Vilniaus Turniškių rajone vykusiame jaukiame vakare klasikine muzika ir pašnekesiais mėgavosi Gediminas Kirkilas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Neringos meras Darius Jasaitis, švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Gražių žodžių nuo 2014-ųjų Lietuvoje gyvenusiam Prancūzijos ambasadoriui negailėjo ir verslininkai – restorano „Montepacis“ savininkė Indra Ramanauskienė su vyru Algirdu, Irena Marozienė, „JC decaux“ direktorė Žaneta Fomova – bei pramogų pasaulio atstovai –komunikacijos specialistas Žilvinas Grigaitis, dizainerė Eglė Kuzmienė, aktorė Jolanta Dapkūnaitė, dainininkė Jurga Šeduikytė, dizainerė Ramūnė Piekautaitė su vyru verslininku Kęstučiu Verslovu, socialinių mokslų daktaras, knygų autorius Eugenijus Skerstonas, floristas Mantas Petruškevičius, modelis Karolina Toleikytė. Ranką diplomatui spaudė ir „Kauno dieną“, "Klaipėdą" ir "Vilniaus dieną" leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ direktorius Tadas Širvinskas bei „Diena Media News“ akcininkas Mindaugas Mickevičius.

„Kauno dieną“ valdančios bendrovės „Diena Media News“ direktorius Tadas Širvinskas (kairėje), Philippe Jeantaud (viduryje) bei „Diena Media News“ akcininkas, valdybos narys Mindaugas Mickevičius.

„Mažai jums daviau. Jums esu dėkingas už viską, ką man davėte“, – svečiams kalbėjo ambasadorius, iš Lietuvos išvykstantis jau šią savaitę.

Philippe Jeantaud/I.Gelūno (BFL) nuotr.

Į atsisveikinimo vakarą susirinkę garbūs svečiai džiaugėsi, kad diplomatas ne tik daug keliavo po Lietuvą, tačiau gali pasigirti geromis mūsų šalies istorijos žiniomis. Šis diplomatas daugeliui paliko nuoširdaus ir visuomet gerai nusiteikusio žmogaus  įspūdį – jis bendrą kalbą puikiai rado ir su politikais, ir menininkais bei žurnalistais.

Šią iniciatyvą premjerui Sauliui Skverneliui pristatė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud (Filipas Žanto).

„Premjeras S.Skvernelis sakė, kad šiai iniciatyvai pritaria ir jau yra ją aptaręs su Kauno meru  Visvaldu Matijošaičiu, artimiausiu metu bus priimtas konkretus sprendimas“, – rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Centrą svarstomą kurti buvusiame Prancūzijos ambasados pastate Putvinskio gatvėje. Dabar ten veikia policijos komisariatas.

Kauno vicemeras Simonas Kairys BNS sakė, kad savivaldybė prie šio projekto galėtų prisidėti tiek turiniu, tiek pagalba tvarkant būsimo centro aplinką ir fasadą.

„Savivaldybė į tokį traukos centrą žiūri labai pozityviai. Labai svarbu, kad tas turtas, jeigu yra sprendimas, kad ten nebeturi likti policijos, turi būti perduotas iš karto tam juridiniam vienetui, kuris įveiklintų šį objektą. (...) Mes turime savivaldybėje programas, per kurias galime prisidėti prie pastato fasado sutvarkymo, prie teritorijos šalia, E. Levino skvero padarymo patrauklesniu. Tai būtų svarbus objektas Kauno miestui“, – sakė Kauno vicemeras.

E. Levinas  laikomas vienu garsiausių pasauliniu mastu žmonių, gimusių ir gyvenusių Kaune.

Žymus filosofas egzistencialistas, Sorbonos universiteto profesorius gimė ir užaugo Kauno senamiestyje, čia susipažino ir su būsima žmona, ją vėliau vedė Paryžiuje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaune gyvenusius E. Levino šeimos narius naciai sušaudė.

