„Iškilmingai prisiekiu žmonėms, kad sąžiningai vykdysiu prezidento pareigas“, – sakė konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeolas.

61 metų Yoon Suk-yeolas darbą pradėjo nuo saugumo instruktažo Šiaurės Korėjos klausimais požeminiame bunkeryje.

Pchenjanas nuo sausio atliko rekordiškai daug – 15 – ginklų bandymų, įskaitant du paleidimus praėjusią savaitę.

Savo inauguracinėje kalboje jis paragino „visiškai denuklearizuoti“ Šiaurės Korėją, teigdamas, kad kaimyninės šalies ginklų programos kelia grėsmę pasaulio saugumui.

Pietų Korėjos naujasis lyderis pridūrė, kad jei Pchenjanas „tikrai pradės denuklearizacijos procesą“, jis yra pasirengęs pateikti „drąsų planą“, kaip paskatinti skurdžios šalies ekonomiką.

Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) raketos ir branduoliniai ginklai kelia grėsmę Pietų Korėjos, regiono ir pasaulio saugumui, sakė Yoon Suk-yeolas ir pabrėžė: „Durys dialogui išliks atviros, kad galėtume taikiai išspręsti šią grėsmę.“

Panašu, kad prie dešimtos pagal dydį pasaulio ekonomikos vairo stojusio Yoon Suk-yeolo konservatyvioji administracija pradės vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką, jo pirmtakui Moon Jae-inui (Mun Džejinui) per savo penkerių metų kadenciją laikiusis įtampos su Pchenjanu mažinimo politikos.

Be kita ko, Moon Jae-inas tarpininkavo Kim Jong Uno ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimams. Vis dėlto tos derybos 2019 metais žlugo ir diplomatinės pastangos nuo to laiko yra įstrigusios.

Tikėtina, kad Yoon Suk-yeolui nebus lengva, nes jis pradeda eiti pareigas turėdamas vieną žemiausių reitingų iš visų demokratiškai išrinktų Pietų Korėjos prezidentų – apie 41 proc., rodo neseniai atlikta „Gallup“ apklausa.

Jis iškėlė prezidento kanceliariją iš dešimtmečius veikusių Mėlynųjų rūmų, o tai pakenkė visuomenės nuotaikoms, nes daugelis mano, kad brangiai kainuojantis perkėlimas buvo nereikalingas.

Yoon Suk-yeolo teigimu, Mėlynieji rūmai, esantys vietoje, kurioje 1910–1945 metais veikė Japonijos kolonijinė administracija, yra „imperinės galios simbolis“, ir tvirtino, kad perkėlimas užtikrins demokratiškesnį prezidentavimą.

Mėlynųjų rūmų teritorija bus atverta visuomenei kaip parkas, o per inauguracijos ceremoniją buvo tiesiogiai transliuojami vaizdai, kaip žmonės ten ateina.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė“

Iškilminga inauguracijos ceremonija vyko prie Seulo Nacionalinės asamblėjos. Jos metu pasirodė kariuomenės orkestrai, dalyvavo kariai paradinėmis uniformomis ir buvo iššauta 21 salvė.

Per savo inauguracijos kalbą Yoon Suk-yeolas teigė, kad Pietų Korėja susiduria su „daugybe krizių“, paminėdamas pandemiją, pasaulines tiekimo grandinės problemas ir ekonomines problemas bei „sudėtingus“ ginkluotus konfliktus ir karus.

„Tokios sudėtingos ir daugialypės krizės meta ilgą ir tamsų šešėlį“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra įsitikinęs, jog šalis įveiks dabartinius sunkumus.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė, tapome stipresni ir išmintingesni“, – kalbėjo Yoon Suk-yeolas.

Didžiulėje inauguracijos ceremonijoje, kuri, pasak vietos žiniasklaidos, buvo brangiausias toks renginys šalyje, atsiėjęs 3,3 mlrd. vonų (2,45 mln. eurų), dalyvavo apie 40 000 žmonių.

