Kūrinys simbolizuoja motinos ir naujagimio ryšį. Pasak vieno iš darbo autorių, menininko Žygimanto Amelyno, piešinys primena Leonardo da Vinčio graviūras ir dera prie solidaus seno pastato.

„Klasikiniam piešiniui įgyvendinti pasirinkta jautri graviūros technika. Nesenstanti, nekintanti bei amžina, kaip ir jausmas, kurį patiria naujagimio susilaukusi šeima. Tai darbas, kuriam nereikia spalvų – jos atsiranda žiūrinčiojo mintyse, asociacijose ir prisiminimuose“, – pasakojo Ž. Amelynas.

LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai prof. Diana Žaliaduonytė pabrėžė, kad Krikščioniškieji gimdymo namai – viena seniausių gimdymo įstaigų Lietuvoje.

„Per metus čia gimsta apie 1 tūkst. naujagimių. Neabejoju, kad šių namų darbuotojų šiluma bei profesionalumas ir toliau padės ateiti į pasaulį dar daugybei kūdikių“, – sakė prof. D. Žaliaduonytė.

Kūrinio autorių ir Krikščioniškųjų gimdymo namų nuotr.

Krikščioniškuose gimdymo namuose susitinka dvi epochos: daugiau nei 90 metų istoriją menanti senoji pastato dalis ir naujas, 2018 m. baigtas statyti modernus priestatas.

Gimdymo namų vadovas Virgilijus Rudzinskas džiaugiasi pastatą papuošusiu kūriniu.

„Mūsų gimdymo namuose pasaulį išvysta kas šeštas kaunietis, o per visą gyvavimo laiką čia gimė apie 100 tūkst. naujagimių, tad piešinys gražiai atskleidžia pastato paskirtį. Kartu kūrinys puikiai dera su turtinga pastato istorija – senoji gimdymo namų dalis, ant kurios ir nugulė šis darbas, statyta dar 1926 m. ir yra išsaugojusi vienos pirmųjų Kauno moterų ligoninių fragmentus.“

Piešiniui finansavimas skirtas iš Kauno miesto savivaldybės programos „Kauno akcentai“.

Kūrinio autorių ir Krikščioniškųjų gimdymo namų nuotr.

Medikai dėkoja menininkams ir „Kauno akcentams“ už išskirtinę pastato puošmeną, kuri džiugins ne tik gimdymo namuose besilankančius tėvelius, bet ir pro šalį einančius kauniečius.

Raketės, tinklinio kamuolys, ledo ritulio lazdos ir kiti elementai ant daugiabučio namo sienos suformavo žmogaus siluetą. Į šias formas telpa ir žemės ūkyje naudojami daiktai. Štai kibiras atstoja žmogaus kepurę, grėblys – tarsi pečiai, o jo kotas – dalis kūno bei kojos. Žinoma, kiekvienas gali įžvelgti ir kitas detales, o visų daiktų visuma gali nebūtinai sietis su žmogaus siluetu, bet gali atverti ir kitus fantazijos klodus.

Praeiviai piešiniui negaili pagyrų, mat ant Šiaurės pr. 89-ojo namo sienos nupieštos spalvotos detalės kuria gerą nuotaiką, skatina neužsisėdėti namuose ir kažką veikti – sportuoti ar tvarkyti aplinką, važiuoti į sodus ir pan.

Vyčio Šulinsko nuotr.

„Man šis piešinys tarsi priminimas, kad reikia sportuoti. Kaip tik galvojau susirasiu kamuolį ir su vaikais eisiu kur į parką jo paspardyti“, – replikavo pro minėtą daugiabutį praėjęs Paulius.

„Smagu, kad piešinys spalvotas, gyvas. Tikrai įneša gerų emocijų į mūsų kiemą“, – gerų žodžių negailėjo ir Daina.