Kaune jau yra E. Levino vardo gatvė, taip pat atminimo lenta ant pastato Karaliaus Mindaugo prospekte, žyminti jo gimimo vietą, o skveras šalia planuojamo E. Levino centro taip pat yra pavadintas šio filosofo vardu.

Tokių ir panašių klausimų sulaukė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaudas, viešėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje. Šioje gimnazijoje, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, puoselėjamos frankofoniškos tradicijos, prancūzų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokoma sustiprintu lygiu, tad garbaus svečio vizitas gimnazistams tapo tam tikru prancūzų kalbos įgūdžių patikrinimu.

Įdomus sutapimas: kai 2013 m. LSMU gimnazijoje viešėjo tuometė Prancūzijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau, prancūzų kalbos mokėsi tik 20 gimnazijos moksleivių – o štai po ketverių metų tie patys moksleiviai su Prancūzijos ambasadoriumi P. Jeantaudas jau gebėjo diskutuoti prancūziškai.

Lietuvos ir Prancūzijos sąsajos – kultūros kalba

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys pabrėžė, jog šiandien LSMU gimnazijoje prancūzų kalbos mokosi nebe dvi dešimtys, o net per 320 mokinių. Gimnazija aktyviai ieško daugiau prancūzakalbių mokytojų, mat skaičiuojama, jog per artimiausius kelerius metus šios kalbos besimokančių mokinių skaičius išaugs iki 500.

Susitikimas su prancūzų diplomatu gimnazistams buvo ir puiki pilietiškumo pamoka, mat P. Jeantaudas kalbėdamas su mokiniais 100 pastarųjų Lietuvos metų apžvelgė per istorines ir kultūrines sąsajas su Prancūzija.

„Visą pastarąjį šimtmetį Lietuva išliko europietiška, ir per visą šį laikotarpį Lietuva ir Prancūzija vis „susitikdavo“. Išreikšdami pagarbą lietuviškai kultūrai ir jos giliems europietiškiems saitams, organizuojame tarptautinių jubiliejinių renginių, kurie aprėps keturis svarbius, abi valstybes susiejusius laikotarpius“, – pasakojo LSMU gimnazijos svečias.

Prancūzijos sostinėje, Orsay muziejuje bus surengta Baltijos šalių simbolizmo ir M.K. Čiurlionio kūrybos paroda, vyks „Paryžiaus mokyklos“, litvakų dailininko Raphaëlio Chwolèso portretų paroda, pokario laikotarpį atskleidžianti fotomenininko Antano Sutkaus fotografijų paroda iš Vilniaus nukeliaus iki pat Paryžiaus – o šių dienų „atrastą laiką‘‘ Europoje simboliškai įprasmins bendras Prancūzijos ir Lietuvos šokėjų kūrinys.

Gimnazistai domėjosi Europos ateitimi

Iš klausimų, kuriuos LSMU gimnazijos moksleiviai uždavė Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje, buvo matyti, kad politinės, istorinės ir kultūrinės Europos aktualijos jiems anaiptol nesvetimos – ir nieko stebėtina: nuo šių mokslo metų gimnazijoje trys mokytojai iš Prancūzijos jiems dėsto ne tik savo gimtąją prancūzų kalbą, bet ir moko informatikos bei Europos istorijos.

Tad jaunuoliai ambasadoriaus klausė, kaip jis vertina rinkimų Europos šalyse ir Prancūzijoje rezultatus, kokią mato Europos ateitį, kokias politines reformas savo šalyje ketina įgyvendinti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Buvo matyti, kad Prancūzijos ambasadoriui išprususio jaunimo smalsumas buvo malonus: į moksleivių klausimus jis atsakė plačiai, pasitelkdamas vaizdingų palyginimų.