Ceremonijoje dalyvavo ir Moon Jae-inas, ir nušalintoji buvusi prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė). Pastaroji anksčiau šiais metais buvo paleista iš kalėjimo suteikus jai malonę vienoje iš didžiausio masto korupcijos bylų per šalies istoriją.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskyrė viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) sutuoktinį Dougą Emhoffą (Dagą Emhofą) vadovauti aštuonių narių delegacijai.

Japonija ir Kinija taip pat atsiuntė į inauguraciją aukšto rango atstovus, o Yoon Suk-yeolas sakė norintis pataisyti kartais pašlyjančius santykius su regiono galybėmis.

Šis žingsnis atrodo netikėtas, ryškėjant ženklams, kad Pchenjanas ruošiasi atnaujinti branduolinius bandymus.

Šiaurės Korėja šiais metais jau atliko keliolika ginklų bandymų, o ekspertai vėl perspėja dėl naujos veiklos požymių pagrindiniame branduolinių bandymų komplekse.

Moon Jae-ino įpėdinis, išrinktasis prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas), pažadėjo imtis griežtesnės pozicijos dėl Šiaurės Korėjos vadovo vykdomų provokacijų.

Seulo prezidentūra patvirtino, kad Kim Jong Unas ir Moon Jae-inas apsikeitė draugiškais laiškais, tačiau kol kas daugiau detalių nepateikė.

Moon Jae-inas buvo triskart susitikęs su Kim Jong Unu ir padėjo organizuoti buvusio JAV prezidento (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos lyderio derybas.

Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Kim Jong Uno ir D. Trumpo viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Jis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

Nuo tada Pchenjanas kritikavo Pietų Korėją, o Moon Jae-iną vadino „įkyriu tarpininku“. Pchenjanas taip pat susprogdino pietiečių už 15 mln. JAV dolerių  pastatytą ryšių biurą prie abiejų valstybių sienos Šiaurės Korėjos pusėje, o praėjusį mėnesį – pirmąkart nuo 2017 metų – atliko tarpžemyninės balistinės raketos (TŽBR) bandomąjį paleidimą.

Tačiau penktadienį Pchenjano valstybinė naujienų agentūra KCNA nurodė, kad Kim Jong Unas ir Moon Jae-inas sutiko, kad jų valstybių ryšiai bus plėtojami, jeigu abi šalys „negailės pastangų“.

Pasak Kim Jong Uno, jo „istoriniai“ susitikimai su Moon Jae-inu suteikė žmonėms „vilties dėl ateities“, sakoma KCNA pranešime.

Kim Jong Unas  „įvertino Moon Jae-ino pastangas, siekiant didžiojo tautos tikslo iki paskutinių savo kadencijos dienų“, sakoma pranešime. Jame priduriama, kad judviejų apsikeitimas laiškais yra „gilaus pasitikėjimo išraiška“.

Naujasis prezidentas Yoon Suk-yeolas darbą pradės gegužės 10 dieną.

Pietų Korėjos pareigūnai sako, kad Pchenjanas gali surengti karinį paradą arba atlikti naujų ginklų bandymą balandžio 25-ąją, Korėjos liaudies armijos įkūrimo metinių dieną, arba panašiu metu.

Tai reiškia, kad prie ketvirtos pagal dydį Azijos ekonomikos vairo stos politikos naujokas ir prisiekęs antifeministas.

Po įnirtingos ir įtemptos rinkimų kampanijos Yoon Suk-yeolas, anksčiau dirbęs vyriausiuoju prokuroru ir niekada neužėmęs renkamų pareigų, anksti ketvirtadienį buvo paskelbtas nugalėtoju, jo varžovui valdančiosios Demokratų partijos kandidatui Lee Jae-myungui (Li Džemjungui) pripažinus pralaimėjimą.

„Tai didžios Pietų Korėjos tautos pergalė“, – sakė Yoon Suk-yeolas iš opozicinės Liaudies jėgos partijos džiūgaujantiems šalininkams, kurie skandavo jo vardą šalies Nacionalinėje asamblėjoje.

