Kartojasi kas keletą mėnesių

Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė pasakojo, kad dar pirmadienį suoliukas ir šiukšliadėžė stovėjo savo vietoje. Tačiau antradienį viena gyventoja užfiksavo ir „Facebook“ paskyroje „Paupiai. Klaipėda“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti nuversta šiukšliadėžė ir suoliukas.

Iki šio įvykio buvo manoma, jog visi čia esantys suoliukai – betonuoti į žemę, tad niekas nesitikėjo, kad jie kada nors bus nuversti.

„Bet, kaip matyti iš nuotraukos, jie buvo tiesiog pastatyti. Svoris tų suoliukų – didžiulis, taip lengvai nepajudinsi, jie betoniniai. Vien gėlines kėlė du vyrai, tad manau, kad suoliuką pajudinti būtų reikėję daug jėgų. Bet, matyt, paaugliai buvo pilni energijos. Tai darosi ydinga ir neramu, nes pradeda kartotis kas keletą mėnesių, tad jau reikėtų kažką daryti. Suoliuką ir šiukšliadėžę pastatys į vietą, nes jų nesulaužė ir nesugadino. Bet pavasarį mes turėsime rengti talką tvarkant žiemos padarinius“, – sakė R. Baguckienė.

Visur kamerų nepastatys

Praėjusių metų gruodį pačių gyventojų rankomis įrengtas medinis takas ir aikštelė prie Dangės patyrė neregėtą vandalų ataką. Čia stovėję vazonai su pasodintomis eglutėmis buvo išvartyti, sulaužyti, vienas jų – nuridentas į upės meldus, taip pat nuversta skelbimų lenta, išlaužyta aikštelės danga.

Prie kiekvieno suoliuko neįmanoma kamerų pastatyti.

Po šio išpuolio Paupių bendruomenės vadovė kreipėsi į pareigūnus, tačiau sulaukė atsakymo, kad tyrimas pradėtas nebus.

„Rašiau prašymą ištirti įvykį, bet labai greitai gavau atsakymą, kad netirs. Atsakymas buvo labai juokingas, kad galbūt oro sąlygos viską sugadino. Neklaužadų ir nebūtų radę, nes neturime vaizdo stebėjimo kamerų“, – teigė pašnekovė.

Dėl vaizdo kamerų R. Baguckienė kartu su Paupių seniūnaite Rasa Arcišauskiene kreipėsi į savivaldybę ir atsidūrė ilgoje norinčiųjų eilėje.

„Jau geriau stovėsime eilėje ir lauksime, negu nieko nedarysime. Deja, tokie dalykai nedaromi greitai. Norinčiųjų yra daugiau negu galimybių. O ir prie kiekvieno suoliuko neįmanoma kamerų pastatyti“, – priminė R. Baguckienė.

Regina Baguckienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Išeičių yra

Viena išeičių – patiems gyventojams būti akylesniems ir stebėti teritoriją, taip pat paprašyti pareigūnų dažniau kvartale patruliuoti.

O nuverstus suoliukus veikiausiai bus prašoma ne tik pastatyti į vietą, bet ir įbetonuoti į žemę.

„Galbūt mums patiems reikėtų būti aktyvesniems ir vakare išeiti pasivaikščioti, apžiūrėti teritoriją, gal atidesniems būti ir dažniau pasižvalgyti pro langus. Kol kas nežinome, kokį sprendimą priimsime, bet manau, kad tie pasivaikščiojimai vakarais turės būti, nes kitaip turto neapsaugosime, per keletą mėnesių jau antras toks išpuolis“, – svarstė R. Baguckienė.

Medinis takas ir aikštelė yra netoli Joniškės ir Klemiškės gatvių sankryžos. Čia, anot asociacijos Paupių bendruomenė vadovės Reginos Baguckienės, kasdien praeina daugybė žmonių – vieni pėsčiomis, kiti, kai buvo šilta, važinėdavo dviračiais.

