Dairėsi į kelią
"Labai gerai pamenu tą rytą. Buvo spalio 18-oji, penkta valanda. Dirbu apsaugos tarnyboje. Penktą valandą gavome iškvietimą į Girulius. Vos tik pasukome į Girulius, už 500 m nuo Melnragės žiedinės sankryžos, šalikelėje, išvydau mešką. Gyvūnas stovėjo ties pakelės medžių linija, lyg ir dairėsi kirsti kelią", – pasakojo klaipėdietis Patrikas Zaksas.
Vyras darbo reikalais dažnokai važinėja naktimis.
"Kiškių, stirnų, lapių – įvairių gyvūnų esu prifotografavęs. Bet meškos taip ir nespėjau nufotografuoti, nors telefoną ir išsitraukiau", – tikino P.Zaksas.
Žvėris, išvydęs automobilį, nėrė atgal į miško gilumą.
"Galiu patikinti, kad tokio dydžio gyvūną būtų sunku su kuo nors supainioti. Atkreipiau dėmesį, kokiu būdu gyvūnas pasisuko atgal. Jei tai būtų tiesiog didelis valkataujantis šuo, jis būtų daręs judesį atgal, pirmiausia būtų pasukęs atgal galvą, kaklą ir tada visą kūną. O meška styptelėjo ant užpakalinių kojų, lyg persiverstų, tokiu būdu apsisuko atgal. Šuo, mano galva, nesistotų ant užpakalinių kojų", – pasakojo klaipėdietis.
Vyras tikino, kad prieš pusmetį lankėsi Karklėje Antano Boso įkurtoje sodyboje, kur stebėjo ten gyvenančią mešką.
Užfiksuota: netoli Kartenos, tarp Vėlaičių ir Gaudučių piliakalnių, Kretingos rajono gyventojai aptiko meškos pėdsakus. (biomon.lt nuotr.)
"Ten meška yra kur kas didesnė. Melnragėje sutiktoji man pasirodė mažesnė. Nors reikia pripažinti, kad iš toliau sunku įvertinti ūgį ar svorį. Tačiau atstumo užteko, kad atpažinčiau gyvūną", – sakė vyras.
Klaipėdiečio pasakojimu apie akistatą su žvėrimi nepatikėjo vaikino draugai.
"Aš irgi nepatikėčiau, jei pats nebūčiau matęs. Tuo labiau kad meška apsisuko plastiškai, šiems gyvūnams būdingu judesiu. Tačiau turiu pripažinti, kad jausmas nebuvo smagus. Vis dėlto tai yra plėšrūnas, didelis gyvūnas ir akistata su juo yra bauginanti. Labai stebina tai, kad Melnragė ir Giruliai yra tankiai apgyvendinta teritorija. Ką tokiam gyvūnui čia veikti?" – stebėjosi klaipėdietis.
Gali užklysti bet kas
Aplinkosaugininkai, pasiekus žiniai apie Melnragėje matytą retą gyvūną, puolė skambinti Karklės mini zoologijos sodo sargams, klausinėjo, ar iš aptvaro nedingo meška. Paaiškėjo, kad prižiūrimas gyvūnas yra vietoje, niekur nedingęs.
Kilo klausimas, iš kur į Melnragę galėjo atklysti meška?
"Negalime nei patvirtinti, nei paneigti tokio fakto. Informaciją gavome per vėlai, todėl apžiūrėti miško ir kitų teritorijų negalėjome. Būtų buvę beprasmiška ieškoti gyvūno pėdsakų. Tik jie galėtų patvirtinti, kad čia tikrai būta meškos", – paaiškino Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.
Vis dėlto gamtininkas pripažįsta, kad Lietuvoje pranešimų apie akistatas su meškomis vis daugėja.
"Jau nebežinau, ar yra regionas, kuriame nebūtų fiksuoti šių gyvūnų pėdsakai. Nors šiuo atveju moksliškai negalime patvirtinti, kad meška pasirodė pajūrio miškuose, bet pramigruoti ji tikrai galėjo. Gamtoje visko nutinka, spjauti negali, tik visus stebėjimus reikia tikrinti", – kalbėjo E.Paplauskis.
