Aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu kaltinamas statybų veikla užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės Vilkaviškyje direktorius.
Tyrimo duomenimis, Vilkaviškio rajone esančiame Mažųjų Būdežerių kaime 2015 metais buvo planuotos keturių vėjo jėgainių statybos. Šiame kaime žemės sklypus turintys gyventojai sutiko juos išnuomoti ar perduoti panaudos pagrindais įmonėms, kurios ketino statyti jėgaines. Vieną iš jėgainių ketino statyti ir pats žemės savininkas.
Numatytos vietos turėjo būti specialiai paruošiamos – įrengiamos specialios aikštelės, skirtos sunkiasvorės statybinės technikos įvažiavimui bei vėjo elektrinių montavimui. Buvo sutarta, kad aikšteles paruoš viena Vilkaviškio įmonė. Kai darbų aikštelėje pradėjo važinėti sunkiasvorė technika, aplinkiniai gyventojai pradėjo skųstis galimu poveikiu aplinkai.
Tų pačių metų gegužę Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo sustabdė vėjo elektrinių plėtrą Vilkaviškio rajone.
Įmonės, ketinusios statyti jėgaines, nutraukė nuomos ir panaudos sutartis, o žemės sklypų savininkams liko jų žemės plotai su įrengtomis aikštelėmis. Žemių savininkai ėmė ieškoti būdų, kaip atstatyti buvusią žemės padėtį ir pastebėjo, kad jų žemė užteršta.
Šiuo atveju, net ir pašalinus netinkamas statybines atliekas, baudžiamosios atsakomybės klausimas išlieka.
Atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad uždaroji akcinė bendrovė, formavusi aikšteles žemės sklypuose, galimai užteršė aplinką neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis.
Tyrimo metu nustatyta, kad šios įmonės vadovas galimai pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai. Manoma, kad vienai aikštelei įrengti galėjo būti panaudota nuo 1,4 tūkst. iki beveik 2 tūkst. tonų neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų, tokiu būdu užteršiant bendrą daugiau kaip 4,6 tūkst. kvadratinių metrų žemės plotą.
„Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, užteršiant aplinką, baudžiamoji atsakomybė kyla nuo to momento, kai kilo baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau šie padariniai (žala gamtai) buvo visiškai ar iš dalies pašalinti“, – sako ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas.
„Šiuo atveju, net ir pašalinus netinkamas statybines atliekas, baudžiamosios atsakomybės klausimas išlieka“, – pabrėžė jis.
Aplinkos apsaugos departamentas pateikė civilinį ieškinį byloje dėl aplinkai padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo. Ieškinio suma viršija 33 mln. eurų žalą aplinkai.
Baudžiamoji byla perduoti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. Nacikūnas.