„Visose šalyse – nuo Prancūzijos iki Ispanijos, Lenkijos ar Lietuvos – šiandien yra tokių, kurie renkasi kompasą, ir tokių, kurie dabartį vertina tarsi per galinio vaizdo veidrodėlį ir tvirtina, esą anksčiau buvo geriau. Tačiau atskaitos taškas lieka neaiškus: kada gi buvo tas „geriau“? Tuo tarpu tie, kurie Europos šiandieną vertina tarsi turėdami kompasą, labiau žiūri, kas juos jungia, ir tai dažniausiai yra kultūra bei ateities vizijos“, – vertindamas politinę padėtį įvairiose Europos šalyse, skirtingas valstybių pozicijas vaizdžiai apibūdino P. Jeantaudas.

Skatino ieškoti ne skirtumų, o ryšių

Garbus svečias ne kartą pabrėžė, jog dabartis skatina tarp valstybių ieškoti ne skirtumų, o sąsajų. Kad ir kokie skirtingi būtų lietuviai ir prancūzai, šiandien visiems tenka spręsti tokias pačias problemas: nuo ekonomikos ar demografijos – iki populizmo ar „Brexit“.

Gyvame, šiltame pokalbyje su LSMU gimnazistais ambasadorius atskleidė ir asmeninio pobūdžio sąsajų su Lietuva bei mūsų šalies kultūra. Pirmoji netiesioginė P. Jeantaudo pažintis su Lietuva jaunystėje prasidėjo nuo knygos – tai buvo Oskaro Milašiaus kūryba, o trečiojo jo sūnaus vardas yra Kazimieras.

Iš LSMU gimnazijos Prancūzijos ambasadorius išvyko pažadėjęs du gimnazijos bendruomenei svarbius dalykus: jog geriausiai besimokantys gimnazistai bus pakviesti į viešnagę Prancūzijos ambasadoje, o pats P. Jeantaudas būtinai dalyvaus ir atidarys kitąmet su Prancūzijos ambasada rengiamą tarptautinį prancūziškų moksleivių teatrų festivalį.

Kauno jėzuitų gimnazijoje prancūzų kalbos besimokantys 97 mokiniai visą savaitę ruošėsi šiam vizitui. Gimnazijoje apsilankęs ambasadorius surengė jiems pamoką, kurioje buvo aptariamos aktualios šiandienos problemos, tačiau bene svarbiausia diskusija vyko apie Prancūzijos žvilgsnį į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, į Lietuvos nueitą kelią ir kokie galėtų būti Prancūzijos ir Lietuvos atsakymai į šiandieninės Europos keliamus klausimus.

Ambasadorius išskyrė kelis svarbiausius momentus: kad Lietuvą ir Prancūziją vienija bendra Europos teritorija ir pabrėžė, kad Prancūzija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir aneksijos. Ph.Jeantaudas pastebėjo, kad Lietuva šimtmečio sunkumus išgyveno tik todėl, kad yra daugialypė ir stovi ant tvirto kultūrinio pagrindo.

Atsakinėdamas į mokinių pateiktus klausimus, ką mano apie Lietuvos ir Prancūzijos švietimo sistemas, apie jaunimo dalyvavimą politiniame gyvenime, apie prancūzų kalbos reikalingumą ir ar yra susipažinęs su Lietuvos istorija, stengėsi mokiniams pabrėžti, kaip svarbu mokėti kuo daugiau kalbų, pažinti įvairių tautų kultūrą, domėtis šalyje ir pasaulyje vykstančiais įvykiais, nes ateityje reikės atsakingai priimti sprendimus.

Tai jau antrasis ambasadoriaus vizitas Kauno jėzuitų gimnazijoje. Prieš porą metų svečiavęsis Ph.Jeantaudas artimiau susipažino su prancūzų kalbą dėstančiais mokytojais, o su šią kalbą besimokančiais mokiniais gilinosi į jaunimui aktualias problemas.

„Džiaugiamės ir užsimezgusia draugyste su jėzuitų gimnazija Marselyje, Ecole de Provence. Tai labai svarbūs ryšiai siekiant įvairialypio mokinių kalbinio ir kultūrinio tobulėjimo mokantis prancūzų kalbos ir norint jiems pasiūlyti įvairesnių, su prancūzų kalba susijusių veiklų, tokių kaip tarpmokykliniai mainai ar vasaros stovyklos“, - pastebėjo Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius tėvas Rytis Gurkšnys SJ.

