Startuos šešios įgulos

Rugsėjo 18–25 d. Račicėje (Čekija) vyksiančiame pasaulio irklavimo čempionate varžysis šešios Lietuvos įgulos, iš viso – septyniolika sportininkų. Tai rekordinė sudėtis.

Vyrų vienvietę irkluos Mindaugas Griškonis, porinę dvivietę – šiemet Europos čempionate bronzą iškovoję Dovydas Nemeravičius ir Armandas Kelmelis, porinę keturvietę – Dominykas Jančionis, Aurimas Adomavičius, Giedrius Bieliauskas ir Ž.Gališanskis, pavienę dvivietę – Europos jaunimo čempionai Dovydas ir Domantas Stankūnai, pavienę keturvietę – Povilas Stankūnas, Mantas Juškevičius, Povilas Juškevičius ir Martynas Džiaugys, moterų porinę keturvietę – Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Ieva Adomavičiūtė ir Viktorija Senkutė.

Ž.Gališanskis priminė, kad Miunchene (Vokietija) įvykusiame Europos čempionate prieš startą B finale, kurį lietuviai laimėjo, D.Jančionis ir G.Bieliauskas susikeitė vietomis valtyje.

„Tokios sudėties ir treniravomės visą laiką iki pat pasaulio čempionato, – apie pasirengimą pasakojo Žygimantas. – Taip pat perkėlėme vairą iš Aurimo Dominykui, daugiau pokyčių nebuvo. Po Europos čempionato treniruočių planą papildėme ilgesnėmis sprinto atkarpomis: 250 m pratybas keitė 500 m ir 750 m distancijos, atsirado ir intensyvi 1 500 m treniruotė – keičiant tempą, lavinant startą ir finišą. Pasaulio čempionate sieksime patekti į finalą.“

Į žaidynes galėčiau nevykti – perduočiau olimpinį kelialapį jo nusipelniusiam jaunam irkluotojui.

Laukia nauja patirtis

Apie naujos įgulos – moterų porinės keturvietės – tikslus atsargiai kalbėjo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkė D.Karalienė.

„Nuotaikos – dviprasmės. Nekantraujame išbandyti jėgas naujoje valčių klasėje, bet kartu nerimaujame, nes neturėjome jokio tarptautinio starto su keturviete ir nelabai žinome, kokiu lygiu galime irkluoti. Tai bus nauja patirtis, kurios labai laukiame“, – sakė olimpietė.

D.Karalienė teigė, kad anksčiau būdavo nedrąsu sėsti į keturvietę.

„Atrodydavo, kad neturime pakankamai pajėgių irkluotojų suaugusiųjų rinktinėje, bet ši mintis grįžo, kai į sportą sugrįžo I.Adomavičiūtė, – kalbėjo irkluotoja. – Pirma idėja buvo, kad startuosime dar ir dviviete su D.Rimkute, tačiau nusprendėme nesiblaškyti ir susikoncentruoti į darbą keturvietėje.“

Patyrusi irkluotoja pridūrė: „Man smagu – komandinėje įguloje jaučiuosi labai gerai. Didesnėje valtyje – savi iššūkiai, bet man patinka pokyčiai, nauji išbandymai, nauji tikslai.“

„Visą sezoną treniravomės ir tikėjomės su P.Stankūnu startuoti čempionate dviviete valtimi, tačiau planai pasikeitė, – sakė pavienės keturvietės įgulos narys M.Juškevičius. – Improvizuodami surinkome sudėtį: pasikvietėme patyrusį M.Džiaugį ir stipriausią iš jaunimo – mano brolį Povilą – su juo dar nesame kartu startavę šį sezoną, tad bus įdomu. Nuo pirmo yrio irkluosime iš visų jėgų.“

Kitąmet – olimpinė atranka

M.Griškonis teigė, kad po Tokijo olimpinių žaidynių septynis mėnesius nesėdo į valtį, nestartavo Europos čempionate.

