Apie tai plačiau kalbėjo „Smartpost“ pardavimų Baltijos šalims vadovas Justas Januškevičius.

– Kokią keisčiausią siuntą esate pastebėję Baltijos šalyse?

– Praėjusiais metais Estijoje klientas bandė siųsti bičių spiečių, tai buvo nustebę visi darbuotojai. Kažkas siuntoje dūzgė ir atidarius buvo tokia nemaloni staigmena. Net įvyko taip, kad ir darbuotojai buvo apkandžioti.

–  O kaip Lietuvoje?

– Lietuviai irgi pasižymi išradingumu. Esam gavę bulvių maišą, kopūstų galvas, labai dažnai pasitaiko gyvi medeliai. 

– Ir tai deda į paštomatus?

– Tai dažniausiai keliauja per kurjerių siuntas, skirtas pristatyti į namų adresą. Žmonės supakuoja į kokį maišiuką, tai matosi vazonai, byra žemės. Užklijuoja lipduką ir galvoja, kad ta siunta tiesiog pasieks gavėją.

– Bet ką tokiu atveju daryti? Jeigu, pavyzdžiui, randamas bičių spiečius, medis. 

– Mes dažniausiai bandome susisiekti su siuntėju. Informuojame, kad jie turėtų vadovautis siuntų pervežimo taisyklėmis. Jos – kiekviename siuntų puslapyje. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar žmogus yra kaip nors baudžiamas? Ar tiesiog panaikinate siuntą?

– Dažniausiai tiesiog eliminuojame siuntą. Be abejo, jeigu tai kartojasi piktybiškai, tai tokius klientus stengiamės apriboti ir neleisti jiems siųsti siuntų per mūsų tinklą.

– Ar yra tekę dėl siuntų bendradarbiauti su policija? Kokios tai siuntos?

– Taip. Yra pasitaikę, kai siunčiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tą daryti griežtai draudžiama ir tokiu atveju griežtai kviečiamos institucijos, vyksta bendradarbiavimas su policijos pareigūnais.

– Ko negalima siųsti? Be narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

– Chemiškai, biologiškai aktyvių medžiagų, greitai gendančių produktų, aštrių daiktų. Iš esmės draudžiama siųsti tai, kas gali padaryti žalą žmonėms arba kitų turtui. Dėl to visą laiką labai svarbus įpakavimas. Mes labai atkreipiam į tai dėmesį. 

 – Ar tikrinate visas siuntas? Ar tik tas, kurios kelia įtarimą?

– Visų tikrai netikrinam, nes mums neprivalu tą daryti. Bandome pasitikėti savo siuntėjais, kad jie vadovaujasi taisyklėmis. Bet tokiais atvejais, kai keliauja bulvių maišas ir nuo konvejerio pradeda byrėti bulvės, tai jau nori nenori tenka atkreipti dėmesį. 

– Ar teko susidurti su gyvų objektų siuntimu?

– Taip, teko susidurti su sliekais. Ir jie pabėgo iš savo konteineriuko, nes siunta nebuvo tinkamai supakuota. Jie pradėjo šliaužioti po terminalo teritoriją. Tada surinkom juos, paleidom į laisvę ir informavom žmogų, kad tokių dalykų negalima siųsti. Negalima siųsti nieko, kas gyva.

Pagal pajamas didžiausias rinkos dalis užėmė Lietuvos paštas (26,4 proc.), „DPD Lietuva“ (19,6 proc.), „Venipak Lietuva“ (12,1 proc.), „DHL Lietuva“ (10,2  proc.) ir „Omniva LT“ (9,2 proc.), pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Pernai išsiųstų pašto siuntų skaičius siekė 86 mln., didžiąją dalį (67,6 proc.) visų pašto siuntų sudarė pašto siuntiniai.

„Lietuva su tokia aukšta pašto siuntinių dalimi yra viena iš lyderių Europoje, nes daugelyje šalių didžiąją dalį siuntų vis dar sudaro korespondencija“, – pranešime sakė RRT Strateginio valdymo grupės patarėja Viktorija Goferienė.

Pajamos už pašto siuntinius pernai siekė 79,1 proc. bendrųjų pašto sektoriaus pajamų – 216,5 mln. eurų.

Paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašto siuntinių skaičius padidėjo 18,5 proc. iki 2,4 mln., korespondencijos siuntų skaičius padidėjo 6,3 proc., tačiau per visus metus korespondencijos siuntų skaičius mažėjo 17,1 proc. ir siekė 33 mln.