Kauno savivaldybės Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos pirmininkas Saulius Rimas, portalui kauno.diena.lt sakė, kad šis piešinys nėra gatvės meno platformos „Gyvos sienos“ dalis. Tai reiškia, kad jo iniciatoriai – patys daugiabučio namo gyventojai, panorę turėti žaismingesnę aplinką.

Socialiniuose tinkluose nurodoma, kad piešinio autorius – Morfai.

„Papuošus sieną meniniu piešiniu ji atgijo naujai, turgaus erdvė tapo gyvesnė, patrauklesnė – tikiuosi, ją įvertins ir būsimi turgaus lankytojai“, – sako „Darnu Group“ iniciatyva surengto projekto autorius, kūrybiškai erdvę išpildęs menininkas J. Tarabilda.

Meno projektams dėmesio skiriama vis daugiau

Šis menininko projektas – nebe pirmas bendradarbiavimas su nekilnojamo turto vystymo bendrove „Darnu Group“. Prieš kelerius metus jis nutapė Vilniaus senamiestyje esančio viešbučio „Artagonistas“ pagrindinę sieną.

Jurgis Tarabilda, bendrovės „Integrity PR“ nuotr.

Kūrybiškai išpildytas, nenuobodžias erdves įvertina ir visuomenė – jos tampa traukos centru.

„Labai džiaugiuosi šiuo bendradarbiavimu, smagu, kad verslas inicijuoja panašius projektus – nors menininkams sudaromos labai geros sąlygos kūrybiškai prisidėti prie visuomenei svarbių pastatų, to Lietuvoje labai trūksta. Kūrybiškai išpildytas, nenuobodžias erdves įvertina ir visuomenė – jos tampa traukos centru“, – tikina J. Tarabilda.

Jam pritaria ir „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė. Pasak jos, svarbiausia „Paupio turgui“ kuriamo piešinio idėja buvo suteikti erdvei daugiau jaukumo ir intrigos – netrukus atsidarysiantis turgus turėtų tarpti vilniečių ir miesto svečių pamėgta restoranų, apsipirkimo ir susitikimų vieta. „Meno erdvių atsiradimui skiriame išskirtinį dėmesį, įvairūs meno projektai visuomet buvo svarbus mūsų projektus papildantis ir papuošiantis elementas, jie kuria didelę pridėtinę vertę tiek miestui, tiek atskiriems objektams“, – sako A. Liaudanskienė.

Bendrovės „Integrity PR“ nuotr.

Rankos – bendruomenės atspindys

Minčių, kaip apipavidalinti „Paupio turgaus“ sieną, buvo visokių – nuo visiškų abstrakcijų, kuriose buvo naudotos spalvinės dėmės ir linijos, iki labai konkrečių, realistinių piešinių.

„Piešinys matomas kiekviename aukšte – kiekviename aukšte nutapiau po ranką, tačiau į ką tos rankos rodo – kiekvienas mato savaip. Norėjau perteikti žinutę, kad turgus – tai pirmiausia bendruomenė“, – apie kūrinio idėją pasakoja menininkas.

Kūrybiniame procese menininkui padėjo ir jo žmona, meno projektų koordinatorė Gabija Tarabilda. Jau ne vieną projektą drauge įgyvendinusi pora ir dabar tam tikruose etapuose prie piešinio dirbo dviese.

„Kai piešinio formatas didelis, keturios akys ypač reikalingos: būdamas arti sienos nematyčiau bendro vaizdo, todėl skambindavomės, kalbėdavomės – stebėdama iš toliau žmona sakydavo, į kurią pusę reikia pasisukti, kuria kryptimi piešti“, – pasakojo J. Tarabilda.

Bendrovės „Integrity PR“ nuotr.

Svarbu palikti vietos diskusijai

Suvaldyti didelės apimties darbus visuomet yra tam tikras iššūkis, tokie piešiniai reikalauja atidumo, aiškaus erdvinio vaizdo suvokimo, patirties. Tačiau menininkas tikina – taip dirbti įdomu, nors sienų piešinių jis įprastai imasi retai, pasirenka tik jam pačiam asmeniškai patrauklius projektus.

