„Infliacijos pikas yra daugiau ar mažiau dabartiniu laikotarpiu ir gali dar šiek tiek išsilaikyti keletą mėnesių, bet manau, kad antroje metų pusėje tikrai matysime infliacijos lėtėjimą“, – antradienį portalui 15min.lt teigė G. Skaistė.

Vis tik ministrė pažymi, kad galimybes tiksliai prognozuoti kainų augimo tendencijas apsunkina Rusijos karo Ukrainoje lemiami veiksniai.

„Neapibrėžtumas labai didelis. Galų gale keičiasi ir situacija, kurią turime Ukrainoje, nežinome, kiek karas truks, kaip jis atrodys, taip pat matome sankcijų pokytį, nes jau siūlomas šeštas sankcijų Rusijai paketas. Jeigu tos sankcijos plėsis, tai turės poveikį ekonomikos raidai, taip pat ir infliacijos raidai“, – tvirtino G. Skaistė.

ELTA primena, kad pagal balandžio pradžioje skelbtas Finansų ministerijos prognozes vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) balandį išankstinis metinės infliacijos įvertis sudaro 16,6 proc.

„Gera žinia turbūt yra tai, kad mes prognozuojame spartų infliacijos mažėjimą jau antrą šių metų pusmetį. Jos pikas yra arti, kažkur kovo, balandžio mėnesiais, tikėtina, bus pasiektas“, – trečiadienį surengtoje „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais infliacija nesieks 3 proc., kadangi, pažymi jis, kainų augimo tempas nuo šių metų rudens jau bus lyginamas su ganėtinai aukštu praėjusių metų lygiu.

„Mažėjančią metinę infliaciją matysime daugiausia dėl bazės efektų. Nes dujų, naftos, elektros kainos į šitas nemaloniai svaigias aukštumas pakilo būtent praėjusių metų rudenį, rugsėjo mėnesį. Tai kai ateis šių metų rugsėjo mėnuo, mes jau lyginsime su praėjusių metų aukštuma, ir tikrai tos kainos nebus 10 proc. didesnės, nei buvo praėjusių metų rugsėjį. Dėl to šių metų pabaigoje metinė infliacija nukris ir iki 5 proc.“, – aiškino jis.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, bazės efektas reikšmingą įtaką turės todėl, kad toks spartus kainų augimas, koks buvo stebimas pirmoje šių metų pusėje, neturėtų tapti nuolatiniu reiškiniu.

„Ta 15 proc. infliacija, kurią mes dabar matome, nėra kažkokia nauja realybė, normalybė, kai kiekvienais metais kainos didės po 10-15 proc. Ne. Tai buvo vienkartinis kainų šokas. Visos kainos pakilo į naują lygį. Maždaug tame lygyje nusistovi ir tolesnis kainų augimas jau bus daug nuosaikesnis“, – tikino N. Mačiulis.

ELTA primena, kad „Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 1,7 procento, o kitais metais tikisi 2,5 proc. sieksiančio BVP augimo. Tai yra atitinkamai 1,5 ir 0,8 procentinio punkto mažiau, nei buvo prognozuojama iki karo Ukrainoje pradžios.

Trečiadienį paskelbtoje „Swedbank“ prognozėje numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10,7 procento, tačiau kitais metais ji sumažės iki 2,9 procento.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija sieks apie 15,5 proc. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas kovą ar balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10 procentų. 

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad antroje metų pusėje infliacija gali dar labiau įsisiautėti.

„Karas, sankcijos Rusijai – ji izoliuojama nuo išorinio pasaulio, bet yra svarbus žaliavų tiekėjas – tai trumpuoju laikotarpiu, kol prisitaiko kitų žaliavų gamintojai, vadinamos gavybinės pajėgos kituose pasaulio regionuose, kol perdėliojami prekių ir žaliavų tiekimo srautai, tai tas kainų šuolis, akivaizdu, kad ir dėl neapibrėžtumo yra stebimas“, – BNS sakė N. Mačiulis iš „Swedbank“.