Čia jau ketvirtus metus vyko Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų organizuojama verslo ir labdaros vakarienė „Diner de Gala avec Martell“.

Aukcione – prisiminimai apie Prancūziją

Labdaringame vakare, kaip ir kasmet, dalyvavo gausus būrys garbių svečių – Prancūzijos kapitalo įmonių vadovai, partneriai, Lietuvos verslininkai, kultūros ir politikos asmenybės, aktyvūs tiek Lietuvoje, tiek ir Prancūzijoje, o taip pat renginio globėjas J.E. Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud.

Pasak renginio organizatorių, tai, kad į renginį kasmet atvyksta tie patys žmonės, atsiveda savo kolegas, partnerius ir šeimas rodo, kad jis yra išties labai aukštos kokybės tiek savo programa, tiek ir idėjomis. Be to, ypatingas pastangas sukurti elegantišką šventę deda ne tik organizatoriai, bet ir svečiai, atlikėjai, virtuvės šefai, someljė, nes Prancūzijos kultūra pati savaime kelia aukštus reikalavimus kokybei.

„Diner de Gala avec Martell“ vakarienės metu surinktos lėšos kasmet skiriamos įvairioms organizacijoms ar objektams. Šiemet renginyje lėšos labdarai buvo renkamos aukciono forma ir skirtos organizacijai „Raudonos nosys Gydytojai klounai“, kurios nariai ligoninėse lanko sergančius vaikus ir dovanoja jiems šypsenas, padedančias sveikti. Prie labdaros prisidėjo tiek su Prancūzija susijusius aukciono objektus įsteigę, tiek ir juos įsigiję asmenys ar organizacijos.

Praėjusiais metais parama skirta Labdaros ir paramos fondui „Bėdų turgus“. Prieš dvejus metus už verslo ir labdaros vakarienėje „Diner de Gala avec Martell“ surinktas lėšas Valdovų rūmų trečio aukšto Barokinė audiencijų, arba Sosto, salė buvo papuošta įspūdingu baldakimo frizu su heraldiniais ženklais, sukurtu pagal išlikusios autentiškos XVII a. pradžios heraldinės juostos pavyzdį.

Vakaro tema – menas

Tęsdami praėjusių metų temą „Pasimatymai“, šį kartą renginio organizatoriai svečius kvietė į promenadą po dviejų šalių muzikos, kino bei vaizduojamojo meno sodus. Vakaro programoje buvo paliesti istoriniai momentai nuo seniausių iki dabartinių laikų, o ryškiausi kūriniai atgimė kitoje šviesoje. Vakaro svečius pasitiko „Sodų alėja“ – skaitmenizuotas interaktyvus takas, reaguojantis į svečių žingsnius. Renginys prasidėjo keturių dalių Gala vakariene, kurios kiekvieną segmentą skyrė video siužetai. „Nebylaus kino“ filmas leido pasigėrėti unikalia prancūzų kino juosta, klausantis lietuvių džiazo trio gyvai atliekamo garso takelio.

Tradicinės verslo ir labdaros vakarienės meniu sudarė prancūzų virtuvės įkvėpti ir lietuviškoje virtuvėje pagaminti patiekalai. Renginį šiais metais dvejomis kalbomis – lietuvių ir prancūzų – vedė Giedrius Masalskis ir Lietuvoje gyvenanti prancūzų aktorė, dainininkė Clotilde Solange Rigaud. Po iškilmingos vakaro dalies svečiai persikėlė į viešbutį „Kempinski Hotel Cathedral Square“, kur vakarą pratęsė dūzgėse.

Kasmet panašiu metu vykstančio labdaringo renginio tikslas – Lietuvos ir Prancūzijos verslo ryšių stiprinimas.

Raudondvario dvare vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos garbės konsulas Kaune, Lietuvos sveikatos universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas.

