Kur jau ten Gavėnia?! 40 dienų susikaupimo, asketiškesnių pasirinkimų šiuolaikiniam žmogui – nepakeliamas išbandymas. O ir Bažnyčia yra supaprastinusi pasninko reikalavimus: svarbu atsisakyti mėsiškų valgių Gavėnios penktadieniais, o pasninkauti privalu Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį.

Pasninkas mums priimtinas dietos forma, kai reikia padailinti kūno linijas. Sutinkame pasirinkti, ką valgyti, kai to prireikia dėl sveikatos ar grožio. O pasninkauti dėl sielos reikalų – permąstant gyvenimą ir pasikeičiant – mums nepatogu. Nebeturime valios būti labiau krikščionimis. Nebenorime kovoti savo vidinių kovų. Nebemokame laukti. Išlaukti. Laimingiems mums reikia būti tuoj pat – čia ir dabar. Ir tyla mums nepatogi. Geriau jaučiamės šurmulyje, kuris perrėkia visas dvasios aimanas.

Vis dėlto velykinis stabtelėjimas ateina į kiekvieno gyvenimą. Velykų dovana mažina atskirtį tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Verbų sekmadienį bažnyčioje visi turi rankose laikyti kadagio, beržo, gluosnio šakelę arba kitokią verbą. Senovėje žmonės tikėjo: „jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą“. Nelikime su velnio uodega rankoje. Kad ir kaip būtume įsikinkę pareigose, atsakomybėse, siekiamybėse, dar turime laiko atsigręžti į save, į savo klaidas, permąstyti, kas daro mus žmonėmis. Iš tiesų laimingais. Tebūnie rytoj tokio kelio pradžia. Į geresnį save.

Šis sekmadienis – išskirtinis

Pasak Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios klebono Vlado Gedgaudo, tai – kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas.

„Šiais metais išpuolė tokia išskirtinė diena. Pirmiausia, tai bus sekmadienis, o sekmadieniais krikščionys katalikai nepasninkauja. Tačiau kaip vienas žmogus labai taikliai pasakė – kiekvienas renkasi asmeniškai. Jeigu aš galvoju, kad man Kūčių sekmadienis yra ypatingas, išskirtinis, tai aš ir pasninkauju. Čia mano apsisprendimas. Pasninkas, kaip bebūtų, yra paties žmogaus pasirinkimas, niekas jam negali įsakyti ir priversti. Aišku, bažnyčia ragina, bet šiaip gali ir nepasninkauti“, – kalbėjo kunigas.

Alkoholio vartoti nepataria

Lietuviškosios Kūčios, pasak V. Gedgaudo, artimos lenkiškosioms.

„Kūčių vakarienė turi didelę prasmę, ypač lietuviškoje ir lenkiškoje tradicijoje. Visi susėda prie stalo, nėra mėsiškų valgių, tik paruošti pagal tradiciją. Sėdame prie stalo, sukalbame maldą, laužome kalėdaitį, valgome vakarienę, užbaigiame malda ir paskui einame į bažnyčią. Toks yra Kūčių šventimas, ir nesvarbu, kad šiemet jis yra sekmadienį“, – paaiškino V. Gedgaudas.

Toks yra Kūčių šventimas, ir nesvarbu, kad šiemet jis yra sekmadienį.

Laikytis pasninko reiškia, kad per Kūčias reikia atsisakyti ne tik patiekalų su mėsa, bet patartina vengti ir alkoholinių gėrimų.

„Jeigu mes laikomės Kūčių vakarienės šventimo pagal lietuviškąją tradiciją, tada alkoholio nebūdavo, nėra ir nereikia. Jeigu mes žiūrėsime į tradicijas Italijoje, kitose pietinėse šalyse, jie vartoja vyną, bet tai – jų tradicijos. Kadangi šiais laikais viskas yra persipynę, žmonės pasižiūri, pasiklauso ir galvoja, kad į Kūčių vakarienę reikėtų įtraukti vyną ar panašiai, bet pas mus, lietuviškoje tradicijoje, to nėra. Ir labai gražu, jeigu žmogus nevartoja per Kūčias alkoholinių gėrimų“, – pažymėjo pašnekovas.

Vladas Gedgaudas. 

„Per Kalėdas – šventė“

Tačiau per Kalėdas išgerti taurę vyno nėra draudžiama.

„Per Kalėdas – šventė, o šventė yra šventė, ją reikia švęsti. Galima taurelę pakelti, su ribomis, nepiktnaudžiaujant. Švenčiame skirtingai, kiti švenčia šventes be alkoholio ir tos šventės galbūt yra dar nuostabesnės ir gražesnės“, – sakė kunigas.

V. Gedgaudas pasakojo, kad šįmet tikintiesiems ir bažnyčioje buvo iškilęs šis klausimas – kaip elgtis ir kokių tradicijų laikytis Kūčių dieną, kai ji yra sekmadienį.