„Dažniausiai mano kūryba abstrakti, neturi konkrečios iliustratyvios idėjos, mėgstu vizualius sprendimus, noriu, kad žiūrovas pats interpretuotų piešinį, suprastų jį savaip“, – kalba J. Tarabilda.

Lankytojams „Paupio turgus“ duris atverti žada dar šį pavasarį.

Vietos bendruomenės ir šviesos menininkų Robio Balčiūno bei Eimanto Kuktos iš „Glow Factory“ diskusijos, ką reikėtų nuveikti, kad kiemas taptų matoma ir žinoma Akademijos vieta, kuria galėtų didžiuotis ne tik namo gyventojai, bet ir visa miestelio bendruomenė, prasidėjo vasaros viduryje. Greta noro sukurti lankytiną vietą, kiemo gyventojai panoro išspręsti ir kitą problemą – pakeisti atgrasų, tamsų, nejaukų ir nesaugų kiemo praėjimą.

Anot Kauno rajono savivaldybės atstovų, taip šalia žinomiausios Akademijos eglės esanti tarpuvartė dirbtuvių projekto įgyvendinimo metu nušvito naujomis spalvomis, kurias galima pamatyti tik sutemus. Ant sienų nupiešti paukščiai yra bendruomenės simboliu tapę čiurliai.

Namo pirmininkas Vitalis Orentas džiaugiasi, kad gyventojai, paskatinti sėkmingo rezultato, turi ir kitų naujų idėjų, noro bei ryžto gražinti savo aplinką.

Legaliu paišymu ant sienos užsiimantis meistras kartu su centre gyvenančių vaikų pagalba per dvi savaites aerozoliniais dažais sukūrė didžiulį piešinį. Ant sienos pavaizduota mergaitė, bijūnu puokšte dengianti savo veidą. Pastelinių spalvų neofreską puošia išpieštas simbolinis žodis „Ačiū“.

„Sumanymas piešinyje pavaizduoti padėką kilo savaime. Čia gyvena vaikai, kuriems reikia didelio palaikymo, ir dirba darbuotojai, kurie atiduoda visas pastangas jų gerovei užtikrinti. Todėl manau, kad už gyvenimiškas pamokas norisi vieni kitiems pasakyti ačiū, o aš tik tai iliustruoju“, – kūrinio idėją, užkoduotą piešinyje, atskleidė T. Vincaitis-Plūgas.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas dėkodamas menininkui už dovanotą kūrinį pastebėjo, kad reikia mokėti džiaugtis mažais darbais, ypač kai juos žmonės daro atvira širdimi, neprašydami jokio atlygio. T. Vincaičiui-Plūgui meras įteikė simbolines Kauno rajono dovanas.

Neliko nepastebėtas ir prasmingas „Gynios“ direktorės Jurgitos Kupčinskienės darbas. „Džiaugiuosi, kad keičiantis vadovams, tęsiamos senos tradicijos, formuojamos naujos, su šypsena veide, užsidegimu mylėti bei globoti šiuos nuostabius vaikus, taip pat kuriami gražūs darbai“, – pastebėjo meras V. Makūnas.

Vaiko gerovės centro „Gynia“, kuriame teikiamos globos, ugdymo ir socialinės paslaugos be tėvų globos likusiems vaikams, direktorė J. Kupčinskienė teigė, kad šios dvi savaitės buvo turiningos tiek vaikams, tiek menininkui: „Mes visi gavome didelę dovaną – galimybę dalytis. Tadas dalijosi savo talentu, o mes viskuo, kuo galėjome. Jis tiesiog tarsi nusileido iš dangaus ir padovanojo gražų piešinį ant sienos.“

Neofreskų meistras šioje srityje – ne naujokas. Jau daugiau kaip 30 m. grafičiais besidominčiam Tadui unikaliais piešiniais teko pagražinti ne vieną objektą Lietuvoje ir už jos ribų. Kauno rajone menininkas jau yra papuošęs Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ kieme esančią sieną.

