Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.

Beveik 1,2 tūkst. arba 74 proc. projektų buvo skirti verslo paskoloms, apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti ir turimoms paskoloms refinansuoti – jiems skirta 68,7 mln. eurų. Taip pat finansuoti 423 nekilnojamojo turto verslo projektai (26 proc. visų finansuotų projektų), jiems skirta beveik 50 mln. eurų.

LB teigimu, šio sektoriaus dalyviai ruošiasi veikti naujomis reguliavimo sąlygomis – visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančias licencijas šiemet jau gavo šešios įmonės.

2021 metų lapkritį įsigaliojo bendras sutelktinio finansavimo teisinis reguliavimas visoje ES. Jis atveria galimybę finansų rinkos dalyviams sutelktinio finansavimo paslaugas teikti kitose ES valstybėse, o kitų ES valstybių sutelktinio finansavimo platformų operatoriams teikti paslaugas Lietuvoje.

Pirmojo pusmečio pabaigoje sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąraše buvo 22 įmonės, aktyviai paslaugas teikė 12.

Šias priemones Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sakė vertinąs pozityviai. Pasak jo, suprantama, kad konkrečiai Pekino veiksmų žalą mažinančios pagalbos schemos Vyriausybė kol kas negali pasiūlyti, kadangi pastaroji yra vis dar derinama su Europos Komisija (EK).

Todėl tai, kad dėl Kinijos spaudimo nukentėjusiam šalies verslui finansavimą ketinama suteikti pagal COVID-19 pagalbos priemonių schemą, verslo atstovas vadina „greitąja pagalba“. Jis nesureikšmina ir tam tikrų priemonėms taikomų reikalavimų, kaip apribojimas per visą paskolos laikotarpį be „Invegos“ sutikimo išmokėti dividendus akcininkams.

„Iš principo tai buvo lankstus ėjimas, kaip esamas priemones išnaudoti greituoju būdu sprendžiant kitas problemas. Tai, aš sakyčiau, kūrybiškas sprendimas. Kiek jis pasiteisins, aš nežinau“, – Eltai sakė A. Romanovskis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. / D. Labučio ELTOS nuotr.

LVK vadovas pažymi, kad vertinti, kiek efektyvi ši pagalbos priemonė, bus galima vėliau, kuomet paaiškės, kiek nuo Pekino politikos nukentėjusių lietuviškų įmonių iš tiesų turėjo galimybę pasinaudoti „Invegos“ paskolomis.

„Klausimas, kaip tai bus praktikoje. Nes dabar ši priemonė paleista, bet sunku pasakyti, kaip pats procesas atrodys. Pagrindinis klausimas, kai įmonės ateis, jos pateikinės dokumentus ir bendraus su INVEGA, tuomet matysis, koks iš to rezultatas. Jeigu mes pamatysime, kad įmonės, kurios realiai nukentėjo, bet jų prašymai yra atmetami, tuomet bus vienokia reakcija, bet dabar tikriausiai labai sunku vertinti“, – svarstė verslo atstovas.

INVEGA priimant sprendimą vertins ir rizikas

Nors ministerija ir pati INVEGA komunikuoja, kad paskolomis galės pasinaudoti ir nuo Pekino spaudimo nukentėjusios įmonės, pačiame priemonės Apraše deklaruojamas COVID-19 pandemijos poveikio mažinimo tikslas, o apie Kiniją nėra užsimenama. Dokumente taip pat numatoma, kad finansavimą galima suteikti tik „Invegai“ priimtiną rizikingumo lygį atitinkančioms įmonėms. Vis dėlto, „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas pažymi, kad veiklos vykdymas Kinijoje savaime nėra nei lengvinamoji aplinkybė, nei papildoma rizika vertinant paraišką.

„Gavus verslo projektą, yra vertinama daugelis kriterijų. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių yra įmonės generuojamas tvarus pinigų srautas, skirtas turimoms ir prisiimamoms paskoloms ir kitiems įsipareigojimams aptarnauti ir panašiai. Tačiau konkreti šalis nėra išskiriama kaip atskiras rizikos veiksnys“, – Eltai atsiųstame komentare teigia K. Motiejūnas.

„Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. / INVEGOS nuotr.

Tuo metu A. Romanovskis sako nemanąs, kad reikalavimas užtikrinti tvarius pinigų srautus apsunkins galimybes gauti finansavimą veiklą Kinijoje vykdžiusioms įmonėms. Kaip aiškina verslo atstovas, praktiškai nė viena lietuviška įmonė nebuvo priklausoma vien tik nuo šios valstybės rinkos, todėl, pasak jo, galima abejoti, ar šis veiksnys taps priežastimi „Invegai“ atsisakyti teikti paramą.

„Tikriausiai konceptualiai nėra nė vieno verslo, kuris priklausomas grynai nuo prekybos su Kinija. Skirtingais vertinimais, bet ir net pas lazeristus tai sudaro 25–30 proc. Iš principo šitas kriterijus susijęs su tuo, kad įmonė turi būti sveika. Ir tik tam tikroje siauroje vietoje susidūrė su iššūkiais, susijusiais su vienos šalies prekyba, tai čia tikriausiai yra vertinamasis kriterijus, kad ne šiaip įmonė visur turi problemų“, – mano jis.

Verslo atstovas reikalavimus vadina logiškais

Siekiant gauti finansavimą pagal šią pagalbos priemonę, įmonės taip pat turi „Invegai“ pateikti pažymas iš trijų finansų įstaigų, kurios atsisako suteikti paskolą. Kaip aiškina įstaigos vadovas K. Motiejūnas, šis kriterijus yra skirtas, siekiant užtikrinti, kad nacionalinė plėtros įstaiga netaptų konkurente komercinėms finansų institucijoms.

„Verslo subjektas, norėdamas gauti paskolą, „Invegai“ turi pateikti tris atsisakymo finansuoti verslo subjektą pažymas iš skirtingų finansų įstaigų. Toks reikalavimas taikomas, siekiant būti tikriems, kad tikrai skolinsime tik tais atvejais, kai rinka nepatenkina verslo poreikių. Tai yra siekiant nekonkuruoti su finansų įstaigomis“, – komentavo „Invegos“ vadovas.

Tokį kriterijų pagrįstu laiko ir verslo atstovas A. Romanovskis, sakantis, kad valstybės pagalbą teikiančios įstaigos neturėtų tapti privačių rinkos žaidėjų konkurentėmis, o finansavimą įmonėms teikti tik tuomet, kai tai atsisakoma daryti komerciniais pagrindais.

„Valstybė neturi būti alternatyva bankiniam finansavimui. Valstybė turi ateiti tada, kai jau niekas nebegali padėti, ar sakykime dėl valstybės ar dėl pandemijos kažkokių veiksnių nukentėjai, ar negalėjai priimti sprendimų. Tai aš manau, kad tie reikalavimai logiški. Įskaitant tai, kad, jeigu įmonė yra sveika, bankiniame sektoriuje nėra iššūkių pasiskolinti“, – įsitikinęs LVK vadovas.

Klausimų verslui, pasak jo, nekelia ir priemonės Apraše numatytas reikalavimas, kad paskolos gavėjas be išankstinio „Invegos“ sutikimo visą paskolos laikotarpį negali išmokėti dividendų paskolą gavusios įmonės akcininkams.

„Jeigu yra lengvatinės paskolos, tai tikriausiai kažkoks apsikeitimas už tai turi būti“, – svarstė A. Romanovskis.

Trintys su Kinija prasidėjo praėjusį pavasarį

ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužę, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkritį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar sausio viduryje yra aiškinusi, kad nuo ketvirtadienio „Invegoje“ pradėjusį veikti paskolų paketą, dar vykstant deryboms su EK, nuspręsta pritaikyti šiuo metu veikiančiai europinės paramos nuo COVID-19 veiksnių schemai, taip siekiant sudaryti sąlygas, kad paramos lėšos kuo greičiau pasiektų ir nuo Kinijos veiksmų nukentėjusį verslą.

