-
Savivaldybėms – raginimas nemažinti pedagogų atlyginimų per karantiną 1
Pareiškimą dėl atlyginimų pirmadienį išplatino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) bei Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga (LŠĮVPS).
LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas tvirtina, kad pirmadienį šalyje prasidedant nuotoliniam mokymui, kai kurie merai „tiek oficialiais raštais, tiek ir gyvų pokalbių metu spaudžia mokyklų direktorius optimizuoti biudžetus“, tačiau neplanuoja stabdyti investicijų į pastatus ar atsisakyti kitų pirkimų.
Profsąjungos atstovai pabrėžia, kad mokytojų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai beveik 100 proc. finansuojami iš valstybės biudžeto, o centrinė valdžia apie atlyginimų mažinimus nekalba.
Turime unikalią progą pagaliau pereiti prie investicijų į žmones, o ne į pustuščius pastatus, kuriais nebėra kam naudotis.
„Nei premjeras, nei finansų ar švietimo, mokslo ir sporto ministrai nepranešė, kad mažinamas finansavimas švietimo sektoriui. Todėl savivaldybių vadovai neturi nei moralinio, nei teisinio pagrindo mažinti švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“, – pranešime spaudai sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Turime unikalią progą pagaliau pereiti prie investicijų į žmones, o ne į pustuščius pastatus, kuriais nebėra kam naudotis“, – pažymi jis.
LŠĮVPS pirmininkė Jolita Andrijauskienė sako, kad mokyklų vadovai palaiko pedagogus ir supranta, kad jiems „nėra paprasta pereiti prie nuotolinio mokymo“, o pasiruošimas pamokoms esant naujoms sąlygoms užima netgi daugiau laiko, nei įprastai.
Savivaldybių asociacija: planų mažinti atlyginimų nėra
Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė BNS patikino, kad savivaldybės neturi planų mažinti atlyginimų mokytojams.
„Planų nėra svarstoma. Kadangi darbo užmokestis mokytojams eina su atitinkamu klasės krepšeliui, tai yra valstybės dotacija, niekur tie pinigai nedingsta. Jokių minčių, kad gali būti kažkaip kitaip pasielgta, bendru asociacijos principu tikrai nėra“, – pabrėžė R. Žakaitienė.
Ji kviečia profesines sąjungas aiškiai įvardinti savivaldybes, kurios kalba apie taupymą švietimų įstaigų sąskaita.
„Jei kažkas kažkur kažką girdėjo, galbūt yra atskiri, ne visai dar patikrinti faktai. Jei yra situacija kažkur tikrai sudėtinga, reikia vardinti ir pačias savivaldybes, ir mokyklas“, – sakė ji.
Vilniaus vicemerė Edita Tamašunienė pabrėžė, kad artimiausias dvi savaites jokių sprendimų dėl pedagogų užmokesčio neturėtų būti, tačiau neatmetė, kad užsitęsus nuotoliniam mokymui, apie tai gali būti kalbamasi.
„Bet jei tai tęsis ne tik tas ateinančias dvi savaites, o bus ir tolimesni sprendimai dėl karantino, galbūt kažką svarstysime. Nes šiuo metu dar nėra kalbama apie mokslo metų pratęsimą, artėja atostogos. Bet šiuo metu – tikrai ne“, – BNS sakė vicemerė.
Mokyklos pirmadienį pradeda mokymą nuotoliniu būdu, šalyje dėl koronaviruso epidemijos trečią savaitę tęsiantis karantinui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, jog baigiamųjų egzaminų sesija galėtų vykti dar šiemet, jei karantinas baigtųsi vėliausiai birželio vidurio.
-
Kaune streikuoja keturių mokyklų pedagogai 56
Kauno miesto savivaldybės duomenimis, Kauno „Santaros“ gimnazijos ir A.Stulginskio daugiafunkcinis centras – vienintelės švietimo įstaigos Kaune, kuriose pirmadienį prasidėjo neterminuotas pedagogų streikas. Buvo skelbta, kad jo imsis ir lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ darbuotojai, tačiau jame darbas vyko įprastai.