„Visą sezoną buvo ganėtinai sunku pajausti valtį, atrasti optimalią irklavimo techniką. Tikrai buvau išsiderinęs, ši duobė – tikrai gili, todėl tikiuosi, kad iš jos išsiropšti pavyks kitais metais, – dalijosi mintimis M.Griškonis. – Be to, esu Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas, vadovauju verslui. Kartais kyla minčių: kodėl tai darau? Niekam nieko nenoriu įrodyti – tik sau pačiam... Ambicijų turiu ir labai tikiuosi, kad kitąmet dalyvausiu atrankoje į Paryžiaus olimpines žaidynes. Toks yra mano tikslas – iškovoti olimpinį kelialapį Lietuvai. Į žaidynes galėčiau ir nevykti – perduočiau tą teisę jo nusipelniusiam jaunam irkluotojui.“

Europos čempionato prizininkai D.Nemeravičius ir A.Kelmelis prieš startą pasaulio čempionate jaučiasi itin ramiai.

„Orientuojamės į finalą, – sakė D.Nemeravičius. – Vis dėlto tai lyg loterija. Rizikuosime, bet jei pavyks – viskas gali atsipirkti. Po Europos čempionato pamatėme savo pasirengimo trūkumus, atlikome visas korekcijas, tačiau atsirado tam tikrų techninių niuansų. Dar nesame tokie, kokie turėtume būti, bet tai nuovargis, kurį įveiksime.“

Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė, kad Lietuvos irklavimo federacija teiktų paraišką pirmenybėms surengti ir įsipareigojo tam skirti 2 mln. eurų.

Vyriausybės pažymoje rašoma, kad jeigu Lietuva gautų teisę organizuoti čempionatą, šalis gautų 5 mln. eurų naudos.

Prognozuojama, kad daugiausiai pinigų – nuo 2,5 iki 3,1 mln. eurų – būtų gauta per išlaidas nakvynei, organizacinio komiteto išlaidos sudarytų apie 1,1 mln. eurų, o lankytojų ir aistruolių išlaidos – apie 690 tūkst. eurų.

Per čempionatą į Lietuvą atvyktų apie 2000 – 2500 dalyvių ir aptarnaujančio personalo, 6500 lankytojų ir sirgalių, 250 žurnalistų.

Lietuva siūlo 2023 metais Pasaulio irklavimo čempionatą rengti Trakuose, o konkurentus dėl teisės organizuoti varžybas žada įveikti pabrėždama savo patirtį.

Šalis yra pateikusi pirmines paraiškas kartu su Lenkija ir Serbija.

„Mūsų didžiausias privalumas – patyrimas viską organizuoti puikiai. Mes esame tikrai šiek tiek blogesnėje padėtyje vertinant tai, kad Trakai negeba priimti visų sportininkų apgyvendinimui, (...) bet mes turime puikių gebėjimų viską suorganizuoti“, – teigė Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė Inga Daukantienė.

Mūsų didžiausias privalumas – patyrimas viską organizuoti puikiai.

„Turėdamos puikią lokaciją, šalys kartais nesusitvarko su transportu ar maitinimu, būna visokių problemų. Per buvusius renginius tokių minusiukų neturėjome, tai tas pasitikėjimas yra“, – pridūrė ji.

Lietuvoje nuo 2006 iki 2017 metų organizuotos aštuonerios įvairaus pobūdžio irklavimo varžybos. Visos vyko Trakuose.

Pasak federacijos vadovės, valstybės įsipareigojimas skirti pinigų čempionatui organizuoti taip pat yra reikšmingas privalumas siekiant teisių rengti čempionatą. Vadinamojo valstybės garanto kol kas neturi Lenkija.

Prieš kelis mėnesius Lietuva pateikė pirminę paraišką organizuoti pasaulio čempionatą ir 2022 metų pasaulio irklavimo taurės trečiąjį etapą. Kontrolinių varžybų rengimas yra būtina sąlyga norint organizuoti planetos pirmenybes.

Galutinį paraiškos variantą reikia pateikti iki birželio pabaigos. Po kelių tarpinių etapų galutinis sprendimas dėl čempionato vietos turėtų būti priimtas rugsėjo 2 dieną.

I. Daukantienė sakė, kad Lietuvos pastangas rengti čempionatą tikrai palaikys Estija ir Latvija, tačiau konkurencija su Lenkija ir Serbija bus sudėtinga.

