„Swedbank“ pranešime pažymima, jog bankas bendradarbiauja su finansų priežiūros institucijomis ir yra pasirengęs pateikti joms visą reikiamą informaciją.

Didžiausiam ir seniausiam Švedijos komerciniam bankui pinigų plovimo skandalas gali kainuoti solidžią baudą – šios šalies įstatymuose už tokius veiklos pažeidimus numatyta maksimali 10 proc. metų pajamų bauda. „Swedbank“ atveju maksimalus baudos dydis – 4,42 mlrd. Švedijos kronų (410 mln. eurų), rašo „Bloomberg“ agentūra.

Tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar „Swedbank“ nepažeidė neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimo prevencijos standartų, pradėjo ir Estijos finansų inspekcija.

Po šių pranešimų „Swedbank“ akcijos kursas biržoje antradienį krito bemaž 4 procentais. Banko kapitalizacija nuo metų pradžios sunyko maždaug 30 procentų.

Pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalą tiria ir JAV reguliuotojai.

„Šie tyrimai lyg juodas debesis pakibo virš „Swedbank“, ir kuo greičiau bus priimti sprendimai, tuo bus geriau“, – agentūrai „Bloomberg“ sakė „Soderberg & Partners“ konsultantas Joakimas Bornoldas.

Manoma, jog pradiniai šių tyrimų rezultatai bus paskelbti 2020 metų pradžioje.

Švedijos žiniasklaidai šių metų vasarį paviešinus duomenis apie „Swedbank“ įtraukimą į itin plataus masto tarptautines pinigų plovimo aferas, kurių centre atsidūrė banko padalinys Estijoje, nuo pareigų buvo nušalinta Švedijos „Swedbank“ prezidentė ir vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen (Birgitą Bonesen), atsistatydino jo direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.

Savo postų taip pat neteko trys Estijos „Swedbank“ valdybos nariai – valdybos pirmininkas Robertas Kittas (Robertas Kitas), finansų direktorius Vaiko Tammevalis (Vaikas Tamevalis) ir mažmeninei bankininkystei vadovavusi Kaiė Metsla.

„Metų pradžioje prasidėjęs pinigų plovimo skandalas bankui yra rimta problema, nes „Swedbank“ remiasi itin aukštais moralės standartais“, – G. Perssoną cituoja Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

„Deja, šiuo metu „Swedbank“ daugeliui asocijuojasi su pinigų plovimo skandalu. Šią situaciją mano vadovaujama banko valdyba yra pasiryžusi ištaisyti“, – pridūrė jis.

Pasak G. Perssono, pinigų plovimo prevencijai „Swedbank“ yra pasirengęs skirti itin daug lėšų. Bankas taip pat sugrįš prie 2005-2007 m. laikotarpio ir patikrins milijonus tuo metu atliktų bankinių operacijų, kad išsiaiškintų, kas tiksliai tada įvyko.

„Tuo pačiu negalime būti naivūs, kadangi panašios problemos gali pasikartoti jau artimiausiu metu. Turime būti pasirengę naujiems išbandymams. Todėl aš pažadu glaudžiai bendradarbiauti su Estijos finansų inspekcija ir kitomis įstaigomis“, – pabrėžė G. Perssonas.

Jis, be kita ko, užtikrino, kad Estija yra labai svarbi rinka „Swedbank“, todėl bankas šioje šalyje ketina ne tik likti, bet ir tęsti augimą.

„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas prasidėjo vasarį, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT paviešino informaciją, kad tarp sąskaitų „Swedbanke“ ir pinigų plovimu kaltinamame „Danske Bank“ buvo pervesta milijardai eurų įtartinos kilmės lėšų.

Nuo pareigų taip pat nušalintas ir „Swedbank Eesti“ finansų direktorius ir valdybos narys Vaiko Tammeväli. Kaip sakoma „Swedbank“ pranešime spaudai, abu Estijos padalinio vadovai paliks savo postus neterminuotam laikotarpiui „iki atskiro pranešimo“.