„Stengiausi iš visų jėgų, bet nepateisinau lūkesčių, – Demokratų partijos biure savo šalininkams kiek anksčiau sakė Lee Jae-myungas. – Tai nėra nei jūsų, nei Demokratų partijos pralaimėjimas. Visa atsakomybė tenka tik man.“

Rinkėjų aktyvumas buvo 77,1 proc.; rekordiškai daug žmonių pasinaudojo išankstinio balsavimo galimybe.

Naujienų agentūra „Yonhap“ paskelbė, kad „suskaičiavus 98 proc. balsų, Yoon Suk-yeolas surinko 48,59 proc. balsų, o Lee Jae-myungas iš liberalios Demokratų partijos (DP) – 47,79 procento“.

Abi Pietų Korėjos partijos yra ideologinės priešingybės – ir Yoon Suk-yeolo pergalė reiškia, kad rinkėjai nusprendė išstumti dabartinio prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) taikingus liberalus ir perduoti valdžią naujai, karingai nusiteikusiai ir fiskaliniu požiūriu konservatyviai vyriausybei.

Taip pat tai žymi dramatišką pergalę opozicinei Liaudies jėgos partijai, kuri 2017 metais susidūrė su sunkmečiu, kai jos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) buvo nušalinta nuo pareigų.

Analitikų teigimu, tai gali iš naujo įsukti „keršto ratą“ Pietų Korėjoje, garsėjančioje priešiška politika. Prezidentai ten dirba tik vieną penkerių metų kadenciją, o visi gyvi ekslyderiai buvo įkalinti dėl korupcijos, kai paliko savo postą.

Yoon Sung-cheonas jau pagrasino ištirti kadenciją baigiančio prezidento Moon Jae-ino veiklą dėl nekonkretizuotų „pažeidimų“

Tačiau savo pergalės kalboje jis pasirinko taikesnį toną: „Dabar varžybos baigėsi ir visi turi dėti bendras pastangas, kad taptume vieningi.“

Favoritais laikyti kandidatai, kurie abu buvo tokie nepopuliarūs, kad vietos žiniasklaida juos pavadino „nepopuliariųjų rinkimais“, kelis mėnesius ėjo koja kojon. Rinkėjų apklausos rodė, kad kandidatus skiria mažiau nei vienas procentinis punktas.

Karlas Friedhoffas (Karlas Fridhofas) iš Čikagos pasaulinių reikalų tarybos sakė naujienų agentūrai AFP, kad Yoon Sung-cheonas turi daug „nežinomųjų“, dėl kurių sunku ką nors prognozuoti.

„Didelį susirūpinimą kelia tai, kad jam trūksta realios politikos formavimo patirties“, – sakė jis.

Tačiau „atrodo, kad jis yra agresyvus ir ambicingas, jį remia didžiulė šalies elito dalis“, AFP sakė Oslo universiteto Korėjos studijų profesorius Vladimiras Tichonovas.

Rinkimų nugalėtojas gegužę oficialiai pakeis Moon Jae-iną. Dabartinis valstybės vadovas lieka populiarus, nors ir nepasiekė žadėto taikos susitarimo su Šiaurės Korėja.

„Šiandien su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu (Mun Džejinu) sutarėme, kad jų specialistai perduos savo žinias bei patirtį Lietuvos krizių valdymo ir sveikatos apsaugos institucijų pareigūnams“, – feisbuke parašė prezidentas po pokalbio telefonu su Pietų Korėjos prezidentu.

Lietuva jau yra gavusi koronaviruso tyrimams reikalingų reagentų siuntą iš Pietų Korėjos.

G. Nausėdos teigimu, Pietų Korėjos vadovas pažadėjo tarpininkauti ir dėl kitų medicininių priemonių bei įrangos įsigijimo iš šios šalies gamintojų.

Prasidėjus koronaviruso plitimui, Pietų Korėja pradėjo plačią testavimo programą ir užsikrėtusių žmonių judėjimo kontrolę, jai pavyko sėkmingiau sulėtinti viruso plitimą, palyginti su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis.

