„Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiąją ginkluotę, į Ukrainą – tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas tai pareiškė reaguodamas į Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) trečiadienį išsakytą raginimą Kyjivo sąjungininkėms didinti karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad būtų galima padėti Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo iš Vakarų atsiųsti sunkiosios artilerijos ir tankų, kurie padėtų atremti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose. Tačiau sąjungininkės baiminasi būti įtrauktos į konfliktą, kuris gali peraugti į tiesioginę karinę konfrontaciją tarp NATO ir  branduolinį ginklą turinčios Rusijos.

„Jei Ukraina neištvertų ir neapsaugotų savęs, tai reikštų, kad (...) nuo šiol visoms Rusijos kaimynėms gresia pavojus“, – sakė jis vaizdo ryšiu sakydamas kalbą, kuri sulaukė gausių ovacijų.

„Rusija pradėjo karą su Ukraina, nes nori žengti tolyn į Europą, nori sunaikinti laisvę Europoje. Tai esminis iššūkis Europos saugumo ir gynybos sistemai“, – sakė jis ir ragino Europą kas savaitę skelbti griežtų sankcijų paketus Rusijai.

V. Zelenskis perspėjo Švediją, kad Maskvos akiratyje yra Baltijos jūros Gotlando sala. Švedija vėl atidarė savo garnizoną Gotlande 2018 m., po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, prieš tai jį uždariusi 2004 metais.

„Tai reikštų, kad jums gresia pavojus, nes tik jūra skiria jus ir šią agresyvią politiką“, – sakė jis. „Rusijos propagandistai jau diskutuoja eteryje, televizijos laidose, kaip Rusija okupuos Gotlandą ir kaip jį kontroliuos dešimtmečius, – pridūrė jis. – Jie mano, kad būtų patogu ten pastatyti priešgynybines sistemas ir bazes, kurios dengtų įsiveržimą į Baltijos valstybes“.

V. Zelenskis dėkojo Švedijai už paramą, kai šalis pirmą kartą nuo 1939 m. sutiko siųsti ginklus į kariaujančią šalį. Švedija nėra NATO narė ir oficialiai yra kariškai neprisijungusi šalis, tačiau ketvirtadienį Stokholmas paskelbė apie antrąją 5 tūkst. prieštankinių paleidimo įrenginių siuntą Ukrainai.

Po Rusijos invazijos Švedijoje išaugo pritarimas narystei NATO, tačiau premjerė Magdalena Andersson kol kas šią idėją atmeta. Prisijungimas prie Aljanso galėtų „destabilizuoti“ Šiaurės Europą, sakė ji.