Kailis: ši Širvintų rajone klaidžiojanti meška nufotografuota liepą. Prieš žiemą plėšrūnas gali atrodyti kur kas stambesnis, nes pakeičia kailį. (biomon.lt nuotr.)
Nors kai kuriems pranešimas apie Melnragėje matytą mešką kelia tik šypseną, E.Paplauskis tikino, kad gamtininkams tai vis tiek yra raginimas atidžiau žvalgyti pajūrio miškus.
"Jei Šaipiuose buvo nufotografuotas senas vilkas, vadinasi, pajūris gyvūnams yra pasaulio kraštas, į kurį atsimuša jų migracijos takai. Bet kas čia gali atkakti – net ir meška", – neatmetė ekologas.
Klaidžiota po apskritį
Versijų, iš kur į pajūrį galėjo atklysti retas gyvūnas, yra įvairių. Gamtininkai svarstė, kad Klaipėdos link ji galėjo judėti tiek iš pietų, tiek ir iš šiaurės.
"Labiausiai tikėtina, kad pajūrį meškos galėtų pasiekti iš Latvijos. Jos ten gyvena ir visiškai tikėtina, kad gali atkeliauti pasienio miškais", – teigė E.Paplauskis.
Šį pavasarį mešką užfiksavo ir Šilutės medžiotojai. Gegužės 20-ąją medžiotojų būrelio "Ąžuolas" nario Vido Maurico vaizdo stebėjimo įranga nufilmavo mešką.
Nors aplinkinių rajonų medžiotojai pašaipiai kalbėjo apie vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota meška, pats medžiotojas tikino, kad įrašas tikras.
Klausimų buvo kilę dėl įraše matomos datos. Vaizdo kameros savininkas paaiškino, kad po įrangos remonto nebuvo atnaujinti kameros nustatymai, todėl įraše matyti sena data, nors filmuota šiemet.
Žvėris miško laukymėje nufilmuotas Švėkšnos apylinkių miškuose, tarp Vilkų Kampo ir Bliūdsukių kaimų.
Meška buvo užfiksuota ir kitų medžiotojų. Medžiotojų būrelio "Judrės" nariai biologinės įvairovės duomenų registrui skirtame tinklalapyje gegužės 29 d. paskelbė, kad žvėrį išvydo medžioklės metu.
"Sėdėdami medžioklės bokštelyje apie 23 val. pro termovizorių už 300 m pamatėme mešką. Buvo sunku patikėti. Stebėjome apie valandą, po to ėjome link mašinos, meška pasitraukė", – rašė medžiotojai.
Mešką bus galima pamatyti ne tik cirke. Bet ir ten jau uždraudė jų pasirodymus.
Prie Kartenos – pėdsakai
Kur patraukė gyvūnas, sunku spėti, tačiau tame pačiame "biomon.lt" tinklalapyje pasirodžiusi žinutė apie gegužės 22 d. aptiktus meškos pėdsakus prie Kartenos leidžia susidaryti vaizdą, kaip toli per keletą dienų gali nukakti šis žvėris.
Kretingos rajono gyventojai meškos pėdsakus aptiko miško keliuke. Tą pačią dieną patikrintas Alanto upės ruožas tarp Vėlaičių ir Gaudučių piliakalnių, bet daugiau pėdsakų neaptikta.
Gyventojai nufotografavo pėdsakus, jų autentiškumu medžiotojai neabejoja.
Kretingos savivaldybės tarybos narys Romualdas Jablonskis, kuris yra medžiotojų būrelio "Šilo ragas" vadovas, teigė girdėjęs apie ties Kartena aptiktus pėdsakus.
Romualdas Jablonskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Gal koks lokys iš Latvijos atkeliavo? O Šilutės miškuose, va, ir apsigyveno. Miškininkai yra pasakoję, kad prie Latvijos sienos dažnokai mato meškų pėdas. Bet kad fiziškai būtų kas nors sutikęs, nesu girdėjęs", – sakė R.Jablonskis.
Žinia, kad gyvą mešką klaipėdietis regėjo Melnragėje, kuri yra Klaipėdos miesto teritorijoje, nustebino R.Jablonskį.