Pietų Korėjoje patvirtinta daugiau nei 9 tūkst. viruso atvejų, mirė per šimtą žmonių.

Pastarąsias kelias savaites Pietų Korėjoje kasdien patvirtinama ne daugiau kaip po šimtą atvejų.

To nepadarius, akcentuoja prezidentas, pasitikėjimas koronaviruso sukeltą krizę sprendžiančiomis valdžios institucijomis tik didės.

„Aš manau, kad nebegalime gyventi, kada priimami sprendimai, o po to bandoma juos koreguoti atsižvelgiant į savivaldybių pastabas. Ankstyvajame etape turi būti sutarta, ar yra pakankamai pasirengta tokiam sprendimui, nes bet kokios implikacijos, bet kokie nepasisekimai ar konfliktai tik mažina pasitikėjimą valdžios institucijomis“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, šiuo metu esama nemažai spragų Vyriausybei koordinuojant sprendimus su savivaldybėmis.

Mes turime tikrai griežtinti karantinavimo sąlygas, kadangi matome pernelyg daug pavyzdžių, kuomet jos ignoruojamos arba jų nesilaikoma.

„Turi būti skuba, bet ne skubotumas. Mes turime skubiai priiminėti sprendimus, nes situacija neleidžia mums lūkuriuoti. Kita vertus, tai neturi vykti stichiškai, neapgalvojus pasekmių ir ypač nesuderinus veiksmų su kitomis valdžios institucijomis“, – sakė G. Nausėda po susitikimo su žvalgybų vadovais.

Kartu, užsiminė prezidentas, Lietuvoje turi būti griežtinamos karantinavimo sąlygos.

„Mes turime tikrai griežtinti karantinavimo sąlygas, kadangi matome pernelyg daug pavyzdžių, kuomet jos ignoruojamos arba jų nesilaikoma“, – sakė G. Nausėda.

Numatytas pokalbis su Pietų Korėjos prezidentu

G. Nausėda sako, kad penktadienio rytą yra numatytas pokalbis su Pietų Korėjos prezidentu, su kuriuo bus aptariami šios šalies veiksmai valdant koronaviruso protrūkį bei galima Pietų Korėjos ekspertų pagalba teikiant konsultacijas.

„Su Pietų Korėjos prezidentu ketinu kalbėtis apie tai, kokios yra Pietų Korėjos sėkmės paslaptys, kokie algoritmai lėmė tai, kad, patyrusi gana ženklų koronaviruso protrūkį, ankstyvojoje stadijoje vis dėlto priėmė adekvačius, teisingus sprendimus jo plitimą sustabdė ir šiuo metu gali šiek tiek liberalizuoti gyvenimą ir visuomenės tvarkos režimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, tikimasi, kad Pietų Korėjos ekspertai galėtų pateikti konsultacijų.

„Mano tikslas yra, kad tai nebūtų pasikalbėjimas dėl pasikalbėjimo, bet kad tai būtų transliuota į tam tikrą ekspertų lygmenį ir galėtume pasitelkti ekspertizę konkrečių specialistų asmenyje. Nebūtinai kalbame apie fizinį atvykimą į Lietuvą. Tam pakanka elektroninio ryšio priemonių“, – sakė G. Nausėda.

„Aš būsiu prezidentas visiems pietų korėjiečiams“, – pareiškė jis džiaugsmingai miniai Seule Guangvamuno aikštėje, kurioje žmonės jau daug mėnesių rinkdavosi reikalauti ankstesnės prezidentės Park Geun-hye (Pak Gjunhė) atstatydinimo dėl milžiniško korupcijos skandalo.

Balsavusiųjų apklausa parodė, kad Demokratų partijos kandidatas Moon jae-inas pelnė 41,4 proc. balsų ir artimiausią varžovą lenkia 18 proc.

Nuo jo smarkiai atsiliko konservatyviųjų pažiūrų Hong Joon-pyo (Hong Džunpjo), gavęs apie 23,3 proc. balsų, o už trečioje vietoje likusį centristą Ahn Cheol-soo (An Čolsu) balsavo 21,8 proc. rinkėjų.