Užduotis – rasti sieną

Gargždų miesto bendruomenė projektu "Žaidžiantys" užsibrėžė tikslą sukurti miestą pagyvinantį akcentą.

"Mes labai norėjome, kad miestas taptų šviesesnis ir jaukesnis. Šis projektas skirtas viešosioms erdvėms pagyvinti. Šiais metais nusprendėme pasirinkti didelio formato projektą. Ilgai ieškojome tinkamo pastato. Reikėjo renovuoto ir sutvarkyto objekto. Daugiabučių administratoriai nesutiko dalyvauti projekte. Tačiau atradome miesto centre namą, kurio gyventojai tik pasidžiaugė, kad toks kūrinys puoš jų namus", – pasakojo Roma Litvinaitė, Gargždų bendruomenės pirmininkė.

Bent jau vienas iš dviejų objektų tikrai yra gargždiškis. Tai – piešinyje pavaizduotas tulžys.

Namas parinktas ypač sėkmingai, jis stovi Klaipėdos gatvėje, netoli Klaipėdos rajono savivaldybės.

"Tad kiekvienas miestietis tikrai pasidžiaugs piešiniu. O juk ir didžiosios metų šventės artėja, norisi šviesos ir įspūdžių", – sakė R. Litvinaitė.

Projektui – 5,7 tūkst. eurų

Idėjos iniciatoriai finansavimo sulaukė iš Vietos bendruomenių tarybos. Lėšos gautos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

"Projektui skirta 5,7 tūkst. eurų. Pačiam piešiniui atiteko 4 tūkst. eurų suma. Pinigai buvo sumokėti autoriui Tadui Šimkui, kuris yra garsiojo Kauno paveikslo "Senelis su pypke" autorius. Likusi suma buvo išleista idėjų generavimo dirbtuvėms", – pasakojo R. Litvinaitė.

Gargždų bendruomenė ieškojo profesionalų, grafičių mėgėjų paslaugų nuspręsta neprašyti.

"Piešinyje vaizduojamas mažas vaikas su paukšteliu. Nežinau, kur realiai gyvena šis berniukas, esantis piešinyje. Bet bent jau vienas iš dviejų objektų tikrai yra gargždiškis. Tai – piešinyje pavaizduotas tulžys. Daugeliui šis paukštelis panašus į kolibrį, tačiau nelabai kas žino, kad šie paukščiai gyvena čia pat, Minijos slėnyje", – juokavo R. Litvinaitė.

Vaizdas: centrinėje Gargždų gatvėje nuo šiol miestiečių akis trauks įspūdingų matmenų piešinys, kuriame pavaizduotas berniukas su tulžiu. (Dienraščio skaitytojo nuotr.)

Idėjų gausa

Piešinio autorius su pagalbininkais idėją realizavo per savaitę.

"Oficialaus šio kūrinio pristatymo dar nebuvo, gal surengsime kažką panašaus Kalėdų periodu. Tačiau jau aišku, kad miestiečiams jis patiko, labai džiugu, jog žmonės nušvinta, išvydę šį miesto akcentą", – kalbėjo R. Litvinaitė.

Tai ne pirma Gargždų miesto bendruomenės įgyvendinta idėja.

Prieš kurį laiką gargždiškiai stebėjosi specialiomis instaliacijomis, papuošusiomis Kalniškės piliakalnį, kuris priminė tikrą viduramžių karžygių susirėmimo vietą.

Dar viena instaliacija traukė akį ties Gargždų ligonine. Tarpukario stiliaus meninė kompozicija itin patiko miestiečiams.

Paskutinis Gargždų bendruomenės darbas yra ilgalaikis, viliamasi, kad piešinys išliks ne vienerius metus.

