauksmu, perskrodžiančiu dangų ir pasiekiančiu Dievą.

Kas kita išreiškiama vargšo šauksmu, jei ne jo kančia ir vienatvė, nusivylimas ir viltis?

Galėtume paklausti: kaip yra, kad tas šauksmas pakyla iki Dievo akivaizdos, bet neįstengia pasiekti mūsų ausų ir palieka mus abejingus bei nejautrius? Tokią Pasaulinę dieną kaip ši esame pašaukti rimtai išsitirti sąžinę, kad būtų aišku, ar gebame išgirsti vargšus.

Pasak popiežiaus Pranciškaus, Dievo atsakas vargšams visada yra gelbstintis įsikišimas siekiant užgydyti sielos ir kūno žaizdas, atkurti teisingumą ir padėti iš naujo imti gyventi oriai. Dievo atsakas taip pat yra kiekvienam skirtas raginimas, kiek leidžia žmogiškosios galimybės, elgtis lygiai taip, kaip ir Jis.

Pasaulinė vargšų diena turėtų būti visos po pasaulį pasklidusios Bažnyčios nedidelis atsakas visų kategorijų ir bet kurios vietovės vargšams, kad jie negalvotų, jog šaukiasi bergždžiai. Tai tikriausiai bus tik vandens lašas skurdo dykumoje, ir vis dėlto pasitarnaus kaip dalijimosi su stokojančiaisiais ženklas, padedantis jiems pajusti veiklų brolio ir sesers artumą.

Vargšams reikia ne tarpininkų, bet tų, kurie girdi jų šauksmą, asmeninio įsitraukimo..."

Maltos ordinas jau beveik tūkstantį metų padeda vargstantiesiems. Šiuo metu maltiečių pagalba yra teikiama 120 šalių 6 kontinentuose. Vien tik kasdienių karšto maisto porcijų maltiečiai per metus išdalina daugiau kaip 5,5 milijono, nekalbant apie kitas paslaugas jiems – ligonines, hospisus, slaugos ir senelių namus, pagalbą neįgaliesiems.

Atsiliepdami  į popiežiaus Pranciškaus kvietimą Lietuvos maltiečiai šį sekmadienį daugelyje miestų ne tik dalyvaus aukojamose Šv. Mišiose, tačiau po jų surengs agapes, lankys savo globotinius jų namuose su maisto lauknešėliais ir kitomis dovanomis.

Tačiau svarbiausia yra ne tik suteikti materialinę pagalbą, tačiau tiesiog aplankyti vargstančius žmones, suteikti jiems žmogišką psichologinę paramą, ištiesti pagalbos ranką, parodyti, kad jie nėra palikti likimo valiai.

„Pivašiūnų maltiečiai lapkričio 18 d. surengs „Maltiečių sriubos 2018" akciją. Miestelio bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios už vargstančius, o jos šventoriuje vaišinsime sriuba. Po akcijos aplankysim tuos, kurie serga ir negali atvykti,  turi negalią. Žodžiu, pačius mažiausius, nešančius savo gyvenimo kryžių,” - pasakoja Pivašiūnų ir Simno maltiečių vadovė Laima Žemaitienė.

„Lapkričio 16 d. 15 val. dalyvausime Šv. Mišiose, skirtose Pasaulinei Vargstančiųjų dienai paminėti, Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje, - pasakoja Kauno maltiečių vadovė Rūta Lukianskytė. - Jas aukos Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Po Šv. Mišių su keletu savo globotinių dalyvausime Kauno arkivyskupijos patalpose vyksiančioje konferencijoje ir agapėje. Lapkričio 18 d. 15 val. lankysimės Kauno nakvynės namuose.Ten vaišinsime šių namų gyventojus pietumis: “Maltiečių sriuba”, kava, arbata ir bandelėmis. Bendrai maldai pakviesime kunigą...”

„Klaipėdos maltiečiai nutarė pažymėti Vargstančiųjų diena šiek tiek kitaip, - dalinasi mintimis MOPT Prezidiumo narys Bronius Einars. - Tą dieną lankysime Klaipėdos Nakvynės namus ir dalinsime jų gyventojams rūbus. Tikime, kad mūsų akcija padės jiems randant savo kelią gyvenime.."

Kaip pažymi popiežius Pranciškus, gausybė vargšų klausia savęs, kodėl jie atsidūrė tokioje gilioje prarajoje ir kaip iš jos ištrūkti! Laukia, kad kas nors prie jų prisiartintų ir pasakytų: „Drąsos! Kelkis, jis tave šaukia“ (49 eil.).