Raudondvaris buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes paskutinieji dvaro šeimininkai Tiškevičiai buvo gerai žinomi ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje. Benediktas Henrikas Tiškevičius turėjo turtingą biblioteką, kurios nemažą dalį sudarė prancūziškos knygos. Grafas 1935 m. mirė ir buvo palaidotas Prancūzijoje, Mentono mieste.

V. Makūnas pastebėjo, kad lietuviai Prancūzijoje pradėjo kurtis po 1831 m. sukilimo, Paryžiuje buvo įkūrę draugiją, kuriai vadovavo Cezaris Pliateris. Iš Garliavos kilęs Juozas Gabrys Paršaitis, kiti tautinio atgimimo dalyviai irgi čia rado prieglobstį.

Tarpukariu Paryžiuje mokėsi daug lietuvių, kurie vėliau tapo mokslininkais, menininkais, politikos veikėjais. Tai gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas, buvusi Lietuvos ambasadorė UNESCO Ugnė Karvelis ir daugelis kitų.

„Prancūzija mums asocijuojasi su aukščiausio lygio literatūra, poezija, menu. Ir dabar Raudondvaryje rengiami božolė vakarai, skamba prancūziška muzika“, - kalbėjo V. Makūnas. Kauno rajono muziejus palaiko glaudžius ryšius su Prancūzijoje gyvenančiais lietuvių menininkais: rengiamos parodos, išleista knyga apie Paryžiuje gyvenusį tapytoją Praną Gailių.

Iš Zapyškio kilęs fotomenininkas Antanas Sutkus bičiuliavosi su prancūzų filosofu Jene`u Pauliu Sartre`u, kurį įamžino savo fotografijose. Ph. Jeantaudas pasakojo, kad Prancūzijos ambasada ketina aktyviai dalyvauti atkurtos Lietuvos šimtmečio renginiuose. Kitąmet Vilniuje bus atidaryta didelė A. Sutkaus paroda, kuri vėliau keliaus į Paryžių.

Kitas Prancūzijos draugiškumo ženklas – Paryžiuje planuojama surengti didelę Baltijos šalių dailininkų simbolistų parodą. Ph. Jeantaudas įsitikinęs, kad joje turėtų ryškiai suspindėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žvaigždė.

Ph. Jeantaudas taip pat prisiminė Kaune gimusį ir daug metų Prancūzijoje gyvenusį intelektualą Emanuelį Leviną. Ambasadoriaus vizija – V. Putvinskio gatvėje buvusiame Prancūzijos ambasados pastate įrengti filosofo muziejų, kuris kartu būtų ir lietuvių – prancūzų kultūros centras. V. Makūnas patvirtino, kad šiame pastate kol kas veikia Kauno rajono policijos komisariatas, tačiau netrukus jis persikels į Mastaičiuose įsikūrusią Lietuvos policijos mokyklą.

Susitikime buvo aptartos galimybės bendradarbiauti tvarkant kultūros paveldą, senus parkus, keistis meno kolektyvais, parodomis. „Raudondvaryje esame įkūrę muziejų, menų inkubatorių, turime koncertų, parodų salių, kur visada maloniai laukiami ir jūsų šalies menininkai“, - kvietė V. Makūnas.

„Šis garbus apdovanojimas skirtas mano asmeniui, bet jo vertė yra gerokai didesnė. Tai visos Lietuvos savivaldos ir Klaipėdos įvertinimas, tai įvertinimas visos klaipėdiečių kultūros bendruomenės, kuri savo darbais ir nukalė šį apdovanojimą. Aš tai vertinu kaip Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės, neužšąlančio kultūros uosto ir jo žmonių atlikto darbo bei pasiekimų įvertinimą“, – sako Klaipėdos meras.

Meno ir literatūros ordinas yra trijų laipsnių: riterio, karininko ir komandoro. Klaipėdos meras nominuotas antram pagal rangą – karininko laipsniui. V. Grubliauskas įvertintas už asmeninį ir kaip mero indėlį skatinant ir palaikant kultūrinį bendradarbiavimą tarp Prancūzijos ir Klaipėdos.

