Gyva muzikos legenda

Ph.Glassą, kuriam šių metų pradžioje sukako 85-eri, jau galime vadinti gyva muzikos legenda. Jis dažnai įvardijamas kaip bene garsiausias visų laikų JAV kompozitorius. Šią pavardę, tikėtina, žino net ir nesidomintys šiandienos kompozitorių muzika, jo kūrybos gerbėjų rastume visame pasaulyje. Internete daugelis Ph.Glasso kūrinių buvo perklausyti milijonus kartų. Tačiau net pats tobuliausias įrašas niekada neatstos gyvo koncerto įspūdžio, kai muzika tiesiogiai susitinka su savo klausytoju.

Ph.Glasso kūrybos stilius apibūdinamas minimalizmo terminu, tačiau jis pats save vadina „repetityvinių struktūrų muzikos“ kompozitoriumi ir priskiria prie klasikinio tipo kūrėjų, pabrėždamas, kad mokėsi harmonijos ir kontrapunkto, studijavo tokių kompozitorių, kaip F.Schubertas, J.S.Bachas ir W.A.Mozartas, partitūras.

Įdomu, kad Ph.Glasso giminės šaknys susijusios su Lietuva – jis gimė žydų išeivių iš Lietuvos šeimoje. Užaugęs studijavo Čikagos universitete ir garsiojoje „The Juilliard School“ Niujorke. Vėliau išvyko į Europą ir mokslus tęsė Paryžiuje pas legendinę kompozicijos pedagogę Nadia Boulanger, bendradarbiavo su sitaro virtuozu ir kompozitoriumi Ravi Shankaru. Grįžęs į Niujorką jis įkūrė „Philip Glass Ensemble“, su kuriuo daug metų koncertavo visame pasaulyje. Ph.Glassas ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą, čia jo pasirodymai sutraukdavo pilnutėles Vilniaus sales.

Ypatingas kūrinių rinkinys

Koncerte „Vakaras su Philipu Glassu“ skambės ypatingas jo kūrinių rinkinys. Ph.Glasso 20 etiudų fortepijonui galima vadinti XXI a. klasika. Rašydamas juos kompozitorius siekė išnagrinėti tempų, muzikinių tekstūrų ir fortepijoninių technikų atspalvius ir pats tapti geresniu pianistu. Minimaliomis priemonėmis kuriamos skirtingos etiudų nuotaikos ir charakteriai klausytojams atskleidžia savotišką kompozitoriaus autoportretą. Visas etiudų ciklas trunka beveik dvi su puse valandos, tad šiame koncerte nuskambės Pirmoji knyga – 10 etiudų.

Brandaus kompozitoriaus kūrybą interpretuos taip pat didelę patirtį sukaupęs atlikėjas. Tai – vienas žymiausių vyresnės kartos lietuvių pianistų J.Karnavičius. Kaip Ph.Glassas įkvepia daugybę kitų kūrėjų, taip J.Karnavičius yra didelis autoritetas jaunesniems: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius devynerius metus vadovavo šios aukštosios mokyklos Fortepijono katedrai, išugdė daugiau kaip pusšimtį jaunųjų pianistų.

Papildys vaizdo projekcijos

J.Karnavičius buvo vienas pirmųjų lietuvių, pelniusių apdovanojimus prestižiniuose tarptautiniuose pianistų konkursuose (R.Schumanno Cvikau mieste, L. van Beethoveno Vienoje ir kt.). Be aktyvios solinės veiklos, J.Karnavičius groja kamerinę muziką, akompanuoja dainininkams. Pianisto repertuaro branduolį sudaro Vienos klasikų ir romantizmo atstovų kūryba, jis ypač domisi prancūzų autorių muzika. Būdamas itin reiklus sau, pianistas nelepina klausytojų dažnais koncertais ar gausybe įrašų, ilgai brandina kūrybinius sumanymus, leisdamas laikui maksimaliai paveikti atliekamą muziką ir suformuoti turtingiausią jos keliamų emocijų spektrą.

Minimalistinė Ph.Glasso kūryba yra labai vaizdinga, ją mėgsta kino kūrėjai ir žiūrovai. Vieni garsiausių kompozitoriaus opusų parašyti būtent didiesiems ekranams. Šio koncerto intriga – specialiai „Vakarui su Philipu Glassu“ sukurtos įvairialypiais talentais garsėjančio menininko D.Bielkausko vaizdo projekcijos, kurias stebėdami klausytojai pasiners į unikalią audiovizualinę patirtį.

