Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 20–30 proc. Europos Sąjungos namų turi problemų dėl drėgmės, o žmonės, dirbantys arba gyvenantys drėgnose, apipelijusiose patalpose, net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis, alergijomis.
Daro įtaką sveikatai
Pasaulyje kasmet dėl apsinuodijimų patalpose miršta apie 4,3 milijono žmonių. Pagrindinė apsinuodijimų ir ligų priežastis yra per didelė kietųjų dalelių ir smalkių koncentracija ore.
Žmogaus savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas jų – patalpų oro kokybė.
Grynas ir švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Suaugęs žmogus per parą sunaudoja apie 30 kg, arba 25 tūkst. litrų, oro, o maisto – tik apie 1 kg, skysčių – apie 3 litrus. Tačiau oras, kaip ir maistas, turi būti kokybiškas ir neužterštas kenksmingomis medžiagomis, nes nuo to priklauso žmogaus sveikata.
Lemia metų laikai
Patalpų oro kokybė priklauso ne tik nuo oro judėjimo greičio, bet ir nuo drėgmės bei kitų mikroklimato parametrų. Reikia įsidėmėti, kad gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrai yra skirtingi šiltuoju ir šaltuoju metų laikais. Mikroklimato parametrus reglamentuoja Lietuvos higienos norma "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas".
Yra nustatytos gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22 laipsniai šilumos, santykinė drėgmė – 35–60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s, šiltuoju metų laiku – 18–28 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s. Jei rasoja langai, patalpų vėdinimas blogas. Tinkamas patalpose oras – nei per sausas, nei per drėgnas.
Patalpas būtina vėdinti
Tyrimais nustatyta, kad gerai izoliuotuose nevėdinamuose arba prastai vėdinamuose daugiabučiuose pastatuose oro tarša gali būti kelis ar net keliasdešimt kartų didesnė nei lauko oro.
Patalpų oro kokybės užtikrinimas itin svarbus šaltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys patalpose, kuriose galioja tik minimalūs vėdinimo reikalavimai, net 50 proc. dažniau negaluoja ir serga, nei tie, kurių darbo vietose oro kaita dvigubai intensyvesnė.
Dėl šios priežasties kenčia darbo produktyvumas ir dėl to patiriami finansiniai nuostoliai. Ypač įvairiems oro teršalams yra jautrūs kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės, nes jie daugiau laiko praleidžia namų aplinkoje. Todėl šeimoms, auginančioms mažus vaikus, oro kokybės užtikrinimas gyvenamosiose patalpose yra itin svarbus.
Namų aplinkoje mus supa daugybė oro taršos šaltinių, pvz., buityje naudojami elektroniniai prietaisai, patalpų apdailai ir baldų eksploatacijai naudojamos sintetinės medžiagos, patalpų valymui ir grožio procedūroms reikalingos kosmetikos ir buitinės chemijos valymo priemonės, tabako dūmai, gamtinės dujos, išsiskiriančios maisto ruošimo metu, dulkės, žiedadulkės, lietaus drėgmė, gyvūnų plaukai ir jų išskiriami kvapai bei kita.
Silpnina imunitetą
Nevėdinamose patalpose sparčiai daugėja anglies dvideginio, kurį iškvepia namų gyventojai. Šių dujų perteklius ne tik sumažina darbingumą, bet gali sukelti pasikartojančius galvos skausmus. Namuose su židiniais, juos kūrenant, į patalpas gali patekti dūmų.
Teršalai, esantys gyvenamojoje patalpoje, su dulkėmis patenka į kvėpavimo takus, silpnina imunitetą ir gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kurių dažniausi – sudirgintos ir ašarojančios akys, užsikimšusi nosis ir intensyvesnė sloga, gerklės skausmas, odos sausumas, niežulys ir bėrimas.
Retesniais atvejais jaučiami erzinantys galvos skausmai, irzlumas, mieguistumas, suprastėjusi dėmesio koncentracija.
Lėtiniai sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ne iš karto, o net po daugelio metų. Apsinuodijimų priežastimi gali būti ir smalkės, kurios į patalpas gali patekti iš nesandarių krosnių, katilų ar dūmtraukių.
Drėgmė nedingsta
Oro kaita gyvenamosiose patalpose būtina. Vėdinimo dažnumas priklauso nuo veiklos, kuria užsiimame namuose. Jei susikaupia daugiau garų (verdant, skalbiant ir pan.), lakių medžiagų (meistraujant), būna daugiau žmonių – teks dažniau ir plačiau atverti langus. Vėdinant patalpas reguliuojama ir jų drėgmė. Ypač kruopščiai vėdinti turėtų tie, kurie namuose rūko. Tabako dūmuose yra smulkių dulkelių, chemikalų, taip pat ir kancerogeninių medžiagų.
Vėdinimo paskirtis yra panaudoto oro pašalinimas iš patalpos ir pakeitimas oru iš lauko. Kad vėdinimo sistema būtų įvertinta kaip pakankama, ji privalo atitikti bent minimalius reikalavimus – turi būti pašalinamas anglies dvideginis, susikaupę teršalai, dulkės ir drėgmė.
Drėgmė niekur nedingsta. Ji kaupiasi ant šalčiausių pastato vietų – langų, su lauku besiribojančių sienų. Kai drėgmė patalpose viršija 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Jie išskiria mikotoksinus, kurie pasižymi neurotoksiniu poveikiu ir silpnina imunitetą. Be to, pelėsis ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir gadina sienas, lubas, baldus, sukelia alergines reakcijas, kvėpavimo, odos ir net onkologines ligas.
Dažnai šildymo sezono metu drėgmė patalpose nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio ir gali sumažėti iki 20 proc. – kaip dykumoje. Toks sausas oras išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę. Taip atsiveria galimybė virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, padidėja jautrumas oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.
Kada ir kaip vėdinti patalpas?
Vėdindami kambarius nepamirškite, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22 laipsniai šilumos, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc.
Tam, kad oras patalpoje būtų kokybiškas, jis neturi užsistovėti. Pusė patalpos oro kiekio turi būti pakeičiama kas valandą.
Net ir žiemą reguliariai, bent kelis kartus per dieną, vėdinkite gyvenamąsias patalpas.
Kai nėra galimybės užtikrinti reguliaraus patalpų vėdinimo, patalpas išvėdinkite bent jau rytais ir prieš miegą.
Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), nei po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Tik nepamirškite, kad skersvėjo veikiamose patalpose neturi būti žmonių, nes jie gali peršalti.
Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę bei rūsį. Šiose patalpose galima įsirengti oro ištraukimo ventiliatorius.
Pasinaudoję vonia ar dušu, patalpos duris keletui valandų palikite atviras, kad patalpa išsivėdintų.
Bent kartą per pusmetį nuvalykite ventiliacijos kanalų groteles virtuvėje, vonioje, tualete.
Patalpas ir paviršius valykite tik su drėgna šluoste.
Gyvenamosiose patalpose galima suprojektuoti ir įsirengti vietinę ar centrinę mechaninę vėdinimo ar kondicionavimo sistemą.
Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikia palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Namuose, esant sausam orui, patalpas reikia drėkinti.