„Lyginant su praėjusių metų lygiu, šiuo metu labai pabrangę ne tik energetiniai ištekliai, ne tik kuras, bet ir daugelis maisto produktų, taip pat ir daugelis paslaugų“, – teigė ekonomistas.

SEB analitikas T. Povilauskas teigia, jog infliaciją kovą iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – degalai ir maistas.

„Nors biržose būta didelių svyravimų, degalinėse kovo mėnesį, lyginant su vasariu, dyzelinas yra pabrangęs daugiau nei 20 proc., benzinas – per 15 proc. Žinant, kad mėnesinė infliacija yra 2,4 proc., vien degalai sudaro pusė šios sumos – 1,2 proc. Tuo tarpu parduotuvėse kovą brango makaronai, pieno produktai, žuvis, kai kurie mėsos gaminiai“, – BNS aiškino T. Povilauskas.

„Toks kainų šuolis parduotuvėse buvo susijęs su didesne paklausa ir plika akimi matėsi, kad maisto produktų brangimas irgi bus svarbus veiksnys tolesniam infliacijos augimui“, – pridūrė SEB ekonomistas.

Tuo metu paslaugų brangimas Lietuvoje, pasak N. Mačiulio, su išoriniais veiksniais susijęs tik iš dalies, kiek tai lemia energetinių išteklių brangimas. Ekonomisto teigimu, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šalyje auga paslaugų kainos, – didėjantys atlyginimai.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko brangsta dešimtadaliu ir daugelis paslaugų, tai yra didėjantys atlyginimai – nuo metų pradžios beveik penkiolika procentų padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, sparčiai augantis vidutinis atlyginimas. Tai yra ta pati jėga, kuri šiek tiek dar pakaitina, pakelia aukščiau infliaciją“, – BNS teigė N. Mačiulis.

Ž. Mauricas pabrėžia, kad infliacija Lietuvoje yra didesnė nei kitose šalyse, kur labiausiai ją lemia energetikos ištekliai, nekilnojamasis turtas brangsta mažiau, o atlyginimai nekyla taip sparčiai.

„Nėra kitose šalyse tokios didelės infliacijos, ten energetika sudaro du trečdalius kainų kilimo, nekilnojamasis turtas tiek nebrangsta, ir atlyginimai, ypač Europos Sąjungoje, nekyla taip sparčiai, nes suprantamas neapibrėžtumas, karo grėsmė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Analitikas taip pat sutinka, kad prie ankstesnių infliaciją skatinančių faktorių dabar prisidėjo ir pabrangę degalai, maistas ir paslaugos.

„Kol kas pagrindinė priežastis yra energetikos kainų kilimas, jeigu anksčiau buvo dujos ir elektra, tai dabar – ir kuro. Kita priežastis – maisto kainos, kylančios visame pasaulyje, o Lietuvoje prie viso to prisideda dar ir brangstančios paslaugos. Įtariu, kad netolimoje ateityje šis spektras plėsis“, – sakė Ž. Mauricas.

Infliacijos pikas – kovą–balandį

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, žvelgiant į tendencijas žaliavų rinkose bei pastaruoju metu nukritusią naftos kainą, infliacijos pikas Lietuvoje turėtų būti pasiektas kovą arba balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10 proc. 

„Vidutiniu laikotarpiu, antrą šių metų pusmetį, kitais metais labai mažai tikėtina, kad ir toliau tokiais tempais augs kainos. Tiesiog, matome vienkartinį kainų šuolį ir jis, tikėtina, liks tokiame aukštame lygyje, bet nebeaugs tokiais tempais, kokius stebėjome pastarąjį pusmetį“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak T. Povilausko, balandį infliacijos augimas gali stabtelti, jei statistikai į skaičiavimus įtrauks Vyriausybės pritaikytą nulinį PVM tarifą šildymui.