Šokiruojantį vaizdą pastebėjo viena Paupiuose gyvenanti moteris, ji apie tai iškart pranešė R. Baguckienei. Gyventojai piktinosi: kam galėjo sutrukdyti daugelio pamėgta aikštelė ir takas?

„Žala tikrai yra padaryta, skaudu, kai gyventojai tiek puoselėjo, stengėsi, tvarkė aplinką, o kažkam panižo rankos ir taip vandališkai pasielgė. Tam reikėjo turėti ir jėgų, nes vieną didelį vazoną, kuris buvo pastatytas prie pat dviračių tako, reikėjo sugebėti nuritinti nuo kalno su visomis eglutėmis iki pat upės į meldus“, – pasakojo R. Baguckienė.

Įtarimų, kokie asmenys galėjo taip pasielgti, kol kas nėra. Tačiau manoma, kad tai – ne vietiniai.

„Manome, kad galėjo jaunuoliai, ėję pro šalį. Vietiniai tikrai taip nedarytų – dauguma mūsų jaunuolių prisidėjo prie tvarkymo, puoselėjimo“, – svarstė pašnekovė.

Rankų nenuleisime, tvarkysimės.

Būtent šioje vietoje buvo planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau derinimo procedūros dėl viešos vietos stebėjimo užtruko.

„Mums buvo pasiūlyta rašyti į savivaldybę ir galbūt savivaldybė, kai turės lėšų, kameras įrengs. Deja, mums buvo atsakyta, kad lėšų neturi. Bet mes esame kaip ir eilėje“, – teigė R. Baguckienė.

Policija apie nusikaltimą irgi informuota.

„Kreipiausi į policiją su pareiškimu, kad ištirtų šį vandalizmo atvejį. Aišku, labai didelės tikimybės, kad suras, nėra, nes tai buvo įvykdyta naktį. Gyventojų kamerų į tą pusę irgi nėra“, – pažymėjo pašnekovė.

Kokia tiksliai padaryta žala, kol kas pasakyti sunku. Tam tikri darbai bus atlikti dabar, kad aplinka atrodytų tvarkingesnė. Tačiau pavasarį, atšilus orams, bus imamasi kitų darbų – perkamos medžiagos mediniam takui, tvarkoma aikštelė.

„Žinoma nepaliksime taip. Rankų nenuleisime, tvarkysimės. Veikiausiai teks iš dalies apsitvarkyti, o visa kita – pavasarį, kai atšils. Vazonus, kad ir suskilusius, susistatysime“, – kalbėjo R. Baguckienė.

Tąkart kariškiai tikino, kad jokių skraidyklių Paupių teritorijoje neleido, tad patarė gyventojams jas vėl išvydus nedelsiant informuoti.

Paaiškėjo, kad gyventojams neramu ir šiuo metu, žmonės vis skundžiasi.

Pasak Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados "Žemaitija" viešųjų ryšių karininko Edvino Urbono, į pranešimus reaguojama procedūrų nustatyta tvarka.

"Kadangi štabas yra įsikūręs Jaunystės g. 7, aplinkinis Paupių kvartalas yra draudžiamojoje skraidymo zonoje, tai reiškia, jog galime naudoti specialiąsias priemones dronams nutupdyti, taip pat, Karo policija turi teisę konfiskuoti droną arba sulaikyti pilotą", – teigė E.Urbonas.

Viešųjų ryšių karininkas minėjo, kad pagal taisykles už bepiločių orlaivių naudotojų ir nuotolinių pilotų nusižengimus, kurie numatyti Administracinių nusižengimų kodekso 393 straipsnyje, surašyti protokolą gali ir Karo policija.

"Bepiločių orlaivių skrydžių vykdymas virš karinių teritorijų arba nustatytu atstumu iki jų, arba draudžiamojoje, ribojamojoje ir pasienio zonos oro erdvėje, neturint tam teisės, užtraukia baudą nuo 200 iki 400 eurų. Antrą kartą per metus pažeidus šią taisyklę bauda taikoma nuo 300 iki 600 eurų", – teigė E.Urbonas.

Dronų naudojimą Lietuvoje reglamentuoja Vyriausybės patvirtintos taisyklės.

