– Ką lietuviai veikia su tomis sodybomis?

– Vieni neįsivertino savo pajėgumų ir svarsto pardavimą. Bet ieškančių ir perkančių vis dar yra. Priklauso, ką žmogus veiks toje sodyboje. Ar jis atvažiuos tik kelis savaitgalius per metus, ar įsivertinęs savo jėgas bandys kažką gražaus sukurti.

– Kur lietuviai nori įsirengti savo sodybas? Gal perka senas sodybas ir jas renovuoja?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įvairiai. Labai daug ieškoma sklypų prie miško ir ežero arba prie miško ir kokio upelio. Tai įprasta lietuviams, kad norisi gamtos, o ne plyno lauko. Ne visi yra pasiryžę tą plyną lauką paversti kažkuo gražiu.

– Apie kokias kainas mes kalbame sklypui prie miško ar upelio?

– Yra skelbimų, kur galima įsigyti sodybą netgi iki 10 tūkst. eurų, bet reikia žiūrėti, ar tai tik pavadinimas namuko, kodėl tai yra tik 10 tūkst. Arba tai yra labai toli, arba tai tik sugriuvęs namelis, arba abu kartu. O plotų, kurių vertė virš milijono, irgi yra. Priklauso nuo poreikių. Vieniems užtenka pilnai šešių arų savoms daržovėms užsiauginti, kitam žmogui visai ko kito reikia. Žmogus pats turi apsispręsti, ko jis nori.

– Ar nėra taip, kad atvažiuoja žmogus, pasižiūri, graži gamta, paukščiai čiulba, sodybą galime paversti savo pasakų nameliu ir suveikia emocijos?

Sunku tikėtis, kad kažką labai daug pavyktų iš to užsidirbti.

– Mes esame žmonės, o ne robotai. Mums atrodo, kad mes sveiku protu vadovaujamės. Bet labai dažnai viską nulemia emocija.

– Jei lietuviai įsigijo sodybas per pandemiją. Ar jų kainos kyla?

– Kainos nebekyla, nes pandemija baigėsi. Jei žmogus galvoja, kad nusipirks, ten dirbs ir paskui parduos ženkliai brangiau ir kažką užsidirbs, tai gal ir galima. Nekilnojamas turtas turi būti prižiūrėtas. Sunku tikėtis, kad kažką labai daug pavyktų iš to užsidirbti.

– Mūsų tautiečiai į tai žiūri ne kaip į investiciją, o į kaip savo būstą.

– Investicija yra dėl to, kad liks vaikams, anūkams.

Nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, per tris šių metų ketvirčius paskelbta maždaug 1,8 tūkst. skelbimų apie parduodamas sodybas, arba po maždaug 200 per mėnesį – 11 proc. daugiau nei pernai, kai jų per tą patį laiką buvo 1,6 tūkst. (apie 180 per mėnesį).

Susidomėjimas sodybomis taip pat išaugo – per devynis mėnesius portale peržiūrėta beveik dukart  daugiau sodybų skelbimų nei pernai.

„Tai sietume ir su įprastu pavasario-vasaros sezoniškumu, ir su buvusiomis nuotaikomis – pirkėjų susidomėjimu būstais gamtoje, užmiestyje, būstais su nuosavu kiemu. Gyventojai šiemet itin domėjosi ir ieškojo įsigyti sodybą“, – BNS sakė portalo vadovė Viktorija Steponavičiūtė.

Sodybomis ir joms skirta žeme prekiaujančios bendrovės „Namudė“ įkūrėjas ir vadovas Alvydas Boguševičius sako pastebintis, jog žmonės pastaruoju metu labiau renkasi jau pastatytas, tvarkingas sodybas prie vandens telkinių, kainuojančias apie 200-400 tūkst. eurų. Anot jo, susidomėjimas augo pastaruosius dvejus metus, tačiau pandemija sandorius dar labiau paskatino.

Dabar ir koronavirusas provokuoja žmones važiuoti, atsiskirti, būti individualiai, o ne tose dėžutėse.

„Sandoriai startavo 2019 metais, nes 2017-2018 metais buvo šlapios vasaros, labai lijo, tai tada dvejų metų klientai „persimetė“ į kitus metus, nes kai lyja, tai dažniau renkamasi Turkija, Egiptas. Dabar ir koronavirusas provokuoja žmones važiuoti, atsiskirti, būti individualiai, o ne tose dėžutėse“, – BNS sakė A. Boguševičius.

Anot jo, susidomėjimas sodybomis pavasarį turėtų išaugti dar labiau, ypač jei didės nedarbas. A. Boguševičiaus teigimu, šiuo metu sodybas dažniau įsigyja turtingi žmonės, tačiau ateityje apie jas turėtų labiau mąstyti ir vidurinioji klasė, įsigyjanti pigesnes, 40-80 tūkst. eurų vertės sodybas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis svarsto, jog šiemet išryškėjo tendencija investuoti – ne tik į sodybas, bet ir į vertybinius popierius ar kitas galimybes įdarbinant pinigus. Anot jo, gyventojai turi rekordiškai daug santaupų, tačiau sumažėjo galimybės juos išleisti, be to, baiminamasi infliacijos.

Valstybės skolinasi, leidžia pinigus, natūralu, kad po kelių metų mes galime pamatyti didesnę infliaciją.

„Ne tik tai, kad turi rekordiškai daug likvidaus turto, indėlių, vis augančias pajamos ir mažiau galimybių išleisti tuos pinigus, taip pat dar ir galbūt bijo infliacijos, nes matome, kad centriniai bankai didina pinigų pasiūlą precedento neturinčiais tempais, valstybės skolinasi, leidžia pinigus, natūralu, kad po kelių metų mes galime pamatyti didesnę infliaciją“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, susidomėjimas sodybomis išaugo, nes daug žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu. Be to, mieste duris užvėrus nemažai daliai paslaugų ar pramogų vietų, kai kurie jų svarsto pakeisti gyvenimo būdą.

„Kai mieste galimybių yra daug mažiau nueiti į restoraną, koncertą, teatrą, kitas masinio susibūrimo vietas, tai ir noras bei poreikis gyventi bute miesto centre yra gerokai mažesnis. Turbūt daug kas pergalvoja savo alternatyvas ir pasvarsto apie tai, kad antro ar net ir pirmo būsto perkėlimas toliau nuo centro yra ne tik investicija, bet ir galimybė šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą ir turėti kur gyventi ne miesto centre“, – sakė N. Mačiulis.

Aruodas.lt duomenimis, šiemet aktyviausiai skelbimus apie sodybas žmonės talpino nuo balandžio iki rugpjūčio, o didžiausias jų skaičius buvo birželį – apie 50 proc. daugiau nei prieš metus.

Sodybų pasiūla itin augo Anykščių, Ignalinos, Rokiškio, Zarasų, Švenčionių, taip pat Kupiškio, Radviliškio, Šilutės rajonuose.

Tuo metu pirkėjai labiausiai domisi sodybomis Švenčionių, Anykščių rajonuose – čia susidomėjimas augo daugiau nei du kartus, Klaipėdos ir Trakų rajonuose – beveik dvigubai, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus rajonuose – 50-60 procentų.