„Jeigu statistikai pilnai jį įvertins ir perskaičiuos, balandį infliacija galėtų sulėtėti. Tokio mėnesinio pokyčio – 2,4 proc. tikrai nepamatysime. Spėčiau, kad tuomet balandį mėnesinė infliacija siektų 1 proc., o vidutinė metinė – 15,5 proc.“, – prognozavo ekonomistas.

Jo teigimu, svarbus veiksnys tolesnei infliacijai bus degalų kainos, kurios didžia dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.

„Jeigu karas tęsis ir bus didesnių problemų, degalų kainos gali būti ir didesnės. Laimingu scenarijumi – karas sėkmingai baigiasi ir rinka sureaguoja į tai teigiamai, tuomet kainos nebeaugs“, – sakė T. Povilauskas. 

Tačiau „Luminor“ ekonomisto Ž. Maurico manymu, dėl neslopstančio vartojimo antrąjį pusmetį situacija gali būti dar blogesnė.

„Antroje metų pusėje yra didelė grėsmė, kad infliacija dar labiau įsisiautės, nes kol kas vartotojų lūkesčiai neblogi, vartojimas nestoja, įsisuksime į tą augančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę“, – kalbėjo Ž. Mauricas

Kovo pradžioje sakęs, kad infliacijos pikas tolsta, ekonomistas dabar teigia, kad defliacijos gali tekti laukti iki 2024 metų. 

„Vis skeptiškiau vertinu šiuo metus, vilties teikia kiti metai ir antra jų pusė, net defliacijos tikriausiai reikės laukti tik 2024 metais. Reikia tai turėti galvoje ir nebandyti šokti aukščiau bambos, nes galima labai skaudžiai kristi“, – sakė jis.

Ž. Maurico teigimu, yra priemonių, kurios padėtų mažinti infliaciją, dalį naštos galėtų prisiimti ir valstybė – pavyzdžiui, mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Kiek įmanoma atlaisvinti biurokratinį spaudimą, didinti pasiūlą būsto rinkoje, skatinti konkurenciją, naikinti apribojimus pandeminius, normalizuoti ekonomiką, gal net GPM mažinti tikslinga, tai atlaisvintų spaudimą darbdaviams, taip valstybė prisiimtų naštą dėl atlyginimų kėlimo, tai žymiai prasmingiau nei mažinti pridėtinės vertės mokestį“, – vardijo Ž. Mauricas.

Statistikos departamento teigimu, 15,6 proc. metinės infliacijos rodiklis kovą didžiausias nuo 1994-ųjų, kai ji siekė 45 procentus.

„Tęsiasi energetikos nešėjų sukeltas impulsas, infliacija nedaug didesnė nei gruodį, ji leidžia tikėtis, kad metinio augimo didžiausia procentinė išraiška yra jau visai netoli. Kovą skaitinė išraiška jau turėtų būti mažesnė dėl palyginamosios bazės. Pernai pavasarį infliacija pradėjo kilti, pirmieji mėnesiai buvo vangūs kainų augimo dinamikos prasme, tik vėliau įsibėgėjo“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Anot ekonomistės, vėliau šiais metais galima tikėtis dar vieno kainų augimo dėl kitų priežasčių – brangstančių trąšų poveikio maisto produktams.

„Labai neramu dėl antrinių infliacinių padarinių. Dabar jaučiame, kad energetikos nešėjų kainų šokas vilnija per prekes ir paslaugas, bet ilgainiui matysime ir maisto produktų kainų augimą – pažiūrėkime, kas darosi trąšų rinkose, jų kainų indeksai yra didesni kartais nei pernai ar pandemijos pradžioje. Tai didina sąnaudas, o brangimas pasieks ir galutinį vartotoją. Su nerimu lauksime šių metų derliaus“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Metinė infliacija sausį pasiekė 12,4 proc., vidutinė metinė – 5,7 proc., o mėnesio – 2,2 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Išankstinė statistikų skelbta metinė infliacija buvo 12,2  proc., o mėnesio – 1,8 procento.