Kunigai akcentavo, kad šis klausimas iškyla kas septynerius metus, tačiau svarbiausia, pasak dvasininkų, ne pasninko klausimas, o tai, kaip tą dieną jaučiasi pats žmogus.

Galimas dalykas, šita piromanija – kažin kokia ūmai plintanti nauja religinio asketizmo atmaina, advento metu skatinanti užkardyti pramogas ir proginę estetiką.

O gal tai toks savotiškas siekis susitaikyti su Dievu? Bet į tai atsakyti gali tik patys padegėjai, kurie abu savo buvojimą ilgojo pasninko metu galės apmąstyti tarp keturių sienų – vienas psichiatrijos palatoje, kitas – areštinėje.

Kol degė eglutė Manhatane, Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuva turi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą, nes "privalome būti nuosekliai principingi". O ir finansiniai valstybės nuostoliai "dėl to negali būti supriešinami su vertybine šalies pozicija".

Kalėdinė piromanija – kažin kokia ūmai plintanti nauja religinio asketizmo atmaina, advento metu skatinanti užkardyti pramogas ir proginę estetiką.

Kaip tik vakar septintą ryto ir buvo ta valanda, kai verslas turėjo užbaigti sandorius su sankcijų prispausta "Belaruskalij" kompanija.

Tačiau, kaip paaiškėjo, dar visą gruodį baltarusiškos trąšos riedės į Klaipėdą, nes už šiuos krovinius esą buvo atsiskaityta iš anksto.

Nepaisant to, Kalėdų laukimas tiek Klaipėdos uoste, tiek ir "Lietuvos geležinkeliuose" bus nelinksmas – tikrų tikriausias adventas.

Taip pat, kaip Naisiuose, kur reziduoja naujai išrinktas senasis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadas, dar prieš ilgąjį pasninką netekęs nemenkos dalies savo kariaunos, bet bandęs save paguosti mintimi, kad tai labai sveikas prieššventinis apsivalymas nuo visokių apsimetėlių.

Tačiau jau visai įtartinai valstiečių valstietis nutilo (tiek eteryje, tiek ir feisbuke), kai jį staiga apleido pilkasis partijos kardinolas, ištikimoji ginklanešė A.Širinskienė, prisijungusi prie Lietuvos regionų frakcijos.

Oficialia perbėgimo priežastimi tapo "išsiskyrusios vertybinės pozicijos su kolegomis Seime, jų vangumas ir pavydas". "Netikiu", – pasakytų K.Stanislavskis. Ir veikiausiai būtų teisus. Akivaizdu, kad čia slypi kažkas daugiau  nei religinis asketizmas.

"Pasninkas – puikus pretekstas peržiūrėti savo mitybą ir keisti netinkamus įpročius nelaukiant Naujųjų Metų. Šiuo metu reikia susilaikyti nuo alkoholio, nevalgyti mėsos, mažiau vartoti arba visai atsisakyti pieno produktų. Patarčiau rinktis vertingą ir sveiką maistą, ne tik vengti to, kas nerekomenduojama. Tam tikrų produktų atsisakymas ar ribojimas pats savaime nėra pasninkas. Jei iš valgiaraščio išbraukę mėsą įniksite į bandeles – nieko gero nebus. Bus įvykdytos tik "techninės sąlygos", o pasninko esmė – susilaikymas, saikas. Venkite persivalgyti, įsiklausykite į savo organizmą", – sako knygos "Liekna visam gyvenimui", tinklaraščio sulieknek.lt autorė.

Ji pataria ne eksperimentuoti su įmantriais receptais ir brangiais produktais, o rinktis kuo paprastesnį maistą, atkreipti dėmesį į tradicinius senoviškus lietuviškus pasninko valgius. Juose dominuoja ne lašiša, o silkė ar balta žuvis, ne pomidorai ir agurkai, o kopūstinės, ropinės daržovės. Ne nuodėmė valgyti bulves ir iš jų pagamintus patiekalus, o kur dar didžiulis kruopų, ankštinių kultūrų asortimentas.

"Pupelės, avinžirniai, lęšiai – sotus maistas ir puikūs mėsos pakaitalai, – pastebi pašnekovė. – Į maisto racioną verta įtraukti griežčius, ropes, kaliaropes – juos galima valgyti žalius, įmaišyti į įvairias mišraines, kepti. Itin vertingi švieži arba rauginti kopūstai."

Vaida Kurpienė. K. Krisikaitytės nuotr.

Mitybos specialistė nepataria virti burokėlių, nes jie netenka savo maistinės vertės – geriau kepti orkaitėje, o sveikiausia valgyti šviežius – sutarkuoti ir apšlakstyti citrinų ar greipfrutų sultimis. Tikra vitaminų bomba ji vadina mišrainę iš raugintų kopūstų ir šviežių burokėlių – sumaišykite norima proporcija daržoves ir palaikykite bent 10 min., kad persigertų skoniai.

