„Kovo mėnesį ministras priėmė įsakymą, kuriuo aš esu perkeliamas į kitas pareigas ir šitas sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, – BNS antradienį sakė buvęs aplinkosaugininkų vadovas.

„Ministerija balandžio aštuntą dieną parašiusi atsiliepimą į šitą skundą, taip kad jiems ta informacija puikiai žinoma“, – pridūrė jis.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau šiemet nepatenkinimai įvertino vis dar pareigas ėjusio departamento vadovo veiklą, vėliau tą konstatavo ir ministerijoje sudaryta komisija.

Su šiais vertinimais buvęs aplinkosaugininkų vadovas teigia nesutikęs.

V. Laukys nuo penktadienio dirba Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėju. Apie tai praėjusią savaitę BNS pranešė aplinkos ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis ir teigė, kad V. Laukys sutiko eiti žemesnes pareigas.

Tačiau buvęs aplinkosaugininkų vadovas sako neturėjęs kito pasirinkimo.

„Toks ir sutikimas, aš kito varianto, kaip vykdyti įsakymą, neturiu“, – teigė V. Laukys.

Jis taip pat teigė, kad kol kas nesitiki grįžti vadovauti Aplinkos apsaugos departamentui – tai priklausys nuo teismo sprendimo, tačiau skundu jis nori įrodyti, kad perkėlimas į žemesnes pareigas buvo inicijuotas ne dėl blogo darbo.

„Aš apskundžiau ir žiūrėsime, koks bus teismo sprendimas. Mano tikslas yra įrodyti, kad ministras neteisėtai atliko veiksmus ne dėl to, kad mano veikla buvo netinkamai vykdyta, o dėl kitų priežasčių“, – tvirtino buvęs aplinkosaugininkų vadovas.

Aplinkos ministras K. Mažeika dėkoja buvusiam vadovui, ministerija tuo metu ruošiasi skundo svarstymui teisme.

„Ministras dėkoja buvusiam vadovui ir tikisi, kad jam žymiai geriau seksis organizuoti darbą žemesniame lygmenyje, vadovaujant skyriui Kaune. Kiekvienas tarnautojas turi teisę pasitikrinti sprendimų teisėtumą teismuose. Ministerija rengiasi skundo svarstymui teisme“, – BNS sakė ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis.

Aplinkos apsaugos departamentas ir jo vadovas kritikos sulaukė po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ galimos taršos į Kuršių marias skandalų.

Vis dėlto, V. Laukys sako, kad tai nėra tikrosios priežastys jį pažeminti pareigose.

„Niekas iki šiol nesigilino į priežastis, dėl kokių priežasčių viskas įvyko. Dabar visi šneka – „Ekologistika“, „Grigeo“, o kur priežastys? Dabar ir kitas vadovas ateis, ar jis žinos, ką daryti? Nėra įvardinta, kas yra blogai“, – teigė V. Laukys.

Jo teigimu, norint sutvarkyti aplinkosaugos sistemą, būtina imtis platesnių veiksmų, o ne nukreiptų į departamentą ir jo vadovą.

„Ekologistikos“ byloje šiuo metu įtariamai pateikti dviem Alytaus aplinkosaugininkėms.

Be kita ko, šiuo metu Panevėžio apskrities policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareigų neatlikimo dėl sausio pradžioje sumedžiotos stumbrės, tyrimo metu vertinami Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmai tiriant minėtą įvykį.

J. Rėksnys pastaruoju metu kritikavo prokuratūros vadovybę, kalbėjo apie politikų įtaką prokuratūrai.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovo J. Rėksnio elgesį įvertinusi Prokurorų etikos komisija gegužės pabaigoje konstatavo, kad jis pažeidė etikos kodeksą ir pasiūlė skirti papeikimą. Tačiau generalinis prokuroras E. Pašilis nori skirti griežtesnę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

„Prokurorų profesinė sąjunga 2019 metų rugpjūčio 13 dieną informavo, jog nesutinka, kad J. Rėksniui būtų skirta tarnybinė nuobauda“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„Nesutikimas grindžiamas tuo, kad duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises“, – teigė ji.