Ministrė taip pat pažymėjo, kad su EK šiuo metu derinamas ir kitas, visiškai naujas 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketas, skirtas pagalbai ES narėms, nukentėjusioms nuo trečiųjų šalių ekonominio spaudimo.

Jau veikiančiai pagalbos priemonei skirta 200 mln. eurų

Tuo metu „Invegoje“ praėjusią savaitę startavusiai priemonei „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ skirta 200 mln. eurų valstybės lėšų: 100 mln. eurų apyvartinėms ir 100 mln. eurų investicinėms paskoloms.

Ši skatinamoji finansinė priemonė turėtų padėti išspręsti išaugusį apyvartinio kapitalo trūkumą. Ji bus įgyvendinama kiek kitaip nei pirmtakė – INVEGA teiks paskolas tiek apyvartinėms išlaidoms, tiek investicijoms tik tiems verslo atstovams, kurie turi realų finansavimo poreikį, geba grąžinti paskolą, tačiau dėl įvairių priežasčių rinkoje finansavimo negauna.

Gauti tiesioginę COVID-19 paskolą apyvartinėms išlaidoms galės tiek smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, tiek didelės įmonės. Maksimali verslo subjektui išduotų paskolų suma negalės būti didesnė nei 5 mln. eurų, o įmonių grupei – 10 mln. eurų, bet ne daugiau kaip 25 proc. 2019 m. apyvartos arba dvigubos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus.

Apyvartinių paskolų palūkanų dydis svyruos nuo 0,1 iki 1,69 proc., pridedant vidutinę metinę palūkanų normą, kuri svyruos nuo 2,9 procento paskoloms iki 1 mln. eurų ir 2,46 proc. paskoloms nuo 1 mln. eurų.

Tiesioginę COVID-19 paskolą investicijoms galės gauti tik SVV subjektai, kurie norės įsigyti ir (ar) finansuoti nuosavą materialųjį ilgalaikį turtą (pvz., pastatus, įrenginius, įskaitant ir rekonstrukciją), įsigyti žemės (šiuo atveju investicija turės būti tiesiogiai susijusi su planuojamų gaminti produktų ar prekių gamyba arba paslaugų teikimu). Taip pat paskola galės būti skirta ir nematerialiajam ilgalaikiam turtui (pvz., patentams, licencijoms ar kitai intelektinei nuosavybei) finansuoti.

Vienam projektui finansuoti galės būti suteikta viena investicinė paskola, o maksimali suteiktų investicinių paskolų suma įmonei ir įmonių grupei (jei gavėjas priklauso įmonių grupei) arba verslininkui negalės viršyti 3 mln. eurų.

Tiesioginių COVID-19 paskolų investicijoms palūkanos priklausys nuo paskolos trukmės ir svyruos nuo 0,1 iki 1,83 proc.

„Tokiu atveju, kai reikia greito sprendimo, man atrodo, rizika nepataikyti yra didelė, bet mes kalbame apie paramą, kuri nėra dotacijos, kaip buvo kovido epizode, bet kalbame apie paskolas apyvartinėms lėšoms, investicijoms, tai, manau, verslas labai gerai pats įsivertins, ar jam reikia šios paramos ir, jeigu reikia, ji bus suteikta“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

I. Šimonytė pabrėžė, kad tai nebus nemokama parama, kokia buvo skiriama 2020-2021 metais ir kai kurios įmonės galbūt piktnaudžiavo savo padėtimi.   

„Ir kovido atveju buvo tokių situacijų, kai parama pasiekė įmones, kurios šiaip nepatyrė didelių nuostolių. Tiesiog buvo toje veiklos srityje, kuriai buvo taikomi apribojimai, bet jei įmonės pasirinko kitokią veiklos formą, pavyzdžiui, nuotolinę, tai gal tų nuostolių tokių nepatyrė ir galbūt jie nebuvo tokie dideli, kaip įmonių, kurios neturėjo galimybės to padaryti“, – kalbėjo ji.