„Swedbank“ Estijos padalinio taryba vadovų įgaliojimus sustabdė po vidaus tyrimo.

„Šis sprendimas yra tebevykstančio vidaus tyrimo pasekmė. Tebesame įsipareigoję Estijos rinkai ir visiems mūsų darbuotojams, klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Estija yra viena iš keturių „Swedbank“ rinkų. Tęsime lyderiaujančio Estijos banko plėtrą, susitelkdami į visuomenę ir klientus“, – pranešime cituojama „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Charlotte Elsnitz.

Pasak jos, „Swedbank“ tęsia išsamų vidaus tyrimą dėl pinigų plovimo ir bendradarbiauja su Švedijos, Jungtinių Valstijų ir Baltijos šalių tarnybomis, atliekančiomis „Swedbank“ tyrimą.

„Kaip sakėme anksčiau, „Swedbank“ pradėjo išsamų vidaus tyrimą, skirtą ištirti istorinę atitiktį pinigų plovimo prevencijos srityje. „Swedbank“ tęs veiksmus pagal šių tyrimų išvadas. Be to, „Swedbank“ visiškai bendradarbiauja su savo tyrimus atliekančiomis tarnybomis Švedijoje, Jungtinėse Valstijose ir Baltijos šalyse“, – teigia Ch. Elsnitz.

„Swedbank“ Estijos padalinio laikinuoju vadovu tapo rizikos vertinimo vadovas Olavi Leppas. Finansų direktorės pareigas laikinai eis „Swedbank“ iždo vadovė Anna Kõuts. Tiesa, kaip rašo „Swedbank“, šias kandidatūras dar turės patvirtinti kompetentingos institucijos.

ELTA primena, kad „Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).

SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Dėl pinigų plovimo skandalo iš pareigų buvo priversti pasitraukti „Swedbank“ grupės generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ir valdybos pirmininkas Larsas Idermarkas.

Tokie pat kaltinimai pateikti ir kitam šio skandalo dalyviui – verslininkui Mariui Martinsonui.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Laura Majevska pranešė, jog ypatingai svarbias bylas tirianti prokurorė Viorika Jirgena atitinkamai performulavo ir papildė kaltinimus šiems dviem asmenims. Pagal naujus kaltinimus jiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo 3 iki 12 metų.

Prokuratūros žiniomis I. Rimševičius ir M. Martinsonas, veikdami organizuotoje grupėje, išplovė 250 tūkst. eurų.

Be to, tiriant šią pinigų plovimo bylą inicijuotas baudžiamasis procesas prieš kol kas neįvardijamą bendrovę kaip naudos gavėją.

Anksčiau I. Rimševičiui pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo, o M. Martinsonui – tarpininkavimo kyšininkavime. Ši byla iškelta pagal žlugusio Latvijos komercinio banko „Trasta komercbanka“ dviejų akcininkų pareiškimą.

Šių metų vasario pabaigoje I. Rimševičius grįžo vadovauti Latvijos bankui po to, kai Europos Teisingumo Teismas jo nušalinimą nuo šių pareigų pripažino neteisėtu.

I. Rimševičius nuo Latvijos banko prezidento posto bei šalies atstovavimo Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu buvo nušalintas pernai vasarį, o tų pačių metų birželį ilgamečiam Latvijos banko vadovui buvo pateikti kaltinimai paėmus 0,5 mln. eurų kyšį.

I. Rimševičius šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

Vasario 19 d., likus dienai iki Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT paskelbtos informacijos apie galimą pinigų plovimą banke, „Swedbank“ akcijų kaina siekė 210,8 kronos. Tuo metu banko vertė sudarė 22,78 mlrd. eurų, tačiau nuo to laiko banko akcijų kaina rieda žemyn.

Ketvirtadienį „Swedbank“ direktorių taryba nusprendė atleisti banko vadovę Birgitte Bonnesen, o prekyba banko akcijomis buvo trumpam sustabdyta. Iki sustabdymo vienos akcijos kaina sudarė 148,45 kronos, o uždarius Stokholmo biržą ketvirtadienį „Swedbank“ akcijos kaina siekė 142,15 kronos.