Investicijos į pašto tinklo, įskaitant paštomatų, plėtrą ir modernizavimą sumažėjo 34,7 proc. iki 12,2 mln. eurų.

„Pagrindinės investicijos į fizinio pašto tinklo plėtrą praktiškai jau padarytos. Ateityje, tikėtina, investicijos bus skiriamos pašto tinklo palaikymui, modernizavimui, inovatyvių technologinių sprendimų diegimui, logistikos sistemų tobulinimui“, – aiškino V. Goferienė.

Paštomatų skaičius augo 17,5 proc. iki 1787, iš jų 99 – kaimiškose vietovėse. Metų pabaigoje daugiausia paštomatų, kaip ir prieš metus, turėjo „Omniva LT“ (27,9 proc.), Lietuvos paštas (24,4 proc.), „DPD Lietuva“ (18 proc.), „Venipak Lietuva“ (15,1 proc.), „Itella Logistics“ (14,4 proc.).

Paštomatuose daiktus atsiimantys žmonės nė neįtaria, kad gali būti sukčių taikinyje.

„Vien per sausio mėnesį turime 250 klientų pranešimų apie pasikėsinimą jų atžvilgiu sukčiauti“, – teigė Lietuvos pašto saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.

Sukčių schema paprasta: ateina SMS žinutė apie paštomate laukiančią siuntą ir prašymas aktyvuoti nuorodą bei susimokėti.

„Jeigu reikia viduryje proceso paspausti nuorodą, susimokėti neaiškius mokesčius, muitus ar už pristatymą, vadinasi tai jau yra sukčiai“, – aiškino „Omnivos“ komunikacijos ir tvarumo vadovė Raimonda Strazdauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apgauti bandoma ir naujai. Nusikaltėliai SMS žinutėse praneša, kad atvyko siunta. Smalsumo vedinas žmogus nuvyksta atsiimti, o paštomate ir pareikalaujama pinigų.

„Vedini apgaulės ir smalsumo, gyventojai eina į paštomatus ir norėdami pasižiūrėti, kas per siunta, sutinka patys susimokėti, kad atsidarytų paštomatų dėžutė“, – kalbėjo SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė.

Sumokėjus, pašto dėžutė atsiveria, bet gavėjas išvysta apgaulę – į dėžę įpakuotas popieriaus, laikraščio skiautes ar kitas šiukšles.

„Tikėtina, kad jei užsakinėjai siuntą, už kurią prašoma atsiskaityti vėliau, tu tai žinosi. Jei tikiesi, kad staigmeną siunčia artimasis ar giminaitis, vėlgi mažai tikėtina, kad už tą siuntą turėsi susimokėti“, – kalbėjo A. Varnelis.

Į naujas schemas su nerimu žvelgia policija. Vien praėjusią savaitę trys gyventojai sukčiams lengva ranka atidavė per 70 tūkstančių eurų. Išaugęs ir bendras sukčiavimo mastas.

„Didžiausias augimas šių metų sausį, turime per sausį virš 500 ikiteisminių tyrimų, kai praėjusių metų sausį buvo virš 300. Procentas pakankamai didelis ir kelia nerimą“, – sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pernai policija ėmėsi 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Bet realybėje esą nukentėjusių gali būti dukart daugiau, nes ne visi kreipiasi, gėdijasi.

Finansų įstaigos pernai užfiksavo per 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – trečdaliu daugiau nei užpernai.

„Pernai iš gyventojų ir verslo sukčiai išviliojo 12 milijonų eurų, toks pats skaičius buvo ir 2022 metais, bet žiūrint ilgesnėje perspektyvoje, skaičiai yra išaugę“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Be nuorodų su tariamai atsiųstomis siuntomis, siūloma ir investuoti netikrose internetinėse platformose. 

„Pasitelkiama gražios nuotraukos, sėkmės istorijos neva sukurtais turtais, kripto būdu uždirbtas, šimtais procentų generuojančias grąžas“, – pasakojo Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius.

Pasakišką pelną žadančius nusikaltėlius sustabdyti sunkiau. Žmogus gali būti kvailinamas nuo kelių mėnesių iki metų.

„Pradžioje prašoma investuoti nedideles sumas, kad žmogus patikėtų, kad įsitikintų, jog tai veikia. Kartais žmonės gauna ir grąžą, patiki, kad tikra ir kuo toliau, tuo daugiau investuoja pinigų“, – šnekėjo R. Matonis.