"Pasninkas – ne tik savo fizinių poreikių apribojimas ir savęs pažinimo laikotarpis. Pritariu kunigo Algirdo Toliato raginimui ilgus vakarus leisti namuose nuoširdžiai bendraujant su artimaisiais, prisiminti senus, vienišus giminaičius, pažįstamus, kaimynus. Maistas svarbus ne visiems – dovanokite jiems buvimą šalia", – pataria V.Kurpienė.

Lęšių ir moliūgų sriuba

90 g lęšių,

150 g moliūgų,

3 morkos,

3 svogūnai,

3 skiltelės česnako,

1 didelė raudona paprika,

6 šaukštai naminės pomidorų pastos,

1 šaukštas aliejaus,

druskos,

pipirų,

raudonėlio.

Lęšius mirkykite per naktį, perplaukite, virkite 1–2 min. ir palikite uždengtus brinkti. Įkaitintame aliejuje trumpai pakepinkite susmulkintus svogūnus, česnaką, sutarkuotas morkas, moliūgą. Įpilkite nedaug vandens, įdėkite pomidorų padažo ir kelias minutes patroškinkite. Daržoves sudėkite į lęšius, virkite 2 min. Nepervirkite – svarbu, kad susimaišytų skoniai.

Pupelių kotletai

1,5 stiklinės pupelių,

150 g pievagrybių,

1 svogūnas,

morka,

2 šaukštai aliejaus,

1 kiaušinis (jį galite pakeisti 80 g ryžių),

druskos,

pipirų,

prieskoninių žolelių,

3 šaukštai maltų džiūvėsėlių.

Išvirkite per naktį mirkytas pupeles. Jei kiaušinio nedėsite, išvirkite ir ryžius. Įkaitintame aliejuje pakepinkite susmulkintus svogūnus. Kai šie suminkštės, suberkite sutarkuotas morkas, po 5 min. susmulkintus pievagrybius, kepkite 2–3 min. Į dubenį sudėkite išvirtas pupeles (ir ryžius), daržoves ir susmulkinkite elektriniu smulkintuvu arba sumalkite mėsmale. Į masę įmaišykite kiaušinį, prieskonius. Formuokite nedidelius kotletus, apvoliokite džiūvėsėliuose ir iškepkite aliejuje keptuvėje arba orkaitėje.

Straganina – pamirštas skumbrės patiekalas

Straganina galėtų būti palyginama su karpačio, tik ji valgoma šaldyta. Puikiai tinka užkandžiams, pietums ar vakarienei.

100 g skumbrės (idealu būtų, jei rastumėte šviežios, nors tiks ir šaldyta),

2 g krapų (tinka ir džiovinti),

0,5 g druskos,

0,2 g juodųjų pipirų (kas mėgsta, gali įdėti ir aitriųjų paprikų),

5 g česnako.

Nupjaukite žuvies galvą ir išvalykite vidurius. Šaldytos skumbrės visai atitirpinti nereikia – užteks tik tiek atšildyti, kad galėtumėme pjaustyti. Žuvį perpjaukite išilgai kaulo į dvi dalis. Odą palikite. Stuburo kaulą išimkite. Skumbrės mėsą peiliu pakapokite iki odos viena kryptimi, paskui kita – lengviau įsigers druska ir prieskoniai. Nepagailėkite druskos, pipirų ir kitų žuviai tinkančių prieskonių. Gausiai užbarstykite smulkiai kapotais česnakais. 10 min. skumbrę marinuokite, tada kiekvieną puselę susukite kaip suktinuką, stangriai vyniokite į maistinę plėvelę. Kitas būdas – žuvies puseles suspauskite vieną su kita, dėkite tarp dviejų nedidelių lentelių ir stipriai apriškite keliose vietose. Žuvį įdėkite į šaldiklį. Ragaukite po paros, kai ji visiškai sušąla: supjaustykite plonyčiais gabaliukais, valgykite apledėjusią. Likučius iš karto dėkite atgal į šaldiklį.

Apsiginklavę įvairių spalvų miltais mūšio dalyviai kaunasi tol, kol baigiasi spalvotų šaudmenų atsargos.

Sunku pasakyti, kas ir kaip po to viską išvalys, nes tik po miltų mūšio čia antradienį prasideda tikrasis pasninkas.

Žmonės primena vilkus

– Daug metų auginate vilkus. Gerai juos pažįstate. Ar tarp žmonių ir vilkų esama kokio panašumo?