„Serbija turi savo palaikymą Balkanuose, o mes konkuruojame su mūsų regiono šalimi, kuri tikrai labai aktyviai dirba“, – kalbėjo federacijos generalinė sekretorė.

Lietuva čempionatą siūlo rengti Trakuose, nes kitos standartus atitinkančios irklavimo trasos šalyje nėra.

Trečiadienį gavusi Vyriausybės pritarimą, Lietuvos irklavimo federacija teiks paraišką Tarptautinei irklavimo federacijai.

Vyriausybė šiems renginiams Lietuvoje vykdyti planuoja skirti 2 mln. eurų. Jei Lietuvos paraiška bus patvirtinta, pasaulio irklavimo čempionatas Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Pasaulio irklavimo čempionate bus kovojama dėl kelialapių į 2024 metų olimpines žaidynes. Be Lietuvos į teisę vykdyti čempionatą taip pat pretenduoja Serbija.

22-ejų metų lietuvis finale 0,107 sek. pralaimėjo čempionu tapusiam ispanui Carlosui Garrotei. Pastarasis finišavo per 35,259 sek.

Po starto A. Seja kiek atsiliko nuo lyderių, bet distancijos metu sugebėjo juos pasivyti ir pakovoti dėl aukščiausios vietos.

„Esu labai laimingas. Tai svarbiausias medalis karjeroje. Tikiuosi, kad ateityje pavyks jį iškeisti į aukso. Finale labai nedaug pritrūko iki pasaulio čempiono titulo, pirmą vietą kainavo smulki klaidelė. Nepavyko startuoti taip, kaip galiu ir pusė distancijos teko vytis varžovus. Tačiau užteko jėgų kovoti iki galo, prisivijau varžovus, pavyko galingai finišuoti ir patekau tarp prizininkų. Neaplenkiau tik ispano Carloso Garrotės, kuris triumfavo ir šių metų Europos čempionate“, - kalbėjo A. Seja.

Trečiąją poziciją užėmė rusas Jevgenijus Lukancovas (+0,253 sek.).

Finale varžėsi devyni baidarininkai.

R. Nekriošiui ir A. Olijnikui – bronza

Portugalijoje vykstančio pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato vyrų dviviečių baidarių 500 m distancijos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas iškovojo bronzos medalius.

Aukso medalius iškovojo rusai Artiomas Kuzachmetovas ir Vladislavas Blintcovas. Jie finale finišavo per 1 min. 30,666 sek. Sidabro apdovanojimus pelnė serbai Stefanas Vekičius bei Vladimiras Torubanovas (+0,287 sek.).

31-erių metų R. Nekriošius ir 30-metis A. Olijnikas nugalėtojams pralaimėjo 0,783 sek.).

Finale varžėsi devynios įgulos.

H. Žustautas iškovojo bronzą

Portugalijoje vykstančio pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato vienviečių kanojų 200 m distancijos rungtyje sekmadienį lietuvis Henrikas Žustautas iškovojo bronzos medalį.

Pasaulio čempionu tapo baltarusis Arciomas Kozyras (39,81 sek.). Antrąją vietą užėmė rusas Ivanas Štylis (+0,16 sek.).

24-erių metų H. Žustautas nugalėtojui pralaimėjo 0,233 sek.

Lietuvis paskutiniuose metruose buvo išsiveržęs į priekį, bet kiek per anksti ėmė finišuoti ir jį aplenkė du varžovai.

Finale varžėsi devyni kanojininkai.

Pasveikino prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino sportininkus Artūrą Seją, Henriką Žustautą, Ričardą Nekriošių ir Andrejų Olijniką, pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Portugalijoje iškovojusius medalius.

Šalies vadovė padėkojo už Lietuvos vardo garsinimą ir pabrėžė, kad garbingos pergalės yra žinia pasauliui apie Lietuvą – stiprių ir talentingų sportininkų šalį, pranešė Prezidentūra. D. Grybauskaitė sportininkams palinkėjo, kad nuoseklus ir atkaklus darbas dar ne kartą būtų įvertintas aukščiausiais medaliais, visada užtektų jėgų, stiprybės ir ištvermės siekti užsibrėžtų tikslų.