Lietuva su Europos Komisija šiuo metu derina dvi paskolų priemones: 200 mln. eurų lengvatinių paskolų nuo pandemijos ir Kinijos sankcijų nukentėjusių įmonių apyvartai ir investiciniams projektams bei 130 mln. eurų paskolų – sunkumų dėl Kinijos patiriančioms įmonėms.

Teikiant iki 100 tūkst. eurų dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. eurų.

„Įvertinome pirmojo karantino metu mūsų teiktų paskolų paklausą ir matėme, kaip jos padėjo verslui. Atsižvelgę į tai, kad verslui itin trūksta apyvartinių lėšų, artimiausiu metu pradėsime patys tiesiogiai, t. y. ne per finansų tarpininkus, teikti verslui paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti, – pranešime cituojamas INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. – Tiesioginių paskolų lėšomis bus galima apmokėti patirtas ar planuojamas patirti išlaidas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 30 d. O dėl šių lengvatinių paskolų galės kreiptis tiek smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir didelės įmonės.“ 

Paskolos bus teikiamos verslui, atitinkančiam Vyriausybės nustatytus pagalbos teikimo kriterijus, kurių pagrindinis – apyvartos kritimas antrojo karantino metu nustatytais laikotarpiais daugiau nei 30 proc., o naujų įmonių atveju – jų veiklos apribojimas.

Apyvartos sumažėjimo vertinimui bus naudojami 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpio duomenys. Tuo atveju, kai verslo subjektas vykdo po 2020 m. lapkričio 30 d. apribotą pagrindinę ūkinę veiklą, bus remiamasi deklaruotais 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. duomenimis.

Vienam paskolos gavėjui galės būti suteikta tik viena paskola, kuri negalės viršyti vieno mėnesio vidutinės apyvartos dydžio ir bet kuriuo atveju negalės siekti daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Paskolos suma, vadovaujantis Europos Komisijos reglamentais, negalės viršyti dvigubos paskolos gavėjo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus arba 25 procentų paskolos gavėjo 2019 m. apyvartos.

INVEGA taip pat vertins paskolos gavėjo gebėjimą grąžinti paskolą. Tai reiškia, kad visu paskolos grąžinimo laikotarpiu bus vertinamas įmonės pelningumas, kurio reikšmė turės būti teigiama kiekvienais finansiniais metais, ir finansinių skolų aptarnavimo rodiklis, kurio reikšmė kiekvienais finansiniais metais turės būti ne mažesnė nei 1.

Paskolų teikimo sutartis galima pasirašyti ne vėliau kaip iki birželio 30 d., o lėšos paskolos gavėjui išmokamos ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. Paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui.

„Prie finansavimo priemonės veiksmingumo itin prisidėjo aktyvus finansų tarpininkų įsitraukimas, ypač norėtųsi pasidžiaugti „Finbee verslui“, kurie pirmieji pradėjo skolinti verslui ir pusę visų paskolų išdavė būtent jie, – sako „Invegos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Beiliūnienė. – Sparčiai sudarydami bendradarbiavimo sutartis, stengėmės kuo greičiau užtikrinti verslams prieigą prie šioms paskoloms numatytų valstybės lėšų.“

Šiuo metu jau suteikta daugiau nei 1 000 paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui. Daugiausia jų išduota per „Finbee verslui“, AB Šiaulių bankas ir NOVITI. Paskolas taip pat išduoda Lietuvos centrinės kredito unijų konsorciumas, AB „Swedbank“, AB SEB bankas, FINO (UAB „BnP Finance“), SME FINANCE.