– Būdami mėsėdžiai žmonės primena vilkus. Kurie, kaip ir žmonės, gyvena gerai organizuotoje grupėje. Vadas, vaikai, šeima, viskas yra visiškai taip pat. Vilkai valdo visus žolėdžius. Žmonės irgi likę dominuoti, valdyti.

– Mums tamsiausias metų laikas yra niūrus laukimas kažko šviesaus. O kaip vilkams tos tamsybės?

– Vilkams ilgiausios naktys yra pats laimingiausias, džiaugsmingiausias laikas. Tamsoje jie puikiai mato, jaučiasi saugūs, gali be baimės medžioti. Vilkams ilgiausiomis naktimis nereikia skubėti iš laukų į mišką, baiminantis, kad patekės saulė ir jie bus lengvai pamatomi. Todėl vasarą jiems reikia suktis kur kas greičiau. Lapės kiek kitokios, jos daug laiko praleidžia urvuose. Todėl joms šviesa ir tamsa ne tokia aktuali. Iki Kalėdų visiems plėšrūnams pats geriausias laikas, jų grobis tebėra riebus, žvėrys turi prikaupę daug atsargų, pasigavę kokį zuikį mėsėdžiai gerai pasisotina. Lapkričio pabaigoje, gruodį vilkai žvalgosi sau poros. Ruja prasideda antroje žiemos pusėje. Po Naujų metų, ypač jei prisninga, žvėrys išnaudoja visus savo rezervus, žiemos pabaigoje iš jų lieka tik kaulai.

– O kaip šiuo metu jaučiasi kiti jūsų žvėrys?

– Barsukai, meškėnai, meškos jau lapkričio pabaigoje aptingsta ir ruošiasi žiemos miegui. Ilgiausią naktį jie pramiega. Meškinas Timotiejus tingi, jam jau nemalonu lauke vaikštinėti, kojos šąla, batus turi, bet nėra drąsuolių kurie jam juos apautų.

– Ar naminiai gyvuliai turi išlikimo, išgyvenimo išminties, kurios galėtų pasisemti ir žmonės?

– Su naminiais gyvuliais yra visiškai kitas reikalas. Kadangi ne visi tvartuose turi elektrą, žmonės žiemą juos pašeria anksčiau ir taip savotiškai pririša prie jų gyvenimo ritmo. Gyvuliai būdami tvarte jaučia, kad žiemą turi būti neėdę daugiau valandų. Jų ryšys su gamta jau yra nutrūkęs.

Žvėrys įspėja apie permainas

– Kodėl Kūčių tradicija susijusi su burtais, tikėjimais dvasiomis?

Dvasios vaikštinėja ir lanko žmones tamsoje.

– Viskas labai realu ir tikra. Dvasios vaikštinėja ir lanko žmones tamsoje. Naktis yra dvasių karalystė. Būtent todėl ilgiausias tamsos metas, apie Kalėdas yra laikas, kai jos gali ilgiausiai pabūti nesislėpdamos, panašiai kaip vilkai. Galbūt todėl žmonės sako, kad Kūčių naktį žvėrys prabyla žmogaus kalba. Iki žemdirbystės buvusioje medžiotojų kultūroje šis laikas buvo pats smagiausias ir žmonėms – buvo daug mėsos, nes tokiu metu lengva medžioti, ledas plonas, galima pasiruošti maisto visai žiemai. Trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties šventė buvo susijusi su sėkminga medžiokle.

– Ar jūsų auginami vilkai jums ką nors byloja?

– Žmonės nebejaučia žemės ir visos gamtos ciklų kaitos. "Žvėrinčiuje" aptvare dabar gyvena penki vilkai, pavasarį, po vestuvių bus matyti, gal jų atsiras daugiau. Nors ir atitverti, jie tebeturi gamtos pojūtį. Jų dvasios tvora neuždarysi. Vilkai bendrauja su mišku, skirtumas tik tas, kad jiems tenkanti teritorija – mažesnė. Sunku pasakyti, kodėl, bet kartais jie visi ima kaukti. Šiemet pavasarį kaukė ir lapkričio pabaigoje vėl girdėjau tą nepakartojamą garsą. Jie nujaučia kažkokius pasikeitimus. Mes tik pagal žvėrių elgesį galime nuspėti, kad kažkas keisis.

– Gal žvėrys jums jau pakuždėjo, kokia bus ši žiema?

– Stebėdamas žvėris galiu pasakyti, kad ši žiema nebus tokia, kokia buvo pernai. Matome keistą ciklo nutrūkimą. Žiema jau lyg ir buvo, žiūrėk, ir vėl kita ateina. Žvėrys nusipenėjo, prikaupė taukų, kad pavasario sulauktų. Jei lapkritį nebuvo sniego, žiema jiems nebaisi, tris mėnesius iki kovo galima ir pabadauti. O vasario pabaigoje krankliai pradės dėti kiaušinius, paskui ir kiti paukščiai parskris, žvėrys pradės kiaušiniauti. Žmonės būtų tvirtesni, jei gimtų pavasarį. Anksčiau, kai namai būdavo ne tokie šilti, tik pavasarį gimę vaikai išgyvendavo, panašiai kaip žvėrių mažyliai. Jei šernė atsiveda paršiukų dar iki Naujųjų metų, per žiemą jie nuskursta, suvargsta.