Lietuvai tai buvo pirmas tokio rango varžybų medalis, laimėtas šioje rungtyje. Puikių rezultatų pasiekė ir Povilas Stankūnas iš Lapių, Ieva Adomavičiūtė iš Šilelio ir Giedrė Rakauskaitė, karjerą pradėjusi Kauno rajono sporto mokykloje ir šiame čempionate iškovojusi pirmąją vietą neįgaliųjų sportininkų tarpe.

Pasaulio čempionų titulas tapo vyšnia ant nuostabaus Lietuvos porinės keturvietės sezono torto – lietuviai laimėjo visas elitines varžybas, kuriose dalyvavo. Irkluotojų komanda šį sezoną susišlavė Pasaulio taurės I ir III etapų laimėtojų bei Europos ir pasaulio čempionų titulus.

„Sunku atsiminti akimirkas po finišo. Pirmąsias sekundes nepatikėjome, kas įvyko, skausmas užgožė, tačiau viską atpirko Lietuvos himnas. Sunku buvo susitvarkyti su jauduliu. Kai visą sezoną lyderiauji, tai dižiulė baimė atsiranda prieš paskutinį startą nepralaimėti. Tačiau atidavėme savo širdis“, – įspūdžiais iš auksinio čempionato dalijosi jauniausias įgulos narys, 20-metis Dovydas Nemeravičius, kurį po finišo net gi prireikė gaivinti.

Vilniaus oro uoste čempionus pasitiko jų artimieji, Lietuvos irklavimo federacijos atstovai, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzenevičiūtė, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas, Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis ir pirmasis treneris Antanas Lavickas besididžiuojantis auklėtinių pasiekimais.

„Mes džiaugiamės ir dėkojame, kad savo pergalėmis garsinate Pakaunę. Tai – gražus pavyzdys kaip kilęs iš mažo kaimelio ir būdamas nepaprastai atkaklus ir užsispyręs gali pasiekti savo užsibrėžtų tikslų“, - čempionus sveikino P. Visockas.

Sportininkai patikino, kad auksą garantavo ne tik sunkus darbas ir truputis sėkmės, bet ir trenerių dėmesys, artimųjų palaikymas.

Jaunuosius sportininkus globojo Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas, Kauno rajono sporto mokykla ir Kultūros, švietimo ir sporto skyrius.

Lengviau tai padarė Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, pusfinalio pirmajame plaukime užėmę antrąją vietą. Mūsiškės 2 km nuirklavo per 6 min. 57,86 sek. ir į finalą žengė kartu su amerikietėmis Meghan O'Leary ir Ellen Tomek (6.55,29) bei prancūzėmis Helene Lefebvre ir Elodie Ravera-Scaramozzino (6.59,81).

Tuo metu Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris savo tikslą pasiekė tik distancijos paskutinėje – ketvirtojoje – dalyje. Įveikus 500 m olimpiniai vicečempionai buvo šešti, po 1000 m – penkti, o po 1500 m – ketvirti. Vis dėlto paskutinius 500 m lietuviai įveikė galingai ir sugebėjo gerokai aplenkti iki tol 3-ojoje vietoje irklavusius britus.

Mūsiškiai 2 km įveikė per 6 min. 17,04 sek., o juos aplenkė prancūzai Matthieu Androdiasas ir Hugo Boucheronas (6.15,39) bei Naujosios Zelandijos atstovai Johnas Storey ir Christopheris Harrisas (6.16,33).

Deja, nepavyko prasimušti į finalą Augustui Navickui. Žmonių su negalia vienviečių pusfinalio antrajame plaukime lietuvis užėmė 5-ąją vietą (11 min. 16,40 sek.) ir pasaulio čempionatą užbaigs startu B finale.

Tuo metu keturvietė be vairininko, kurią irkluoja Povilas Stankūnas, Saulius Ilonis, Giedrius Bieliauskas ir Dominykas Jančionis, šiandien startu C finale užbaigė savo pasirodymą pasaulio čempionate. Lietuviai distanciją įveikė per 6 min. 10,86 sek. ir užėmė trečiąją vietą. Tai reiškia, kad galutinėje įskaitoje mūsiškiai užėmė 15-ąją vietą.

