„Į tuometinį Karo muziejaus sodelį važiuodavo žmonės iš visos Sovietų sąjungos pasiklausyti Viktoro Kuprevičiaus ir Giedriaus Kuprevičiaus atliekamų kūrinių. Tad kaip nerengti pirmosios tiesioginės transliacijos iš šios vietos?

Pirmąją transliaciją stebėti susirinko minia žmonių: visiems buvo įdomu pamatyti, ką čia daro tos televizijos kameros, autobusai, ant kurių – Kauno televizijos užrašai. Tai buvo sekmadienis, 16.30 val., saulėta ir graži diena“, – prisiminimais dalijasi žurnalistas.

Tačiau, anot jo, visai komandai teko nemažai paplušėti, kad transliacija įvyktų. Transliacijai buvo reikalingos aukštos įtampos elektros pastotės, iš tos vietos būtinai turėjo matytis bokštas prie Kauno sporto halės, į kurį su didžiulėmis antenomis siųsdavo signalą. „Nebuvo ir mikrofonų. O didžiulių kamerų negalėjome užkelti į bokštą, tad iš pradžių V. ir G. Kuprevičius nufotografavome, ir, jiems grojant, rodėme nuotraukas“, – pasakoja V. Mačiulis.