Badauti yra kvaila?

– Miško ir žvėrių kalbą nėra lengva suprasti. Ar ir prieš šventes sulaukiate lankytojų? Ko jie tikisi? Patarkite, kaip įspūdingai praleisti Kūčių ar Kalėdų vakarą.

– Miesto žmonės ieško būdų kitaip praleisti šventinį metą. Masinis šurmulys jau pabosta, ne vienas nori pabūti gamtoje, o jei dar gali pamatyti žvėrių, tai – tikra šventė. Naktimis lankytojų nepriimame, nes tamsoje jie nieko nepamatys. Jei įjungtume žibintus, jie neišlįstų, žvėrys nemėgsta šviesos. Pagal senus papročius, tada, kai sustoja laikas, Kūčių naktį laužą reikia kūrenti nuo saulėlydžio iki saulės patekėjimo. Visą naktį turi ne tik degti ugnis, bet ir būgnas skambėti. Su ugnimi ateina jėga. Per tą ilgą naktį gali viską apgalvoti, mintyse pasukti laiką. Po taip praleistos nakties šviesus laikas ilgės ir visi darbai byrės, seksis ir jo vaisiai gausės.

– Ką galite pasakyti apie keturias savaites pasninko prieš Kalėdas?

– Natūraliai gyvenant šis laikas nėra tinkamas pasninkui. Ir medžiotojams, ir žemdirbiams žiemos pradžia yra gausos metas. Todėl pasninkauti reikėtų arčiau pavasario, kai atsargos išsenka. Natūralu nevalgyti, kai laukiama pavasario. Vaikas užaugdavo išgyvenęs tris badmečius. Dabar, kai visko pilni aruodai, badauti būtų kvaila, dar ir pelės nieko nesuėdė. Gruodį dar turime sveikas daržoves, obuoliai nesurukę, pilna natūralių vitaminų. Riešutai, medus – tikra sveikata. Medų galima valgyti penkerius metus. Šviežias medus daug naudos neturi, kuo ilgiau jis stovi, tuo tampa naudingesnis. Kaip mėsą, taip ir medų reikia brandinti, po trejų ar ketverių metų organizmas jį geriau įsisavina.

Nešvaistyti laiko veltui

Gamta neklausia, ar imsi ,ar neimsi tai, ką ji duoda. Gausi pats to nesuprasdamas.

– Kaip pajausti, kad gamta žmogui kažką duoda ypač per šventes?

– Kad šventės būtų prasmingesnės, reikia jas praleisti kitaip, nei kasdieną. Tik tada gali tikėtis ne tik kažką atsiminti, bet ir pajusti. Ateina naujas metų ciklas, naujas laikas paimti iš gamtos tai, kas neapčiuopiama, nematoma ir sunkiai nusakoma žodžiais. Iš jos gauname gyvenimo energijos, kurios daugeliui trūksta. Net kai pasninga, pas mus užtenka žalumos, todėl verta pabūti miške, šalia medžių. Tai ne proto veikla. Jūra, žemė, miškas mus veikia, net jei nenorime to pripažinti. Tie, kas jaučia ypatingas energijas, teigia, kad tokiu būdu mums perduodama jėga. Nebūtina laukti, kad kažką suprastum ar pajustum, viskas ateis, nepriklausomai nuo mūsų valios. Aplinka pati veikia žmones. Gamta neklausia, ar imsi ,ar neimsi tai, ką ji duoda. Gausi pats to nesuprasdamas.

– Koks, jūsų supratimu, prasmingiausias palinkėjimas?

– Linkėčiau susimąstyti. Laikas nėra mūsų sąjungininkas, jis eina, tad reikia jį skaičiuoti ir nešvaistyti veltui. Verta metų sandūroje ne tiek prisiminti, kas buvo. Kur kas svarbiau pagalvoti apie ateitį, ką darysime kitais metais. Taip paleisime mintį ir ji sugrįš, viskas taip ir įvyks. Žinoma, ir patiems reikia dirbti, bet kai galvoji į ateitį, gauni pagalbą.

Apie pasninko reikšmę – pokalbis su sveikos mitybos specialiste Vaida Kurpiene.

– Ar pasninkas vis dar aktualus šiandienos visuomenėje?

Advento tradicijos aptariamos kiekvienais metais. Pirmiausia, Adventas yra rimties ir susikaupimo metas, todėl vertėtų apmąstyti, ar džiaugiamės dabartine veikla ir klausti, ką galime pakeisti savyje. Tamsusis metų laikas simbolizuoja sugrįžimą į namus, pas šeimą ir artimuosius.

