Registrų centro duomenimis, liepą Lietuvoje parduotų daugiabučių butų skaičius sumažėjo 3,5 proc. iki 2962, o per metus – 16,9 procento.

Vilniuje birželį parduota 910 butų – 5,6 proc. mažiau nei birželį ir 22,4 proc. mažiau nei 2021 metų liepos mėnesį. Kaune parduoti 379 butai – atitinkamai 11 proc. ir 17,8 proc. mažiau, Klaipėdoje – 255 butai, arba 14,7 proc. ir 29,4 proc. mažiau.

Parduodamų butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą padidėjo, o didžiausias augimas fiksuotas sostinėje, rodo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenys.

Vilniuje per mėnesį kainos augo 3,2 proc. iki vidutiniškai 2381 euro už kv. metrą, o bendras metinis augimas čia buvo 25,2 proc., Kaune  – atitinkamai 1,8 proc. ir 20,9 proc. vidutiniškai iki 1615 eurų, Klaipėdoje  – atitinkamai 2,1 proc.  ir 16,7 proc. iki vidutiniškai 1527 eurų.

Skelbimuose prašoma butų pardavimo kaina Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą augo, visuose miestuose fiksuotas ir metinis kainų augimas, skelbia portalas Aruodas.lt.

Liepą Vilniuje vidutinė prašoma butų kaina augo 2,3 proc. ir siekė 3237 eurus, per metus ji padidėjo 28 pros., Kaune – atitinkamai 0,3 ir 26 proc. iki 1962 eurų, Klaipėdoje – atitinkamai 4 ir 25 proc. iki 1787 eurų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje plėtotojai liepą susitarė dėl 151 naujo būsto (įskaitant butus, apartamentus, loftus ir kotedžus) pardavimo – 46,1 proc. mažiau nei birželį. Dar 33 anksčiau sudaryti susitarimai buvo nutraukti, kai birželį buvo fiksuoti 34 nutraukimai, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Inreal“.

Taip pat Savivaldybė įsigys ir 10 neįgaliųjų poreikiams pritaikytų vieno kambario ir 10 dviejų kambarių butų. Tai didžiausias socialinių būstų pirkimas Vilniaus savivaldybėje, o artimiausiu metu bus pradėtas ir dar 50 butų ilgalaikės nuomos pirkimas. Jau dabar tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys gali siūlyti savivaldybei butus (pasiūlymų laikas neribojamas).

„Savivaldybė užtikrintais žingsniais keliauja link to, kad laukiančiųjų socialinio būsto eilė vis mažinama – tokio masto pirkimas yra svarbus postūmis sprendžiant sudėtingą problemą. Kviečiu visus vilniečius, turinčius geros kokybės nekilnojamąjį turtą, susisiekti su mumis ir pateikti pardavimo pasiūlymą. Įsivertinę būstus, nuperkame tinkamiausius, o ilgą laiką eilėje laukę socialinio būsto vilniečiai galės džiaugtis įkurtuvėmis“, – sako Administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.

Dabar turimas savivaldybės socialinių būstų fondas dar nepatenkina esamų poreikių. Šiuo metu būsto eilėje laukia 1652 asmenys ir šeimos.

Kviečiu visus vilniečius, turinčius geros kokybės nekilnojamąjį turtą, susisiekti su mumis ir pateikti pardavimo pasiūlymą.

Vilniečiai gali siūlyti visiškai įrengtus butus. Taip pat yra galimybė teikti 80 proc. baigtumo butus ir per nustatytą laiką baigti įrengti. Būstai turi būti įrengti, su vonios santechnikos prietaisais, kriaukle virtuvėje, tačiau gali būti be baldų.

Už vieną buto naudingojo ploto kvadratinį metrą bus mokama iki 1920 eurų, o neįgaliesiems pritaikytų būstų kaina – ne didesnė kaip 2200 eurų už naudingojo ploto kvadratinį metrą. Visais atvejais atliekamas nepriklausomas NT vertinimas ir galutinė mokama kaina priklauso nuo vertinimo rezultatų.