„Infliacija piko Lietuvoje dar nepasiekė, priešingai nei euro zonoje. Prognozuojame, kad pikas bus apie 11 proc. vasario ir kovo mėnesiais ir po to pradės mažėti dėl bazės efekto ir dėl galimai palankesnių tendencijų žaliavų rinkose“, – „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje kalbėjo N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų parengtos metinių infliacijos rodiklių prognozės ženkliai viršija valstybinių institucijų skelbus skaičius. Vis tik N. Mačiulis neatmeta, kad metinė infliacija gali viršyti ir jų pačių prognozes.

„Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 7 proc. Tai yra gerokai daugiau, negu mes patys prognozavome anksčiau. Gerokai daugiau, negu prognozuoja Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Sakyčiau, kad 7 proc. yra gana konservatyvi prognozė. Gali būti ir blogesnių scenarijų“, – mano jis.

Kaip aiškina N. Mačiulis, Lietuvoje iki šiol stebimas kainų augimas apima įvairius prekių ir paslaugų sektorius.

„Greta pabrangusių žaliavų, energetinių išteklių, sparčiai didėjantys atlyginimai lėmė tai, kad infliacija tapo plataus masto. Pabrango ne tik dujos ir elektra, bet ir maisto produktai, jie šiuo metu dešimtadaliu brangesni nei buvo prieš metus. Daugelis laisvalaikio paslaugų, maitinimo, apgyvendinimo, švietimo paslaugos taip pat pabrangusios beveik dešimtadaliu. Buvo plataus masto infliacija“, – teigė jis.

Tačiau, nepaisant ženkliai didesnių šių metų prognozių, „Swedbank“ ekonomistai numato, kad kitais metais infliacija sumažės iki 2,7 proc.

„Bet mes vis tiek matome infliacijos normalizacijos ir mažėjimo tendenciją žiūrint į ateitį. Didelė dalis tos infliacijos yra išorinė ir normalizuojantis žaliavų kainoms, atsikuriant tiekimo grandinėms, krintant transportavimo sąnaudoms, mes prognozuojame, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija nukris žemiau 3 proc“, – sakė N. Mačiulis.

ELTA primena, kad gruodžio mėnesį Lietuvos bankas paskelbė dvigubai didesnes šių metų infliacijos prognozes, siekiančias 5,1 proc. Savo ruožtu Finansų ministerija skaičiuoja, kad ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc.

Naujojoje Zelandijoje antradienį buvo nustatyti tik 17 naujų susirgimo koronaviruso infekcija COVID-19 atvejų, o jų bendras skaičius pasiekė 1 336. Šalyje taip pat buvo užregistruoti keturi nauji mirties atvejai – taigi, bendras aukų skaičius šiuo metu yra devyni.

Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjai kitos savaitės pradžioje spręs, kokių imsis žingsnių, kai balandžio 22 dieną baigsis keturių savaičių trukmės karantinas.

Pranešimas apie avariją Šilainiuose, ant Milikonių kalno, gautas 17.22 val. Policijos duomenimis, šioje vietoje susidūrė "Ford" ir "Toyota" markių automobiliai.

Per avariją nukentėjo mergina, kuriai prireikė ir medikų pagalbos. Pirminiais duomenims, nukentėjusiajai sutrenkta galva ir koja. Į nelaimės vietą išsiųsti policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai.

Dar viena eismo nelaimė įvyko 17.33 val. Veiverių g., ant Aleksoto kalno. Kauno policijos budėtojas informavo, kad šioje vietoje susidūrė net trys automobiliai – "Passat", "Volkswagen" ir "Mercedes-Benz". 

Pirminiais duomenimis, per avariją žmonės nenukentėjo, tačiau vairuotojai nesutaria, kuris kaltas. Į nelaimės vietą išsiųstas policijos ekipažas.

Vairuotojai informuoja, kad šiose vietose susiformavę didelės eismo spūstys, todėl siūloma rinktis kitus maršrutus.