„Klaipėdos ir Prancūzijos santykiai, ypač kultūros srityje, tapo labai glaudūs ir sparčiai vystosi Jūsų dėka, mere. Esate politikas, kūrėjas ir buriate žmones. Jus apdovanojame už Jūsų indėlį stiprinant santykius kino, šokio ir atminties srityse, už tai, ką Jūs darote ir už tai, kas Jūs esate“, – per ceremoniją sakė Prancūzijos ambasadorius Philippe Jeantaud.

Plėtojant Klaipėdos ir Prancūzijos kultūrinį bendradarbiavimą klaipėdiečiai jau turėjo galimybę susipažinti su prancūzų šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinio cirko pasirodymais, sukurtas bendras prancūzų ir lietuvių šiuolaikinio šokio projektas, miestiečiai kasmet aktyviai lankosi Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojamo prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ filmuose bei kt.

Siekiant tęsti ir plėtoti bendradarbiavimą Prancūzijos ambasada Lietuvoje, Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos universitetas planuoja pasirašyti trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuria bus įsipareigota plėtoti bendradarbiavimą įgyvendinant projektus šiuolaikinio šokio srityje, pristatant prancūzų kiną Klaipėdoje ir įgyvendinant istorinės atminties aktualizavimo projektus.

„Apie tai kalbėti dar yra per anksti, nes mes nežinome, kas bus ministras pirmininkas, užsienio reikalų ministras“, - BNS pirmadienį sakė diplomatas, paklaustas apie Prancūzijos politikos prioritetus ir galimus santykius su Lietuva.

Ministrą pirmininką Prancūzijoje skiria prezidentas.

P.Jeantaudas sakė, jog E.Macrono politika taip pat daug priklausys nuo vasarą vyksiančių parlamento rinkimų, kur 39-ių būsimojo šalies vadovo vadovaujamas judėjimas „En Marche!“ šiuo metu neturi nė vieno atstovo.

Užsienio politikos klausimais E.Macronas kampanijos metu tvirtai rėmė Europos Sąjungą. Kai kurie stebėtojai sako, kad naujasis Prancūzijos prezidentas išlaikys tvirtus šalies ryšius su Vokietija.

Lietuvos ekspertai teigia, kad E.Macronui laimėjus rinkimus Paryžiaus santykiai su Vilniumi iš esmės nesikeis.

Prancūzai aktyviai dalyvauja Baltijos šalių oro policijos misijoje, pernai pratyboms į Lietuvą pirmą kartą atsiuntė sausumos pajėgas. Kitąmet Lietuvoje įsikuriančiame Vokietijos vadovaujamame NATO batalione Prancūzija dislokuos kelis šimtus karių.

„Buvo nuspręsta, kad (kitų metų) sausio pradžioje Lietuvoje bus dislokuoti apie 300 - 315 karių su tankais, su pėstininkų kovos mašinomis“, - sakė P.Jeantaud.

Lietuva šiemet ketina siųsti būrį karių į Jungtinių Tautų taikdarių misiją vakarų Afrikoje esančiame Malyje, kur prancūzų vadovaujama tarptautinė bendruomenė siekia pažaboti islamistų kovotojus. Būrį sudaro apie 30 karių.

Taip Lietuva reagavo į Prancūzijos prašymą prisidėti prie operacijų Afrikoje, kai Prancūzijoje 2015 metais nuvilnijo su džihadistų išpuolių banga.

„Tai stiprus politinis signalas, kad Lietuva ugdo savo sąmoningumą globalaus saugumo intereso klausimu, nes tradiciškai, istoriškai Lietuva su Afrika neturi daug ryšių“, - sakė Prancūzijos ambasadorius.

Oficialiuose susitarimuose Lietuvos ir Prancūzijos santykiai nuo 2009 metų vadinami strategine partneryste.