Šį sezoną visas varžybas, kuriose dalyvavo, laimėjusi Lietuvos porinė keturvietė, irkluojama Dovydo Nemeravičiaus, Martyno Džiaugio, Rolando Maščinsko ir Aurimo Adomavičiaus, pusfinalio antrajame plaukime 2 km įveikė per 5 min. 48,61 sek. ir užmė pirmąją vietą.

Beveik visą distanciją lietuviai dėl pirmosios vietos kovojo su estais, kurie paskutinės trasos dalyje atsiliko ir liko antri (5 min. 50,10 sek.).

Į finalą kartu su lietuviais ir estais pateko Norvegijos komanda (5 min. 50,28 sek.).

Lietuvis lenktynių pradžioje kurį laiką pirmavo, bet 500 m ribą pasiekė trečias. Antrajame trasos ketvirtyje į lyderio poziciją iš ketvirtosios vietos šovė prancūzas Pascalis Daniere ir nustūmė A.Navicką už pirmojo trejetuko ribų.

Per kitus 500 m klaipėdiečiui pavyko aplenkti Izraelio atstovą ir pakilti į kelialapį į pusfinalį suteikiančią trečiąją vietą.

Paskutinėje distancijos dalyje A. Navickas dar padidino tempą ir sugebėjo ne tik apginti savo poziciją, bet ir tapti plaukimo laimėtoju!

Lietuvis 2 km nuirklavo per 11 min. 15.63 sek.

Kartu su A.Navicku į pusfinalį pateko Austrijos ir Prancūzijos irkluotojai. Pusfinalio varžybos vyks penktadienį.

Žmonių su negalia vienviečių atrankos pirmajame plaukime Augustas Navickas užėmė trečiąją vietą ir liko laipteliu žemiau nei kelialapį į pusfinalį suteikianti antroji vieta. Lietuvis 2 km nuirklavo per 10 min. 59,68 sek.

Jau trečiadienį klaipėdiečiui teks dėl vietos pusfinalyje dar kartą kovoti paguodos plaukime. Šį kartą jo varžovais bus Izraelio, Austrijos, Prancūzijos ir Meksikos irkluotojai, o kelialapius į pusfinalį pelnys 3 geriausieji.

Paguodos plaukime antradienį jau dalyvavo mūsų keturvietė be vairininko, kurią irkluoja Povilas Stankūnas, Saulius Ilonis, Giedrius Bieliauskas ir Dominykas Jančionis. Deja, užimti vienos iš 3 pirmųjų vietų, suteikiančių kelialapį į pusfinalį, lietuviams nepavyko. Mūsiškiai distanciją įveikė per 6 min. 21,27 sek. ir užėmė 5-ąją vietą.

Tai reiškia, kad dalyvavimą pasaulio čempionate iš jaunų irkluotojų sudaryta mūsų komanda užbaigs šeštadienį startu C finale.

Mindaugas Griškonis Saulius Ritteris pirmajame vyrų atrankos plaukime tvirtai pirmavo tris ketvirčius trasos ir tik paskutinėje dalyje leidosi aplenkiami Šveicarijos dueto Barnabe'o Delarze'o ir Romano Roeoeslio.

Lietuviai 2 km įveikė per 6 min. 17,43 sek. o šveicarai – per 6 min. 15,8 sek. Abi šios įgulos pateko į pusfinalį, o treti likę rumunai (6.25,140) bei Baltarusijos ir Kubos irkluotojai dalyvaus paguodos varžybose.

Merginų varžybų pirmajame plaukime Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė startavo lėčiau, įveikus 1500 metrų dar buvo trečios, tačiau paskutiniame trasos ketvirtyje buvo greičiausios ir užėmė pirmąją vietą.

Lietuvos atstovės 2 km nuirklavo per 6 min. 58,28 sek., o antros likusios Australijos irkluotojos Olympia Aldersey ir Madeleine Edmunds – per 7 min. 2,1 sek. Kelialapį į pusfinalį taip pat pelnė čekės Kristyna Fleissnerova ir Lenka Antosova (7 min. 3,69 sek.).