Natūralaus pieno supirkimo kainos stambiems ūkiams Lietuvoje viršijo Europos Sąjungos vidurkį – išankstiniais duomenimis, spalio mėnesį už natūralų pieną Bendrijoje vidutiniškai buvo mokėta 282,8 eurai už toną.

Tokio paties dydžio pieno ūkiai Lietuvoje ir kitose ES šalyse už tokios pačios kokybės ir sudėties natūralų pieną gauna panašią kainą.

Vidutiniai ir didieji pieno ūkiai Lietuvoje perdirbimui patiekia iki 70 proc. viso šalyje superkamo pieno. Lietuvoje iki 5 karvių laikantys smulkiausi pieno ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų ūkių skaičiaus, tačiau supirkimo rinkai tiekiantys tik 12 proc. žaliavos kiekio. Šie smulkieji pieno ūkiai už natūralų pieną gauna mažiausią kainą dėl brangių žaliavos surinkimo ir transportavimo kaštų bei prastesnės pieno kokybės.

Sudėjus stambių, vidutinių bei smulkiausių pieno ūkių bei kooperatyvų gaunamas kainas, spalį vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 258,8 eurai už toną. Per spalį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 22,2 proc.

Palyginti su praėjusių metų spalio supirkimo kainomis, šįmet jos ūgtelėjo 17,4 proc. Tai vienas didžiausių šuolių visoje ES. Didžiausią įtaką augti lietuviškos pieno žaliavos kainai turėjo atsigavusios pieno produktų eksporto rinkos, nuo kurių mūsų šalis itin priklauso. Apie 60 proc. visų šalyje pagamintų pieno produktų Lietuva parduoda užsienyje.

Pieno produktai Europos Sąjungoje pradėję brangti gegužę, didžiausius augimo tempus demonstravo iki rugsėjo. Per šį laikotarpį sviesto kaina pašoko 70 proc., sūrio – 19 proc., išrūgų miltelių – 62 proc., nenugriebto pieno miltų – 40 proc., nugriebto pieno miltų – 21 proc. Tačiau spalį ir lapkritį pieno produktų kainos stabilizavosi – augo gana nežymiai, arba šiek tiek krito.

Nors pieno produktų brangimas ES prasidėjo gegužę, tačiau kainos pieno gamintojams visoje ES pradėjo augti tik rugpjūtį. Todėl pieno produktų kainų stabilizavimas spalį su dviejų mėnesių pavėlavimu turėtų atsispindėti ir pieno žaliavos supirkimo rinkoje – lapkritį ir gruodį pieno kaina turėtų koreguotis gana nežymiai.

Pieno produktai Bendrijoje šiemet brango dėl kelių priežasčių – visų pirma, gana smarkiai išaugo pasaulinė sviesto ir sūrio importo paklausa Kinijoje, JAV, Filipinuose ir Meksikoje, o ES yra viena didžiausių pieno produktų eksportuotojų. Be to, Bendrijoje augo ir vidaus paklausa sūriams bei sviestui. Antra, šiemet dėl nepalankių orų gerokai sumažėjo pieno gamyba Urugvajuje, Argentinoje ir Australijoje.

Gamtinės anomalijos ištiko ir Naujosios Zelandijos Šiaurės salą, vieną svarbiausių pieno gamintojų regione, kuri nukentėjo dėl didžiausių per pastaruosius 20 metų liūčių. Sutrikęs pieno žaliavos tiekimas ir sumažėjusi pasiūla perdirbimui netruko atsiliepti prekybos rezultatams tarptautinėje pieno produktų biržoje „Global Dairy Trade“. Abu paskutinius aukcionus kainų indeksai gerokai pašoko - lapkričio 1 d. kilo 11,4 proc., o lapkričio 15 d. paaugo dar 4,5 proc.