Hipnotizuojančio minimalistinio skambesio vakaras vyks rugsėjo 28 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Vaizdo projekcija sudėliota taip, kad iš karsto išlendanti ranka, atrodo, siekia atlikėjų. Taip atrodo amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso ir San Fransisko Kronos kvarteto naujas pasirodymą „Drakula – muzikas ir filmas“.

Per jį gyvai atliekama 1998 m. filmo muzika, sukurta Ph. Glasso, o už muzikantų nugarų matyti 1931 m. filmo apie Drakulą versijos vaizdai. Pirmajam pasirodymui Ph. Glassas pasirinko Drakulos tėvynę – Rumuniją.

XIX a. pradžioje sukurtas Bramo Stokerio romanas „Drakula“ buvo įkvėptas legendų apie XV a. gyvenusį Rumunijos princą Vladislovą, kuris pagarsėjo dėl žiaurių priešų kankinimo metodų, nusikaltimų ir Osmanų imperijos karių grobimų. Romane pasakojama, kaip vampyras palieka Transilvaniją ir prasimaitinimo išvyksta ieškoti Londone.

Ph. Glassas teigia, kad pasirodymas, sujungiantis gyvą muziką ir ištraukas iš kino juostų, leidžia žiūrovams daug labiau įsijausti į filmą.

Žurnalistų kalbinti į koncertą atėję rumunai buvo labai susidomėję pasirodymu ir Drakulos istorija nėra pagrindinė priežastis. Svarbiausia buvo paties Ph. Glasso koncertas, o už tai, kad pasaulinio garso kūrėjas atvyko į Bukareštą, jie dėkoja Drakulai.

Patys rumunai apie šį herojų sužinojo daug vėliau nei visas pasaulis. Iki 1990 m. jis buvo žinomas nedaugeliui dėl to, kad diktatorius Nikolae Ceausescu buvo šalyje buvo uždraudęs B. Stokerio romaną ir filmus.

Jo metu, muzikos legenda ir bene garsiausias visų laikų JAV kompozitorius pats sės prie koncertinio rojalio ir gros savo populiariuosius kūrinius fortepijonui solo – lapkričio 10 d. Vilniuje įvyksiantis Ph. Glasso koncertas žada tapti intymiausiu ir jautriausiu metų muzikos vakaru.

Šį rudenį Ph. Glassas sutiko atvykti į Europą vos vienai savaitei ir senajame žemyne surengs tik 3 koncertus – po vieną Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, tad šių šalių publikai pasisekė labiausiai. Kitas Ph. Glasso koncerto Vilniuje unikalumas yra tame, jog netrukus 80-metį pažymėsianti muzikos įžymybė vis rečiau sutinka koncertuoti ne tik Europoje, bet ir JAV, dėl to ir dėl menininko amžiaus tai gali būti paskutinė galimybė gyvai išgirsti Ph. Glasso pasirodymą.

Vienas pirmųjų pasaulyje tiltus tarp klasikinės ir populiariosios muzikos nutiesęs amerikiečių menininkas turi milžinišką gerbėjų būrį visame pasaulyje, gausybė jo muzikos mylėtojų yra ne tik mūsų krašte, bet ir visame Baltijos regione. Į prieš dvejus metus Vilniaus Kongresų rūmuose vykusį Ph. Glasso ir jo ansamblio koncertą netilpo visi norintys, didžioji dalis bilietų buvo iššluota vos per keletą savaičių, tąkart muzikos garsenybei patiko itin šiltas bendravimas su Lietuvos publika. Galbūt tai ir lėmė, kad legendinis kūrėjas ir šįkart pasirinko mūsų šalį bei priėmė „Vilniaus festivalių“ kvietimą.

Beje, metų pradžioje Lietuvoje buvo išplatinta žinia, kad šį rudenį muzikos įžymybė esą koncertuos naujoje Palangos koncertų salėje. Tačiau paaiškėjo, kad Ph. Glassas šiemet tikrai nerengs koncerto Palangoje – savo išskirtinį pasirodymą Ph. Glassas nusprendė surengti tik Vilniuje ir jį patikėjo „Vilniaus festivaliams“.