Pasak popiežiaus Pranciškaus, deja, dažnai pasitaiko, jog girdimi balsai tik priekaištauja ir ragina tylėti bei susitaikyti su savo dalia. Balsai šiurkštūs, dažnai įkvėpti vargšų baimės, nes į juos žiūrima ne tik kaip į stokojančius, bet ir kaip į nesaugumo, nestabilumo kėlėjus bei kasdienių įpročių trikdytojus, todėl atmestinus ir laikytinus per atstumą.

Linkstame kurti atstumą tarp jų ir mūsų nepaisydami, jog šitai nutolina mus nuo Viešpaties Jėzaus, kuris jų neatstumia, bet pasišaukia juos ir paguodžia.

Šiuo atveju ypač tinkami pranašo žodžiai apie tikinčiojo gyvenseną: „Nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, pavergtiesiems duot laisvę, sulaužyt bet kokį jungą. Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą“ (Iz 58, 6–7.).."

„Turime suprasti, kad ta viena diena metuose yra tik priminimas, savotiškas paakinimas mums visiems, kad rūpestis vargstančiais žmonėmis turi tęstis nuolat. Šiųmetė tema „Mylėkime ne žodžiu, bet darbu“ labai tiksliai atspindi Kauno miesto siekį kalbėjimą pakeisti realiu veikimu. Apžvelgiant per šiuos metus nuveiktus darbus, regis, padaryta išties nemažai, tačiau tai dar ne viskas ir ateityje turėsime nuveikti kur kas daugiau. Ypatingo indėlio miestas tikisi iš nevyriausybinių organizacijų, kurios su kiekviena diena demonstruoja vis didesnį potencialą“, – sakė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Ilgainiui parama vargingai gyvenantiems žmonėms Kaune taps dar įvairiapusiškesnė, o jos mastai didės, tačiau dar svarbiau, anot vicemerės, kelti pragyvenimo lygį mieste taip mažinant skurstančiųjų gretas. Šiais metais Kaune įgyvendinta visa eilė su tuo susijusių skirtingų programų. Sunkiai besiverčiantiems kauniečiams teikta parama tiek maisto produktais, tiek ir kitais būtiniausiais daiktais, taip pat - ir socialinėmis paslaugomis bei piniginėmis išmokomis.

Miestas investuoja ne vien į infrastruktūros gerinimą tvarkant gatves ar gražinant aplinką, bet lygiai taip pat rūpinasi ir socialinių problemų sprendimu bei poreikių tenkinimu nepriteklių išgyvenantiems žmonėms.

Vien vadinamojoje Sriubos valgykloje nemokamas maitinimas kasdien teikiamas daugiau kaip 200 savo namuose maitintis neišgalinčių žmonių. Vien per šiuos metus numatyta išdalinti beveik 90 tūkst. karšto maisto porcijų, kurios turėtų pasiekti apie 500 nepasiturinčiųjų, o visus metus truksiančią programą vainikuos tradiciškai rengiama Kūčių vakarienė.

Kartu su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ šiemet maisto paketai pasiekė beveik 6 tūkst. kauniečių. Taip pat dukart per metus jiems dalinti higieninių priemonių rinkiniai. Greta šių paramos formų numatyta imtis ir papildančių priemonių – organizuoti edukacines veiklas, teikti įvairias konsultacijas, ugdyti socialinius ir darbinius įgūdžius įtraukiant žmones į savanoriškas veiklas. Sustiprintos socialinių darbuotojų pajėgos rūpinasi tiek skurdžiau gyvenančiais pavieniais kauniečiais, tiek ir daugiavaikėmis šeimomis, garbaus amžiaus, vienišais žmonėmis ar neįgaliaisiais.

Beveik pusantro šimto pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų kasdien randa nakvynę Socialinių paslaugų centro Nakvynės namuose. Kauno kartų namų Pagalbos šeimai padalinyje pagalba teikiama į krizines situacijas patekusioms motinoms ir jų vaikams. Be to, Kauno miesto savivaldybė aktyviai palaiko ir remia vaikų dienos centrų veiklą. Čia vaikai gali gauti maitinimą, organizuojamas jų užimtumas, pamokų ruošimas, turiningas laisvalaikis saugioje aplinkoje. Tuo pat metu socialiniai darbuotojai teikia paslaugas jų šeimoms.

Nepasiturintiems Kauno miesto gyventojams skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Ją šiemet gavo 10,5 tūkst. kauniečių. Dar apie 1,5 tūkst. žmonių sulaukė vienkartinės piniginės paramos. Pastaroji numatyta socialinei atskirčiai mažinti ir padėti nepasiturintiems žmonėms tenkinti būtiniausius poreikius žmonėms, gaunantiems nepakankamas pajamas ir dėl objektyvių priežasčių negalintiems savimi pasirūpinti.