„Didžiulė pergalė tenka tiems puikiems žmonėms, kurie liko su manimi kurti teisingumo šalį..., kurioje vyraus taisyklės ir sveikas protas“, – sakė Moon jae-inas.

Pietų Korėją yra ištikusi politinė sumaištis dėl skandalo aplink Park Geun-hye, kuri šiuo metu yra areštinėje ir laukia teismo. Tuo tarpo Moon jaei-inas žada būti „sanglaudos prezidentu“, taip pat rūpintis ir tais, kurie jo nepalaikė.

Rinkimai buvo paskelbti po ankstesnės prezidentės Park Geun-hye (Pak Gjunhė) atstatydinimo ir apkaltinimo dėl įtariamos korupcijos, ir vyko tvyrant didelei įtampai tarp Seulo ir branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos.

Rinkėjai buvo įaudrinti pykčio dėl didelio masto kyšininkavimo ir įgaliojimų viršijimo skandalo, išvertusio iš valdžios Park Geun-hye. Šis sukrėtimas dar labiau paaštrino žmonių nusivylimą nedarbu ir ekonomikos lėtėjimu.

Už Demokratų partijos kandidatą balsavo apie 41,4 proc. rinkėjų, rodo trijų televizijų atliktas bendras tyrimas. Nuo jo smarkiai atsiliko konservatyviųjų pažiūrų Hong Joon-pyo (Hong Džunpjo), gavęs apie 23,3 proc. balsų, o už trečioje vietoje likusį centristą Ahn Cheol-soo (An Čolsu) balsavo 21,8 proc. rinkėjų.

„Jaučiu stiprią žmonių valią pakeisti vyriausybę. ... Galim e paversti tai tikrove tik balsuodami“, – sakė Moon Jae-inas, kuris kartu su žmona balsavo vienoje rinkimų apylinkėje Seulo vakariniame rajone.

Nacionaliniai rinkimai Pietų Korėjoje būna nedarbo diena ir buvo tikimasi rekordinio rinkėjų aktyvumo. Iki 19 val. vietos laiku – valanda iki rinkimų apylinkių darbo pabaigos – savo valią jau buvo pareiškę 75,1 proc. rinkėjų. Tai šiek tiek mažiau nei buvo galutinis rinkėjų aktyvumas prieš penkerius metus.

59 metų Kim Sun-chulas (Kim Sunčulas) sakė balsavęs už Moon Jae-iną, nes „šaliai reikia atkurti demokratiją, kurią taip pakirto Park vyriausybė“.

Per šią rinkimų kampaniją daugiausiai dėmesio buvo skirta ekonomikai, kiek mažiau – Šiaurės Korėjai. Vis dėlto po dešimtmetį trukusio konservatorių valdymo Moon Jae-ino pergalė gali lemti didelius Seulo santykių su Pchenjanu ir pagrindiniu sąjungininku Vašingtonu pokyčius.

64 metų Moon Jae-inas, kritikų laikomas pernelyg švelniu Šiaurės Korėjai, ragino atnaujinti dialogą, mažinti įtampą ir grįžti prie derybų stalo. Be to, manoma, kad jis palaikytų didesnę nepriklausomybę santykių su Jungtinėmis Valstijomis srityje. Amerika, Seulo saugumą garantuojanti šalis, Pietų Korėjoje laiko 28,5 tūkst. savo karių.

Kampanijos metu Moon Jae-inas žurnalistams sakė, kad jų buvimas yra „svarbus ne tik mūsų pačių saugumui, bet ir pasaulinei JAV strategijai“.

Šiaurės Korėja nuo praeitų metų pradžios atliko du branduolinius bandymus ir išbandė virtinę raketų. Pchenjanas siekia pasigaminti raketų, galinčių nuskraidinti branduolinių užtaisų į taikinius JAV žemyninėje dalyje.

Vašingtonas sakė neatmetantis karinės intervencijos galimybės ir šis pareiškimas didina nerimą, kad konfliktas gali eskaluotis.