Investicinių sukčiavimų triskart mažiau nei apgaulingų žinučių ar elektroninių laiškų, bet vidutiniškai išviliojama suma didesnė dešimt kartų.

„Investicinis sukčiavimas pasižymi tuo, kad yra išviliojamos ganėtinai didelės sumos, vidutiniškai 3 tūkstančiai eurų, bet pavieniais atvejais išviliota suma ir keliasdešimt tūkstančių “, – teigė E. Čipkutė.

„Žmogus turi būti sąmoningas ir kiekvieną kartą turi pasitikrinti Lietuvos banko puslapyje https://www.lb.lt/lt/sukciavimas ar svetainės tikros“, – sakė M. Janavičius.

Suabejojus dėl siuntos, žmogus gali kreiptis į pačią pašto bendrovę.

„Reikėtų pasiskambinti į klientų aptarnavimo centrą, ten dirbantys darbuotojai pasižiūrės pagal kontaktus arba siuntos numerį, kaip gi yra iš tikrųjų“, – aiškino „Omnivos“ komunikacijos ir tvarumo vadovė Raimonda Strazdauskaitė.

Pareigūnams pavyksta ištirti tik apie trečdalį sukčiavimo tyrimų.

– Ar daug tokių atvejų esate užfiksavę?

– Na, iki mūsų ateina nelabai daug, bet žinome, kad sukčiai yra labai aktyvūs, ypatingai švenčių metu, tai matome, kad tokių atvejų yra.

– Tai žmonės susimoka, nors siuntos ir nebuvo užsakę? Atrodo neįtikima, bet žmonės patiki.

– Deja, bet stebuklų nebūna. Jeigu neužsisakėte jokio pirkinio, jis ir neturi jums atkeliauti. Ir jeigu gaunate pranešimą apie kažkokią siuntą, kurios nelaukėte, mes visada sakome kritiškai įvertinti situaciją. Įeikite į savo el. paštą, pasižiūrėkite, ką paskutinį kartą pirkote. Nes elektroninės parduotuvės visada informuoja apie siuntos būklę. Siuntos tarnybos irgi informuoja apie siuntos būklę, kur ji keliauja, duoda numerėlį, kuriuo galite sekti, kur yra siunta. Jeigu tokio numerėlio nėra ir vis dar norisi stebuklo, reikėtų pasiskambinti į klientų aptarnavimo centrą. Ten dirbantys darbuotojai pasižiūrės pagal jūsų kontaktus arba siuntos numerį, kaip yra iš tikrųjų – ar tai yra dovana, ar vis dėlto sukčių pinklės. Dar vienas labai svarbus momentas – jeigu jums reikia spausti nuorodą ir mokėti proceso viduryje, tai iš karto ženklas, kad tai sukčių pinklės. Nes arba susimokate elektroninėje parduotuvėje, kai užsakote pirkinį, arba atėję prie paštomato. Per viduriuką nebūna.

– Paaiškinkite, kaip vyksta pats procesas, nes sukčiai neprašo susimokėti paštomate, jie reikalauja susimokėti žinutėje, kurią atsiunčia.

– Taip, sukčių ženklas yra neaiškios nuorodos. Visus oficialius puslapius, tiek elektroninės parduotuvės, tiek siuntų tarnybos rasite internete. Jeigu reikia viduryje proceso paspausti nuorodą susimokėti neaiškius mokesčius, kažkokius muitus arba už pristatymą, vadinasi jau yra sukčiai. Tik oficialūs mūsų tiekėjai gali surinkti pinigus mūsų paštomatuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kokias sumas praranda sukčiais patikėję piliečiai, LNK žurnalistė kalbėjosi su SEB banko prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.

– Ar didelės sumos?

– Sumos vidutiniškai yra 30, 50 arba 100 eurų.

– Tai žmonės, net abejodami dėl savo užsakyto siuntinio, mokėdami neabejoja. Toks stiprus smalsumas?

– Taip, vedini apgaulės bei smalsumo, gyventojai eina į siuntų tarnybų paštomatus ir norėdami pasižiūrėti, kas ten per siunta, sutinka susimokėti, kad atsidarytų paštomato dėžutė.

– Ant sukčių kabliuko papuola ir tie, kurie neužsisakinėja?