Garliavos apylinkių "Sąnašos" bendruomenė kartu su "Kaunas 2022" bendruomenių programa "Fluxus Labas!" ėmėsi įgyvendinti projektą, kurio tikslas buvo nuspalvinti betoninę tvorą, įtraukiant vietos bendruomenės narius kaip kūrėjus. Ta tvora daugelį metų darkė pagrindinę gatvę ir atrodė neestetiškai. "Fluxus Labas!" bendruomenės Garliavos apylinkėse fasilitatorius ir "Sąnašos" bendruomenės pirmininkas Ovidijus Jurkša ėmėsi iniciatyvos šiai įdėjai įgyvendinti.

Projekto metų buvo įtraukti vietos bendruomenės gyventojai, kurie su menininke Gitana Tomaševiče, o vėliau ir su Gintautu Velykiu dalyvavo meninėse dirbtuvėse.

Juose bendruomenės nariai piešė eskizus taip, kaip matė ir suvokė vietovės, kurioje gyvena, tapatumą. Nupiešti eskizai ilgainiui turėjo nugulti ant betoninės tvoros, kurią dar reikėjo nušveisti ir paruošti dažyti.

Menininkas G.Velykis organizavo paruošimo darbus ir sukūrė betoninės tvoros piešinio pagrindą, kuriuo tapo stilizuota III forto gynybinė siena. "Betoninė tvora žymi šiaurinę III forto teritorijos ribą, todėl simboliška, kad atsirado ši stilizuota siena. Laukė iššūkis, kaip perkelti bendruomenės narių pieštus eskizus ant tvoros jau nupiešto pagrindo. Dėl G.Velykio sumanumo eskizai puikiai įsikomponavo į bendrą piešinį, kurie tapo savotiška galerija", – pasakojo O.Jurkša.

Kai visi darbai buvo atlikti, buvo suorganizuotas šios nuspalvintos tvoros atidarymas. Šventė vyko tiesiog gatvėje šalia tvoros, o joje dalyvavo ne tik bendruomenės nariai, piešinių kūrėjai, bet ir partneriai, Kauno tvirtovės parko atstovai, bendrovės "Irgita", kuriai priklauso tvora, darbuotojai, "Kaunas 2022 atstovai", Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius.

Atidarymo metu skambėjo Edmundo Janušaičio eilės ir muzika. Svečiai buvo vaišinami III forto arbata. Grįžtantys iš darbo pristabdydavo automobilius, kad galėtų pasigrožėti

prožektorių šviesų nutvieksta gražia tvora, kuri nuo šiol džiugins kiekvieną pravažiuojantį, praeinantį arba laukiantį autobuso prie stotelės.

Socialiniame tinkle „Facebook“ projekto iniciatoriai paskelbė, kad šio mėnesio pradžioje pradėtas tapyti išskirtinis piešinys. Ant Kranto al. 62-ojo namo pradėtas ilgai lauktas sienos tapybos projektas „Šančių laikai“.

„Naktį iš rugpjūčio 4 d. į 5 d. piešinys buvo perkeltas ant Kranto al. 62 namo sienos. Vėliau, nekantriai stebint orų prognozes ir orą pro langą, buvo tapoma ant sienos“, – rašoma „Šančių kiosko“ „Facebook“ puslapyje.

Organizatoriai informavo, jog tikimasi piešinį pabaigti rugsėjo antroje pusėje. Jau dabar ant sienos nutapyta keletas fragmentų. Štai jau galima sutikti gulbę, kuri tapusi Šančių simboliu, mat būtent šiame rajone yra viena didžiausių gulbių lesyklų šalyje. Taip pat ant sienos jau nutūpė ir po Šančius besižvalgantis fotografas, plaikstosi ir padžiauti skalbiniai bei keturkojis draugas.

Šios sienos tapybos iniciatoriai – Darius Ruzgas, Aistė Ruzgienė ir Gražvyda Andrijauskaitė, piešinio autorė – G. Andrijauskaitė, bendraautorius ir konsultantas – Tadas Šimkus, koordinatorė – Austėja Bliumkytė-Padgurskienė.