Ilgi vakarai turėtų būti skirti gilesniam bendravimui, dalinimuisi tuo, ką turime, su kitais. Tai – savųjų fizinių poreikių apribojimo, savęs pažinimo laikotarpis. Kai mes užgniaužiame emocijas, nerealizuojame savęs, visa tai neigiamai pasireiškia mums patiems; tai susiję ir su mityba, pavyzdžiui, persivalgymu.

– Kokių mitybos principų reikėtų laikytis Advento savaitėmis?

– Šiuo metu neturėtų būti vartojamas alkoholis, rekomenduojama atsisakyti mėsos ir riboti pieno produktų vartojimą. Patarčiau rinktis vertingą ir sveiką maistą, ne tik atsisakyti nerekomenduotinų. Tam tikrų produktų atsisakymas ar ribojimas pats savaime nėra pasninkas.

Pasninkas yra puiki proga peržiūrėti savo mitybą, kad nereikėtų duoti pasižadėjimų ateinantiems metams. Nėra ko laukti – Adventas yra puikus metas keisti netinkamus mitybos įpročius.

Jei vienų produktų atsisakysime, o kitų vartosime per daug, tai bus įvykdytos tik techninės sąlygos, o ne pasninko esmė. Būtina vengti persivalgymo, skirti laiko maistui. Svarbu pajusti organizmą, valgyti tik tiek, kiek reikia.

Ruošiant patiekalus naudinga prisiminti, kas buvo valgoma anksčiau. Į maisto racioną patarčiau įtraukti daugiau daržovių, pavyzdžiui, griežtį, ropę, ankštinius, šviežią arba raugintą kopūstą. Tinkami viso grūdo ruginiai produktai, džiovinti grybai, balta bei riebi žuvis, pavyzdžiui, silkė.

Senovinius maisto gamybos būdus galima pritaikyti ir dabar. Seniau burokėlius kepdavo krosnyje – dabar šį metodą galime pritaikyti kepdami juos orkaitėje. Šviežias, smulkiai tarkuotas burokėlis, apšlakstytas citrinos sultimis ir pagardintas petražolėmis – taip pat puikus pasirinkimas.

– Kokia tokio maisto ribojimo nauda mūsų organizmui?

– Akivaizdu, jog Lietuvos gyventojai suvartoja per daug gyvūninių produktų. Ypač daug vartojama perdirbtų gaminių: mėsos bei pieno. Vertėtų riboti šiuos produktus – tai ypač naudinga dėl įvairių uždegiminių procesų organizme.

Atsisakydami saldintų pieno gaminių, sumažiname gaunamo cukraus kiekį, todėl stabdome iš to dažnai kylančius uždegiminius procesus, geriname cholesterolį. Tačiau, kaip minėjau, jei mėsą pakeisime bandelėmis – sveikatai naudos iš to nebus.

Pasninkas yra puiki proga peržiūrėti savo mitybą, kad nereikėtų duoti pasižadėjimų ateinantiems metams. Nėra ko laukti – Adventas yra puikus metas keisti netinkamus mitybos įpročius.

Verta žinoti

Per adventą tradiciškai reikalaujama atsisakyti pieno ir mėsos. Tad juos reikėtų pakeisti pupelėmis ir riešutais.

Per dieną reikėtų suvalgyti bent riekę duonos, 30 g dribsnių, pusę stiklinės ryžių ir maždaug tiek pat kokių nors kitų kruopų.

Racioną būtina praturtinti daržovėmis — pusė stiklinės šviežių ir stikline lapinių daržovių, bulve ir puse stiklinės įvairių virtų daržovių.

Labai dažnas pasninko patiekalas — pupelių ar burokėlių sriubos, paskanintos grybais. Nepamirškite ir vaisių. Žuvies rekomenduojama valgyti daugiau nei įprastai.

Receptai

Grikių blyneliai su rūkyta lašiša

Reikės:

65 g kvietinių miltų,

35 g grikių miltų,

šaukštelio cukraus,

kepimo miltelių,

2 didelių kiaušinių,

120 ml pieno,

50 g sviesto,

120 g riebios grietinės,

juodųjų pipirų, druskos,

šaukštelio smulkintų krapų arba svogūno laiškų,

220 g rūkytos lašišos,

Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską. Atskirame inde suplakite atskirtus kiaušinio trynius ir pieną, plakinį įmaišykite į sausus produktus. Atskirai suplakite kiaušinių baltymus (geriausia – su elektriniu plakikliu) iki standžių putų, sudėkite juos į tešlą. Įdėkite sviesto ir išmaišykite iki vientisos masės. Įkaitinkite keptuvę, išlydykite šiek tiek sviesto ir kepkite blynus. Padažą pagaminsite sumaišę grietinę ir prieskonius. Užtepkite šį mišinį ant iškeptų blynų ir uždėkite smulkintos lašišos gabalėlių. Skanaus!