„Vasaros sezoną užbaigėme įspūdingai, Lietuvos oro uostai toliau rodė geresnius rezultatus nei ES augimo vidurkis. Palanga išliko vienas perspektyviausių oro uostų Europoje ir trečiąjį metų ketvirtį augimo tempais nusileido tik Lasi oro uostui Rumunijoje. Šie rezultatai tik darkart įrodo bendros šalies oro uostų krypties tinkamumą – naujos lietuviams ir svečiams siūlomos kryptys puikiai pasiteisino“, - sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.  

Tarptautinės oro uostų tarybos duomenimis, piko mėnesiais geriausius rezultatus rodė Pietų ir Rytų Europos oro uostai. Geresnių už ES vidurkį rezultatų pasiekė Lietuvos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Graikijos, Ispanijos ir Lenkijos oro uostai. Tiesa, toliau mažėjo skrendančių ne į ES šalis (-4,7 proc.), prastesnius rezultatus, nei tikėtasi, parodė Norvegijos oro uostai.

„Vasara buvo pilna kontrastų ir iššūkių, pirmiausia geopolitinių ir terorizmo. Nors saugesnių atostogų krypčių paieška buvo keliaujančių prioritetas, rugsėjį padėtis pagerėjo Turkijos oro uostuose. Aiškėja tendencija, kad mažų sąnaudų oro linijų aktyvi rinkodara ir konkurencija sudaro prielaidas mažesnėms oro uostams sparčiau augti. Be to, „Ryanair“ kompanijos atėjimas į vieną didžiausių oro transporto mazgų – Frankfurto oro uostą – tarsi žymi naujos eros pradžią, kai populiarėjančios kelionės mažų sąnaudų oro linijomis kurs hibridinę oro uostų rinką“, - teigė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

Aviacijos specialistas taip pat pastebi, kad tradicinė oro uostų segmentacija turi vis mažiau prasmės. „Tradicinis oro uostų skirstymas į mega transporto mazgus, antrinius transporto mazgus, vidutinio dydžio ir „mažiukus“ oro uostus nebėra toks svarbus, o tai geriausia keliaujantiems žmonėms“, - sakė O. Jankovec.

Didžiausių oro uostų grupėje sparčiausiai augo Dublino, Barselonos, Amsterdamo, Kopenghagos ir Londono Getviko oro uostai. „Mažylių“ grupėje, kurioje Palangos oro uostas užėmė antrąją vietą, Palangai pavyko aplenkti Charkovo, Keflaviko (Islandijoje) ir Liublino (Lenkijoje) oro uostus.  

„Kasmet pasaulyje erkiniu encefalitu suserga 10–13 tūkst. žmonių, iš jų Europoje – apie 3 tūkst. Lietuva, Latvija, Estija ir Slovėnija šiuo metu yra didžiausio Europoje sergamumo erkiniu encefalitu zona, kurioje sergamumo rodiklis siekia net 12–13 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Pirmasis sergamumo pakilimas būna birželį, tačiau didžiausias užregistruojamas liepą–rugsėjį: 49–60 proc. metinių erkinio encefalito atvejų Lietuvoje. Tokia tendencija galimai sietina su dažnesniu žmonių lankymusi miške, iškylavimu gamtoje. Pablogėjus ekonominei padėčiai, bedarbiai ir pensininkai užsiima uogavimu, grybavimu, žvejyba ir kitokia veikla, didinančia ekspoziciją erkėms – vyresni kaip 50 metų amžiaus žmonės šalyje sudaro 37–57 proc. visų sergančiųjų erkiniu encefalitu“, - sako Vilniaus universiteto profesorė, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.

Jos teigimu, Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio, o kai kuriais atvejais ir iki gruodžio vidurio, kai aplinkos temperatūra siekia +5–+7°C.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pernai su erkių sukeliamomis ligomis nutikusių draudžiamųjų įvykių daugiausiai užfiksuota trečiąjį ketvirtį – daugiau kaip pusė visų šio tipo metų žalų. Išmokos už erkių sukeliamas ligas vidutiniškai svyruoja nuo 150 iki 200 eurų. Ketvirtąjį ketvirtį įvykių kiekis sudarė 35 proc., o daugiausiai jų buvo užfiksuota spalį.