Atstovė pranešė, kad generalinis prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti profsąjungos pareikštą nesutikimą.

Prieš kelis mėnesius duotame interviu „Lietuvos rytui“ J. Rėksnys kalbėjo apie politikų daromą įtaką ikiteisminiams tyrimams. Anot jo, vadinamojoje CŽV kalėjimo byloje „prezidentė žaidė prieš Lietuvą per ankstesnį prokuratūros vadovą“, o koncerno „MG Baltic“ korupcijos byloje „kažkodėl teisiami tik vienos partijos atstovai, o kiti - neliečiami“.

Jis taip pat tvirtino, kad būdavo atvejų, kai „buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo“.

Generalinė prokuratūra teigia, kad J. Rėksnio nuomonei pritrūko faktinio pagrindo, todėl ji buvo pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas.

R. Stundienė pabrėžė, kad prokuroro padaryti pažeidimai nėra susiję su jo veikla ar naryste profesinėje sąjungoje.

Dėl J. Rėksnio pažeminimo pareigose generalinis prokuroras taip pat kreipėsi į Darbo inspekciją, bet atsakymo dar negavo.

Vienas iš prokurorų profesinės sąjungos lyderių pastaruoju metu kritikavo prokuratūros vadovybę, kai kuriuos atliekamus tyrimus ir kalbėjo apie politikų įtaką prokuratūrai.

J. Rėksnio elgesį įvertinusi Prokurorų etikos komisija gegužės pabaigoje konstatavo, kad jis pažeidė etikos kodeksą ir pasiūlė skirti papeikimą. Tačiau generalinis prokuroras Evaldas Pašilis norėtų skirti griežtesnę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

Prokurorų etikos komisija taip pat vertino prokuroro J. Rėksnio liudijimus Seimo laikinajai komisijai, kuriuose šis kritikavo kolegų darbą. Šiuo atveju Prokurorų etikos komisija birželio pabaigoje priimtu sprendimu pažeidimų nenustatė.

Kadangi J. Rėksnys yra Prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo narys, norint jį pažeminti pareigose reikalingas profesinės sąjungos bei Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimai.

Kaip BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė, šioms instancijoms numatytas 20 darbo dienų terminas nuo kreipimosi datos pateikti atsakymams dar nesibaigė, jų laukiama kitą savaitę.

„Atsakymo dar neturime, dar nepasibaigęs terminas. Mes skaičiavome, kad kitos savaitės pabaigoje turėtume gauti profesinės sąjungos atsakymą“, – sakė prokuratūros atstovė.

J. Rėksnio veiksmus Prokurorų etikos komisija nagrinėjo po jo viešų pareiškimų apie politikų esą darytą įtaką.

Interviu „Lietuvos rytui“ J. Rėksnys kritikavo teisėsaugos veiksmus CŽV kalėjimo ir „MG Baltic“ bylose – J. Rėksnys kalbėjo, kad pirmojoje „prezidentė žaidė prieš Lietuvą per ankstesnį prokuratūros vadovą“, o antrojoje „kažkodėl teisiami tik vienos partijos atstovai, o kiti - neliečiami“.

Kalbėdamas apie politikų įtaką, jis sakė, jog būdavo atvejų, kai „buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo“.

Generalinė prokuratūra  trečiadienį išplatintame pareiškime nurodė, kad J. Rėksnio „pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo, todėl teigtina, kad ji pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas“.

„Komisijos pasiūlyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra proporcinga padaryta pažeidimui, yra akivaizdžiai per švelni ir jos paskyrimas reikštų, kad prokuratūra tokius prokuroro veiksmus ir jais sukeltas pasekmes laiko mažareikšmiais“, – rašoma Generalinės prokuratūros pareiškime.