„Invega“ primena, kad, teikiant paraiškas paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams gauti, būtina pagrįsti verslo mėnesines būtinąsias administracines išlaidas, pagal kurias toliau nustatomas paskolos dydis. Į šias išlaidas įeina valstybės nekompensuojama darbo užmokesčio dalis, komunaliniai mokesčiai, patalpų ar įrenginių nuomos, kitos administracinės išlaidos, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonei tęsti veiklą. Taip pat paraiškos teikėjai turi Registrų centrui pateikti tokį 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame būtų detaliai atskleista nuosavo kapitalo sudėtis, kad finansų tarpininkas galėtų įvertinti, ar įmonė jau buvo sunkumų patirianti 2019 m. gruodžio 31 d.

Paraiškos pagalbai gauti teikiamos finansų tarpininkui, o paskolos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis.

Saulius Skvernelis viliasi, kad bankai atidės būsto paskolų mokėjimą žmonėms, netekusiems pajamų, bei parems dėl karantino neveikiančias ar sunkumų patiriančias įmones.  

„Nemaža dalimi bendra sėkmė priklausys nuo finansinių institucijų požiūrio ir lankstumo. Labai tikiuosi, kad jis bus demonstruojamas dviejose svarbiausiose srityse: kalbant apie galimą būsto paskolų mokėjimų atidėjimą gyventojams bei paramą verslui“, – po nuotolinio susitikimo su komercinių bankų, Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovais penktadienį išplatintame pranešime sakė S. Skvernelis.

LBA vadovas Mantas Zalatorius sako, kad situacija finansų sektoriuje yra „daugiau nei stabili“, o bankams pakanka tiek kapitalo, tiek likvidumo.

Pasak LBA vadovo, didžiausias iššūkis – augantis apyvartinių paskolų prašymų skaičius, todėl sutarta aktyviai derinti veiksmus, siekiant solidariai dalintis rizika.

„Bankai supranta savo atsakomybę ir nuo pirmųjų karantino dienų konsultuoja gyventojus bei įmones, padėdami išspręsti netikėtus sunkumus bei pertvarkyti turimus finansinius įsipareigojimus“, – pranešime sakė M. Zalatorius.

„Bankai ir toliau pasirengę talkinti įgyvendinant ekonomikos skatinimo priemones“, – pridūrė jis.

LBA nariai informavo šiuo metu baigiantys derinti vieningą susitarimą, kuriuo skolininkams būtų pasiūlytas maksimalus įmokų atidėjimo terminas, nekeičiant sutarčių sąlygų.

„Tikiuosi, jog toks abipusio solidarumo principais pagrįstais bendradarbiavimas tęsis ir mes kartu realiai bei rezultatyviai padėsime tiek Lietuvos žmonėms, tiek ir įmonėms“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo metu bendras banko verslo paskolų portfelis per praėjusius metus padidėjo daugiau kaip 12 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Praėjusiais metais šalies įmonėms suteikėme 979 mln. eurų naujų paskolų ir tai yra 4,5 proc. daugiau negu 2017 metais. Subalansuotas verslo paskolų portfelio augimas atspindi palankias ekonomikos tendencijas šalyje - didėjantį vidaus vartojimą ir tvarią eksporto plėtrą“, - pranešime spaudai cituojamas „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Augantį poreikį skolinimuisi ir investicijoms praėjusiais metais demonstravo ir smulkios, ir vidutinės, ir stambios įmonės. Per praėjusius metus bankas su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis sudarė apie 4900 sutarčių dėl finansavimo, ir šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 5 proc. Su stambiomis įmonėmis bankas per palyginamąjį laikotarpį sudarė 960 sutarčių, jų skaičius išaugo 17 proc.

Pasak A. Sagatausko, šalies įmonės šiuo metu investicijas nukreipia į kelis pagrindinius tikslus - produktyvumo didinimą, veiklos diversifikaciją ir plėtrą užsienio rinkose.

„Pastebime, kad šalies verslas yra subrendęs plėtrai užsienio rinkose ir sėkmingai skinasi kelią į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis. Taip įmonės siekia ne tik įgyvendinti savo plėtros strategiją, bet ir didinti atsparumą įvairiems rizikos veiksniams“, - pastebi A. Sagatauskas.