Penktadienį akcijų kaina smuko dar kiek daugiau nei 7 proc. iki 130,6 kronos ir dabar yra 38 proc. mažesnė nei vasario 19 d.. Palyginimui, į didžiulį pinigų plovimo skandalą pernai įsipainiojęs „Danske Bank“ prarado apie pusę vertės, kol akcijų kaina stabilizavosi.

ELTA primena, kad ketvirtadienį B. Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Šio mėnesio viduryje naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, įvardijo didelę sumą. Per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų. Šią savaitę buvo atskleista naujos informacijos, kad „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusios užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų.

„Grant & Eisenhofer P.A.“ ir DRRT pateikė ieškinį Kopenhagoje, atstovaujant investuotojams iš 19 šalių, dėl „sukčiavimo didžiulėje Rusijos pinigų plovimo schemoje ir ilgus metus trukusio informacijos nuslėpimo, kurį skatino „Danske“ bankas ir jo vadovybė“.

Iki vėlyvo pirmadienio vakaro užsitęsusiame „Danske Bank“ akcininkų susirinkime „Grant & Eisenhofer P.A.“ atskleidė, kad investuotojų siekiama prisiteisti suma yra 475 mln. dolerių. Tačiau naujasis „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Karstenas Dybvadas banko akcininkams tikino, kad „Danske Bank“ yra įsitikinęs, jog tinkamai informavo institucijas apie pinigų plovimą banko Estijos filiale.

„Mūsų pagrindinė pozicija nesikeičia - bankas tinkamai laikėsi įsipareigojimų informuoti (akcininkus ir institucijas). Todėl nematome jokio pagrindo bylinėjimuisi ar žalos atlyginimui“, - sakė K. Dybvadas.

„Danske Bank“ ir keturi buvę banko vadovai šiuo metu bylinėjasi Niujorko teismuose su Jungtinių Valstijų pensijų fondais, kurie kaltina banką slėpus informaciją apie pinigų plovimą ir šitaip apgaule padidinus „Danske Bank“ akcijų kainą.

„Danske Bank“ akcijų kaina, per praėjusius metus sumažėjusi perpus, šiemet beveik nesikeitė, nes naujų įtarimų bankui pareikšta nebuvo. Tuo tarpu kiti Šiaurės šalių bankai, kaip „Swedbank“ ir „Nordea“, įsipainiojo į pinigų plovimo skandalus.

„Danske Bank“ filialas Taline įsisuko į didžiulį pinigų plovimo skandalą. Apie 200 mlrd. eurų vertės abejotinos kilmės mokėjimai, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių, manoma, buvo įvykdyti filiale tarp 2007 ir 2015 m.

Tyrimai, susiję su „Danske Bank“ pinigų plovimu, pradėti Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir pačioje Estijoje.

„Valdyba nusprendė atsisakyti priedų, kurie būtų išmokėti už 2018 metus“, - kasmetiniame banko akcininkų susirinkime sakė naujasis „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Karstenas Dybvadas.

Buvęs Danijos pramonės konfederacijos vadovas K. Dybvadas teigė pats palaikęs sprendimą, tačiau atsisakė atskleisti tikslias sumas, kurių atsisakoma. K. Dybvadas gruodį pakeitė buvusį valdybos pirmininką Olę Anderseną.

Pasak K. Dybvado, 2018-ieji „Danske“ bankui buvo patys prasčiausi metai, tačiau tuo pačiu ir atspirties taškas, kuris leido pradėti diskusijas banko viduje apie „Danske Bank“ vaidmenį visuomenėje.

„Danske Bank“ akcijų kaina, per praeitus metus sumažėjusi perpus, šiemet beveik nesikeitė, nes naujų įtarimų bankui pareikšta nebuvo. Tuo tarpu kiti Šiaurės šalių bankai, kaip „Swedbank“ ir „Nordea“, įsipainiojo į pinigų plovimo skandalus.