Vis dėlto pastaruoju metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sušvelnino retoriką ir teigė, kad jam būtų „garbė“ susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).

Moon Jae-inas irgi sakė norintis aplankyti Pchenjaną ir susitikti su Kim Jong Unu. Būsimasis Pietų Korėjos lyderis taip pat teigia, kad būtų galima atnaujinti dabar uždarytus kai kuriuos abiejų Korėjų bendrus projektus, tokius kaip Kesongo pramonės zona.

72 metų gydytojas Chung Tae-wanas (Čung Tėvanas), kuris savo balsą atidavė klestinčiame sostinės rajone Sočo rajone, parėmė Moon Jae-ino oponentą.

„Balsavau už Hong (Joon-pyo), nes saugumas (Šiaurės Korėjos atžvilgiu) yra svarbiausias dalykas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Didelis susiskaldymas

Tačiau daugeliui Pietų Korėjos rinkėjų labiausiai rūpėjo korupcija, lėtėjantis augimas, nedarbas ir net oro tarša iš Kinijos.

Spartus Pietų Korėjos augimas nuo 8-ojo iki 10-ojo dešimtmečio ištraukė karo nualintą šalį iš skurdo, bet ekonomikai bręstant sulėtėjo ir dabar trisdešimtmečių ir jaunesnių žmonių nedarbas yra rekordinis - 10 procentų.

Nusivylimas augančia turtine ir galimybių nelygybe kurstė pyktį dėl Park Geun-hye skandalo, kuris atskleidė draugiškus ir korumpuotus ryšius tarp reguliuotojų ir dešimtmečius gyvuojančių įtakingų, į šeimą orientuotų konglomeratų džebiolų.

Park Geun-hye laukia teismas dėl korupcijos. Byla yra susijusi su vyriausybės malonių teikimu garsiems verslininkams, tarp jų – „Samsung“ paveldėtojui Lee Jae-yongui (Li Džejongui), kurie esą papirko slaptą prezidentės patikėtinę Choi Soon-sil (Čoi Sunsil).

Moon Jae-inas, Ahn Cheol-soo ir kiti kandidatai žadėjo reformuoti ekonomikoje dominuojančius i seniai kritikuojamus džebiolus.

Kitas svarbus klausimas yra santykiai su svarbiu prekybos partneriu Pekinu, kuris įvedė virtinę priemonių, laikomų ekonominiu kerštu už JAV priešraketinės sistemos THAAD dislokavimą Pietų Korėjoje.

Rinkimų dieną dienraštis „JoongAng“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad po korupcijos skandalo ir Park Geun-hye apkaltos Pietų Korėja liko „dreifuoti“ dėl „didelio susiskaldymo ir nacionalinės vadovybės nebuvimo“.

Rinkimai „yra gera proga grąžinti sunkumus išgyvenančią šalį į vėžes“, rašė laikraštis.

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Kim Young-samas (Kim Jangsamas) mirė sekmadienį, būdamas 87 metų, pranešė vienas ligoninės pareigūnas.

Seulo nacionalinio universiteto ligoninės vedėjas Oh Byung-hee (O Bjunhi) nurodė, kad buvęs lyderis užgeso anksti sekmadienį, veikiausiai nuo ūmaus kraujo užkrėtimo ir širdies nepakankamumo.

Kim Young-samas atliko svarbų vaidmenį Pietų Korėjos perėjime prie demokratijos. Jis dešimtmečius oponavo šalies kariniams diktatoriams ir sukūrė pagrindą taikiam valdžios perdavimui, tapęs prezidentu.

1993-1998 metais Pietų Korėjai vadovavęs lyderis nepritarė tuomečio JAV prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijos sumanymui smogti Šiaurės Korėjos branduoliniam kompleksui 1994 metais, baimindamasis galinčio kilti karo.

Kim Young-samas patyrė pažeminimą, kai 10-o dešimtmečio pabaigoje turėjo priimti 58 mlrd. dolerių šalies finansinio gelbėjimo paketą per Azijos finansų krizę.