Anksčiau dėl dronų sklandymo būta mažiau nusiskundimų, tačiau šiuo metu tokie prietaisai ne vienam sukelia minčių apie gresiantį pavojų.

Pranešė patys gyventojai

Gyventojai nerimauja. Karo fone tokie "žaidimai" visai nekelia juoko.

Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė "Facebook" grupėje "Paupiai. Klaipėda" antradienio vakarą įkėlė bendruomenės narius perspėjantį įrašą.

"Dėmesio! Gyventojai pranešė, kad sutemus kartais pastebi dronus, pakeltus virš mūsų Paupių rajono. Susisiekiau su kariškiais – jie nenaudojo dronų. Tai kas tada – vagys, nedraugiški mūsų šaliai asmenys ar nežinantieji įstatymų?" – kreipėsi moteris.

R.Arcišauskienė pateikė bepiločių orlaivių (dronų) neskraidymo zonų žemėlapį, jų naudojimo taisykles ir paprašė visų, kurie pamatys dronus, kreiptis į LDE Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadą "Žemaitija".

Matė ir anksčiau

Seniūnaitė tikino, kad žmonės dronus pastebėdavo ir anksčiau, tačiau tada dar nevyko karas. Dėl to didelio dėmesio į tai niekas neatkreipė.

"Žmonės dronus pastebėdavo ir šiek tiek anksčiau. Keletą kartų matė ir prieš porą mėnesių. Bet tuo metu nebuvo kalbos apie tai, kaip ir paties karo. Nutarėme stebėti. Svarstėme, galbūt čia vaikai žaidžia, o gal tie, kurie nežino įstatymų. Tačiau mums keisčiausia, kad dronai skraidinami tik sutemus. Juk jeigu žmogus norėtų ką nors pamatyti, leistų droną dieną. Paskelbiau informaciją tam, kad būtume budrūs, ir jeigu čia kas nors "išdykauja", kad nustotų tokius dalykus daryti", – tikino R.Arcišauskienė.

Keisčiausia, kad dronai skraidinami tik sutemus.

Kariuomenė – informuota

Lietuvos kariuomenės LDE Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados "Žemaitija" psichologinių operacijų vyresnioji specialistė Gabija Vaitkutė teigė, kad situacija dėl tamsiu paros metu pastebėtų dronų, skraidančių draudžiamoje zonoje Paupiuose, – žinoma.

"Lietuvos kariuomenei yra suteiktos teisės naudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius, kurie naudojami kaip įrankiai filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, vykdant skrydžius virš karinių teritorijų ir nustatytu atstumu aplink šias teritorijas ribų, virš kurių draudžiami jų skrydžiai. Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta tvarka leidžiama pasitelkti Karo policiją ir sulaikyti asmenis, pažeidžiančius teisės aktais nustatytą tvarką. Taip pat turime technines priemones, kurias galime pasitelkti, neutralizuojant ir nutupdant dronus. Jei jų naudojimo taisyklės yra pažeidžiamos, kaip ir šis atvejis, už tai yra numatyta teisinė atsakomybė", – teigė G.Vaitkutė.

Pagrindinis patarimas visuomenei – pamačiusiems droną, informaciją perduoti Lietuvos policijai, Valstybės saugumo departamentui ar Lietuvos kariuomenei.

Baudos – iki 500 eurų

Pasak R.Arcišauskienės, patys kariškiai dronų kol kas neužfiksavo.

"Kalbėjau ir su kariškiais, jie į tai atsižvelgė labai rimtai. Sakė, kad ir patys iškart sureaguos, jei tik jiems kas nors praneš. Kariškiai iki šiol dronų nepastebėjo", – teigė seniūnaitė.

Kol kas Paupių bendruomenės nariai tikisi, kad dronai skraidinami nesiekiant kaip nors pakenkti, o tiesiog nežinant įstatymo, kuris draudžia bet kurioje gyvenamojoje zonoje juos skraidinti.

Dronų naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 300  iki 500 eurų.