„Nors apie erkių sukeliamų ligų pavojų paprastai pradedama kalbėti pavasarį, tačiau šių susirgimų žalų statistika gausiausia antroje vasaros pusėje ir rudenį. Pavasarį šylant orams žmones paprastai stengiamasi perspėti, kad saugotųsi bundančių erkių, tačiau tokiu metu vienetai žmonių suserga jų platinamomis ligomis, o susirgimų banga kyla rudeniop“, - sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Šiemet erkių aktyvumas yra ypač didelis. Nors trečiasis metų ketvirtis dar nesibaigė, liepą ir rugpjūtį jau užregistruota dvigubai daugiau su erkių pernešamomis ligomis susijusių įvykių nei 2015 metais liepą–rugsėjį.

„Grybų pikas šalyje prasideda vasaros viduryje, kai ima dygti voveraitės, antroji piko banga – nuo rugpjūčio pabaigos. Lietuviai pasižymi tuo, kad nemėgsta grybų pirkti. Jei reikia – važiuoja į mišką ir prisirenka. Mieste gyvenantys žmonės grybus dažniausiai renka sau, bet gyvenantys greta miško, norintys prisidurti prie atlyginimo arba pensijos, renka grybus pardavimui. Šiais metais miškai pilni mėgstamiausių lietuvių grybų – voveraičių“, - sako Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.

Kuo skubiau pašalinti

„Žmonės dažniausiai užsikrečia erkei įsisiurbus, tačiau apie 44 proc. erkiniu encefalitu susirgusių ligonių to nepastebi, kadangi erkės įsisiurbimas – neskausmingas. Žymiai rečiau erkinio encefalito virusu užsikrečiama vartojant termiškai neapdorotą karvių ar ožkų pieną ar jo produktus“, - sako gydytoja L. Jančorienė.

Profesorė pataria einant į mišką rengtis šviesiais, rankas ir kojas dengiančiais drabužiais, sukišti kelnių galus į kojines bei naudoti repelentus, skirtus odai arba rūbams. Būnant vietovėse, kuriose daug erkių, rekomenduojama dažnai apžiūrėti visą kūną, nepamirštant plaukuotų kūno vietų.

Ant kūno patekę erkės gali migruoti, ieškodamos vietos, kur oda yra labai minkšta ir lengvai perkandama: pakinkliai, pažastų sritis, po krūtine, už ausų. Radus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų nedelsiant pašalinti traukiant pincetu, odą dezinfekuoti. Odoje likęs „straubliukas“ erkinio encefalito viruso perdavimui įtakos neturi ir ilgainiui pasišalina savaime. Chirurgiškai reikia šalinti tik tada, jeigu jis supūliuoja.

„Erkinio encefalito virusas tarpsta erkės seilių liaukose ir perduodamas įsisiurbimo metu, todėl greitas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo erkiniu encefalitu. Tačiau, kuo ilgiau erkė būna įsisiurbusi, tuo didesnė rizika užsikrėsti Laimo ligos sukėlėju – borelija“ - sako prof. L. Jančorienė.

Pernai Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 2,2 tūkst. Laimo ligos atvejų ir beveik 340 erkinio encefalito, prieš kurį efektyviausia profilaktikos priemonė yra skiepai, atvejų.

„Lietuvos visuomenė jau išsiugdė įprotį skiepytis nuo erkių sukeliamų ligų, tačiau reikia nepamiršti, kad skiepas nuo Laimo ligos neapsaugo ir rizika užsikrėsti vis tiek išlieka didelė. Fiksuojame atvejus, kuomet žmonėms erkės įsisiurbia ir nepajudėjus iš miesto – pasivaikščiojus parke, perėjus per pievą, pavedžiojus šunį. Todėl, nepaisant visos naudojamos prevencijos, norinčių apsidrausti nuo erkių sukeliamų ligų skaičius kasmet auga vidutiniškai 20–30 proc.“, - sako R. Grizickas.