Tarp artimiausių įvykių, kurie kelia rūpestį šalies verslui, pasak A. Sagatausko, išlieka „Brexit“ atomazga ir galutinės Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sąlygos, taip pat JAV ir Kinijos prekybos karo pasekmės pasaulinėms tiekimo grandinėms.

„Tiesa, įmonėms netrūksta iššūkių ir šalies viduje. Pavyzdžiui, pramonės įmonės šiuo metu praktiškai yra pasiekusios maksimalią savo gamybinių pajėgumų ribą, o tolesniam jų veiklos apimčių didinimui būtina plėtra“, - pažymi A. Sagatauskas.

Be to, anot A. Sagatausko, pastaruosius keletą metų šalies verslui tenka daug dėmesio skirti sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir didėjančios jos kainos problemas. Įmonių apklausų rezultatai rodo, kad darbo jėgos trūkumas tampa vienu iš esminių jų veiklą ribojančių veiksnių, ir tai tampa papildoma paskata didinti investicijas.

Birželio mėnesį, palyginti su geguže, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą sumažėjo 16 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,38 mlrd. EUR.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, portfelio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo įmonių pradelstų mokėjimų padengimai vienam iš šalies bankų. Pradelstų mokėjimų portfelio pokyčiai kituose šalies bankuose buvo nežymūs. Tuo pačiu laikotarpiu ūgtelėjo įmonių vėlavimai už elektros tiekimo ir komunalines paslaugas, o įsiskolinimų suma telekomunikacijų, kitoms įmonėms beveik nepakito.

„Dalis sunkumų turėjusių įmonių išnaudoja ekonomikos augimo kuriamą palankią aplinką bei stengiasi tęsti veiklą padengdamos dalį ar visas ankstesnes skolas. Tai, kad ilguoju laikotarpiu verslo skolų suma turėjo mažėjimo tendenciją rodo ir tai, kad verslas, nepaisant anksčiau skambėjusių būgštavimų dėl artimų ryšių su Rusija, tapo atsparesnis įtampai šioje valstybėje”, - sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.

Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.

Naujausiais SEB banko duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 300 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 29,5 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.

Skolinimas privačiajam sektoriui euro zonoje birželį sustiprėjo, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) pirmadienį paskelbti duomenys.

Skolinimas privačiai valdomoms įmonėms ir namų ūkiams birželio mėnesį, palyginti su tuo pat 2014 metų mėnesiu, paūgėjo 0,6 procento.

Gegužė metinis augimas siekė taip pat 0,6 procento.

Bendras pinigų kiekis euro zonoje birželį, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 5 procentais.

Skolinimasis Lietuvoje neatsigauna, nes užsidarius Rusijai įmonės užtruko beieškodamos naujų rinkų, sako SEB valdybos pirmininkas Marcusas Wallenbergas.

"Tai yra labiau susiję su išaugusiu neapibrėžtumu, kur investuoti, kaip plėsti verslą. Negalėčiau tiksliai atsakyti, kodėl jūsų šalyje tas skolinimas neatsigauna, bet manyčiau, kad tai yra susiję ir su tuo, kad jūsų įmonės yra priklausomos nuo eksporto, o užsiveriant vienoms rinkoms surasti naujoms reikia laiko. Ir, žinoma, investuoti prieš tai, kai nėra aišku, ar bus prekes kur parduoti, yra rizikinga", - interviu "Verslo žinioms" teigė M.Wallenbergas, paklaustas, kodėl įmonių skolinimasis Lietuvoje neatsigauna.

Pasak SEB valdybos pirmininko, verslas keliasi į elektroninę erdvę, dėl išaugusio neapibrėžtumo įmonės neinvestuoja tiek, kiek galėtų šiame pasaulio taške: "Kai kuriose pramonės šakose, į kurias mes tradiciškai investuojame, kaip popieriaus ir celiuliozės pramonė, automobilių, metalo ar buitinės technikos bendrovės, šiuo metu neišnaudoja savo pajėgumo".