– Tikrai taip. Tai patarimai būtų, kad jeigu prekės neužsisakinėjote, gerai įvertinkite, ar tikrai norite nueiti ją atsiimti ir dar už ją susimokėti. Jeigu prekę užsisakėte ir laukėte, reikėtų pasitikrinti, su kokia siuntų tarnyba ir į kokį paštomatą jūs tikitės gauti tą siuntą. Ir jeigu žinutėje kviečiama nuvykti į visiškai priešingą miesto galą, tai sustokite, įsivertinkite į siūlau to nedaryti. Nes susimokėjus už siuntą, prekės negausite jokios, o pinigai atiteks sukčiams.

Dar vienas labai svarbus momentas – jeigu jums reikia spausti nuorodą ir mokėti proceso viduryje, tai iš karto ženklas, kad tai sukčių pinklės.

– Ir tokiu atveju sunku pagauti, surasti ar tuo labiau susigrąžinti prarastus pinigus, ar ne?

– Visiškai teisingai. Kadangi operaciją žmogus atlieka pats, inicijuoja mokėjimą, tokiu atveju sunku netgi pateikti pretenziją prekybininkui. Nes iš tikrųjų jūs nebūnate užsisakęs prekės, nėra ką ginčyti. Prekė nėra sugadinta ar netinkama, nes jūs jos išvis neužsisakėte. Nėra dėl ko ginčyti, kad prašytumėt kompensuoti sumokėtas lėšas.

Užstrigo pusnyse

Šiomis dienomis iššūkių dėl slidžių ar užpustytų kelių patyrė ir kai kurie kurjeriai.

"Pastarųjų dienų orų sąlygos šiek tiek apsunkino siuntų transportavimą, kol kas terminų pavyksta laikytis, tačiau nedideli vėlavimai galimi", – teigė tarptautinės siuntų bendrovės "Venipak" marketingo vadovė Asta Raudonienė.

Ji pasakojo, kad įmonėje dirbantys kurjeriai turi ilgametę vairavimo patirtį, tad su eismo iššūkiais susitvarko.

"Omniva LT" logistikos skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas informavo, kad su sunkumais keliuose susiduria tie kurjeriai, kurie vyksta į atokesnes gyvenvietes pristatyti siuntų į namus.

"Yra pasitaikę atvejų, kai kurjeriai įstringa pusnyse. Dažnai ir patys gavėjai informuoja, ar yra galimybė atvažiuoti iki pat nurodyto objekto, jeigu ne – kalbamės su siuntų gavėjais ir ieškome alternatyvų, kaip perduoti", – tikino L. Kazlauskas.

Kurjeriai susiduria ir su automobilio stovos problemomis.

"Būna, kad kurjeris atvažiuoja į namus ir mašiną pasistato kelyje, o kitos mašinos nepravažiuoja. Tokių situacijų – daug. Rajonuose kita problema – ten ne taip greitai valomi keliai", – sakė DPD Komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Išaugo apie 12 proc.

"Jeigu lygintume pirmąsias 12 gruodžio dienų su tuo pačiu laikotarpiu lapkritį, augimas būtų apie 12 proc. Šiuo metu uostamiestyje kas savaitę per "LP Express" paštomatus siunčiamų siuntų kiekiai vidutiniškai išauga apie dešimtadaliu", – teigė Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.

Pasak jo, Lietuvoje siuntos vidutiniškai keliauja apie dvi tris dienas siunčiant paštu, ir vieną darbo dieną per šios įmonės paštomatų ir kurjerių tinklą.

"Jeigu paprastai, ne Kalėdų sezono metu, pakanka atvažiuoti vieną du kartus, dabar atvažiuoja tris ir daugiau kartų. Prieš porą savaičių sutrumpinome siuntų laikymo laiką. Paprastai būdavo septynios dienos, dabar padarėme tris. Įvairia informacija gavėjus skatiname, kad atsiimtų siuntas, kad kiti galėtų išsiųsti, nes vieni perka, kiti parduoda", – priminė T. Vaišvila.

Norintieji, kad siunta Lietuvoje gyvenančius artimuosius pasiektų iki Kalėdų, laiko dar šiek tiek turi.

DPD kurjeriai per dieną į Klaipėdą pristatydavo apie 60–70 siuntų, šventiniu laikotarpiu šie skaičiai viršija 100 siuntų per dieną. Tad tempas – intensyvus, kurjeriai priversti skubėti.

Taip pat akcentuojama, kad siuntos atvežimas įstringa dėl netiksliai nurodyto adreso ar kitų duomenų. Tuomet gaištamas laikas tikslinant informaciją.

Iki Kalėdų suspės

Norintieji, kad siunta Lietuvoje gyvenančius artimuosius pasiektų iki Kalėdų, laiko dar šiek tiek turi.