„Su Prancūzijos ambasados pagalba Klaipėdoje jau šiandien įgyvendinta nemažai  bendrų veiklų, projektų ir kultūrinių iniciatyvų, kurių tik augantis skaičius rodo, kad kokybiškai ir atsakingai partnerystei formalios sutartys nereikalingos. Vis dėlto ketinimų protokolo pasirašymas svarbus bei atsakingas vertybinis žingsnis ir Klaipėdos įsipareigojimas plėsti bendradarbiavimo sričių spektrą, palaikant ir stiprinant ambasados siunčiamus energijos impulsus“, – po susitikimo sakė uostamiesčio meras V.Grubliauskas.

Nors konkretūs bendradarbiavimo pasiūlymai ir projektai dar derinami, susitikimo metu sutarta ir dėl bendros abiejų šalių istorijos aktualizavimo svarbos. Pavyzdžiui, Prancūzijos ambasada pasiūlė Klaipėdoje surengti 1920-1923 m. istorinio laikotarpio, kuomet Klaipėdos kraštas buvo valdomas Prancūzijos, archyvinių dokumentų parodą.

„Klaipėda – išskirtinis, ir man asmeniškai labai brangus, miestas, kuriame aiškiai jaučiamas didelis kultūrinis potencialas, ryški tarptautinės tapatybės dvasia“, – susitikimo metu sakė P.Jeantaud.

Prancūzijos ambasadorius taip pat pasidžiaugė, kad prieš daugiau nei metus duotas pažadas – prancūziškos kultūros dozę uostamiestyje padidinti 50 procentų – duoda rezultatų – prancūzų menininkų darbai uostamiestyje sulaukia vis didesnio gyventojų dėmesio. Tą geriausiai iliustruoja vien perpus išaugęs kino festivalio „Žiemos ekranai“ lankytojų skaičius.

Susitikimo metu ambasadorius taip pat išreiškė stiprų palaikymą Klaipėdos siekiui tapti Europos kultūros sostine 2022 m.

Tai lėmė dabartinis Lietuvos statusas Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje, didėjantis šios organizacijos ir frankofonijos šalių vaidmuo pasaulyje, taip pat siekiama puoselėti frankofoniškas Lietuvos, ypač prieškarinio Kauno tradicijas.

Anot VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros vedėjos prof. Aurelijos Lenovičienės, prieš II-ąjį pasaulinį karą Kaunas buvo labiausiai iš visų Lietuvos miestų atsigręžęs į Vakarus, o vienas iš didžiausių tuometinių kultūrinės traukos centrų buvo Paryžius – anuometinė Prancūzija reprezentavo modernią Vakarų Europos kultūrą. Stengdamiesi perimti modernią vakarietišką kultūrą įvairių mokslų atstovai studijavo Prancūzijoje ar Šveicarijoje, dailininkai sėmėsi įkvėpimo iš prancūzų meno, vertėjai gausiai vertė prancūzų literatūrą ir formavo skaitytojų skonį, rašytojai sekė prancūzų literatūros pavyzdžiu, daugelyje mokyklų buvo dėstoma prancūzų kalba. Taip Kaune daugėjo frankofonų ir pamažu formavosi frankofoniškoji tradicija.

Frankofoniškąja tradicija Kaune džiaugėsi ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje  J. E. Philippe'as Jeantaud. „Man džiugu, kad santykiai, kurie siejo Kauną ir Prancūziją, nenutrūko. Šis didis universitetas turi gilią atmintį ir tai yra puiku, džiaugiuosi prisidėdamas prie šio centro atsiradimo VDU. Sveikinu universitetą įsiliejus į frankofoniškąją šeimą ir tikiu, kad abipusiai santykiai tik stiprės“, – atidarymo metu kalbėjo ambasadorius, kuris patikino, kad Prancūzijos parama universitetui ir bendradarbiavimas bus realus bei matomas pasaulyje.