"Tai yra čia pat? Oho. Kiek čia yra tarp Klaipėdos ir Kartenos, lokiui tai – ne atstumas. Grįžtame į vikingų laikus. Bet aš nenorėčiau mešką pamatyti sėdėdamas bokštelyje. Kai vilkas sustaugia už šimto metrų, jau nėra labai smagu. Nors ir šautuvą rankoje turi. Bet pati žinia, kad meškos kuriasi Lietuvoje, mane džiugina. Mešką bus galima pamatyti ne tik cirke. Bet ir ten jau uždraudė jų pasirodymus", – kalbėjo R.Jablonskis.
Gali likti ir žiemą
Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos biologas Vitalijus Stirkė pats asmeniškai domisi pranešimais apie Lietuvoje užfiksuotus lokių pėdsakus.
"Pranešimus stebiu jau keletą metų. Daugiau pranešimų buvo pavasarį, o rudenį negirdėti apie naujus stebėjimus. Klausimas, ar mešką jau galima laikyti nuolatiniu Lietuvos miškų gyventoju? Bent vieną atvejį tikrai žinau, kuris byloja, kad meška liko žiemoti netoli Vilniaus. Širvintų rajone pėdsakus ant sniego atrado kovo pabaigoje, tad tikėtina, kad žiemojo", – pasakojo biologas.
Apie pajūrio miškais klaidžiojančią mešką V.Stirkė yra girdėjęs.
"Gal čia ir tas pats individas? Iš to, ką girdžiu, galiu tik spėti, kad kažkur pajūryje meška jau laikosi kurį laiką. Bet ar ji žiemos, neaišku. Tik pėdsakai mums tai gali patvirtinti. Meškos mėgsta medžiotojų šėryklas, gal kur nors pati meška nusifotografuos prieš stebėjimo kameras?" – juokėsi V.Stirkė.
Vis dėlto išgirdęs, kokį judesį padarė klaipėdiečio Melnragėje stebėtas gyvūnas, V.Stirkė sukluso.
"Iš to, ką girdžiu, kaip gyvūnas pasisuko atgal, panašu, kad tai tipiška būtent meškoms. Kiti gyvūnai ant galinių kojų neatsistoja", – pažymėjo biologas.
Vyras patikino, kad Latvijoje yra kelios dešimtys meškų, tačiau joms veistis nėra gerų sąlygų.
"Mažai individų, jos nesuranda poros. Jei meškos atsivestų meškiukų, tai jau būtų tvirtas įrodymas, kad tapo sėslūs tos teritorijos gyventojai. Baltarusijoje meškų gal net ir per daug, todėl jos traukia į gretimas teritorijas. Dažniausiai tai daro jaunikliai, jiems tenka ieškoti naujų maitinimosi vietų", – paaiškino biologas.
Per parą meška gali įveikti kelias dešimtis kilometrų.
"Kol nebus šalčių, jos dar maitinsis. Meška yra įvairiaėdis gyvūnas. Šiuo metu jos ieško maitos, vaikšto po laukus, ieško želmenų ir, žinoma, lanko medžiotojų šėryklas. Pats mačiau – jos šiuo metu pilnos cukrinių runkelių. Beje, ir šiukšlių konteineriai gali traukti šiuos gyvūnus. Gal to ir ieškojo meška pajūryje?" – svarstė V.Stirkė.
Ieško ramių vietų
Biologas tikino – meškos žiemai gali įmigti ir negiliai.
"Latvijoje miškininkai aptiko mešką, susiraičiusią po egle. Pabaidė ir pabėgo. Meškoms reikia ramios vietos. O tai mūsų šalyje yra problema. Nedaug tokių vietų. Žiemai joms gali tikti nelankomos teritorijos, visai tiktų pelkės pakraštys. Svarbu, kad nebūtų medžiojama", – teigė gamtininkas.
Vasarą medžiotojai Širvintų rajone aukštos kokybės vaizdo kamera užfiksavo mešką prie šėryklos. Biologas paaiškino, kodėl žvėris nežinančiajam gali atrodyti sulysęs.
"Taip vasarą atrodo visi gyvūnai. Ir vilkai, ir meškos atrodo kitaip. Žiemą jų kailio struktūra visai kita. Turiu fotografiją, kaip atrodo meška Vilniaus rajone. Oho, kokia įmitusi", – prisiminė specialistas.