Vilniuje šį rudenį vyksiantis legendinio menininko koncertas – tai unikali galimybė gyvai išgirsti fortepijoninę Ph. Glasso muziką. Jo garsiuosius etiudus fortepijonui žymus britų leidinys „The Guardian“ pavadino „gyvenimo skambesiu“. Šie dvidešimt Ph. Glasso kūrinių solo fortepijonui trunka kiek daugiau nei dvi valandas, juos kompozitorius pradėjo rašyti 1994 m., o užbaigė 2014-aisiais. „Matyti dviejų dešimtmečių kūrybą, sutalpintą į vieną vakarą, tai didžiulį pasitenkinimą teikianti patirtis, nes bene garsiausias gyvenantis Amerikos kompozitorius šitaip tarsi teigia savo nemirtingumą“, – rašė „The Guardian“ po Ph. Glasso fortepijono muzikos koncerto „Next Wave“ festivalyje Niujorke 2014 m. Šiame itin jautriame pasirodyme atsiskleidžia visa Ph. Glasso muzikos magija, išreikšta tik fortepijono garsais.

Galima sakyti, kad ištisus 20 metų rašyti šie Ph. Glasso fortepijoniniai kūriniai yra menininko požiūrio į savo pagrindinį instrumentą liudijimas, o drauge jie parodo kintantį Ph. Glasso stilių. Juk per tuos 20 metų lygiagrečiai buvo sukurti tokie opusai kaip „Orbit“ violončelininkui Yo-Yo Ma ir gatvės šokėjai Lil Buck, Walto Disney’jaus inspiruota opera „Tobulas amerikietis“, kūriniai KRONOS kvartetui, muzika filmams „Trumano šou“ ir „Candyman II“.

Kai groja pats Glassas, išryškėja šių kūrinių lyrizmas, po truputį tarsi tolstama nuo pabrėžtino, beveik mechaninio jo ankstyvojo stiliaus tikslumo.

Ph. Glassas laikomas vienu ryškiausių Amerikos muzikos minimalistų, nors jis pats savo kūrybą vadina „teatro muzika“. Glassas bendradarbiavo su daugeliu įvairių stilių menininkų – klasikinės indų muzikos atlikėju Ravi Shankaru, roko legendomis Davidu Bowie, Micku Jaggeriu, dainų kūrėjais Leonardu Cohenu, Laurie Anderson, ambientinės muzikos guru Brianu Eno ir daugeliu kitų.  Ypatingas kūrybinis ryšys Ph. Glassą siejo su garsiuoju režisieriumi ir vaizdo menininku Robertu Wilsonu, su kuriuo kompozitorius 1976 m. sukūrė operą „Einšteinas paplūdimyje“. Ši opera drauge su jo „Dvylikos dalių muzika“ (1971–1974) susiejo modernią muziką ir art roką. Magiškas Ph. Glasso muzikos skambesys, suvienijęs indų muzikos meditatyvumą, amerikietiškojo art roko įtaigą bei Europos klasikinės tradicijos intelektualumą beveik prieš pusę amžiaus įvykdė tikrą revoliuciją meno ir muzikos pasauliuose abipus Atlanto. Ir iki šiol Ph. Glasso muzika žavi visų kontinentų klausytojus savo įtraukiančia magiškų pasikartojimų galia.

Bilietus į išskirtinį Philipo Glasso koncertą Vilniuje galima įsigyti nuo birželio 28 d. „Bilietų pasaulio“ kasose ir internetiniame portale.

Tai vienas iš „Vilniaus festivalių“ rengiamų „Metų koncertų“, kuriuose sostinės publikai jau daug metų pristatomos pasaulinės muzikos žvaigždės. Ankstesniuose „Metų koncertuose“ Vilniuje pasirodė tokios muzikos garsenybės kaip Bobby McFerrin, Laurie Anderson, Jan Garbarek ir „The Hilliard Ensemble“, Philipas Glassas ir „The Philip Glass Ensemble“, Terry Riley ir kt.

