Pasak A. Navicko, Seimui nepritarus strategijai profsąjunga imtųsi streiko skelbimo procedūrų.

„Seimui laiko yra iki kol jie patvirtins biudžetą, nes kokia prasmė tvirtinti strategiją po to, kai bus patvirtintas biudžetas“, – žurnalistams Vyriausybėje po susitikimo su premjeru ir švietimo ministru sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis.

„Jeigu Seimas ignoruos šią strategiją, tai kito kelio kaip ir nebelieka, tik datos parinkimo klausimas“, – teigė jis.

Mokytojų atstovas turi omenyje Vyriausybės šiemet parengtą biudžetininkų algų kėlimo strategiją iki 2025 metų.

Kurti strategiją imtasi po pernykščių A. Navicko profsąjungos streikų. Dokumentui jau pritarė Vyriausybė, tačiau jo priėmimas stringa Seimo komitetuose.

Be kitų dalykų, strategijoje numatyta mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų algas kitąmet kelti 10 proc. ir nuosekliai jas didinti iki 2025 metų, tikslus siejant su vidutine alga (VDU) šalyje.

Jeigu Seimas ignoruos šią strategiją, tai kito kelio kaip ir nebelieka, tik datos parinkimo klausimas.

„Kviesčiau Seimą nesislapstyti ir visus Seimo narius, kurie pritaria, kelti tą (strategijos) klausimą į darbotvarkę“, – kalbėjo A. Navickas.

Daliai šalies švietimo darbuotojų pirmadienį pasirašius susitarimą su Vyriausybe, A. Navicko profsąjunga teigia nuo spalio nesulaukianti Vyriausybės atsako į keliamas papildomas sąlygas ir neatmeta galimybės rengti streiką.

Profsąjunga ragina su ja pasirašyti atskirą sutartį, o joje numatyti pedagogų algų augimą po 10 procentų kasmet, taip pat peržiūrėti etatinio apmokėjimo modelį, mažinti leistiną moksleivių skaičių klasėse.

A. Navickas sakė, kad jo netenkina dabartiniame sutarties projekte Švietimo ministerijos pasiūlytos nuostatos kurti darbo grupę etatiniam modeliui taisyti, o klasės pagal ministerijos pasiūlymą būtų mažinamos per lėtai.

„Sudaryti tik darbo grupę iš sau palankių profesinių sąjungų yra tas pats, kas nieko nepadaryti“, – kalbėjo profsąjungos lyderis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ragino profsąjungą nestreikuoti ir žada tęsti derybas.

„Aš tą darau sąžiningai ir rimtai. Tai, ką mes darome, mūsų akademinei bendruomenei yra labai vertinga, bet kartu sutinku, kad reikia žymiai daugiau tų investicijų, bet jas reikia sieti su tuo, kad investicija duoda didelę ekonominę grąžą ir ji grįžta valstybei ir visuomenei“, – žurnalistams po susitikimo sakė ministras.

Pasak jo, kitų metų valstybės biudžete yra numatyti papildomi 110 mln. eurų švietimui, papildomos lėšos mokytojams regionuose gali būti skirtos iš ES struktūrinių fondų.

Kitąmet nuo sausio numatyta didinti švietimo pagalbos, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas, o nuo rugsėjo – 10 proc. padidinti bendrojo ugdymo mokytojų ir aukštųjų mokyklų akademinių darbuotojų algas.

Tuo metu A. Monkevičius sakė neturintis informacijos, kada Seimas imsis tęsti viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimo strategijos svarstymus.

„Čia reikia platesnio politinio susitarimo, kad būtų stipri dauguma, kuri pritartų šiai strategijai, kuri yra ilgalaikė“, – tvirtino ministras.

Jis teigė, kad atsakymą dėl kolektyvinės sutarties iš Finansų ministerijos gaus trečiadienį arba ketvirtadienį.

Pernai A. Navicko vadovaujama profsąjunga taip pat streikavo dėl etatinio apmokėjimo modelio ir mokytojų algų. Dėl šio ilgiau nei mėnesį trukusio streiko buvo priversta atsistatydinti tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

A. Navickas teigia, kad jo profesinė sąjunga vienija 5,3 tūkst. narių.

„Derybos jau pasibaigusios, laukiame Vyriausybės atsakymo. Atsakymo nėra jau nuo spalio mėnesio. Matėme, kad ir vyksta toks veiksmas, pakankamai surežisuotas streikas, tas sutarties pasirašymas sukėlė labai didelį nepasitenkinimą tarp mokslininkų ir tarp mokytojų. Nes realiai, ko tikėtasi, yra neįgyvendinta, tos nuostatos vidutiniškai iki 10 proc. didinti atlyginimus realybėje virsta niekuo“, – BNS sakė LŠDPS vadovas Andrius Navickas.

Pasak jo, profsąjungos vykdytoje pedagogų apklausoje 75 proc. mokytojų nepritaria dabartiniam etatinio apmokėjimo modeliui, todėl vienas pagrindinių profsąjungos reikalavimų – keisti ir skaidrinti šią sistemą, aiškiai nustatant apmokėjimo kriterijus ir paliekant mažesnę sprendimo laisvę įstaigų vadovams.

Mes priėmėme sprendimą streikuoti, jei Vyriausybė netenkins mūsų reikalavimų, tad mūsų rankos yra labai atviros.

A. Navicko profesinė sąjunga taip pat kelia reikalavimus įsipareigoti didinti pedagogų algas 10-čia procentų kasmet, pradedant nuo 2020-ųjų, mažinti moksleivių skaičių klasėse.

„Manau, Vyriausybės atsakymo sulauksime šią savaitę ir toliau svarstysime, ką daryti. Mes priėmėme sprendimą streikuoti, jei Vyriausybė netenkins mūsų reikalavimų, tad mūsų rankos yra labai atviros, ir, manau, į tą pusę viskas ir krypsta. Jei atsakymas neigiamas, manau, pradedame kolektyvinio ginčo procedūras ir belieka streiko datos klausimas“, – tvirtino jis.

Po praėjusios savaitės įspėjamojo dviejų valandų streiko pirmadienį keturios profsąjungos su Vyriausybe pasirašė švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinę sutartį. Pasak ją pasirašiusiųjų, numatyta nuo kitų metų rugsėjo 10 proc. didinti mokytojų atlyginimus, taip pat sulyginti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimus su mokyklų mokytojų algomis, skirti lėšų specialiajai pedagogų pagalbai. Numatyta nuo kitų metų rugsėjo 1-osios didinti aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį 10 procentų, įtrauktos nuostatos, kad 2025-aisiais mokytojų atlyginimai turėtų pasiekti 130 proc., dėstytojų – 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad lyginant su pirminiu biudžetu, kai buvo suplanuota papildomai skirti daugiau nei 55 mln. eurų, patikslintame biudžete švietimui bus numatyta dar apie 40 mln. eurų.

A. Navicko vadovaujama profsąjunga dėl kritikuoto etatinio apmokėjimo modelio, per mažų mokytojų atlyginimų ir per didelio darbo krūvio streikavo praėjusių metų gruodį. Dėl šio ilgiau nei mėnesį trukusio streiko buvo priversta atsistatydinti tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.