Gruzdinti žuvies kotletai

Reikės:

1 didelės bulvės,

250 g žuvies filė,

šaukštelio tarkuoto imbiero,

2 šaukštelių aliejaus,

1 svogūno,

4 žaliųjų aitriųjų pipirų,

druskos,

1 kiaušinio,

90 g maltų džiūvėsėlių,

500 ml aliejaus kepti.

Įkaitinkite keptuvę su 2 a.š. aliejaus, apkepkite imbierą. Sudėkite susmulkintus aitriuosius pipirus, svogūną, kepkite, kol svogūnas suminkštės. Įberkite druskos. Išvirtą bulvę sutrinkite iki košės konsistencijos. Į keptuvę dėkite sutrintą bulvę, susmulkintą žuvį, išmaišykite ir kepkite 1–2 min. Iš gautos masės suformuokite mažus paplotėlius. Viename inde išplakite kiaušinį, į kitą sudėkite džiūvėsėlius. Žuvies paplotėlius apvoliokite kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose, kepkite įkaitintame aliejuje, kol kotletai lengvai apskrus. Skanaus!

Balandėliai su ryžių ir grybų įdaru

Reikės:

180 g ryžių,

šaukštelio aliejaus,

1 svogūno,

3 skiltelių česnako,

240 g džiovintų grybų,

žiupsnelio smulkintų aitriųjų paprikų,

šaukštelio džiovintų bazilikų,

didelės kopūsto galvos.

Išvirkite ryžius. Keptuvėje įkaitinę aliejų, apkepkite smulkiai pjaustytą svogūną. Į keptuvę sudėkite susmulkintą česnaką, grybus, aitriosios paprikos prieskonius, baziliką. Pagal skonį įberkite druskos, juodųjų pipirų. Skrudinkite žemoje temperatūroje apie 7–10 minučių. Į atskirą didelį indą sudėkite kopūsto lapus, užpilkite karštu vandeniu ir palikite brinkti 10 minučių. Į lapus įvyniokite ryžių ir grybų mišinio, suformuodami „balandėlius“. Sudėkite juos į orkaite ir kepkite 40–50 minučių, 170°C įkaitintoje orkaitėje. Skanaus!

Saudo Arabijos valstybinė televizija paskelbė, kad sekmadienį vakare buvo pastebėtas ramadano pradžią reiškiantis jaunas Mėnulis. Indonezijos – daugiausiai gyventojų turinčios musulmoniškos pasaulio valstybės – žiniasklaida pranešė, kad čia ramadanas taip pat prasidės pirmadienį.

Tą pačią dieną ramadanas prasideda Singapūre, Jemene, Libane, Sirijoje, Katare, Kuveite, Jordanijoje, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Afganistane ir palestiniečių teritorijose.

Kitose musulmoniškose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybėse ramadanas turi prasidėti pirmadienį arba antradienį.

Musulmonai vadovaujasi Mėnulio kalendoriumi ir Mėnulio stebėjimu grįsta metodologija, todėl skirtingos šalys gali ne tą pačią dieną pradėti ramadano pasninką.

Tikintieji per ramadaną vakarais meldžiasi mečetėje, o dieną laisvu metu skaito Koraną ir klausosi religinių paskaitų.

Kiekvieną ramadano dieną musulmonai nuo Saulės patekėjimo iki Saulės laidos nevalgo ir negeria. Net gurkšnelis vandens, kavos ar cigaretė gali sugadinti žmogaus pasninką. Išimtys taikomos tik vaikams, pagyvenusiems žmonėms, ligoniams, nėščioms, žindančioms ar mėnesinėmis sergančioms moterims, keleiviams.

Daugelis dienos pasninką nutraukia taip, kaip tai darė pranašas Muhammadas (Muhamadas) prieš maždaug 1 400 metų – gurkšneliu vandens ir keliomis datulėmis po Saulės laidos ir maldos. Musulmonams įprasta pasninką nutraukti su šeima ir draugais, o labdaros organizacijos organizuoja nemokamus valgius visuomenei mečetėse ir kitose viešose vietose.

Pasninku siekiama priartinti tikinčiuosius prie Dievo ir priminti jiems apie tų žmonių, kuriems pasisekė mažiau, kančias.

Ramadano pasninkas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Kiti yra musulmonų tikėjimo išpažinimas, kasdienės maldos, labdara ir hadžas - piligriminė kelionė į Meką.