„Danske Bank“ filialas Taline įsisuko į didžiulį pinigų plovimo skandalą. Apie 200 mlrd. eurų vertės abejotinos kilmės mokėjimai, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių, manoma, buvo įvykdyti filiale tarp 2007 ir 2015 m.

Skandalas iškilo 2018-aisiais ir privertė „Danske Bank“ generalinį direktorių atsistatydinti, o 10 banko Estijos filialo darbuotojų buvo sulaikyti.

Danijos finansų sektoriaus reguliuotojai šiuo metu rengia reguliavimo procesų ir procedūrų pataisas, o bankų priežiūros institucijos keliose kitose ES šalyse taip pat peržiūri savo priežiūros mechanizmus.

Tyrimai, susiję su „Danske Bank“ pinigų plovimu, pradėti Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir pačioje Estijoje.

Estijos ir Latvijos finansų reguliavimo institucijos leidiniui pareiškė nerimaujančios, kad Švedijos bankai, vaidinantys pagrindinį vaidmenį pinigų plovimo skandale ir šių šalių bankų sistemose, gali pasitraukti iš regiono, kaip jau padarė „Danske Bank“, sulaukęs panašių įtarimų.

„Žinoma, esame labai susirūpinę, – kalbėjo Latvijos reguliavimo institucijos vadovas Petersas Putninas. – Jei kiti bankai pasuks „Danske“ pėdomis, tai smarkiai destabilizuos padėtį visose trijose Baltijos šalyse.“

Jo kolega iš Estijos Kilvaras Kessleris (Kilvaras Kesleris) nurodė žvelgiantis iš nacionalinio saugumo perspektyvos: „Nesidžiaugčiau žinodamas, kad kažkas didžiųjų Švedijos bankų būstinėse mano, jog jų bankai Baltijos šalyse yra labiau našta nei turtas. Nežinome, kas juos pakeistų.“

Baltijos šalių bankininkystės sistemos beveik visiškai priklauso nuo Švedijos bankų. Du didžiausi Baltijos šalių bankai „Swedbank“ ir SEB, kurių pagrindinės būstinės yra įsikūrusios Stokholme, valdo daugiau nei 50 proc. lėšų ir indėlių rinkos Estijoje ir Lietuvoje ir 42 proc. Latvijoje.

O kartu su „Luminor“ – bendra Suomijos „Nordea“ ir Norvegijos DNB įmone – užsienio bankai kontroliuoja keturis penktadalius Estijos ir Latvijos rinkos bei du trečdalius Lietuvos rinkos. Europos Komisija yra leidusi didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“ įsigyti „Luminor“ banką, tačiau šiam sandoriui dar būtinas Europos Centrinio Banko leidimas.

Įspėjamųjų ženklų jau galima pastebėti. „Nordea“ pareiškė ketinantis išeiti iš regiono, o „Danske“ priverstas nutraukti veiklą Estijoje, gavęs tokį nurodymą iš finansų reguliavimo institucijos.

„Investuotojai svyruoja. Akcijų kainos mažėja, o tai savo ruožtu lemia, kad šis Baltijos regionas tampa ne tokiu patraukliu ir laikomas ne vertu dėmesio, o našta“, – kalbėjo A. Kessleris.

Savo ruožtu P. Putninsas pareiškė: „Tai yra kaina, kurią mokame, kai neturime savo bankų.“

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis tvirtino, kad nemato jokių susijusių rizikų.

„Nematome jokios susijusios rizikos. Bankai yra gerai kapitalizuoti ir gerai finansuojami“, – teigė V. Valvonis.

Švedijos finansų reguliavimo institucijos vadovas Erikas Thedeenas (Erikas Tedenas) pažymėjo: „Apskritai, nesame tokie budrūs, kaip būtume, jei gyventume Kipre ar šalyse, kuriose nėra tokių skaidrumo tradicijų ir vyrauja korupcija.“

Tačiau jis pripažino, kad pastarieji skandalai pakeitė vaizdą. „Apskritai, mes apie tai žinojome per mažai. Žinojome, kad Baltijos regione egzistuoja rizika, kurią parodė gana įspūdingi sandoriai. Turime pasistengti labiau“, – kalbėjo E. Thedeenas.