„Greta minėtų veiklų jau dvejus metus iš eilės Kaune įgyvendinama dešimtys projektų per programą „Iniciatyvos Kaunui“. Čia dalyvauja Kauno arkivyskupijos Caritas, Maltos ordino pagalbos tarnyba, samariečiai, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kauno viltis“ ir daug kitų nevyriausybinių organizacijų. Čia labai svarbus miesto partneris – Bažnyčia bei religinės bendruomenės. Visa tai parodo, kad paramos bei pagalbos formų Kaune yra išties daug ir įvairių. Miestas investuoja ne vien į infrastruktūros gerinimą tvarkant gatves ar gražinant aplinką, bet lygiai taip pat rūpinasi ir socialinių problemų sprendimu bei poreikių tenkinimu nepriteklių išgyvenantiems žmonėms“, – pastebėjo R. Šnapštienė.

Socialinė sritis Kauno mieste išliks prioritetu ir kitąmet. Vicemerė pastebi, kad vis dažniau prie socialinių iniciatyvų jungiasi ne tik nevyriausybinės organizacijos ar verslas, bet ir pavieniai kauniečiai. R. Šnapštienė įsitikinusi, kad didėjantis visuomenės sąmoningumas bei socialinės atsakomybės jausmas yra svarbiausi akcentai siekiant pozityvių pokyčių.

Taip šiemet lapkričio 19-ąją pirmą kartą minima popiežiaus Pranciškaus paskelbta Pasaulinė vargstančiųjų diena. Artėjant vargstančiųjų dienai vyskupai išplatino laišką, kuriame kviečia kiekvieną atsiverti tikram susitikimui su vargšais. Laiške siūlomi konkretūs veiksmai, kaip dalijimąsi paversti gyvenimo stiliumi.

Vyskupai ragina tikinčiuosius nelikti abejingus ir matyti pagalbos reikalingus žmones: „Pastebėkime savo vargstančius brolius ir seseris, stabtelkime ir skirkime laiko pasikalbėti ar bent paklausti vardo, pasiūlykime savo pagalbą, aplankykime vienišus ar sergančius žmones, kantriai juos išklausykime, pasidalinkime savo patirtimi ir sustiprinkime viltį, o gal net pasimokykime iš jų, kaip priimti gyvenimo negandas.“

Kreipimesi kviečiama parodyti konkrečią artimo meilę: „Tai galime padaryti paprastais ir mažais gestais: Padrąsinkime, motyvuokime vargstančiuosius, kad nenuleistų rankų ir toliau stengtųsi, parodykime galimybes, kurių galbūt nemato, skatinkime imtis atsakomybės už savo gyvenimą. Ryžkimės dovanoti savo laiko įsitraukdami į gailestingumo darbų tarnystę savo parapijoje, gal net savanoriaudami advento akcijoje „Gerumas mus vienija“, prisidėdami prie „Carito“ ar kitos pagalbą vargstantiems teikiančios organizacijos veiklos.“

Laiške įvardijama, kad skurdas veda į susvetimėjimą ir šeimų atsiskyrimą, kai ieškantys pragyvenimo galimybių išvažiuoja toli nuo savo namų; dėl skurdo žmonės patenka į prekybos žmonėmis tinklą, nes vargstantieji lengvai pasiduoda apgaulei ir baisiam išnaudojimui; skurdas veda į tolimesnę nelygybę ir atskirtį visuomenėje, nes skurstančių šeimų vaikai neturi galimybių įgyti tokį pat visapusišką išsilavinimą kaip turtingųjų.

Kreipimesi perspėjama, jog nereiktų galvoti, kad vargstantys yra tik priėmėjai teikiamos pagalbos ir geros valios gestų, kuriais tiesiantis pagalbos ranką siekia nuraminti savo sąžinę. „Vargšai nėra problema: jie yra šaltinis, iš kurio galime semtis, kad priimtume Evangelijos esmę ir ja gyventume“.

Vyskupai kviečia tikinčiuosius konkrečius darbus daryti su malda: „Išlikime jautrūs, mokykimės iš Kristaus, maldoje vienykimės su kiekvienu pagalbos reikalingu žmogumi. Visų mūsų iniciatyvų ir darbų pagrindas visuomet tebūna malda.“

Lygiai prieš metus užbaigdamas Gailestingumo jubiliejų, popiežius Pranciškus pakvietė kasmet minėti Pasaulinę vargstančiųjų dieną. Vargstančiųjų diena Vilniuje sutampa su pagrindine Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų diena.

Katalikų Bažnyčioje kiekvienas tikintysis pirmiausia asmeniškai kviečiamas padėti vargstančiam, o taip pat įsitraukti į bendruomeninę tarnystę dalyvaujant parapijos, vyskupijos „Carito“ ar kitos pagalbą vargstantiems teikiančios organizacijos veikloje.