Nemusulmonai ar suaugę musulmonai, kurie nesilaiko pasninko, už valgymą viešai ramadano mėnesio dienomis kai kuriose Artimųjų Rytų valstybėse, tokiose kaip Saudo Arabija ir JAE, kur Dubajuje ir Abu Dabyje gyvena daug vakariečių, gali gauti baudą ar net atsidurti kalėjime.

Ramadano pabaigoje musulmonai švenčia trijų dienų šventę Id al Fitrą.

Gavėnia – tai apsivalymo laikotarpis, kurį vainikuoja Didysis penktadienis. Šią dieną, kaip ir kiekvieną Gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti ne tik nuo triukšmingų linksmybių, bet ir sotaus, riebaus bei mėsiško maisto. Tačiau daugiau nei trečdalis – 35 proc. – lietuvių prisipažįsta, kad šią dieną nepasninkauja, o ketvirtadalis stengiasi laikytis tradicijos nevalgyti mėsos, bet jiems ne visada pavyksta.

Pasak Zitos Kelmickaitės, etnomuzikologės, šiandien lietuviai į Didžiojo penktadienio tradicijas žiūri kiek laisviau. Pamiršta raginimą susilaikyti nuo linksmybių – ypač jaunesni žmonės, neatsisako paskanauti ir mėsos. Visgi, jos manymu, šiandien svarbiausia nedaryti pseudotradicijų, per prievartą nevaidinti. Tai, pasak jos, net baisiau nei pamiršti senas tradicijas.

Griežtai mėsos Didįjį penktadienį nevalgo 27 proc. Lietuvos gyventojų, o visą Gavėnios laikotarpį jos atsisako tik beveik kas dešimtas lietuvis, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas.

„Nuo seno šią dieną ant stalo jokiu būdu nebūdavo patiekalų iš mėsos, nieko riebaus, saldaus ir gurmaniško. Visas gėrybes šeimininkės palikdavo Velykų stalui, ant kurio tarp margučių būtinai puikuodavosi ir patiekalai iš mėsos – kepta višta ar žąsis, kumpis ar netikras zuikis. Pasninkavimo laikotarpis būdavo praėjęs ir ateidavo metas naujiems darbams, kurių imantis reikėdavo gerokai pasistiprinti“, – sako Algis Kairys, skonio meistras ir kulinaras.

Tyrimas rodo, kad religinės tradicijos pasninkauti per Didįjį penktadienį nesilaiko net du kartus daugiau vyrų (48 proc.) nei moterų (24 proc.). Pasak A. Kairio, moterys nuo senų laikų būdavo šeimos tradicijų puoselėtojos, joms būdavo patikėti pagrindiniai švenčių papročiai. Natūralu, kad taip išliko iki šių dienų.

Per Didįjį Penktadienį dažniau pasninko nesilaiko nesusituokę Lietuvos gyventojai (45 proc.) nei sukūrę šeimą (34 proc.). „Šiandien žmonės, ypač vienišiai, be šeimos, į tradicijas, manau, žvelgia laisviau, kiek kitaip, nebijo eksperimentuoti. Pavyzdžiui, tradicines šventes sutinka draugų būryje arba pasirenka tas kelias laisvas šventines dienas praleisti kitoje šalyje“, – teigia A. Kairys.

Z. Kelmickaitė tvirtina, kad šiandien gyvenimo tempas pasikeitęs ir žmonės nebeskiria tiek daug laiko tradicijoms. Tiek Gavėnios metu, tiek per pačias Velykas.

„Senos tradicijos prieš Velykas pasninkauti ar šventės išvakarėse kruopščiai tvarkyti namus, švarintis ir visai šeimai dažyti kiaušinius darosi nebe tokios svarbios. Juk dalis lietuvių galvoja – „ai, nueisiu į turgų ir gausiu tų margučių“. Ką jau kalbėti, kad jauni žmonės nebeskiria vištos kiaušinio nuo anties ar žąsies“, – tvirtina Z. Kelmickaitė.

Religinės pasninko tradicijos dažniau laikosi arba stengiasi laikytis vyresni nei 46 metų amžiaus lietuviai bei mažesnių miestų, rajonų ir kaimų gyventojai. Per Didįjį penktadienį visai nepasninkauja tik 28 proc. žmonių, kurie gyvena mažesniuose miestuose bei kaimuose ir net 40 proc. didžiųjų miestų gyventojų.

„Natūralu, kad sena tradicija prieš Velykas nevalgyti patiekalų iš mėsos aktualesnė vyresniems Lietuvos gyventojams, kurie dar matė, kaip šios tradicijos laikėsi jų seneliai ir tėvai. Taip pat kaimo gyventojams, kurie nuo seno kur kas rimčiau žiūri į papročius ir tradicijas nei gyvenantys mieste“, – sako A. Kairys.

4 proc. Lietuvos gyventojų religinė tradicija per Didįjį penktadienį vengti patiekalų su mėsa apskritai neaktuali, nes jie yra vegetarai.