Jis pridūrė, kad dėl glaudžiai su Rusija susijusios Baltijos šalių istorijos „kiltų pavojus, jei Švedijos bankai būtų išstumti. Neturiu ketinimų išstumti jų iš Baltijos šalių.“

Minėtos institucijos jau pradėjo bendrą tyrimą dėl įtarimų „Swedbank“. Kai kuriems kritikams atrodo, kad veiksmų imtasi per vėlai ir jų per mažai. Jie tvirtina, kad dėmesys turi būti skiriamas ne tik reglamentavimui, bet ir teisėsaugai, kuri stebi atskirus sandorius.

Pasak žurnalistų, paaiškėjo, kad 2015-2016 m. FKTK tikrino „Swedbank“ Latvijos filialą ir skyrė 1,4 mln. eurų baudą. Tuo metu bankas ir komisija pasirašė susitarimą, kuris leido šalims neatskleisti tyrimo detalių. Tačiau dabar „Swedbank“ informavo „Re:Baltica“, kad reguliuotojas prieš kelis metus atliktose patikrose susitelkė ties banko klientų priežiūra ir patikrino iš viso 66 banko klientus.

Pats „Swedbank“ pripažino 2016 m. uždaręs apie 500 fizinių ir juridinių asmenų sąskaitų, kurių savininkai neturėjo jokių asmeninių ar verslo ryšių su Latvija ar kurių verslo įmonė buvo įregistruota už ES ribų.

Tačiau, kaip išsiaiškino žurnalistai, buvo uždarytos sąskaitos ir tų klientų, kurie turėjo realius verslo ryšius Baltijos šalyse. Tarp uždarytų sąskaitų savininkų esą buvo Baltijos šalių gamybos, laivybos ir sandėliavimo srityse dirbantieji.

„Re:Baltica“ vis dar laukia FKTK atsakymo dėl to, keli iš patikrintų 66 asmenų kelia įtarimą neteisėta veikla, ypač - pinigų plovimu.

Nors iš pradžių FKTK tvirtino, kad 2015-2016 m. „Swedbank“ tyrimas ir Švedijos televizijos atskleisti „Swedbank“ ryšiai su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu yra praeitis, praėjus kuriam laikui Latvijos finansų reguliuotojas kartu su Lietuvos institucijomis sutiko bendradarbiauti su Švedijos ir Estijos tyrėjais.

Anksčiau Švedijos televizija SVT paskelbė, kad, nors didžiausias Švedijos komercinis bankas tvirtina nedirbęs su pinigų plovimu kaltinamo „Danske Bank“ klientais, per „Swedbank“ filialus Baltijos šalyse buvo įvykdyti mokėjimai už iš viso beveik 5,8 mlrd. dolerių.

Tarp SVT tyrime minimų „Swedbank“ klientų yra bendrovės, susijusios su vadinamąja Magnickio byla ir Azerbaidžano pinigų plovimo skandalais.

SVT tyrimas truko beveik pusmetį. Pagal nutekintą „Swedbank“ tarpbankinių mokėjimų duomenų bazę žurnalistai atrinko 50 „Swedbank“ klientų, kurių veikla atitinka net kelis įtarimą keliančius pinigų plovimo požymius.

Pavyzdžiui, teigiama SVT tyrime, įtarimų sukėlė nežinomi įmonių valdytojai, tai, kad jos įregistruotos neaiškiose jurisdikcijose arba neįmanoma patikrinti, kuo bendrovė užsiima.

Įtarimus žurnalistams sukėlę mokėjimai buvo įvykdyti tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“ filialų Baltijos šalyse 2007-2015 metais. Įtartinų mokėjimų suma siekė 5,8 mlrd. dolerių.