„Kronos“ kvartetas jau daugiau nei 40 metų nepalieka publikos abejingos. Grupės koncertai visame pasaulyje kaskart sutraukia daugybę gerbėjų. Kvartetas kasmet praleidžia 5 mėnesius gastrolėse, grodamas koncertų salėse, klubuose, festivaliuose – muzikantai yra koncertavę daugybėje garsiausių scenų įvairiose pasaulio šalyse: Niujorko „Carnegie Hall“ ir „Lincoln Center“, Meksiko „Palacio de Bellas Artes“, Londono „Barbican Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Šanchajaus koncertų salėje, Sidnėjaus operos teatre ir kt. Lietuvos publikai puikiai žinomas „Kronos“ kvartetas yra koncertavęs ir Vilniuje, paskutinį kartą – jau prieš dvylika metų.

Kuo „Kronos“ kvartetas patraukia publiką? Kodėl ši grupė iki šiol turi daugybę pasekėjų visame pasaulyje? Galbūt atsakymas yra tas, kad „Kronos“ kvartetas – klasikinės sudėties ansamblis – bene pirmasis ėmė rengti pasirodymus su tokia pat aistra ir taip pat neformaliai, kaip roko ar džiazo grupės. Atsidavę šiuolaikinės muzikos atlikimui kvarteto muzikantai – Davidas Harringtonas (smuikas), Johnas Sherba (smuikas), Hankas Duttas (altas) ir Sunny Yang (violončelė) – neapsiriboja naująja klasika, į savo koncertus įtraukia ir džiazo, roko, įvairių kraštų tradicinės muzikos kūrinius.

„Kronos“ kvartetas yra rengęs pasirodymų su tokiomis žvaigždėmis kaip Davidas Bowie, Tomas Waitsas, Paulas McCartney ar šiuolaikinė ritmenbliuzo atlikėja Nelly Furtado, ansamblis atlieka džiazo legendų (Ornette’o Colemano, Marijos Schneider, Theloniouso Monko) ir roko atlikėjų kūrinius (legendinio gitaristo Jimi Hendrixo, islandų „indie“ roko grupės „Sigur Rós“.

Grupė taip pat įrašė albumų su kinų pipos virtuoze Wu Man, Bolivudo „balsu“ Asha Bhosle (diskas „You’ve Stolen My Heart: Songs from R. D. Burman’s Bollywood“ buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui), rumunų čigonų grupe „Taraf de Haïdouks“ ir daugeliu kitų.

Vis dėlto pirmiausia „Kronos“ kvartetas garsėja glaudžiu bendradarbiavimu su kompozitoriais. Ansamblis yra užsakęs daugiau nei 850 naujų kūrinių ir aranžuočių. Juk viskas ir prasidėjo nuo amerikiečių avangardisto George’o Crumbo „Juodųjų angelų“ – Vietnamo karo inspiruoto kūrinio, kuriame be styginių kvarteto grojama ir stiklinėmis vandens, kalbama, naudojama elektronika. Išgirdęs šį kūrinį 1973 m. smuikininkas Davidas Harringtonas ir nutarė įkurti kvartetą, skirtą naujajai muzikai ir nestandartiniam jos atlikimui.

Ypatingas ryšys „Kronos“ kvartetą sieja su amerikietiškojo minimalizmo klasikais Terry’iu Riley’iu, Philipu Glassu ir Steve’u Reichu. Už S. Reicho „Different Trains“ atlikimą 1989 m. „Kronos“ kvartetas pelnė „Grammy“ apdovanojimą. 1995 m. ansamblis įrašė visus P. Glasso kvartetus, 2013 m. atliko jo Šeštojo kvarteto premjerą. T. Riley sukūrė „Kronos“ kvartetui tokius savo garsius kūrinius kaip „Salome Dances for Peace“ (1986), „Sun Rings“ (2002), „The Serquent Risadome“, kurio premjerą 2014 m. grupė griežė savo 40-mečio koncerte „Carnegie Hall“ salėje, ir kt.

„Kronos“ kvartetas bendradarbiauja ir su tokiomis individualybėmis kaip garsioji Laurie Anderson, naujausias jų bendras darbas „Landfall“ pasirodė 2014 m.

„Kronos“ kvartetas lapkričio 6 d. koncerte Vilniuje ketina Lietuvos publiką pakerėti Philipo Glasso, Steve’o Reicho, Michaelo Gordono, Laurie Anderson, grupės „Sigur Rós“ ir kitų autorių kūriniais, kurie dar niekada nėra skambėję Lietuvoje. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“.