"Lietuvos miestus tikrai pasieks, šią savaitę viską susitvarkius beveik galėčiau duoti šimtą procentų. Kalėdinei savaitei pridėčiau vieną arba dvi dienas. Pirmadienis dar ta diena, kai galima su šiokia tokia rizika siųsti", – sakė DPD Komunikacijos vadovas T. Vaišvila.

"Omniva LT" logistikos skyriaus vadovas L. Kazlauskas taip pat teigė, kad vietinės siuntos bus pristatytos kur kas greičiau, nei siunčiamos į užsienį.

O "Venipak" atstovė A. Raudonienė tikino, kad, gavę siuntas iki šios savaitės pabaigos, jas pristatys dar iki švenčių.

Į užsienį – per vėlu?

Ar siunta į Europą dar pasieks jos gavėjus? Tikimybė lyg ir yra, tačiau tai priklauso nuo šalies, į kurią siunčiama.

"Normaliai į Europą siuntos nuvažiuoja per keturias septynias dienas, priklausomai nuo šalies. Į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją nuvyksta greičiau. Į tokias šalis kaip Italija, Ispanija važiuos keturias ir daugiau dienų. Dar šią savaitę išsiuntus, galima tikėtis, kad gaus, bet šimto procentų pažado neduočiau", – teigė T. Vaišvila.

Pasak A. Raudonienės, patariama pasilikti bent keleto dienų rezervą.

"Siunčiant siuntas į Šiaurės Ameriką dabar, jos gavėjus pasieks, tikėtina, tik po švenčių. Tačiau tam, kad iki švenčių būtų pristatytos kalėdinės siuntos tokiomis lietuvių pamėgtomis kryptimis kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Airija, Skandinavijos šalys, laiko dar šiek tiek yra. Skaičiuojama, kad iki Vakarų Europos šalių siuntos keliauja nuo šešių iki trylikos kalendorinių dienų", – teigė L. Zadarackas.

„Omniva LT“ sulaukė pranešimų apie suaktyvėjusius finansinius sukčiavimus, todėl įmonė įspėja neatidaryti įtartinų nuorodų ir niekam neatskleisti mokėjimo kortelės duomenų. Neteisėta veikla atliekama siekiant išvilioti skelbimų portaluose prekes parduodančių asmenų banko duomenis. Sukčiai apsimeta parduodamų prekių pirkėjais ir prašo išsiųsti pirkinius per „Omniva LT“ kurjerį. Tuomet išsiunčia pardavėjui nuorodą į netikrą tinklalapį su forma, kurioje prašoma užpildyti kreditinės kortelės duomenis.

Nusikaltėliai kopijuoja įmonės tinklalapio vaizdą, tad gali pasirodyti, jog esate nukreipti į oficialią „Omniva LT“ svetainę.  Nors įmonei priklauso ne viena interneto svetainė: www.omniva.lt, savitarnos portalas www.mano.omniva.lt/ ir https://tarptautines.omniva.lt/, nė vienoje iš jų neprašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenų. Bendrovė nerenka mokėjimų už žmonių parduodamas prekes, tad jei gavote panašią užklausą – susidūrėte su sukčiais.

„Omniva LT“ specialistai ragina visuomet atkreipti dėmesį į svetainės nuorodą. Joje privalo būti oficialus interneto svetainės pavadinimas. Tad jei nuorodoje yra tik dalis informacijos arba keista panašių žodžių kombinacija, pavyzdžiui, „www.omnivalt.lt“, o ne www.omniva.lt – puslapis netikras.

Jei prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis – puslapis nepriklauso įmonei „Omniva LT“.

Jeigu situacija nėra aiški ir kyla papildomų klausimų, visuomet reikia kreipkitis į „Omniva“ specialistus ir apie įtariamą sukčiavimą pranešti policijai telefonu 112.

Apie visus sukčiavimo atvejus „Omniva LT“ nedelsiant informuoja ir Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC).

36 metų vyras kaltinamas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, antradienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą – haliucinogeninius grybus.

Įtariama, kad, naudodamasis vienu paštomatų tinklu, vyras šiuos grybus ir jų dalis platino Lietuvoje. Manoma, kad kaltinamasis suprato užsiimantis nusikalstama veika, nes saugumo sumetimais ant siuntų nurodydavo klaidingą savo telefono numerį.