Neoficialiais duomenimis, Kaune streikuoja daugiau pedagogų. Kovo 11 - osios gimnazijos pedagogai portalą kauno.diena.lt informavo, kad streikuoja visas kolektyvas (60 pedagogų, specialistų ir mokytojų padėjėjų). Taip pat pranešama, kad prie streiko prisijungusi ir Šančių pagrindinė mokykla. Tokiomis priemonėmis pedagogai siekia didesnių algų ir kitų pertvarkų.
„Streikuoti planavo 16 mokytojų, bet vienas persigalvojo“, – ryte skaičiavo „Santaros“ gimnazijos direktorė Asta Karlienė. Iš 15 streikuotojų, gimnazijoje šiandien pasirodė vos dvi. Vieną jų, lietuvių kalbos mokytoja Rasa Rinkevičienė, buvo klasėje, tačiau pamokos nevedė. Kalbinti klasėje sėdėję vienuoliktokai teigė besididžiuojantys savo mokytojais, kurių streikuoja net daugiau nei ketvirtadalis.
„Esu profsąjungos narė ir mano pareiga palaikyti bendrus mūsų reikalavimus, stengtis pagerinti gyvenimą ir sau, kolegoms, ir mokiniams“, – kalbėjo anglų kalbos mokytoja Audronė Timofejevienė. Su ja kalbėjomės tuščioje klasėje, nes pagal tvarkaraštį dvi pirmosios pamokos jai – laisvos.
Per trečiąją pamoką į kabinetą turėjo sugužėti dešimtokai, tačiau pamoka nevyks. „Diskutuosime, vyks konsultacijos. Taip streikuoti pasiruošusi visą savaitę, jeigu to prireiks“, – buvo pasiryžusi A.Timofejevienė.
Taip sutapo, kad aštuoniems streikuotojams pamokų šiandien ir taip nebūtų reikėję vesti – jiems laisva diena.
„Reikėjo surasti, kas sukeis tik penkis pedagogus. Dėl to sunkumų nekilo, – sakė direktorė A.Karlienė ir pridūrė. – Visi gimnazijos mokytojai yra lojalūs ir atsakingi, bet reikia pakovoti už savo teises ir mokinių gerovę“.
Vis tik, pasak direktorės, streiko data – itin netinkama, nes ant nosies – mokinių egzaminai. „Mūsų gimnazija yra penkta Kaune pagal abitūros egzaminų rezultatus. Šį lygį norime bent jau išlaikyti ir toliau“, – vylėsi A.Karlienė.
Kodėl prie streiko neprisidėjo likusieji pedagogai? Dauguma reikalavimams pritarė, tačiau pamokas vedė, nes gaila įdėto darbo, nenorėjo blaškyti mokinių ir sujaukti sustyguoto ugdymo proceso.
„Ką tik grįžau į darbą po ilgos ligos. Nebuvau net pusantro mėnesio, mokiniai manęs pasiilgę, turime pasivyti grafiką“, – sakė prie streiko oficialiai neprisijungusi muzikė Giedrė Kurienė.
A.Stulginskio daugiafunkciame centre, savivaldybės žiniomis, streikavo vos vienas pedagogas.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika portalui kauno.diena.lt streikuojančių pedagogų negyrė, bet ir nepeikė. „Teisė streikuoti yra įtvirtinta įstatymais“, – sakė V.Mažeika ir pridūrė, kad savivaldybė tiesiog stengiasi, jog nenutrūktų ugdymo procesas.
Kaip į streiką reaguoja Kauno miesto savivaldybė? V.Mažeika aiškino, kad streikas rengiamas paveikti ne savivaldybes, o Švietimo ir mokslo ministeriją, Vyriausybę, kurių galioje yra keisti pedagogų darbo užmokestį, mokinio krepšelio dydį, maksimalų galimą mokinių skaičių klasėse, vaikų skaičių lopšelių, darželių grupėse.