Pirmai pažinčiai – spontaniškas piknikas miesto centre

Daugiau kaip dvejus metus praleidusi Prancūzijoje, pašnekovė Rūta Kirstukaitė sako, jog iki persikeliant gyventi į Bordo miestą, buvo girdėjusi ir skaičiusi apie šalies gyventojų potraukį užkandžiauti gryname ore, tačiau vos spėjusi ten nuvykti, dar pirmą dieną įsitikino tuo pati.

„Į Bordo vykau mokytis. Dar pirmąją dieną turėjau integracijos programą su kitais studentais. Turbūt yra galybė būdų kaip tai padaryti, bet prancūzai pasiūlė tiesiog nueiti į parką ir visiems kartu pavalgyti. Pamenu, kad tuosyk mus vaišino Prancūzijos klasika vadinamomis sumuštinių bagetėmis, gaiviaisiais gėrimais. Tai nebuvo savo meniu ypatingas piknikas, tačiau pats procesas nuostabus: maistas visus atpalaidavo, daug kalbėjome, juokavome. Kuo dažniau tai praktikavau, tuo labiau pritapusi prie šalies kultūros jaučiausi“, – atsiminimais dalijasi Rūta.

Rūta Kirstukaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Paryžiaus kasdienybė: iškyla kiekviename žaliame plote

Vėliau savo viešnagės Prancūzijoje metu Rūta nemažai laiko praleido Nicoje ir Paryžiuje. Būtent šarminga šalies sostinė pašnekovei paliko neišdildomą įspūdį savo piknikų kultūra.

Pasak jos, net ir nuolat skubantys, nuo darbų ir rūpesčių pervargę paryžiečiai, atokvėpio ieško būtent gryname ore. „Po sunkios darbo dienos su draugų kompanija prisėsti ant žolės, šalia pasitiesus didelį pledą bei nuklojus jį užkandžiais, vietos gyventojams labai įprasta praktika. Ten, rodos, kiekviena žalia erdvė atranda savo lankytoją – ypač savaitgaliais, kuomet parkuose tuščių vietų beveik nebūna“.

Tačiau bene labiausiai Rūtos atmintyje išlikę piknikai, kuriems vietos gyventojai skiria šiek tiek pasiruošimo. „Prancūzai dievina detales ir jei tik gali, tai ir paprastą pasėdėjimą gamtoje pavers tikra švente. Vietos gyventojams įprastą į pikniką atsinešti gražiausias lėkštes, įrankius, stiklines taures. Nors parduotuvių pasiūla piknikų kultūrai turi itin platų jau pagamintų užkandžių ar rimtesnių patiekalų pasirinkimą, ruošiantis iš anksto apgalvotam piknikui prancūzai mėgsta gaminti namuose ir pledus nukloja pačiomis gardžiausiomis vaišėmis“,  – pasakoja Rūta.

Jokių dešrelių ar šašlykų – preciziškas prancūzų požiūris į pikniko meniu

Tipinį prancūzą turbūt nustebintų mūsų šalies iškyla, ypatingai ta, kurioje vietą randa iešmai, grotelės ir įvairūs mėsos gaminiai.

Privalomas akcentas, nesvarbu, tūpsite ant šaligatvio spontaniškai pertraukai ar ruošitės piknikui iš anksto, Prancūzijoje buvo ir bus bagetės bei sūriai.

„Iš tiesų, vietos gyventojai į maistą žiūri labai atsakingai ir bet ko nevalgo. Natūralu, kad ir pikniko meniu dažniausiai būna iki detalės išbaigtas. Prieš akis vis dar matau jų kepamus ir su savimi atsinešamus kyšus su įvairiais įdarais, sūrius, alyvuoges, užtepėles, kumpį, paštetus. Taip pat, joks piknikas neapsieina be gausybės šviežių daržovių, vaisių ir, žinoma, vyno. Jei jau švęsti, tai taip, kad būtų iš tiesų smagu, skanu ir įsimintina“, – prancūzų įpročius aptaria Rūta.