Naujųjų mokslo metų pradžia apkarto Eduardo Balsio menų gimnazijos vadovui bei pedagogams. Seno dvaro, kuriame įsikūrusi mokykla, siena buvo išpiešta ryškiu grafičiu. Piešinio nuvalymas mokyklos bendruomenei reikštų nemažas išlaidas.

Pripažino autoriaus talentą

Vos prieš kelias dienas ši siena, labiausiai matoma einantiems pėsčiųjų taku, buvo nudažyta, nes per vasaros atostogas chuliganai ją buvo apterlioję įvairiais užrašais.

Kol kas gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius nežino, kieno tai darbas. Grafitis atsirado praėjusios savaitės viduryje. Spėjama, kad siena išpiešta paryčiais.
Mokyklos vadovas jau kreipėsi į policiją. Šį kartą situacija yra kiek netradicinė – būsimuosius muzikantus bei dailininkus ugdantys pedagogai pripažįsta, kad piešinys ant sienos nėra eilinio peckelio darbas. Akivaizdu, kad tai padarė žmogus, kuris moka piešti.

Nors ir garsiai prabilę apie tai, kad grafitis yra pakankamai meniškas, pedagogai konstatavo, jog gimnazijos pastatas yra architektūros paminklas, saugomas valstybės.

Svarsto, kaip pasielgti

„Vaikams linksma, gražu, sako, kad mokyklą kažkas papuošė. Nežinau, kaip ir elgtis. Kol kas neuždažome, bet, ko gero, reikės tai padaryti, nes įstatymas įpareigoja, – teigė E.Balsio gimnazijos direktorius.

Įstaigos vadovas tikino nesantis nusistatęs prieš gražius grafičius.

„Pavyzdžiui, piešinys, kuris buvo ant namo Martyno Mažvydo alėjoje. Atvirai sakau, man jis patiko. Prisiminkime, kuo baigėsi įstatymo laikymasis. Uždažė. O dabar jo vietoje siena aprašinėta užrašais. Pagalvokime, kas geriau. Ir mes mąstome, kas atsitiks, jei uždažysime grafitį ant mūsų sienos. Esame tokioje padėtyje, kad dar net nežinau, ką daryti. Žiūrint biurokratiškai, reikėtų paimti ir panaikinti. Kai kurie dailininkai labai vertina tokius dalykus, juk čia modernus sienų menas. Bet kita vertus, juk su mumis nesuderino prieš piešdami. Su humoru pažiūrėję į tai galėtume sakyti, kad nemokamai gavome meno kūrinį“, – kalbėjo pašnekovas.

Bandydamas apibūdinti piešinį, G.Misiukevičius teigė, kad jis yra panašus į žmogų, o gal – gyvūno figūrą.

Išlaidos smogia biudžetui

Direktorius svarstė, kad grafitininkai galėjo sukurti kažką labiau estetiško. Akivaizdu, jog norėta šokiruoti. Būtent tokius jausmus patyrė direktorius, kai pamatė raudoną figūrą ant ką tik uždažytos sienos.

„Nuėjome, apžiūrėjome, buvo ir tokių, kurie įvertino teigiamai. Aišku, mums būna pikta, kai vakarais ar anksti ryte pripeckiojama ant sienų, kai peckeliai patys nesupranta, ką pakeverzojo“, – sakė G.Misiukevičius.

Gimnazijos direktorius teigė, jog kiekvieną rugsėjį tenka dažyti pastato sienas, bet ne visas, o tik ten, kur būna išterliota.

Anot jo, viską lemia pinigai. Vaizdo kameros išgąsdino vandalus tik trumpam, panašiai kaip šernus baidyklės baido tik kelis mėnesius.

Kiekvienas sienų padažymas mokyklai kainuoja 300 ar 400 litų. Jeigu tektų dažyti visą sieną, išlaidos išaugtų iki kelių tūkstančių litų.