Pasak profesorės A. Leonavičienės, įvertinus visą dabartinį ir istorinį frankofoniškąjį Kauno kontekstą ir Vytauto Didžiojo universiteto įdirbį skleidžiant prancūzų kultūrą, tampa visiškai aišku, kodėl Prancūzijos ambasada Lietuvoje pasirinko VDU ir jame nusprendė steigti Frankofonijos šalių universitetinį centrą. „Žinoma, šis centras yra labai svarbus ir pačiam universitetui, kuris ketina plėsti tarptautinius ryšius su frankofoniškuoju pasauliu, didinti bendradarbiavimą su Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių šalių ambasadomis bei tarptautinėmis frankofoniškomis organizacijomis“, – centro steigimo svarbą VDU pabrėžė prof. A. Leonavičienė.

Pasaulyje – prancūzų kalbos atgimimas

Atviras ir artes liberales principais veiksiantis Frankofonijos centras sieks stiprinti ryšius ir su Jungtinėmis Tautomis bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Norintys dirbti Europos Sąjungos, Europos Tarybos ar kitose institucijose negali apsieiti be prancūzų kalbos, kuri vis dar išlieka viena iš oficialių kalbų daugelyje tarptautinių organizacijų bei politinių struktūrų. Centro veikloje akcentuojama kalbos ir kultūros sklaida, regionų pažinimas ne tik per humanitarinius ar socialinius, bet ir per politinius mokslus.

„Bendradarbiaudami su Prancūzijos universitetais, rengsime bendrus mokslinius projektus, jungtines studijų programas, kviesimės prancūzakalbius profesorius, ekspertus, praktikus, ilgai dirbusius UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Atnaujiname ir jau vykdomas VDU studijas, kad programose būtų dėstoma ne tik apie senosios demokratijos šalis – Prancūziją, Belgiją ar Liuksemburgą, bet ir apie Lietuvai mažiau žinomas frankofoniškas valstybes, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos regioną, kur daugybė žmonių kalba prancūziškai. Jų problemos yra globalios, jos vis svarbesnės visai Europai, o afrikanistikos ekspertų Lietuvoje labai trūksta“, – paaiškino viena iš centro steigėjų, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis teigia, kad šiandien mokantis kalbų svarbu perprasti ir konkrečių regionų kontekstus, įskaitant ir politiką – prancūziškai kalbama itin įvairiuose kraštuose, pradedant Europa, Kvebeko sritimi Kanadoje ir baigiant Afrikos valstybėmis. „Mes orientuojamės į regionistiką, konkrečių regionų pažinimą, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, kurios moko abstrakcijų, nesuteikdamos realių instrumentų. Prancūzų kalba yra viena iš pasaulinių kalbų, ja kalba milijonai žmonių, todėl atsiveria galimybės dirbti globaliai“, – tikino dekanas.

Pirmosios paskaitos – jau atidarymo dieną

Renginyje dalyvavo Kanados ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Beth Richardson ir buvęs Kanados švietimo ministrų tarybos generalinis direktorius bei buvęs Kvebeko universiteto Gatino mieste rektorius prof. Francisas Whyte'as. Atidarymo metu pristatyta paroda „Map of Beauty / les corps éphémères“, kurią sukūrė du jauni prancūzų fotografai Ariane Bluteau ir Stanley Cleuët.

Plačiajai visuomenei duris atveriantis ir prancūziškai kalbančiam pasauliui atviras Frankofonijos šalių universitetinis centras visus renginio dalyvius pakvietė į pirmąsias paskaitas-diskusijas. Pranešimus skaitė ir su klausytojais diskutavo Prancūzijos ambasados Lietuvoje ambasadorius J. E. Ph. Jeantaud ir Kanados profesorius F. Whyte'as.

„Frankofonijos šalių mokslo ekspertų, diplomatų akademinėmis paskaitomis pradedamas įgyvendinti vienas iš svarbiausių centro tikslų – puoselėti ir skleisti Lietuvoje prancūzų kalbą, frankofoniškųjų šalių kultūros vertybes, ir remti Frankofonijos šalių kultūrinį, politinį, ekonominį atstovavimą Lietuvoje“, – teigia naujojo Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė prof. A. Leonavičienė.