Atlikdami kratą, policijos pareigūnai vyro namuose rado 12 pakelių (apie 24 gramus) su haliucinogeniniais grybais ir vieną pakelį su kanapėmis.

M. K. kaltinimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnis 1 dalį, jis numato, jog tas, kas neteisėtai gamino perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti arba kitaip platinti arba pardavė ir kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų.

Apie esamą situaciją žurnalistai kalbėjosi su bendrovės Lietuvos paštas Klientų patirčių valdymo departamento vadove Deimante Žebrauskaite.

„Žmonės mėgsta siųsti siuntas per „LP Express“ paštomatus. Jei lygintume su praėjusiais metais, šiemet siunčia du kartus daugiau. O jei šį šventinį laikotarpį lygintume su praėjusiu, tai Lietuvos pašto paštomatais keliauja 40 proc. daugiau siuntų. Tai tikrai įtemptas laikas“, – sakė pašnekovė.

Paklausta, ar pastebi, kokį nors vyraujantį siuntų tipą, D. Žebrauskaitė paminėjo, kad didžioji siuntų dalis yra daiktų, kurie įsigyti ekektroninėse parduotuvėse. Ji svarstė, kad taip paštomatais besinaudojantys klientai veikiausiai pasirūpina šventinėmis dovanomis.

„Šiam kalėdiniam laikotarpiui ruošėmės nuo vasaros – ieškojome sprendimų, išplėtėme daugiau negu 60 paštomatų. Panašiai tiek pastatėme ir naujų populiariausiuose mikrorajonuose arba vietose, kur jų gyventojai labiausiai pasigesdavo. Taip pat yra nauja paslauga – visas paštomatams skirtas siuntas galima palikti pašto skyriuose, jei jos yra suformuotos Lietuvos pašto savitarnoje“, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovė.

Ji neslėpė, – Lietuvos paštas taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, todėl šiam šventiniam laikotarpiui buvo suplanuota samdyti 130 papildomų kurjerių, 30 Kontaktų centro specialistų, nes sulaukiama daug skambučių. „Šiuo metu dar šiek tiek darbuotojų trūksta. Dažniausiai – kurjerių, bet jų trūkumui suskaičiuoti užtenka poros rankų pirštų. Jaučiamės, kad esame pakankamai pasiruošę tam, kad visiems galėtume pristatyti Kalėdas laiku“, – šyptelėjo D. Žebrauskaitė.

Kol kas problemų šiam tikslui pasiekti esą nekyla, tačiau, pridūrė ji, jau nuo lapkričio vidurio žmonės skatinami kuo greičiau atsiimti savo siuntą, nes tuščių dėžučių paštomatuose beveik nebūna. 

„Jei kalbėtume apie siuntimą „LP Express“ paštomatais, tai tikrai visa ši savaitė dar yra, kai galima išsiųsti siuntas įdėjus tiesiai į paštomatą ir tikintis, kad jos pasieks iki Kalėdų. Manome, kad gruodžio 19 diena yra ta paskutinė diena, kai įdėjus į paštomatą dar būtų galima tikėtis, kad siunta nukeliaus gavėjui iki Kalėdų. Tuo tarpu, jei įsigyjama elektroninėse parduotuvėse, reikėtų suskubti – užsisakyti savo dovanas vėliausiai iki 15 dienos. Dėl to, kad elektroninė parduotuvė dar turi paruošti siuntas, kad perduotų mums“, – patarė pašnekovė.

O ko tikėtis tiems, kurie išsiunčia atvirukus, laiškus paštu? „Šiuo metu stebime 92-94 proc. laiškų arba atvirukų, arba siuntų, keliaujančių pašto skyriuose. Pristatome per vieną dvi darbo dienas. Kol kas ypatingų vėlavimų neturime, bet sunku prognozuoti, nes siuntų srautas labai stipriai auga, tai tikrai reikėtų suskubti išsiųsti savo siuntas, dovanas, atvirukus Lietuvoje jau šią savaitę“, – akcentavo ji.

Pasak D. Žebrauskaitės, yra siunčiančių ir į svečias šalis, tačiau išsiųsti į užsienį – JAV, Didžiąją Britaniją, Airiją ar Norvegiją, dabar jau yra vėloka tiktintis, kad siunta gavėją pasieks iki švenčių. Tai esą reikia padaryti lapkričio pabaigoje arba pirmąją gruodžio savaitę. „Šiuo metu jau sunku įsipareigoti, kad siunta pasieks siuntos gavėją iki švenčių“, – atviravo Lietuvos pašto atstovė.