Socialinių būstų pirkimus planuojama skelbti reguliariai. Savivaldybė taip perka būstus (butus ir namus) ir vaikų globos namų vaikams įsikurti bendruomenėje ir neįgaliems asmenims įsikurti bendruomenėje. Taip pat dar šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuomos teisių įsigijimo skelbiamų derybų būdu aprašą, pagal kurį Savivaldybė nuomosis iš fizinių ir juridinių asmenų dar 50 būstų ir pernuomos juos asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą.

Sena istorija

Ilgai besitęsianti Nemuno g. 113 ir 133 namų istorija, panašu, artėja pabaigos link.

Kelių minėtų namų butų savininkai sutiko savivaldybei parduoti jiems priklausantį turtą.

Šiomis dienomis klausimą dėl šiuose namuose esančio nekilnojamojo turto pirkimo sprendė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Klausimą komiteto nariams pristatęs Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad procedūros dėl šių namų išpirkimo pradėtos jau senokai.

Su kaina nesutiko

Derybos su gyventojais vyko keliais etapais. Pirmiausia minėtuose namuose esančių būstų vertę nustatė turto vertintojai.

Gautas kainas uostamiesčio savivaldybė pasiūlė padidinti 10 proc., tačiau tai namų gyventojų nesudomino.

Žmonės aiškino, kad net ir 10 proc. išaugusi kaina yra maža. Esą minėtų namų gyventojai už tokią sumą negali įsigyti kitų patalpų.

Pasiūlyta kaina tenkino tik tris negyvenamųjų patalpų savininkus.

Pasiūlė dar daugiau

Tuomet dėl galimybės prisidėti prie nekilnojamojo turto išpirkimo nuspręsta derėtis su keliomis uosto įmonėmis, kurių veikla esą susijusi su minėtų namų gyventojų patiriamomis problemomis.

Birių krovinių terminalas, "Klaipėdos Smeltė", "Bega" ir Centrinis Klaipėdos terminalas įsipareigojo prisidėti papildoma 20 proc. suma nuo nustatytos rinkos vertės prie gyvenamųjų patalpų Nemuno g. 113 ir 133 išpirkimo.

Tuomet savivaldybės administracija vėl grįžo derėtis su gyventojais, siūlydama jiems priklausančius būstus parduoti už galutinę kainą, kurią sudaro nustatyta rinkos vertė, padidinta 30 proc.

Anot E.Simokaičio, tokia kaina savo patalpas sutiko parduoti penki gyvenamųjų patalpų savininkai.

Savo patalpų net ir 30 proc. didesne nei rinkos kaina nesutiko parduoti 16 gyvenamųjų patalpų savininkai.

Paims visuomenės poreikiams

Viliamasi, kad būstų šeimininkai, kurie dabar savo turto parduoti nesutiko, pamatę kaimynų pavyzdį, dar pakeis savo nuomonę ir pasinaudos jiems pateiktu pasiūlymu.

Savivaldybės praktikoje tokių atvejų yra buvę. Neseniai taip nutiko ir perkant sandėliukus Didžiojoje Vandens gatvėje – įvykdžius pirmuosius pirkimus, atsirado daugiau norinčiųjų parduoti jiems priklausiusį turtą.

Jeigu minėtuose namuose gyvenantys žmonės savo nuomonės vis dėlto nepakeis, miestas pradės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Be to, Turto skyriaus vedėjas pabrėžė, kad tikimybė, jog vėliau patalpų šeimininkams dar bus siūloma tokia suma, kokia nustatyta dabar, – maža.

Parduodantieji išloš?

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narė Alina Velykienė mano, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija būstus nusprendusiems parduoti žmonėms išeitų į naudą.

Anot politikės, tikėtina, kad dėl pandemijos nekilnojamojo turto kainos kris, todėl žmonės galės senuosius būstus iškeisti į geresnius.

A.Velykienė taip pat akcentavo, kad namų būklė – labai prasta, "atrodo, kad Europa ten labai labai toli".

Pasak E.Simokaičio, galutinai perėmus šiuos namus, bus kalbama apie jų pardavimą arba nugriovimą.

Teigiama, kad iš savivaldybės biudžeto penkiems butams išpirkti reikės 124 tūkst. eurų, o trims negyvenamosioms patalpoms – kiek daugiau nei 101,6 tūkst. eurų.

Minėtos uosto įmonės prie penkių butų išpirkimo prisidės kiek daugiau nei 29 tūkst. eurų.