IKI nuotr.

Lietuviai perima gerąją praktiką – vasarą siūlo kuo daugiau piknikauti

Pašnekovė Rūta įsitikinusi, jog Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, piknikų kultūra taip pat įgauna pagreitį – vis daugiau žmonių laisvą laiką leidžia gryname ore, ieško smagių, rekreacinių zonų, mėgaujasi kompanija ir geru maistu.

Prekybos tinklas IKI šią vasarą piknikų kultūros puoselėjimui netgi pradėjo atskirą kampaniją „Visi į lauką!”, kurios metu žmonės raginami kuo mažiau tūnoti patalpose, atrasti gryno oro ir valgymo jame malonumą.

„Kada daugiau jei ne vasarą, galime pasiimti tiek daug iš gamtos? Renkime šventes, gimtadienius, minėkime įvairias progas ar tiesiog pasimėgaukime kokybiška pietų pertrauka – piknikas tam tiesiog ideali veikla. Pradėkite ne rytoj, o šiandien – juk tam nebūtina ruoštis, kartais užtenka spontaniškos idėjos“, – teigia Rūta ir, minint Tarptautinę pikniko dieną, ragina suskubti į lauką.

Idėjos piknikui: lengvai pagaminami receptai

Prekybos tinklo maisto ekspertė Vilma Juodkazienė Tarptautinės pikniko dienos proga siūlo namuose išsikepti kyšą. Pastarąjį tešlos pyragą tiesiog dievina prancūzai, tačiau, anot V. Juodkazienės, paragavę pamėgs ir tautiečiai.

Prancūziškas pyragas su lašiša

Reikės:

– 250 gramų sluoksniuotos bemielės tešlos;

– Šaldytų daržovių mišinio;

– 150 gramų šalto rūkymo lašišos;

– 150 gramų grietinėlės;

– Gabalėlio sūrio;

– Gabalėlio sviesto;

– Saujos miltų;

– 2 kiaušinių;

– 2 valg. šaukšt. grietinės

– Krapų ar kitų žalumynų

IKI nuotr.

Pagaminimas:

Pirmiausiai, sviestu ištepkite apvalią kepimo formą, tinkančią pyragams. Atvėsinkite sluoksniuotą tešlą, apibarsčius miltais ją gerai iškočiokite ir gražiai sudėkite į kepimo formą, kad padengtų visą paviršių ir sieneles. Toliau pasiruoškite įdarą. Kiaušinius išplakite su grietinėle ir grietine. Į gerai išmaišytą masę įpilkite atšilusias daržoves, smulkintus krapus bei visą įdarą supilkite į tešla išklotą formą. Lašišą supjaustykite juostelėmis ir taip pat sudėkite į vidų. Ant viršaus užtarkuokite norimą kiekį sūrio. Pašaukite pyragą į 160 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 30 min. Skanaus!

Makaronų salotos su tunu

Reikės:

– 100 g makaronų;

– 1 vnt. pomidoro

– 2 vnt. šviežių agurkų;

–  2 vnt. kietai virtų kiaušinių;

– 1 vnt. raudonojo svogūno;

– Saujos juodųjų arba žaliųjų alyvuogių;

– Salotų mišinio;

– Skardinės konservuoto tuno;

– Pusės vnt. citrinos;

– Alyvuogių aliejaus.

Pagaminimas:

Makaronus išvirkite, nusausinkite. Supjaustykite pomidorus, agurkus, kiaušinius ir alyvuoges. Į didelį dubenį dėkite salotų mišinį, makaronus ir pjaustytas daržoves bei viską išmaišykite. Tuomet nusausinkite nuo skysčio pertekliaus tuną ir sudėkite į salotų dubenį. Ant viršaus sudėkite žiedais pjaustytą raudonąjį svogūną, įspauskite šiek tiek citrinos bei apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Salotas taip pat galima paskaninti mėgstamais prieskoniais: druska, pipirais.

Miesto budinimas, žygiuotės gatvėse, grojimas skveruose, solidžios akademinės koncertinės ir žavingos jungtys su animacija, kinu, nuotaikingos ir sakralinės muzikinės programos...

Praeitais metais „Ąžuolynas“ paskelbė metų naujieną ir pakvietė į vasaros piknikų ciklą „Parko muzika“. Tuomet buvo apkeliauti ir „apgroti“ Kauno parkai – Ąžuolyno, Santakos, Dainavos ir Kalniečių. Vasarą visus lepino saulė ir šiluma, todėl muzikiniai piknikai sutraukė ir sujungė gausų miestiečių bei svečių būrį.

Simboliškai „Ąžuolynas“ koncertų ciklą pradės vėl Ąžuolyno parke, birželio 9 d. 17 val. Su Sekminėmis sutampantis sekmadienis simboliškai susilies su Visatos amžinumu ir atgimimu. Vėliau pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ kvies į kitus parkus. Neatsitiktinai koncertams pasirinktos sekmadienio popietės, nes tai patogus metas, kurį galima įdomiai praleisti kartu su šeima gamtoje, skambant muzikai. Šiai vasarai Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ su šokėjomis parengė „Pop pop“ programą. Jos metu skambės muzika, kuri primins legendinių grupių veiklas, mūsų jaunystę ir patirtus nuotykius. „The Beatles“, „Queen“, AHA, ABBA – tai tik keletas pavyzdžių, kuriems skambant bus galima šokti ir šėlti, vaikščioti arba tiesiog ant žolės su draugų kompanija mėgautis muzika, vasaros šiluma bei lengvais užkandžiais.

Pučiamųjų orkestrų tradicijos siekia senus laikus ir visų epochų muzikinėje kultūroje jos atliko reikšmingą vaidmenį. Teigiama, kad pirmąjį muzikantų kolektyvą, kuris jau buvo panašus į šiuolaikinį pučiamųjų orkestrą, savo rūmuose turėjo Anglijos karalius Henrikas VIII dar XVI amžiuje, o antai kariniai orkestrai pradėjo formuotis Prancūzijos armijoje karaliaus Liudviko XIV rūmuose, XVII amžiuje. Būtent tuo metu pradėta kurti muziką pučiamųjų instrumentų orkestrams ir ją užrašinėti. Manoma, kad Liudviko XIV dvaro kompozitorius Jeanas Baptiste'as Lully'is buvo vienas pirmųjų kompozitorių, ėmusių rašyti maršus pučiamųjų orkestrui, kuriuos dar labiau įtvirtino Prancūzų revoliucija. Todėl galima sakyti, kad Didžiosios prancūzų revoliucijos laikotarpis – tai yra kartu ir europinės tradicijos didžiojo pučiamųjų instrumentų orkestro gimimo epocha. Štai iš čia mus pasiekia pučiamųjų orkestrų atliekamų maršų tradicija, kuri nuo XX amžiaus pradėjo keistis – tapo įvairesnė, lygiateisiškenė ir susigretino su simfoniniais orkestrais.

Yra žinoma, kad didelės sudėties orkestrai veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aristokratų rūmuose ir dvaruose. Ypač pučiamųjų instrumentų orkestrai klestėjo ir jais didžiavosi Lietuvoje gyvenantys didikai Oginskiai, Radvilos, Sapiegos, J. Tiškevičius.

Savo muzikiniais piknikais tarsi tęsiama sekmadienio pasivaikščiojimų tradicija, tačiau ne tik puiki programa, bet ir bendruomeniškumo skatinimas yra šio sumanymo tikslas. Kviečiama bėgti iš biurų, uždarų erdvių į saulėtus Kauno parkus ir bėgti ne vieniems, o su šeima, draugais, kaimynais, svečiais.

Pirmoji „Parko muzika“ programa „Pop pop“ vyks „Ąžuolyno“ parke birželio 9 d. 17 val., prie stumbro statulos. Dalyvauja – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (dirigentas Giedrius Vaznys), choreografinės grupės vadovas Dainius Bervingis, koncertą veda Edvinas Vadoklis.